ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių padalijimo ir kt., bei pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei I. Š., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių padalijimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. Š. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. Š. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei I. Š. palikti santuokinę pavardę „Š.“; 3) padalinti ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą taip: ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise perduoti: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 145,00 Eur vertės; eglutes – 150 vnt. – 450,00 Eur vertės; rūsio/katilinės pertvarą – 100,00 Eur vertės; šaldytuvą – 70,00 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą – 1500,00 Eur vertės; indaplovę – 70,00 Eur vertės; mikrobangų krosnelę – 60,00 Eur vertės; orkaitę – 200,00 Eur vertės; indukcinę kaitlentę – 100,00 Eur vertės; vonios baldus – 200,00 Eur vertės, t. y. viso ieškovei asmeninės nuosavybės teise perduoti turto už 2895,00 Eur; atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise perduoti: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 1980,00 Eur vertės; medinę skulptūrą – 600,00 Eur vertės; rūsio lentynas – 100,00 Eur vertės; ąžuolinę spintą – 300,00 Eur vertės; ąžuolinę batų lentyną – 100,00 Eur vertės; prieškambario spintą – 150,00 Eur vertės; drabužių spintą – 400,00 Eur vertės; televizorių – 200,00 Eur vertės, t. y. viso atsakovui asmeninės nuosavybės teise perduoti turto už 3830,00 Eur; priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovo V. Š. 467,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 4) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo piniginės prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. vartojimo kredito su draudimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariomis ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. prievolėmis ir nustatyti šių prievolių vykdymo tvarką: nekeičiant kreditavimo sutarties sąlygų prievoles kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. vartojimo kredito su draudimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys ieškovė I. Š., o ieškovei I. Š. iš atsakovo V. Š. priteisti 2643,20 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo V. Š. dalies prievolės AB „Šiaulių bankas“ įvykdymą; 5) atsakovo V. Š. asmenine nuosavybe pripažinti: šiltnamį – 100,00 Eur vertės; lauko dušo kabiną – 100,00 Eur vertės; ąžuolinius lauko baldaus – 200,00 Eur vertės; šulinio apdailą – 100,00 Eur vertės; lauko baldus (ąžuoliniai) – 200,00 Eur vertės; virtuvės stalą su kėdėmis – 150,00 Eur vertės; 6) ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise perduoti betoninę terasą – 100,00 Eur vertės ir priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės I. Š. 100,00 Eur dydžio kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise perduodamą betoninę terasą; 7) ieškovės I. Š. asmenine nuosavybe pripažinti: skalbimo mašiną – 400,00 Eur vertės; žoliapjovę - trimerį – 370,00 Eur vertės; elektrinį arbatinuką – 20,00 Eur vertės; drabužių džiovyklę – 30,00 Eur vertės; 8) pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini) bendrąja daline ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. nuosavybe (ieškovės I. Š. dalis bendrojoje nuosavybėje – ¼, o atsakovo V. Š. dalis bendrojoje nuosavybėje - ¾), po santuokos nutraukimo perduoti šį automobilį asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. Š., o ieškovei I. Š. priteisti 75,00 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise perduodamo ieškovės I. Š. turto dalį; 9) priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės I. Š. 5000,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės I. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto remonto darbus; 10) priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovo V. Š. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas V. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti I. Š. ir V. Š. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės I. Š. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo piniginę prievolę kreditoriui UAB „Šiaulių bankas“ pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. vartojimo kredito su draudimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariu įsipareigojimu, nekeičiant kredito sąlygų, nustatant, kad visus mokėjimus pagal kredito sutartį toliau vykdys I. Š., o tuo atveju, jei bankas kokias nors sumas, pagal šią sutartį nuskaitys iš V. Š., kaip solidaraus skolininko, jis turės pilną regreso teisę į I. Š., dėl visų iš jo išskaitytų sumų (įskaitant delspinigius, palūkanas, baudas ir k.t.); 3) po santuokos nutraukimo priteisti iš I. Š. V. Š. 25000,00 Eur asmeninių lėšų, panaudotų I. Š. turto gerinimui; 4) po santuokos nutraukimo priteisti iš I. Š. V. Š. 25071,73 Eur kompensaciją už I. Š. atitenkančius daikto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus; 5) priteisti iš I. Š. V. Š. 500,94 Eur kompensaciją už jai priklausančio turto priežiūrai patirtas išlaidas; 6) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei I. Š. santuokos metu įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 150,00 eurų vertės ir automobilį (duomenys neskelbtini)VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai - 1995, kurio vertė yra 300,00 Eur; 7) atsakovui V. Š. priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur vertės ir automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai - 2002, 300,00 Eur vertės. Toje dalyje iš atsakovo priteisti ieškovei pusę atsakovui tekusio didesnės vertės turto dalies kompensaciją – 225,00 Eur; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę – Š. pavardę; 9) priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės I. Š. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies - nutraukė ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. Š. paliko pavardę - „Š.“, atsakovui V. Š. - „Š.“; pripažino, kad (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1500 ha; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. bendra jungtinė nuosavybė; ieškovei I. Š. ir atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ (vieną antrąja) dalį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1500 ha; pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), 145,00 Eur vertės; atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. laidos, 1290,00 Eur vertės; Ieškovei I. Š. ir atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ (vieną antrąja) dalį šiltnamio 275,00 Eur vertės, lauko dušo kabinos 310,00 Eur vertės; šulinio (šulinio apdailos) 300,00 Eur vertės; rūsio lentynų, pertvarų 150,00 Eur vertės; rūsio / katilinės pertvaros 150,00 Eur vertės; betoninės terasos aikštelės 175,00 Eur vertės; Ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti 75 vnt. eglučių 225,00 Eur vertės; šaldytuvą 160,00 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą 1875,00 Eur vertės; indaplovę 185,00 Eur vertės; mikrobangų krosnelę 180,00 Eur vertės; orkaitę 300,00 Eur vertės; indukcinę kaitlentę 350,00 Eur vertės; vonios baldus 250,00 Eur vertės; ąžuolinius lauko baldus 350,00 Eur vertės; atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti 75 vnt. eglučių 225,00 Eur vertės; ąžuolinius lauko baldus 350,00 Eur vertės; medinę skulptūrą 850,00 Eur vertės; ąžuolinę spintą 400,00 Eur vertės; ąžuolinę batų lentyną 150,00 Eur vertės; prieškambario spintą 300,00 Eur vertės; virtuvės stalą su kėdėmis 200,00 Eur vertės; drabužių spintą 625,00 Eur vertės; Led televizorių 200,00 Eur vertės; skalbimo mašinos, žoliapjovės – trimerio, elektrinio arbatinuko, drabužių džiovyklės į santuokos metu įgyto kilnojamojo turto masę neįtraukti ir tarp sutuoktinių nedalinti, skalbimo mašiną, žoliapjovę – trimerį, elektrinį arbatinuką, drabužių džiovyklę pripažinti asmenine ieškovės I. Š. nuosavybe; priteisė iš atsakovo V. Š. ieškovei I. Š. 285,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį; pripažino, kad prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. vartojimo kredito su draudimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariomis ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. prievolėmis. Priteisė iš atsakovo V. Š. ieškovei I. Š. 693,20 Eur kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ sumokėtos kredito ir palūkanų sumos už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. birželio 5 d. Nutraukė bylą dalyje priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės I. Š. atsakovui 500,94 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančio turto priežiūrai patirtas išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės I. Š. valstybei 26,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo V. Š. valstybei 26,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino atsakovui V. Š. iš valstybės biudžeto 8,45 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019 m. spalio 29 d. lėšų pervedimo nurodymu.  

