Civilinė byla Nr. eB2-965-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00164-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.7.1; 3.4.4.12

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2024 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Brestata“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – D. K. (D. K.), D. K., R. M..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. kovo 29 d. pareiškimo pagrindu Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Brestata“ iškėlė bankroto bylą; bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“; nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 17 d. Teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtino UAB „Brestata“ kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (247,25 Eur), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (10 605,78 Eur) ir akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (43,69 Eur) reikalavimus. Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto.

2.       Nemokumo administratorė 2024 m. gegužės 3 d. pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „Brestata“ bankrotą tyčiniu ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

-       D. K., vadovavusi UAB „Brestata“ nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., žinodama, kad įmonė yra nemoki vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d., nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip padarydama žalą įmonės kreditoriams. Vietoje to, R. M., buvusi UAB „Brestata“ akcininkė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. gegužės 26 d. perleido bendrovės akcijas jokių sąsajų su Lietuvos Respublika neturinčiam užsienio šalies piliečiui D. K., kuris neturėjo jokių realių galimybių dirbti ir (ar) vystyti veiklą įmonėje. Kas patvirtina, kad akcijų pardavimo sandoris buvo sudarytas turint tikslą buvusiems įmonės valdymo organams ir nariams išvengti atsiskaitymų su įmonės kreditoriais bei galimos kilti asmeninės atsakomybės;

-       remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 m. gegužės 16 d. buvo sudaryta UAB „Brestata“ priklausiusio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis už ženkliai mažesnę (7 200 Eur) kainą, nei nustatyta vidutinė rinkos (11 800 Eur) kaina. Tuo tarpu 2022 m. birželio 2 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis už 65 000 Eur. Tačiau lėšos nei už vieną iš aukščiau minėtų nekilnojamojo turto vienetų pardavimą į UAB „Brestata“ banko sąskaitą nebuvo gautos; 

-       paskutinis UAB „Brestata“ vadovas D. K., būdamas asmeniškai informuotas apie bendrovės atžvilgiu pradėtą bankroto procedūrą bei jo pareigą perduoti nemokumo administratorei UAB „Brestata“ dokumentus ir turtą, sąmoningai šios pareigos nevykdo, tikėtina, siekdamas nuslėpti galimai žalingus bendrovei sandorius ir visą bendrovei priklausantį turtą. Kita vertus, anot nemokumo administratorės, byloje nėra jokių duomenų, kad bendrovės turtas ir dokumentai apskritai buvo perduoti D. K., t. y. UAB „Brestata“ akcijų pardavimo aplinkybė, nemokumo administratorei leidžia manyti, kad bendrovės turtu bei dokumentais iki šiol disponuoja atsakovės D. K. ir R. M.. Tokiu atveju už bendrovės turto bei dokumentų neperdavimą atsakingomis taip pat pripažintinos ir šios atsakovės.

3.       Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime prašo pareiškėjos reikalavimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad jo vadovavimo UAB „Brestata“ laikotarpiu, jis nėra atlikęs jokio veiksmo, kuris būtų nukreiptas į sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą, ir taip pat nėra sudaręs jokio sandorio, žinant, kad jo sudarymas pažeistų kreditorių teises ir/ ar teisėtus interesus. Akcentavo, kad, nors nemokumo administratorė tvirtina, jog bendrovė vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, suinteresuoto asmens teigimu, jo atleidimo dieną – 2022 m. gegužės 26 d. – nei Sodrai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai jokių skolų UAB „Brestata“ neturėjo (priešingai, buvo net 181,45 Eur PVM permoka). Todėl nemokumo administratorė nepagrįstai tvirtina, kad suinteresuotas asmuo turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos bendrovei kėlimą. Juolab, kad iškeltoje bankroto byloje buvo patvirtintas tik vienintelės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 10 896,72 Eur dydžio finansinis reikalavimas, susidaręs jau po suinteresuoto asmens atleidimo iš UAB „Brestata“ vadovo pareigų, kam jis jau negalėjo daryti jokios įtakos. Suinteresuotas asmuo taip pat akcentavo, kad jis negalėjo daryti jokios įtakos akcininkės R. M. sprendimui parduoti bendrovės akcijas. O naujajam akcininkui nusprendus suinteresuotą asmenį atleisti iš bendrovės vadovo pareigų, suinteresuotas asmuo tiek bendrovės dokumentus, tiek ir tuo metu buvusį turtą perdavė naujajam akcininkui. Kas reiškia, kad suinteresuoto asmens veiksmuose negalima įžvelgti nei vieno nemokumo administratorės inkriminuojamo tyčinio bankroto požymio.

