Nr. DOK-229

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00966-2025-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 19 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enila“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Enila“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Enila“ ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo nutraukti pirkimo Nr. 1738590 procedūras panaikinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, kurioje netgi nebuvo nagrinėtas kito krantotvarkos priemonių įgyvendinimo viešojo pirkimo, kaip paslaugų pirkimo, teisėtumo klausimas, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje sprendžiant dėl ginčo pirkimo nutraukimo, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl prejudicinių faktų taikymo.

2. Teismai netinkamai (ir itin plačiai) aiškindami Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ? VPĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatytą viešojo pirkimo nutraukimo pagrindą, iš esmės pakeitė iki šiol nusistovėjusią teismų praktiką, formuodami naują teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią bet koks pirkimo sąlygų (įskaitant ir pirkimo skelbime nurodytą informaciją) netikslumas ir formalus neatitikimas turėtų būti laikomas VPĮ principų pažeidimu bei prievole nutraukti viešąjį pirkimą.

3. Teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami VPĮ 29 straipsnio 4 dalies normą, iš esmės formuoja naują teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią bet koks teismo procesinis sprendimas kitoje byloje ir net ne dėl ginčo pirkimo gali ir turi būti laikomas naujai paaiškėjusia, nenumatyta aplinkybe, suteikiančia teisę nutraukti pirkimą šios normos pagrindu. Tačiau tokia taisyklė prieštarauja jau egzistuojančiai kasacinio teismo praktikai ir yra ydinga.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enila“ (j. a. k. 304289950) 5715 (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 16 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 47, žyminio mokesčio mokėjimo kodas         ZP09791.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Donatas Šernas

        Agnė Tikniūtė

        Jūratė Varanauskaitė