4.       Teismas sprendė, kad ieškovei dar iki santuokos sudarymo buvo žinoma apie šį žalingą atsakovo įprotį, tačiau nepaisant to, santuoka po 5 (penkių) bendro gyvenimo metų buvo sudaryta. Teismas sutiko su atsakovo atstovo išsakytais argumentais, kad, šalims pradėjus gyventi kartu 2011 metais, atsakovas jau buvo brandaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), su susiformavusias įpročiais ir charakteriu, todėl ieškovės argumentus, kad ji tikėjosi, jog sudarius santuoką atsakovas esmingai pasikeis ir nustos vartoti alkoholį, vertino nepagrįstais ir juos atmetė.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė I. Š. 2018 m. gruodžio 23 d. išvyko į užsienį ir nuo to laiko į Lietuvą negrįžo. Byloje pateikti skrydžio bilietai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 23 d. skrydžio bilietai buvo įgyti abiejų sutuoktinių vardu, kas reiškia, jog išvykti jie ketino abu, kaip ir ketino grįžti abu 2018 m. gruodžio 27 d. Byloje neginčijama, kad ieškovė išvyko viena ir, kaip buvo planuota, 2018 m. gruodžio 27 d. negrįžo. Teismas vertino, jog atsakovas, turėdamas skrydžio bilietą, neskrido kartu su ieškove, nors, nepaisant to, kad tarp sutuoktinių įvyko konfliktas, siekdamas išsaugoti santuoką, galėjo skristi kartu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų dėjusi pastangų dėl santuokos išsaugojimo, ji kaip išvyko iš namų 2018 m. gruodžio 23 d., taip iki šiol ir negrįžo, palikusi ne tik savo sutuoktinį, bet ir ginčo nekilnojamąjį turtą, registruotą jos vardu. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad ir atsakovas būtų dėjęs pastangų santuokai išsaugoti.