4.       Suinteresuoti asmenys D. K. ir R. M. atsiliepimų į nemokumo administratorės prašymą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Brestata“ įsteigta 2009 m. balandžio 14 d. Tuo tarpu 2023 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teisme buvo užregistruotas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Brestata“ iškėlimo, nurodant, kad bendrovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nesugeba atsiskaityti su ieškove ir yra susidaręs 10 585,26 Eur įsiskolinimas. Teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi šį pareiškimą tenkino ir iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad UAB „Brestata“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršija jos turto vertę. Nemokumo administratorės įsitikinimu, bendrovės bankrotas laikytinas tyčiniu, nes: (i) bendrovei esant nemokiai, vietoje bankroto proceso inicijavimo, buvo nuspręsta parduoti bendrovės akcijas jokių sąsajų su Lietuvos Respublika neturinčiam užsienio šalies piliečiui, turint tikslą buvusiems įmonės valdymo organams ir nariams išvengti atsiskaitymų su įmonės kreditoriais bei galimos kilti asmeninės atsakomybės; (ii) bendrovei esant nemokiai, buvo parduotas bendrovės nekilnojamasis turtas mažesne nei rinkos kaina, o už šį turtą gautos lėšos neįneštos į bendrovės banko sąskaitą; (iii) nemokumo administratorei nėra perduoti nei bendrovės dokumentai, nei turtas, tikėtina, siekiant nuslėpti galimai žalingus sandorius ir visą bendrovei priklausantį turtą.

6.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl (i) sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) (ii) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

7.       Sprendžiant dėl šių pagrindų egzistavimo, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti, t. y.: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

8.       Vis dėlto, šiame kontekste akcentuotina, kad atskiri tyčinio bankroto požymiai, taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje

9.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė UAB „Brestata“ bankrotą tyčiniu prašo pripažinti egzistuojant trejiems tyčinių veiksmų požymiams, t. y, anot administratorės, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina ir juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai.

10.       Prieš vertinant atskirų tyčinio bankroto požymių egzistavimą, būtina nustatyti kada UAB „Brestata“ tapo nemokia, nes, kaip minėta, JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

11.       UAB „Brestata“ administratorė yra įsitikinusi, kad bendrovė vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Tačiau teismas su tokiu nemokumo administratorės vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, kt.). Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023).

12.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Brestata“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą teikti tik už 2021 m., pagal kuriuos įmonės turto vertė buvo 132 852 Eur, iš kurio didžiausią dalį (69 667 Eur) sudarė materialusis turtas. Be to, pagal balanso duomenis, jau 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai (143 088  Eur) viršijo bendrovės turimą turtą. Iš paskutinės valstybės įmonei Registrų centrui pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė tiek 2020 m. tiek 2021 m. patyrė nuostolius (pelno nebuvo gauta). Vis dėlto, byloje nėra duomenų (kreditorių pretenzijų, raginimų atsiskaityti, inicijuotų skolų išieškojimo procesų ar pan.) apie UAB „Brestata“ 2021 metais sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams. Juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. gegužės mėnesį UAB „Brestata“ mokėjo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, UAB „Brestata“ bankroto byloje yra patvirtinti trijų kreditorių reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (247,25 Eur), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (10 605,78 Eur) ir akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (43,69 Eur) reikalavimus. Įsiskolinimas didžiausiai kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo kauptis nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. nuo to laiko bendrovė nebesugebėjo atsiskaityti su minėta kreditore. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Brestata“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui susidarė taip pat tik apie 2022 m. vidurį (2022 m. gegužės 26 d., kuomet buvo parduotos UAB „Brestata“ akcijos, bendrovė įsiskolinimo šiam fondui neturėjo). Tuo tarpu akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ įsiskolinimas susidarė neapmokėjus 2022 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. birželio 30 d. išrašytų sąskaitų, kurių apmokėjimo terminai – 15 dienų pasibaigus ataskaitiniam periodui (vienam kalendoriniam mėnesiui). Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Brestata“ nemokia tapo ne anksčiau nei 2022 m. III ketvirtį (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

