Administracinė byla Nr. A-1150-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00028-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 14.6; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Verslo interesas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Verslo interesas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio pasažas“, Daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas“, Daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“, Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos korporacija“, uždaroji akcinė bendrovė „Savanorių prekybos centras“) dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Verslo interesas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-17117 „Dėl Jūsų 2014-09-09 skundo (prašymo)“; 2) įpareigoti Skyrių patikrinti 2013 m. spalio 18 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131018-00901 (toliau – ir Leidimas) išdavimo procedūrų teisėtumą; 3) įpareigoti Skyrių įvertinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų), numačiusių statinio pagal Leidimą statybas, teisėtumą; 4) įpareigoti Skyrių, nustačius, kad reikalavimuose Nr. 2 ir 3 įvardyti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2014 m. kovo 21 d. VšĮ „Verslo interesas“ įstatų (toliau – ir Įstatai) 2.1 punktą pareiškėjo tikslas yra smulkaus ir vidutinio verslo propagavimas bei įvairiapusė pagalba smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, Įstatų 2.2 punkte nustatyta, kad pareiškėjo veiklos sritys ir rūšys apima atstovavimą smulkiajam bei vidutiniam verslui bei jo gynimą, verslo aplinkos gerinimą, pareiškėjas teikia siūlymus ministerijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms ekonomikos bei finansų klausimais, atstovaujant smulkųjį ir vidutinį verslą (Įstatų 2.3 p.). Pareiškėjas gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vakarų Baltijos korporacija“ (toliau – ir Bendrovė) 2014 m. rugpjūčio 22 d. prašymą, kuriame nurodoma, jog UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kuriose yra įsikūrusi mažmeninės maisto prekybos tinklo parduotuvė, bei šalia esantys kiemo statiniai. Pareiškėjas buvo informuotas, kad šalia UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ valdomos parduotuvės (duomenys neskelbtini), Kaune, jų žiniomis pastatas yra pertvarkomas į didelio ploto prekybos centrą, nors tokio didelio prekybos ploto prekybos centrui įkurti teritorijoje nėra įkurta pakankamai automobilių statymo vietų. Todėl UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašė pareiškėjo išsiaiškinti, ar 9 aukštų gyvenamajame name su negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcija atliekama teisėtai ir ar yra suprojektuojamos papildomos automobilių statymo vietos.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis, atsižvelgęs į minėtą prašymą, kreipėsi į Skyrių su 2014 m. rugsėjo 9 d. skundu (prašymu), kuriame prašė patikrinti statybos dokumentų teisėtumą. Kadangi Skyrius, atsakydamas į minėtą pareiškėjo skundą (prašymą), priėmė skundžiamą 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-17117, pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 19 straipsnio 2 dalį pripažintinas administracinės procedūros dalyviu, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra ir kuris įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 20 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 18 d. pagal projektuotojo 2013 metais parengtą „9 aukštų gyvenamojo namo su negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas, naujos statybos projektą Nr. S 168(2013-9A)“ (toliau – ir Projektas) išdavė statytojui UAB „Žaliakalnio pasažas“ Leidimą. Pareiškėjo teigimu, Projektas ir Leidimas negali būti laikomi teisėtais, nes pagal Projektą numatomam statiniui eksploatuoti ir jį naudoti laikantis teisės aktų reikalavimų trūks automobilių statymo vietų.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad turėtų būti peržiūrėti ir neteisėtais pripažinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentai (detalieji planai), nes nėra išspręstas automobilių statymo šiame žemės sklype klausimas. Skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymas nepagrįstas, nes buvo prašoma pradėti administracinę procedūrą, t. y. Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumo patikrinimą, tačiau atsakyme nebuvo pateikti motyvai ar argumentai dėl Leidimo teisėtumo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad nebuvo atliktos teisės aktuose nustatytos pareigos. Nors Skyrius skundžiamame sprendime nurodė, jog skundas nenagrinėjamas vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.9 punktu, nes nuo sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą praėjo daugiau kaip vieni metai, tačiau pagal minėtą punktą išimtis taikoma tada, kai dėl šio dokumento patvirtinimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje.