6.       Teismas sprendė, kad nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažino, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7.       Dėl ginčo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad atsakovas, reikalaujantis ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti, kad asmeninis ieškovės turtas pagerintas iš esmės; pagerintas santuokos metu (vedant bendrą ūkį) ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įrodinėdamas ginčo turte adresu (duomenys neskelbtini), atliktų remonto darbų apimtis ir kainas, į bylą yra pateikęs lokalines sąmatas. Teismas sprendė, kad pagal pateiktas lokalines sąmatas matyti, jog viso atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kaina yra 60 945,46 Eur su PVM. Teismas vertino, jog, į bylą pateiktas 2016 m. balandžio 22 d. UAB „Trinkelių meistrai“ komercinis siūlymas V. Š. patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, kad ginčo turto remonto darbams buvo ruošiamasi. Teismas sprendė, kad antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytos aplinkybės pagrindžia ir lokalinėse sąmatose išvardintus atliktus darbus.  

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesutiko su atsakovo nurodomais argumentais dėl vekselių išdavimo ir atsakovo atsiskaitymo pagal vekselius, nurodydama, kad jie surašyti atbuline data, tačiau jų pripažinti negaliojančiais neprašė, teigdama, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę tokius sandorius pripažinti negaliojančiais ex officio (savo iniciatyva). Teismas darė išvadą, kad atsakovo išduotų vekselių pripažinti negaliojančiais ex officio nėra pagrindo.

10.       Teismas sutiko su ieškovės atstovės pastebėjimais, kad, imant ieškovės vardu kreditą iš banko, buvo tikrinamas atsakovo, kaip sutuoktinio, kreditingumas, tačiau atsakovas nenurodė bankui turįs kreditorių, tačiau tai nėra pagrindas paneigti tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais patvirtintas faktines aplinkybes, kad atsakovas skolinosi pinigų iš savo draugų, Teismas sprendė, jog tas faktas, kad atsakovas skolinosi iš savo draugų, o ne iš kredito įstaigos, leidžia labiau tikėti atsakovo argumentais, kad jis tiesiog pamiršo juos įvardinti kreditoriais.

11.       Teismas vertino, jog tai, kad atsakovas gavo grynais už savo nekilnojamojo turto pardavimą mažiausiai 39700,00 Eur sumą, patvirtina ir byloje esantis atsakovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į atsakovo sąskaitą per kelis kartus įnešta 39700,00 Eur suma (2019-03-05 – 19900,00 Eur; 2019-03-13 – 19800,00 Eur), be to 2019-02-21, kaip numatyta preliminarioje sutartyje, pirkėjas sumokėjo atsakovui 2000,00 Eur avansą, atlikdamas pavedimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo asmeninių lėšų po 2019 m. kovo 13 d. atsiskaityti su kreditoriais pagal išduotus vekselius.

12.       Teismas sprendė, kad visi esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, o taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu.    

