Administracinė byla Nr. I-7314-279/2019    Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00187-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3

(S)

     REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 16 d.

Panevėžys

  Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė :

pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (apytiksliai) buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad Panevėžio AVPK kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino patalpose esantys baldai, sanitariniai mazgai. Kamerose sanitariniai mazgai buvo netinkamai įrengti, nes nebuvo jokių pertvarų. Kamerose buvo prastas apšvietimas, prasta ventiliacija. Dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą (b. l. 2-3).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (su pertraukomis). Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta 5 kv. m gyvenamojo ploto norma (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Visose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara. Kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas. Kamerų sanitariniuose mazguose yra sumontuota atskira patalpų oro šalinimo sistema, kameras yra galimybė vėdint per langus, kurie atsidaro.  Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Pareiškėjas neturtinės žalos nekonkretizavo, nepagrindė įrodymais. Panevėžio AVPK negavo skundų iš pareiškėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų ar sutrikusios sveikatos. Pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Teigė, kad prašoma priteisti neturtinė žala per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (b. l. 7-9).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 7–9), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 14), asmens kortelės išrašo (b. l. 16–38), asmens paskirstymo į kameras išrašo (b. l. 38–41) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (su pertraukomis). Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo areštinėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Policijos areštinėje laikomam asmeniui turintį tekti gyvenamąjį plotą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 58 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 7-9, 14, 16–38, 38-41) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas:

  -nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 12, kurios plotas 12,17 kv. m, vienas, todėl pareiškėjui teko 10,88 kv. m ploto (12,17 – 1,29 = 10,88);

   - nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 12, kurios plotas 12,17 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 5,44 kv. m ploto (12,17 – 1,29 = 10,88 / 2 = 5,44 );

             -nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 5,16 kv. m ploto (11,70 – 1,39 = 10,88 / 2 = 5,16 );

            -nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,33 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 3 = 6,33);

              -nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,49 kv. m ploto (20,29 – 1,31 = 18,98 / 2 = 9,49);          -nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 7 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 3 = 5,75);

          -nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 5 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, iki 2018 m. liepos 3 d. su vienu asmeniu, po to su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko nuo 5,75 iki 8,62 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 2 = 8,62); (18,53 – 1,29 = 17,24 / 3 = 5,75);

           -nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,05 kv. m ploto (21,38 – 1,29 = 20,09 / 2 = 10,05);

 -nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 3 = 5,75);

           -nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,90 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 7,80 kv. m ploto (16,90 – 1,30 = 17,24 / 3 = 7,80);

           -nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 3 = 5,75);

          -nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, iki 2018 m. spalio 31 d. su vienu asmeniu, po to su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko nuo 6,70 iki 10,05 kv. m ploto (21,38 – 1,29 = 20,09 / 2 = 10,05); (21,38 – 1,29 = 20,09 / 3 = 6,70);

          -nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, iki 2018 m. lapkričio 22 d. su trimis asmenimis, po to su vienu asmeniui, todėl pareiškėjui teko nuo 5,02 iki 10,05 kv. m ploto (21,38 – 1,29 = 20,09 / 4 = 5,02); (21,38 – 1,29 = 20,09 / 2 = 10,05);

  -nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, 2018 m. gruodžio 31 d. laikytas su vienu asmeniui, po to vienas, todėl pareiškėjui teko nuo 8,62 iki 17,24 kv. m ploto(18,53 – 1,29 = 17,24 / 2 = 8,62); (18,53 – 1,29 = 17,24);

 -nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 3 = 5,75);

 Apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, iš kameros ploto išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kamerose Nr. 1, 2, 12 yra 1,29 kv. m (1,01 x 1,28 = 1,29), kameroje Nr. 4 yra 1,31 kv. m (1,00 x 1,31 = 1,31), kameroje Nr. 8 yra 1,30 kv. m (0,99 x 1,31 = 1,30), kameroje Nr. 9 yra 1,39 kv. m (1,02 x 1,36 = 1,39), baldų užimamas plotas neišskaičiuotas.

             Teismas, įvertinęs nurodytą informaciją daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 4, 8, 9, 12 viso 63 paras, šiuo laikotarpiu pareiškėjui tekdavo nuo 5,02 kv. m iki 17,24 kv. m kameros ploto. Taigi, pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, nė karto nebuvo pažeista. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas. 

             Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu, kameroje buvo prastas apšvietimas, neveikė ventiliacija.

             Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.  

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 7–9) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 12) nurodytais duomenimis, visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis areštinėje buvo patikrintas 2018 m. vasario 26 d. (ginčo laikotarpiu). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), 2018 m. vasario 26 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad kamerose Nr. 1, 2, 3, 4 (pareiškėjas ginčo metu buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 4) yra natūralus apšvietimas: dvigubo stiklo paketų varstomi langai su grotomis. Papildomai įrengtas dirbtinis apšvietimas: po 2 liuminescencinių lempų šviestuvus, visi šviestuvai veikia, kamerose įrengtas veikiantis naktinis apšvietimas. Areštinėje įrengta mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema veikia. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų areštinėje nenustatė (2018 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80) PA-697, b. l. 42).

Teismas neturi pagrindo abejoti šio patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovo atsiliepime nurodytų duomenų apie kamerų vėdinimą, apšvietimą, teisingumu. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjo skundas, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose neveikė ventiliacija, buvo prastas apšvietimas, atmestinas kaip nepagrįstas.   

Tačiau LVAT teismas yra nurodęs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvėrimas 120–130 cm sienele yra laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į EŽTT išaiškinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018).

LVAT yra išaiškinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimą tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas kamerose ne vienas buvo laikomas 56 paras, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 56 paras.   

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 56 paras buvo laikomas areštinės kamerose neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas pažymi, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 56 paras. Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjui sutriko sveikata. Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pavyzdžiui LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Nijolė Čekanauskienė