Pareiškėjas akcentavo, kad atsakyme nurodyta, jog Skyrius 2014 m. gegužės 30 d. patikrino Leidimo išdavimo teisėtumą ir pažeidimų nenustatė, tačiau Skyrius minimo patikrinimo akto nepateikė. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas atsakymas nemotyvuotas ir tai yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) yra viešojo administravimo subjektas, kurio priimamiems sprendimams turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai. Inspekcija visiškai nieko nepasisakė dėl viešojo intereso, nors jis šiuo atveju yra akivaizdus.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė, kaip ginčijamu atsakymu yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat nenurodė, kad jam įstatymu nustatyta teisė ginti kitų asmenų teises ar kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 22 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje, bei nenurodė, kaip ginčijamas Skyriaus atsakymas pažeidžia pareiškėjo teises, kaip Leidimas ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT)) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtintas detalusis planas pažeidžia jo interesus.

Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Atsakovas pabrėžė, kad statybą leidžiančio dokumento atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimą Inspekcija atlieka vadovaudamasi Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pastato statyba yra užbaigta, o pastatas statybos užbaigimo akto, kuriame nustatyta, kad pastatas atitinka projektuotojo 2013 metais parengto naujos statybos projekto sprendinius, komisijai buvo pateikti visi privalomieji dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, pastato bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, pagrindu yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 9 straipsnio, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio ir Taisyklių 41.9 punkto nuostatas. Atsakovas paaiškino, kad detalusis planas buvo rengiamas, derinamas ir tikrinamas iki pareiškėjo nurodyto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ įsigaliojimo, todėl jo reikalavimai automobilių statymo vietų poreikio skaičiavimams negali būti taikomi. Atsakovo nuomone, Skyrius pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies dėl detaliojo plano teisėtumo, nes jis Kauno miesto valdybos sprendimu buvo patvirtintas 1999 m. spalio 5 d.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti statybą leidžiančio dokumento ir teritorijos planavimo dokumento patikrinimą ir nustačius, kad pareiškėjo reikalavimuose Nr. 2 ir 3 įvardyti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo, yra nepagrįsti, nes administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamas atsakymas galbūt neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, nes jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl yra pagrįstas ir motyvuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kokiu pagrindu yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, jog jam įstatymu nustatyta teisė ginti kitų asmenų teises ar kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 ir 9 dalyse bei Taisyklių 41 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei paaiškino, kad 2004 m. gegužės 6 d. su UAB „Žaliakalnio pasažas“ buvo sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartis, tačiau minėtas žemės sklypas nesiriboja su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, archyvinėje byloje yra detaliojo plano projektas, kuriame numatytas parengto detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslinimas (koregavimas). Iš detaliojo plano projekto matyti, kad automobilių statymo vietų skaičius kinta, nes atlikti nauji skaičiavimai automobilių statymo vietų skaičiui nustatyti, t. y. vietoj 32 numatytos 97 vietos. 2015 m. balandžio 21 d. NŽT Kauno miesto skyrius išdavė Ž. R. raštą Nr. 8SD-2207-(14.8.7.), kuriuo informavo, kad Kauno miesto skyrius pritaria koreguojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1036 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ sprendiniams, jei tai nepažeidžia trečiųjų asmenų saugomų teisių ir / ar įstatymų saugomų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šioje byloje būtina įvertinti pareiškėjo teisę kreiptis su skundu į teismą ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ginant savo subjektinę teisę. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą ne ginti savo pažeistas teises, o tariamai pažeistas kito juridinio asmens teises bei interesus, tačiau skunde nenurodomos priežastys, sutrukdžiusios UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą dėl atliekamų statybos darbų greta pastato, kuriame ši bendrovė turi patalpas bei jose vykdo veiklą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nenustato teisės kreiptis į teismą, ginant kitų asmenų teises ir interesus, susijusius su šios bylos ginču, o pareiškėjas nenurodė, kaip Leidimas bei detalusis planas pažeidžia jo, kaip juridinio asmens, teises ar interesus, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas veikia be teisėto pagrindo ir neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Skyrius, kaip kompetentinga institucija, tinkamai atliko veiksmus, nustatytus jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei priėmė pagrįstą sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad skundo reikalavimai Nr. 2 ir 3 dėl įpareigojimo atlikti statybos leidimo ir detaliųjų planų patikrinimą yra visiškai nepagrįsti, nes Skyrius teisės aktuose įtvirtintą pareigą tikrinti tokių dokumentų teisėtumą atliko pagal savo kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka, o skundo reikalavimas Nr. 4 yra atmestinas, nes jis yra sąlyginis bei priskirtinas viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad teismas gali panaikinti skundžiamą Skyriaus individualų administracinį aktą, kuriam taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tik nustatęs vieną iš ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išdėstytų pagrindų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, registruoto kaip atskiro žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra. Tiek pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra išsidėstę tame pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl pareiškėjo argumentas, kad pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai ir naudotojai naudosis kitame žemės sklype esančiu statiniu (požeminiu garažu (duomenys neskelbtini), Kaune), yra neteisingas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad skunde yra pateikiami tam tikri apskaičiavimai dėl automobilių statymo vietų ginčo žemės sklype, tačiau nenurodoma, kas šiuos skaičiavimus atliko, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi atitinkamą kvalifikaciją teritorijų planavimo ar statybos srityje. Pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti Inspekciją kreiptis dėl detaliojo plano galimo neteisėtumo į teismą, nepateikia jokių argumentų, kokie teisės aktų, galiojusių detaliojo plano rengimo metu, reikalavimai buvo pažeisti. Detalusis planas buvo rengiamas, derinamas ir tikrinamas iki pareiškėjo nurodyto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ įsigaliojimo, todėl jo reikalavimai automobilių statymo vietų poreikio skaičiavimams negali būti taikomi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininko prašymą, 2014 m. lapkričio 11 d. priėmė įsakymą Nr. A-3127, kuriuo nuspręsta organizuoti Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1036 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimą teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Tačiau iki šiol pakoreguotas detalusis planas tvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateiktas. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Skyrius tikrino Leidimo teisėtumą, tačiau jokių esminių pažeidimų nenustatė. Iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, pradėtas statyti 1996 metais, 2005 metais pradėtas rekonstruoti, o Leidimas buvo išduotas tik statybai užbaigti, todėl Leidimo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „parkavimas – esantis, sklype galima parkuoti 30 automobilius. Gyvenamojo namo gyventojai automobilius parkuoja požeminiame garaže (pastatas 3E1g).“. Ginčo pastatas 2013 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-131128-00356 pagrindu yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau reikalavimų, susijusių su šia aplinkybe, pareiškėjas skunde nekelia, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad skundo šioje byloje patenkinimas pareiškėjo siekiamų pasekmių nesukeltų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“ atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad visi gyvenamojo namo gyventojai automobilius statyti požeminiame garaže neturi galimybės, nes vietos garaže yra išpirktos, todėl vienintelė vieta, kurioje Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas-3“ nariai gali statyti automobilius, yra aikštelė, esanti šalia namo (duomenys neskelbtini), Kaune.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR Monolitas 2“ atsiliepime į skundą nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini), Kaune, 1–42 butų savininkai (Daugiabučio namo savininkų bendrijos „SPR Monolitas 2“ nariai) laikosi nuostatos, kad šio namo pirmame aukšte besiplečiantis verslas neturi varžyti gyventojų galimybių prie namo esančioje aikštelėje statyti automobilius, nes požeminiu garažu naudojasi tik dalis gyventojų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Verslo interesas“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2014 m. rugpjūčio 22 d. gavęs UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašymą su 2014 m. rugsėjo 9 d. skundu (prašymu) kreipėsi į Skyrių, prašydamas patikrinti statybos dokumentų teisėtumą. Minėto skundo (prašymo) pagrindu Inspekcija pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį pradėjo administracinę procedūrą, kurioje priėmė skundžiamą 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis ginčijamas administracinis aktas galėtų būti panaikintas kaip neteisėtas. Teismas konstatavo, kad asmens teisę paduoti skundą administraciniam teismui suponuoja aplinkybės, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) būtent savo (o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą) asmenines teises ar įstatymų saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius), kad jis mano, jog šios (tariamai pažeistos) jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju jis kreipėsi į teismą kaip viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra smulkaus ir vidutinio verslo propagavimas bei įvairiapusė pagalba smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams. Pareiškėjas suinteresuotas tuo, jog ūkinę-komercinę veiklą vykdantys asmenys galimybę šią veiklą vykdyti įgytų ir vykdytų teisėtų priemonių pagrindu ir būtų užtikrinta sąžininga konkurencija. Todėl gavęs UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašymą pareiškėjas ėmėsi ginti Bendrovės teises ir kreipėsi į atsakovą su prašymu. Nors pareiškėjas teigia, kad jis yra administracinės procedūros dalyvis ir todėl įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, tačiau, teismo vertinimu, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), todėl pareiškėjo skundo dalį dėl akto panaikinimo atmetė (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kaip atsakovo atsakymas pažeidžia pareiškėjo teises, kaip Leidimas ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtintas detalusis planas pažeidžia jo interesus. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad skundo tenkinimas nesukels pareiškėjui materialaus pobūdžio teisinių pasekmių, kadangi patenkinus skundą nebus atstatyta prieš tai buvusi padėtis, o pareiškėjo subjektinės teisės nėra susijusios su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtintu detaliuoju planu. Nors pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą sieja su UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašymu bei Įstatuose įtvirtinta pareiga teikti įvairiapusę pagalbą smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, tačiau teismas, išanalizavęs byloje pateiktą planinę medžiagą, nustatė, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, net nesiriboja, todėl, teismo vertinimu, ir UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ teisių pareiškėjo skundžiamas aktas nepažeidžia (pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė).

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-393/2010 suformuota praktika, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis VAĮ nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, atitinkamai turintis teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su skundu.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-268/2009, 2010 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-958/2010, 2010 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-860/2010 ir 2010 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-923/2010 suformuota praktika, pagal kurią byloje aktualu suformuluoti tinkamus reikalavimus, kai galbūt neteisėtų administracinių aktų pagrindu jau yra pastatyti atitinkami objektai; jeigu iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu statybos darbai yra atlikti, statiniai pastatyti, tai pažeistų teisių (viešojo intereso) gynimas nėra įmanomas nekeliant reikalavimų, susijusių su galbūt neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimu ir buvusios padėties atkūrimu, t. y. jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialiuosius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialiųjų teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apsiriboja prašymu panaikinti administracinį aktą, tačiau nekelia konkretaus reikalavimo dėl šio administracinio akto pagrindu atsiradusių materialiųjų teisinių pasekmių likvidavimo, t. y. galbūt neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nors gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-20-131128-00356, kurio pagrindu pastatas nuo 2013 m. gruodžio 9 d. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Teismas sprendė, kad skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo dėl akto panaikinimo. Teismas nustatė, kad atsakovas skundžiamame akte atsakė pareiškėjui dėl jo keliamų reikalavimų, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymo Nr. (15.2)-2D-17117 pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti, yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes išvestiniai reikalavimai taip pat pareiškėjo teisių nepažeidžia.

Be to, teismas pažymėjo, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą; įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų. Dėl to pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma teismo įpareigoti atsakovą atlikti statybą leidžiančio dokumento ir teritorijos planavimo dokumento patikrinimą ir nustačius, kad pareiškėjo reikalavimuose Nr. 2 ir 3 įvardyti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo, yra nepagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas Nr. 4 yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms, nes tik statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija pagal savo kompetenciją gali nustatyti statybos leidimo parengimo ir išdavimo neteisėtumą ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismo vertinimu, atsakovas įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui pagal savo kompetenciją tinkamą atsakymą. O aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų.

III.

Pareiškėjas VšĮ „Verslo interesas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą patenkinti.

Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus, pagrindines pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad VšĮ „Verslo interesas“ neturi suinteresuotumo šioje byloje, kad jis yra netinkamas pareiškėjas, kad ginčijamas atsakymas nepažeidžia jokių subjektinių pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų ir kad jis negali būti laikomas subjektu, kuriam suteikta teisė kreipti į teismą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino skundo dalyką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rinko informaciją ir analizavo Leidimo teisėtumą ir ar jis susijęs su pareiškėjo interesais, tačiau pareiškėjas skunde prašė tik to, kad atsakovo atsakymas būtų pripažintas neteisėtu ir Inspekcija įpareigota atlikti jai teisės aktais pavestus veiksmus, t. y. Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumo tyrimą pagal pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo skundžiamo atsakymo turinio, to, kad jame nebuvo pateikta jokių motyvų ar argumentų dėl Leidimo teisėtumo, to, kad jame nebuvo atsakyta ir į prašyme nurodytus argumentus dėl automobilių statymo vietų trūkumo aptarnauti naujai pagal 2013 metų projektą statomą statinį.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime net nepasisakė dėl to, kad ginčijamas Inspekcijos atsakymas pripažintinas visiškai nemotyvuotu ir tai yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti, t. y. neatsakė į klausimą, ar Inspekcija atliko Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumo tyrimą, ar ne, ar jis buvo atliktas pilnavertiškai, laikantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs aplinkybę, kad pareiškėjas prašo teismo pripažinti Leidimą neteisėtu, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, jog Inspekcija, pradėjusi administracinę procedūrą ir jos užbaigimo etape priėmusi administracinį sprendimą, pripažino pareiškėją administracinės procedūros dalyviu, kuris pagal VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 36 straipsnį įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimų ir nagrinėti pareiškėjo skundą tik ta apimtimi, kurioje jis skundė Inspekcijos nemotyvuotą, netinkamą atsakymą ir Inspekcijos neveikimą, t. y. jai pavestų pareigų nevykdymą. Pareiškėjo nuomone, jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų išėjęs už pareiškėjo skundo ribų ir nagrinėjęs Leidimo teisėtumo klausimo, tai nebūtų galėjęs nustatyti pareiškėjo teisių ir interesų neegzistavimo bei nebūtų skundo atmetęs.

Kadangi pareiškėjas skunde net nekėlė reikalavimo pripažinti Leidimą neteisėtu bei jį panaikinti, todėl pareiškėjui yra visiškai nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai dėl būtinumo reikšti reikalavimą ir dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Pareiškėjo teigimu, materialiųjų teisinių pasekmių atsiradimas patenkinus pareiškėjo skundą yra akivaizdus, nes panaikinus Inspekcijos atsakymą, pareiškėjo prašymas Inspekcijai būtų laikomas neišspręstu ir Inspekcija būtų įpareigota patikrinti Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumą bei įvertinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų), numačiusių statinio pagal ginčijamą Leidimą statybas, teisėtumą, t. y. pateikti pareiškėjui įstatymų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skundo reikalavimas Nr. 4 yra išvestinis iš reikalavimo Nr. 1, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nes atsakovas skundžiamu aktu atsakė pareiškėjui dėl jo keliamų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, ne bet koks viešojo administravimo subjekto atsakymas administracinės procedūros dalyviui gali būti laikomas tinkamu administracinės procedūros užbaigimu, nes tik VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis, pagrįstas ir teisėtas atsakymas galėtų reikšti administracinės procedūros užbaigimą ir viešojo administravimo subjekto pareigos įgyvendinimą. Šiuo atveju Inspekcijos atsakymas negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir motyvuotu, nes Inspekcija iš esmės Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumo net nepatikrino. Atsižvelgęs į ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas teismo priimamų sprendimų rūšis, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Pareiškėjo nuomone, toks platus sprendimų administraciniuose teismuose spektras įstatymų leidėjo ir buvo įtvirtintas tam, kad teismas turėtų plačias teises apginti viešojo administravimo subjekto veiksmais pažeistas asmenų teises bei užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas būtų įpareigotas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Inspekcija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime buvo netinkamai nustatyta, jog pareiškėjas neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus teismui, todėl teismas jį vertino kaip netinkamą pareiškėją byloje.

Atsakovas pažymi, kad Skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundą (prašymą), parengė skundžiamą atsakymą. Tačiau atsakovas, įvertinęs Taisyklių 5 punkte nurodytas Taisyklėse vartojamų sąvokų „prašymas“, „skundas“, „prašymo, skundo nagrinėjimas“, „atsakymas“ reikšmes ir Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą administracinės procedūros sampratą, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundas (prašymas) pagal savo turinį laikytinas prašymu, o ne skundu, nes jis pateiktas ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padaryto asmens, nurodyto skunde (prašyme), teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog Inspekcijos specialistas pagal galiojančias Taisyklių nuostatas priėmė pareiškėjo prašymą, jį nagrinėjo ir parengė atsakymą, nepaneigia pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas neturėjo jokios subjektinės teisės, kurią galėtų ginti teisme ABTĮ 5 straipsnio nuostatų nustatyta tvarka.

Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ginčijamame atsakyme pareiškėjui buvo nurodyta, jog jam yra teikiamas atsakymas, o ne priimamas sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamas atsakymas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, ir pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą atsakymą netenkino. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindas pripažinti, jog Inspekcija netinkamai atliko teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūras funkcijas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pagrindines pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino pareiškėjo teisę kreiptis su skundu į teismą pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, t. y. ginant savo subjektinę teisę. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus ir ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, bei nustatė, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų ginčijamas atsakymas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, kadangi tai nėra susiję su pareiškėjo teisių įgyvendinimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad Skyrius, kaip kompetentinga institucija, tinkamai atliko veiksmus, nustatytus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei priėmė pagrįstą sprendimą, kuris yra ginčijamas šioje byloje, bei akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundo reikalavimus Nr. 2 ir 3 kaip išvestinius iš pirmo skundo reikalavimo, nes kaip išvestiniai reikalavimai jie taip pat nepažeidžia pareiškėjo teisių ar interesų, be to, Skyrius teisės aktuose įtvirtintą pareigą tikrinti prašomų patikrinti dokumentų teisėtumą atliko pagal savo kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes skundžiamas Skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos VšĮ „Verslo interesas“ teisės ar teisėti interesai, susiję su Leidimu ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu).

Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovaujasi teritorijų planavimą, įskaitant ir detaliųjų planų rengimą bei visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino įrodymus bei aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą. O tai, kad pareiškėjo atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai netenkina, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymo Nr. (15.2)-2D-17117 į pareiškėjo VšĮ „Verslo interesas“ skundą (prašymą) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo patikrinti 2013 m. spalio 18 d. leidimo statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį(-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us) Nr. LNS-21-131018-00901 išdavimo procedūrų teisėtumą, įvertinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų), numačiusių statinio pagal Leidimą statybas, teisėtumą. Taip pat pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovą, jam (atsakovui) nustačius, kad Leidimas ir teritorijos planavimo dokumentai (detalieji planai) neatitinka teisės aktų reikalavimų, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2014 m. lapkričio 4 d. buvo pateiktas atsakovo atsakymas Nr. (15.2)-2D-17117 (I t., b. l. 17–18) į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundą (prašymą). Pareiškėjas ginčija šį atsakymą, t. y. prašo jį panaikinti, teigdamas, kad atsakymas yra visiškai nemotyvuotas, atsakyme nepasisakyta dėl pareiškėjo skundo (prašymo) turinio ir dalyko, nėra jokių motyvų ar argumentų dėl Statybos leidimo teisėtumo. Taip pat pareiškėjas nesutinka su atsakyme nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo tenkinti jo skundo (prašymo) reikalavimai bei nenustatyta, kad Leidimas, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentai (detalieji planai) yra neteisėti ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.

Iš pareiškėjo byloje pateikto patikslinto skundo (I t., b. l. 149–156) matyti, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Įstatuose įtvirtintą tikslą (smulkaus ir vidutinio verslo propagavimas bei įvairiapusė pagalba smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams), atsižvelgdamas į tai, kad jo veiklos sritis ir rūšys yra ir smulkiojo bei vidutiniojo verslo atstovavimas ir gynimas, verslo aplinkos gerinimas, jog turi teisę teikti siūlymus ministerijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms ekonomikos ir finansų klausimais, atstovaudamas smulkiajam ir vidutiniam verslui, ir gavęs UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašymą išsiaiškinti, ar 9 aukštų gyvenamajame name su gyvenamosiomis patalpomis, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcija atliekama teisėtai ir ar yra suprojektuojamos papildomos automobilių statymo vietos, kreipėsi į atsakovą su skundu (prašymu).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašyme (I t., b. l. 97) nurodė, jog Bendrovei priklauso negyvenamosios patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriose yra įsikūrusi mažmeninės maisto prekybos tinklo parduotuvė, bei šalia esantys kiemo statiniai – kiemo aikštelė ir borteliai (automobilių stovėjimo aikštelė), o šalia Bendrovės valdomos parduotuvės esančiame 9 aukštų gyvenamajame name su negyvenamosiomis patalpomis, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pradėti patalpų pertvarkymo darbai ir pastatas yra pertvarkomas didelio ploto prekybos centrui įsteigti. Bendrovės prašymas buvo grindžiamas tuo, kad tokio didelio prekybinio ploto prekybos centrui įkurti teritorijoje nėra įkurta pakankamai automobilių stovėjimo vietų, kadangi pastato gyvenamųjų butų gyventojai savo automobilius palieka Bendrovei priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 9 d. skunde (prašyme) (I t., b. l. 11–13), vadovaudamasis Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 34 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m,. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-530 (nuo 2012 m. birželio 29 d.) redakcija) 10.1–10.3, 11.1.1, 11.1.3, 11.2.1–11.1.3, 11.2.4, 11.2.6, 11.4 punktais, Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio nuostatų, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-475 (2011 m. gruodžio 29 d. redakcija), 6.1–6.2 punktais, prašė patikrinti Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumą; įvertinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų), numačiusių statinio pagal ginčijamą Leidimą statybas, teisėtumą; atsakovui nustačius, kad šie dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo. Iš pareiškėjo skundo (prašymo) turinio matyti, kad pareiškėjas skundą (prašymą) grindė tuo, jog projektuotojo Ž. R. projektavimo biuro 2013 metais parengtas „9 aukštų gyvenamojo namo su negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas, naujos statybos projektas Nr. S168(2013-9A)“ ir jo pagrindu išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Leidimas, yra neteisėti. Pareiškėjo teigimu, yra akivaizdu, kad naujai įrengiamiems statomiems statiniams (duomenys neskelbtini), Kaune, tinkamai naudoti, laikantis teisės aktų reikalavimų nepakaks esamo stovėjimo vietų skaičiaus. Požeminiame garaže, kuriame automobilius stato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai stovėjimo vietų yra mažiau nei reikia gyvenamojo namo automobilių stovėjimo vietų poreikiams patenkinti, todėl gyvenamojo namo naudotojai savo automobilius statys žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje aikštelėje, kurioje galima statyti 30 automobilių. Pareiškėjas skunde (prašyme) nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių turi būti peržiūrėti ir neteisėtais pripažinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentai (detalieji planai), numatę tokio statinio statybas, kai nėra išspręstas automobilių stovėjimo šiame žemės sklype klausimas. Pareiškėjas, reikšdamas prašyme (skunde) suformuluotus prašymus, nurodė, kad yra tikėtina, jog vykdomos statybos pagal Leidimą yra neteisėtos.