13.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas dėl esminio pagerinimo santuokos metu asmeninį ieškovės turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nėra pareiškęs reikalavimo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 2 dalies, CK 3.123 straipsnio nuostatų, todėl konstatuotina, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį ginčo turto, nurodyto teismo sprendimo 55 punkte. Teismas sprendė, kad šis ginčo turtas tarp šalių dalintinas natūra, priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį šio turto asmeninės nuosavybės teise.

14.       Dėl santuokoje įgyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas 2021 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo minėtas žemės sklypas liktų ieškovei, tą patį yra nurodęs ir priešieškinyje, kur tik teigia, kad šio turto vertė yra 150,00 Eur, tačiau įrodymų, pagrindžiančių vertę, nepateikė. Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, o atsakovo iš dalies, po santuokos nutraukimo minėtą žemės sklypą, kurio vertė 145,00 Eur, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiant 72,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.

15.       Dėl transporto priemonių padalijimo. Teismas nurodė, kad ieškovė, įvertindama automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1980,00 Eur suma, tokius savo argumentus pagrindė rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad 2004 m. laidos automobilio vertė VšĮ „Empreks“ skelbiamais 2020 m. sausio 1 d. duomenimis yra apie 2040,00 Eur, 2020 m. kovo 3 d. duomenimis apie 1980,00 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu duomenų apie šių metų tokio automobilio vertę šalys nepateikė. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad automobilio vertė yra 600,00 Eur, neginčijo tos aplinkybės, kad automobiliu naudojasi jis. Į bylą taip pat yra pateikta minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. automobilis buvo įgytas už 600,00 Eur sumą, tačiau teismas vertino, jog tai negali būti pagrindu pripažinti, kad ir šiai dienai automobilio vertė yra 600,00 Eur. Todėl teismas, spręsdamas dėl ginčo automobilio vertės, vadovavosi ieškovės ir atsakovo nurodomų kainų ieškinyje (1980,00 Eur) ir priešieškinyje (600,00 Eur) vidurkiu ir sprendė, kad automobilio vertė yra 1290,00 Eur. Todėl šioje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir  atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1290,00 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisė 645,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį.

16.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl automobilio (duomenys neskelbtini) padalijimo jau po to, kai automobilis buvo sunaikintas 2019 m. rugpjūčio 27 d. Todėl teismas sprendė, kad  ši transporto priemonė tarp šalių nedalintina, nes jos jau nėra kaip nuosavybės teisės objekto (CK 3.127 straipsnis, 4.38 straipsnis), o ir reikalavimo pareiškimo metu minėta transporto priemonė, kaip jau buvo nurodyta, 2019 m. rugpjūčio 27 d. jau buvo sunaikinta. Ieškovė, gavusi iš atsakovo įrodymus apie minėtos transporto priemonės sunaikinimą, ieškinio netikslino, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

17.       Teismas vertino, kad, atsakovui nepateikus įrodymų, jog (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė ieškovės vardu yra įgyta santuokos metu, teismas neturi pagrindo automobilio (duomenys neskelbtini) pripažinti šalių jungtine nuosavybe ir jį dalinti tarp sutuoktinių, juolab kad ir tokio reikalavimo, kaip numatyta CK 3.90 straipsnio 1 dalyje, atsakovas nėra pareiškęs.

18.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. laidos, 300,00 Eur vertės, o ieškovei priteisti 150,00 Eur kompensaciją. Tačiau byloje nustatyta, kad minėtas automobilis yra registruotas ieškovės I. Š. vardu 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. iki santuokos sudarymo datos (duomenys neskelbtini). Nors byloje jau buvo nustatyta ir konstatuota, kad šalys pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2011 metų, šių aplinkybių neginčija ir pati ieškovė, tačiau šiuo atveju atsakovas, prašydamas, kad iki santuokos sudarymo ieškovės vardu įregistruotas automobilis po santuokos nutraukimo būtų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei būtų priteista kompensacija, nei priešieškiniu, nei tikslindamas priešieškinį, nereiškė reikalavimo ir neprašė automobilio (duomenys neskelbtini) pripažinti daline jo ir ieškovės nuosavybe, nereiškė reikalavimo minėto automobilio pripažinti sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, taip kaip nurodyta CK 3.90 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje dalyje priešieškinis atmestinas.

19.       Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Teismas sprendė, jog nustačius, kad skalbimo mašina yra dovanota ieškovei jos sūnaus, taip pat atsakovas į santuokoje įgyto turto masę nėra įtraukęs žoliapjovės – trimerio, elektrinio arbatinuko, drabužių džiovyklės, todėl nustatė, kad skalbimo mašina – 400,00 Eur vertės; žoliapjovė - trimeris – 370,00 Eur vertės; elektrinis arbatinukas – 20,00 Eur vertės; drabužių džiovyklė – 30,00 Eur vertės į santuokos metu įgyto kilnojamojo turto masę neįtrauktini ir tarp sutuoktinių nedalintini, o po santuokos nutraukimo pripažintini asmenine ieškovės nuosavybe.

20.       Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų nuotraukų, kurios yra priedas prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, matyti, kad ofiso kėdė stovi viduryje kambario, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovės sūnui D. V. negyvenant kartu su atsakovu, kėdė yra nenaudojama. Teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad ofiso kėdė buvo dovanota D. V., todėl ji tarp sutuoktinių nedalintina.

21.       Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nepateikia jokių įrodymų nurodyto kilnojamojo turto kainoms pagrįsti. Todėl teismas dalyje dėl turto kainų, dalindamas šalių kilnojamąjį turtą, sprendė, kad jo vertė yra ieškovės ir atsakovo nurodytų ginčijamų turto kainų vidurkis.

22.       Teismas pažymėjo, kad dalis šalių kilnojamojo turto yra neatsiejamai susijusi su tarp šalių padalintu kilnojamuoju turtu, dalis turto negali būti padalintas natūra abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Padalinus šalių kilnojamąjį turtą, teismas pažymėjo, kad ieškovei po santuokos nutraukimo tenka kilnojamojo turto už 4555,00 Eur sumą, o atsakovui po santuokos nutraukimo tenka kilnojamojo turto už 3980,00 Eur sumą. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovui šioje dalyje iš ieškovės priteistina 287,50 Eur  kompensacija už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.

23.       Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė ir atsakovas, tiek ir kreditorius sutinka, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus bankui, kylančius iš kredito sutarties, ieškovė ir atsakovas vykdytų solidariai, nekeičiant kredito sąlygų.

24.       Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas įvykdyti atsakovui tenkančią prievolės dalį, kai yra suėjęs šios prievolės dalies įvykdymo terminas, nepažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų, tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ieškovei ½ dalis nuo jos sumokėtos 1386,40 Eur sumos bankui už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. birželio 5 d., t. y. 693,20 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinio reikalavimo dalis, kuria ji reikalauja iš atsakovo priteisti ir likusią prievolės bankui dalį, kurios įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, atmestina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

25.       Apeliaciniu skundu ieškovė I. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse, kuriose yra atmestas ieškovės I. Š. ieškinio reikalavimas priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės I. Š. 5 000,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, patenkintas atsakovo V. Š. priešieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijimo šio turto tarp šalių lygiomis dalimis, o taip pat tarp šalių natūra po ½ dalį padalintas šis turtas - šiltnamis, lauko dušo kabina, šulinio apdaila, rūsio lentynos, rūsio/ katilinės pertvaros, betoninės terasos aikštelė, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą šiose dalyse: priteisti iš ieškovės I. Š. atsakovui V. Š. 5 000,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą; atmesti atsakovo V. Š. priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo tarp šalių lygiomis dalimis; ieškovės I. Š. asmeninėn nuosavybėn perduoti rūsio/ katilinės pertvaras, betoninės terasos aikštelę, o atsakovo V. Š. asmeninėn nuosavybėn perduoti šiltnamį, lauko dušo kabiną, šulinio apdailą, rūsio lentynas. Priteisti Ieškovei I. Š. iš atsakovo V. Š. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini)  - žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), daržinė, u/n (duomenys neskelbtini), tvartas, u/n (duomenys neskelbtini), malkinė, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, u/n (duomenys neskelbtini) ieškovės yra įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. iki šalių santuokos sudarymo. Kadangi nekilnojamąjį turtą ieškovė pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iki šalių santuokos, jis yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė, kad atsakovas įrodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu.

25.3.                      Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, viena kurių – kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra pagrįsta ir nustatyta – pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokie nekilnojamojo turto remonto darbai buvo atlikti iki šalių santuokos, kokie – santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės ir nenustatęs santuokos metu atliktų statybos darbų ir nekilnojamojo turto pagerinimo masto, negalėjo nekilnojamojo turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

25.4.                      Ieškovės įsitikinimu jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, tuo tarpu atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovės nekilnojamajam turtui būtų atliktas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija LR Statybos įstatymo prasme ir poįstatyminių teisės aktų prasme.

25.5.                      Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, o ieškovė pripažino, kad šalims gyvenant santuokoje buvo atlikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paprastojo remonto darbai, kurių sąvoka yra apibrėžta LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punkte: Statinio paprastasis remontas. Tačiau toks nekilnojamojo turto paprastasis remontas teismų praktikoje nelaikomas jo esminiu pagerinimu.

25.6.                      Atsakovas nuo 2011 metų neatlygintinai naudojasi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. šalis nuo 2011 metų be kita ko sieja ir panaudos teisiniai santykiai. CK 6.636 str. numato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovas, neatlygintinai naudodamasis nekilnojamuoju turtu, pats naudojosi ir naudojasi atliktais paprastojo (einamojo) remonto darbų rezultatu, todėl jų vertė, praėjus 4 metams nuo jų atlikimo, yra ženkliai sumažėjusi.

25.7.                      Atsakovas nekilnojamojo turto vertės pokyčio dėl atliktų paprastojo remonto darbų byloje net neįrodinėjo. Ieškovė į bylą yra pateikusi pažymą iš VĮ Registrų centras, iš kurios matyti, kad gyvenamojo namo vertė iki šalių bendro gyvenimo pradžios (duomenys neskelbtini) buvo 6 198,00 Eur, o šalių bendro gyvenimo pabaigoje (duomenys neskelbtini) buvo 8 790,00 Eur, o toks gyvenamojo namo vertės pokytis (2 592,00 Eur) negali būti vertinamas kaip esminis gyvenamojo namo pagerinimas.

25.8.                      Reikšminga yra tai, kad atsakovas nepateikė į bylą nė vieno išlaidas statybos darbams pagrindžiančio rašytinio įrodymo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo į bylą pateiktos statybos darbų sąmatos neįrodo nekilnojamojo turto esminio pagerinimo: sąmatas sudaręs asmuo statybos darbų atlikime nedalyvavo, sąmata buvo sudaroma iš subjektyvių suinteresuoto bylos baigtimi atsakovo paaiškinimų. Atsakovo į bylą pateiktos statybos darbų sąmatos nepatvirtina nei atliktų statybos darbų kiekio, nei patirtų išlaidų statybos darbams dydžio, nei esminio turto pagerinimo faktų.

25.9.                      Kai turtas, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijant šį turtą sutuoktiniui, kuriam iki santuokos priklausė šis turtas asmeninės nuosavybės teise, turi būti priteista didesnė šio turto dalis. Pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti apie nekilnojamojo turto esminį pagerinimą ir pripažinti jo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, visų antra, tuo atveju, jei visgi nusprendė gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalindamas jį privalėjo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti 85/100 dalis gyvenamojo namo, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn perduoti 15/100 dalių gyvenamojo namo.

25.10.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovės nekilnojamojo turto pagerinimui panaudojo savo asmenines lėšas – 25 000,00 Eur, kuriuos paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais skolinosi iš fizinių asmenų, o vėliau skolas šiems asmenims grąžino pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

25.11.                      Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas jokių piniginių lėšų pagal vekselius iš trečiųjų asmenų nesiskolino ir jų neapmokėjo iš asmeninių lėšų. Atsakovo į bylą pateikti vekseliai yra akivaizdžiai tariami sandoriai, sudaryti siekiant sau palankesnio teismo sprendimo, nepagrįstai praturtėjant ieškovės sąskaita. Tą pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti ex officio (savo iniciatyva).

26.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo atmesti apeliantės I. Š. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas jo patirtas proceso išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išsamiai, nuodugniai ir teisingai įvertino byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus ir teisingai nusprendė, kad ne tik gyvenamojo namo, bet ir žemės sklypo, kuris priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, vertė yra esminiai pakitusi. Šį pakitimą sąlygojo šalių gyvenant santuokoje atliktas namo esminis remontas, sklypo sutvarkymas, įrengtas voljeras naminiams paukščiams, sklype pastatytas arkinis šiltnamis, pasodinti vaismedžiai, užsodinta apie 10 arų eglutėmis, įrengta nuotekų šalinimo sistema, šulinio apdaila ir t. t., ir tai padaryta sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat atsakovo asmeninėmis, lėšomis, taip pat bendru sutuoktinų darbu. Taigi, bylos medžiaga patvirtina faktą, kad visi esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, o taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu.

26.2.                      Pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Ginčo dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nebuvo. Todėl teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad šis ginčo turtas tarp šalių dalintinas natūra, priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį šio turto asmeninės nuosavybės teise.  

26.3.                      Apeliantė siekia paneigti esminį turto pagerinimą, tačiau nepaneigia išvadų ir dėl panaudotų lėšų dydžio, kurios viršija pačios apeliantės deklaruotą turto vertę. Šių sąlygų nepaneigus, pagrindo keisti teismo sprendimo nėra.

26.4.                      Apeliantė, ginčydama teismo sprendimą, dalyje dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pateikia naujus argumentus, t.y. nurodo, kad atlikti turto pagerinimai neatitinka esminio turto pagerinimo sąvokos, tuo išeidama iš apeliacinio skundo ribų, kadangi ši aplinkybė nebuvo akcentuota ar ginčijama pirmosios instancijos teisme. Lieka neaišku, kokias aplinkybes tuomet realiai neigia apeliantė – ar atsakovo indėlį į nekilnojamą turtą, ar jo dydį.

26.5.                      Namo rinkos kainos pokytis neįrodo jo pagerinimo įtakos, tačiau, vertinant procentine išraiška dėl atsakovo asmeninio indėlio savo lėšomis į namą su jo rinkos verte, matyti, kad 5000,00 Eur suma yra daugiau nei 60 proc. dabartinės namo rinkos vertės, kas savaime įrodo esminį prisidėjimą prie namo pagerinimo.

26.6.                      Apeliantė neprašė pripažinti vekselių negaliojančiais, neįrodinėjo šių pagrindų, o teismas neturėjo jokio pagrindo šioje vietoje veikti ex officio (savo iniciatyva). Be to, net ir formaliu aspektu prielaidų pripažinti vekselių negaliojančiais nebuvo ir nėra. Byloje nors ir nėra privaloma, buvo pagrįsta vekselių pasirašymo ir apmokėjimo tvarka, nors tai yra besąlyginiai skolos dokumentai, kurių prigimtis iš esmės net neprivalo būti įrodinėjama.

26.7.                      Apeliantė akcentuoja ir tai, kad jai turėjo būti priteista 85/100 gyvenamojo namo, tačiau atsižvelgiant į faktą, kad atsakovo indėlis sudarė virš 25 000,00 Eur, vertinant abiejų šalių indėlį procentine dalimi, akivaizdu, kad net tokiam reikalavimo tenkinimui pagrindo nėra, kadangi įvertinus tikrą procentinę išraiška, pačiam atsakovui turėtų tokiu atveju tekti 85/100 gyvenamojo namo, o ne atvirkščiai.

26.8.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nebuvo nustatyta atliktų darbų apimtis, vertė, kadangi atsakovas pateikė ne tik atliktų darbų sąmatas, skaičiavimus, tačiau daugumą darbų pagrindė ir objektyviais kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir liudininkų parodymais ir šių faktų apeliantė nepaneigė. Apeliantė neįrodinėjo, kad ji kuriuo nors etapu prisidėjo prie namo pagerinimo, kad tam skyrė asmeninių lėšų, o įvertinus jos ilgą buvimą užsienyje akivaizdu, kad ji to net ir padaryti neturėjo galimybių.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis: kuria teismas pripažino, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, u/n (duomenys neskelbtini), daržinė, u/n (duomenys neskelbtini), tvartas, u/n (duomenys neskelbtini), malkinė, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, u/n (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), tvarto u/n (duomenys neskelbtini), malkinės u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini); ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį šiltnamio 275,00 Eur vertės, lauko dušo kabinos 310,00 Eur vertės, šulinio (šulinio apdailos) 300,00 Eur vertės, rūsio lentynų, pertvarų 150,00 Eur vertės, rūsio/ katilinės pertvarų 15,00 Eur vertės, betoninės terasos aikštelės 175,00 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

