Pranešėja Erika Misiūnienė                                          Civilinė byla Nr. 2S-974-524/2014

Teisėja Danutė Žvilnklytė                                          (Proceso Nr. 2-06-3-01730-2014-9)

                                          Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5609-642/2014 pagal ieškovo R. P. ieškinį D. K. dėl skolos priteisimo,

nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo teismo jam iš atsakovo priteisti 2 130 Lt sėkmės mokestį už tarpininkavimą įsigyjant butą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-28 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į skolos dydį, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepraneština skolininkui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų, jog egzistuoja reali grėsmė, kad priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovui ieškinio suma nėra didelė, nes atsakovas turi nuolatinį darbą ir stabilias vidutinį darbo užmokestį viršijančias pajamas. Atsakovo mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 2 880 Lt. Tokiomis aplinkybėmis taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė ekonomiškumo, teisingumo ir kitus civilinio proceso principus. Areštavus atsakovo darbo užmokestį, kenkiama atsakovo reputacijai, kadangi jis dirba su konfidencialia informacija ir yra vertinamas kaip patikimas ir atsakingas darbuotojas.

Atsiliepime ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, kadangi atsakovas teismo nutartį gavo 2014-03-31, o skundas teisme gautas 2014-04-08. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai buvo pakankami teismui susidaryti preliminarią išvadą, jog ieškinys gali būti tenkinamas. Ieškinio suma yra didelė palyginti su atsakovo gaunamomis pajamomis, nes sudaro beveik vieno atsakovo darbo užmokesčio dydžio sumą. Be to, reikia įvertinti ir atsakovo išlaidas, kurias jis objektyviai patiria, todėl negalima tvirtinti, kad iš atsakovo darbo užmokesčio bus galima išieškoti iš karto visą teismo priteistą sumą. Be to, neatmestina, kad iki bylos pabaigos atsakovas neteks darbo ar pajamų. Vykdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis aprašė atsakovo butą (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas, todėl laikinosios priemonės yra ekonomiškos ir mažiausiai varžančios atsakovo teises. Atsakovas gali įnešti ieškinio sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Ieškovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad atsakovas praleido apskundimo terminą, nesudaro kliūčių atsakovo atskirojo skundo išnagrinėti iš esmės, kadangi terminas praleistas tik vieną dieną. Tokiomis aplinkybėmis užkirtimas atsakovui teisės į apeliaciją būtų neadekvati atsakovo padarytam procesiniam pažeidimui sankcija. Be to, pirmosios instancijos teismas, kurio kompetencijai priskirtas atskirojo skundo priėmimo klausimas, skundą priėmė (CPK 78 str. 5 d., 335 str.).

Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvavo tik formaliai – nurodė, kad išvadą, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, padarė įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į skolos dydį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pakankamo pagrindo tokiai išvadai padaryti. Ieškinyje ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių klausimu tenurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai reikšminga, o atsakovas be pagrindo ją vengia sumokėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pačios savaime 2 130 Lt sumos nėra pagrindo laikyti didele. Šiuo klausimu galima vadovautis CPK XXIV skyriumi, kuriame reglamentuojami „Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumąi“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-296/2005), o CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokie ginčai yra dėl pinigų sumų, neviršijančių 5 000 Lt. Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, byloje nėra. Priešingai, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nuosavybėn įsigijo butą, turi nuolatinį darbą, jo mėnesio darbo užmokestis žymiai didesnis nei vidutinis Lietuvoje. Ieškovo spėjimas, kad iki bylos pabaigos atsakovas neteks darbo ar pajamų, yra niekuo nepagrįsta prielaida, be to, būtent tokiu atveju ieškovui atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes dėl jų galima kreiptis bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu, nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti, kad vien dėl to sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Ieškovas nurodo, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo areštuotas hipoteka įkeistas atsakovo butas, todėl neva taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir mažiausiai varžančios atsakovo teises. Su tokia ieškovo išvada sutikti negalima, kadangi, visų pirma, įstatymas riboja galimybę išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, minimalia 7 000 Lt išieškoma suma (CPK 663 str. 3 d.), antra – išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima be hipotekos kreditoriaus sutikimo (CPK 747 str. 3 d.). Nėra protingo pagrindo manyti, kad bet kuris hipotekos kreditorius atsisakytų savo pirmumo teisės išieškoti iš įkeisto turto kito asmens naudai, nes tai prieštarautų hipotekos sandorio sudarymo tikslui. Netgi tuo atveju, jei hipotekos kreditorius sutiktų, išieškojimo varžytinėse parduodant turtą išlaidos žymiai viršytų ieškovo išieškomą sumą. Taigi faktiškai atsakovo įkeisto buto areštas iš esmės neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, be to, yra neekonomiškas, neproporcingas, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą (CPK 145 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                                                                                                                                            Erika Misiūnienė