Byloje nustatyta, kad Skyrius pareiškėjo skundą (prašymą) priėmė, jį nagrinėjo ir pateikė pareiškėjui 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-17117, kuriame nurodė, jog Skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymu Nr. (15.2)-2D-14405 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 70-2-2755 pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patvirtintą kopiją, nurodydamas, kad duomenų apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą Urbanistikos ir architektūros skyriuje nėra. Atsakyme pažymėta, jog STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” įsigaliojo 1999 m. birželio 1 d., bei nurodyta, kad detalusis planas buvo rengiamas, derinamas bei tikrinamas iki minėto teisės akto įsigaliojimo, todėl jo reikalavimai automobilių parkavimo vietų poreikio skaičiavimams nebuvo taikomi. Vadovaujantis Taisyklių 41.9 punktu, buvo nurodyta, kad jei nuo sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą praėjo daugiau kaip vieni metai, skundas nenagrinėjamas. Atsakyme taip pat nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento LNS-21-131018-00901 išdavimo teisėtumą Skyrius patikrino 2014 m. gegužės 30 d. (Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-20-140530-00115) ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Statyba yra užbaigta 2013 m. lapkričio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. SUA-20-131128-00356 ir 2014 m. rugsėjo 26 d. aktu Nr. SUA-20-140926-00304, pastatas yra teisiškai įregistruotas.

Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar atsakovas tinkamai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, išnagrinėjo pareiškėjo skundą (prašymą) ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais siekiama, kad teismas įpareigotų atsakovą patikrinti Leidimo ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų) teisėtumą, taip pat įpareigotų atsakovą, jam (atsakovui) nustačius, kad minėti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo, buvo svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą dokumentą, įvardytą skundu (prašymu), ir pateikęs šioje byloje ginčijamą atsakymą pareiškėjui, pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus ir ar pareiškėjo pažeistos teisės ar teisėti interesai turi būti ginami pareiškėjo nurodytu būdu.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas (2014 m. lapkričio 4 d. atsakovo atsakymas Nr. (15.2)-2D-17117) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), t. y. kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį atsakymą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir prašydamas panaikinti sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundo dalyką, nes pareiškėjas prašė tik pripažinti atsakovo atsakymą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą atlikti jam teisės aktais pavestus veiksmus, t. y. Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumo tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, neanalizavo atsakymo, kuriame nėra jokių motyvų ar argumentų dėl Leidimo teisėtumo, turinio, o jis (pareiškėjas) nereiškė reikalavimo pripažinti Leidimą neteisėtu bei jį panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad panaikinus atsakovo atsakymą, pareiškėjo prašymas būtų laikomas neišspręstu ir atsakovas būtų įpareigotas patikrinti Leidimo bei žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų) teisėtumą, bei pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsniu, akcentuoja, kad teismas turi plačias teises apginti viešojo administravimo subjekto veiksmais pažeistas asmenų teises bei užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas būtų įpareigotas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis teisiškai reikšmingomis šiai bylai išspręsti aplinkybėmis, taikytomis tiek materialiosios, tiek proceso teisės normomis, kurios buvo išaiškintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, kuriais prašoma palikti galioti sprendimą, pirmosios instancijos teismo išvadų, dėl kurių nebuvo tenkintas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012).

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (1 p.), pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo (3 p.). ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

Šioje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovo atsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip atsakovo atsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. skundžiamas atsakymas daro įtaką pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, skunde kritikuodamas atsakovo jam pateiktą atsakymą, yra nurodęs, jog atsakovas visiškai nieko nepasisakė dėl viešojo intereso, nes komercinių patalpų – prekybos centro naudotojai (pirkėjai) pagal projektą ir Leidimą naudosis gyvenamojo namo gyventojams paskirta požemine automobilių stovėjimo aikštele, o tai akivaizdus gyvenamojo namo, kurio gyventojai pagal projektą nuorodas turėtų automobilius statyti požeminiame garaže, 88 butų savininkų ar naudotojų interesų pažeidimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai ir teisėtai yra nustatęs, kad pareiškėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.

              Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šioje byloje kreipdamasis į teismą prašė, jog Inspekcijos atsakymas būtų pripažintas negaliojančiu ir Inspekcija būtų įpareigota atlikti jai teisės aktais pavestus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip administracinės procedūros dalyvis, yra įgijęs teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti administracinės procedūros sprendimą, jeigu sprendimas neatitinka įstatymų ir ar kitų teisės aktų reikalavimų.

             Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo išsakytus argumentus, kad atsakovo pateiktas atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas jo surašytame dokumente, pavadintame skundu (prašymu), nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, jog viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos konkrečios pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, ir kad prašoma juos apginti. Taip pat pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nenurodė jokių aplinkybių, kad kreipiasi skundu (prašymu), siekdamas apginti viešąjį interesą, t. y. nenurodė, kad yra pažeistos konkrečios kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir yra prašoma juos apginti.

            Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, 15 dalyje nurodyta, jog skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).

             Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tiek pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d.) 5 punktą pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu. Pagal Taisyklių 5 punktą pranešimas teikiamas, kai jame yra nurodoma apie tai, jog administraciniais sprendimais yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir juos prašoma apginti. Asmens skundas paduodamas, kai yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai ir prašoma juos apginti, o kai į Inspekciją kreipiasi asmuo dėl to, kad Inspekcija atliktų veiksmus, nesusijusius su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, yra paduodamas prašymas. Pažymėtina, kad atsakymas pateikiamas atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas (Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d.) 5 p.).

            Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; 2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; 3) kito asmens pranešimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo  19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Kaip jau nurodyta, pareiškėjas kreipėsi su prašymu, todėl atsakovas neturėjo priimti administracinės procedūros sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-906-624/2015). Šiuo atveju pareiškėjas nėra administracinės procedūros, pradėtos Skyriuje, dalyvis viešojo administravimo įstatymo prasme, nes su jo teisių ir teisėtų interesų gynimu administracinė procedūra nėra susijusi, pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą.

            Vertinant pareiškėjo argumentus, kad atsakovas privalėjo atlikti jo prašyme nurodytus veiksmus bei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnis nustato, jog teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galbūt pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Skundai ar pranešimai dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šio dokumento patvirtinimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 2 d. 1 p.). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra atliekama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Statybos leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnis, kurio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, ką konkrečiai Inspekcijos pareigūnas privalo patikrinti.

Asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, bei Taisyklių nuostatomis.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 41–41.4 punktai nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktą prašymą, kuriame pareiškėjas buvo išdėstęs savo nuostatas dėl Leidimo ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos planavimo dokumentų (detaliųjų planų) neteisėtumo, nurodant priežastis, dėl kurių atsakovas neturi pagrindo pripažinti, kad šie dokumentai yra neteisėti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsakyme išdėstytomis, nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei jis turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas dar kartą atsakyti pareiškėjui į jo prašymą ir / ar įpareigotas atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, kurie nėra būtini tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad atsakovas privalėjo pagal pareiškėjo prašymą įvykdyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnyje nurodytus veiksmus, susijusius su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimu, nes būtent šis įstatymas nustato teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 1 str. 1 d.).

Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Verslo interesas“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.