29.       Byloje kilo ginčas dėl vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kompensacijos priteisimo, turto padalijimo. 

Faktinės bylos aplinkybės        

30.       Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė I. Š. ir atsakovas V. Š. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2011 metų, atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nors šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas : žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,15 ha; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas ieškovės I. Š. 2006 metais, t. y. iki santuokos su atsakovu sudarymo ir priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Santuokos metu šalys yra įgijusios žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto, įgyto šalių santuokoje ar dėl kurio kiltų ginčas, nėra. Ieškovė pripažįsta, kad šis turtas buvo pagerintas, teigia, kad pagerinimų piniginė vertė yra 10000,00 Eur, todėl sutinka sumokėti atsakovui 5000,00 Eur kompensaciją. Atsakovas byloje įrodinėja, kad minėtas ieškovės vardu iki santuokos įgytas ginčo nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas jo asmeninėmis lėšomis, todėl yra pagrindas taikyti CK 3.90 straipsnio normas.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

31.       Apeliantė nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Ginčo nekilnojamasis turtas ieškovės yra įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. iki šalių santuokos sudarymo. Apeliantės teigimu, kadangi nekilnojamąjį turtą ieškovė pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iki šalių santuokos, jis yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė, kad atsakovas įrodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu. Ieškovės įsitikinimu, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, tuo tarpu atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovės nekilnojamajam turtui būtų atliktas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija LR Statybos įstatymo prasme ir poįstatyminių teisės aktų prasme.

32.       Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti atsakovas, reikalaujantis ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; kt.).

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad atsakovas įrodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs liudytojų parodymus, atsakovo į bylą pateiktas lokalines sąmatas, 2016 m. balandžio 22 d. UAB „Trinkelių meistrai“ komercinį siūlymą, antstolio R. K. 2019 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių protokolą, vekselius. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti įrodymai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas.  

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokie ginčo nekilnojamojo turto remonto darbai buvo atlikti iki šalių santuokos, kokie – santuokos metu. Nenustatyta atliktų darbų apimtis. Byloje nėra tikslių duomenų, kokia ginčo namo rinkos vertė buvo iki santuokos metu atlikto remonto ir po remonto, todėl liko nenustatytas ginčo turto vertės pokytis dėl atliktų remonto darbų. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl vertino, kad ginčo turtas yra pagerintas iš esmės, nenurodė, kokie konkrečiai ginčo turto pagerinimai, darbai yra vertinami kaip esminiai pagerinimai.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu atsakyti į klausimus, kokie remonto darbai buvo atlikti ginčo name, kiek kainavo remontas bei ar nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, galėtų atsakyti ekspertai, atlikę statybos ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims apsvarstyti galimybę dėl ekspertizės skyrimo tam, jog būtų tiksliai išsiaiškinta, kokie remonto darbai buvo atlikti, kiek kainavo remontas bei ar nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės.

36.       Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė atliktų darbų apimties, kokie ginčo nekilnojamojo turto remonto darbai buvo atlikti iki šalių santuokos, kokie – santuokos metu. Taip pat nenustatė, kokia ginčo turto rinkos vertė buvo iki santuokos metu atlikto remonto ir po remonto, todėl liko nenustatytas ginčo turto vertės pokytis dėl atliktų remonto darbų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kokie ginčo turto pagerinimai gali būti vertinami kaip pagerinimai iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tūri pasiūlyti šalims apsvarstyti galimybę dėl ekspertizės skyrimo tam, jog būtų tiksliai išsiaiškinta, kokie remonto darbai buvo atlikti ginčo name, kiek kainavo remontas bei ar nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės.

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama sprendimo dalis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.