13.       Vertinant ar nagrinėjamu atveju egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, pirmiausia nurodytina, kad VĮ Registrų centro duomenimis, bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Brestata“ vadovo pareigas ėjo Baltarusijos Respublikos pilietis D. K., kuris taip pat buvo ir šios bendrovės akcininku nuo 2022 m. gegužės 26 d., tos pačios dienos Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs visas UAB „Brestata“ akcijas iš R. M.. Pastaroji UAB „Brestata“ akcininke buvo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. Iki D. K. UAB „Brestata“ vadovės pareigas (nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 26 d.) ėjo D. K.. Iš šių aplinkybių matyti, kad UAB „Brestata“ akcijų perleidimo sandoris įvyko iki bendrovei tampant nemokia, neturint pradelstų finansinių įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2022 m. gegužės 26 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas gali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu.

14.       Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad tyčinio UAB „Brestata“ bankroto faktą patvirtina 2022 m. gegužės 16 d.–2022 m. birželio 2 d. sudaryti nekilnojamo turto pardavimo sandoriai. Vertinant šiuos argumentus pirmiausia pažymėtina, kad minėti sandoriai taip pat sudaryti iki bendrovei tampant nemokia ir neturint duomenų, kad būtent šių sandorių sudarymas nulėmė UAB „Brestata“ bankrotą. Juolab, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2022 m. gegužės 16 d. buvo sudaryta UAB „Brestata“ priklausiusios sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (29/100) pirkimo–pardavimo sutartis, kurią bendrovė pardavė už 7 200 Eur kainą. Tuo tarpu viso pastato vidutinė rinkos vertė 2022 m. gegužės 13 d. buvo 11 800 Eur, kas reiškia kad 29/100 dalies pastato vidutinė rinkos vertė galėjo būti 3 422 Eur, ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtas sandoris buvo sudarytas žemesne nei vidutinė rinkos vertė.

15.       Nemokumo administratorė taip pat tvirtina, kad UAB „Brestata“ tyčinį bankrotą patvirtina ir tai, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bendrovės valdymo organai neperdavė jai bendrovės turto ir dokumentų. Teismas sutinka, kad bendrovės valdymo organams tokia pareiga yra įtvirtinta JANĮ 57 straipsnio 1 dalis. Tačiau, teismo vertinimu, vien tik ši aplinkybė savaime nelemia išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto. Pažymėtina, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019). 

16.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien faktas, kad bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti, nereiškia, jog tokiais veiksmais siekiama nuslėpti galimai žalingus bendrovei sandorius ir visą bendrovei priklausantį turtą. Nesant byloje jokių duomenų apie šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Brestata“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

17.       Aptartų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo UAB „Brestata“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nes nemokumo administratorė neįrodė JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, patvirtinančių UAB „Brestata“ privedimą prie bankroto tyčia. UAB „Brestata“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas

18.       JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Teismui pritaikius JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normą, nustatomas buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – šių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė. Nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, klausimas dėl asmens, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą nesprendžiamas.

19.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Suinteresuotas asmuo D. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepateikė, todėl šis klausimas paliekamas nenagrinėtu.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 15 straipsnio 2 dalimi, 70–71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ prašymo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Brestata“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuotiems asmenims D. K., R. M. ir nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Skolvalda“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas