Civilinė byla Nr. e2-23-1088/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01907-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.7; 3.1.3.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,   

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis atstovei Indrei Jocytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno butų ūkis, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Rūdupis“, R. L., V. T. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė, draudimo bendrovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis (toliau – ir atsakovė)  1 129,07 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieškovės apdraustas Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykio metu draudimo apsauga galiojo. Ieškovė dėl šio įvykio apdraustų patalpų savininkui išmokėjo 673,66 Eur draudimo išmoką (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

2018 m. rugsėjo 17 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio gedimo buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieškovės apdraustas Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu draudimo apsauga galiojo. Ieškovė dėl šio įvykio apdraustų patalpų savininkui (-ei) išmokėjo 318,54 Eur draudimo išmoką (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

2018 m. spalio 15 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl trūkusio šalto vandens stovo buvo užlietas butas esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieškovės apdraustas Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykio metu draudimo apsauga galiojo. Ieškovė dėl šio įvykio apdraustų patalpų savininkui (­ei) išmokėjo 136,87 Eur draudimo išmoką (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 

Ieškovė dėl visų trijų įvykių išmokėjusi bendrą 1 129,07 Eur sumą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškia subrogacinį reikalavimą atsakovei – namų (duomenys neskelbtini), administratoriui/techniniam prižiūrėtojui, atsakingam už bendrąsias pastato inžinerines sistemas – namo stogą, šalto vandens stovą, nuotekų vamzdį. Atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas, jokių veiksmų dėl trūkusių objektų remonto darbų nesiėmė, todėl už padarytą žalą dėl įvykusių užliejimų yra atsakinga ir kaltę turi prisiimti atsakovė.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant ir tenkinti ieškinį visa apimtimi vadovaujantis pateiktais  įrodymais bei rašytiniais paaiškinimais.

Atsakovė  atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad vykdant bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name priežiūrą yra vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė su uždarąja akcine bendrove ,,Rūdupis“ buvo sudariusi rangos sutartį dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo). Įvykio metu rangovas vykdė stogo keitimo darbus, todėl ieškovė turi kreiptis į šią bendrovę, kuri pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas sąlygojo žalos atsiradimą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad įvykis įvyko namo renovacijos metu, todėl Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr.060 44.3.1.6 punkto pagrindu įvykis nepripažintinas draudžiamuoju. 

Dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė pareigas, susijusias su pastato priežiūra, atliko tinkamai, vykdant statinio apžiūras nebuvo nustatyta jokių vamzdynų defektų, o nesant duomenų apie netinkamą šios inžinerinės įrangos veikimą, atsakovė neturėjo pagrindo iki avarijos organizuoti minėtos detalės remonto darbų. Įvykus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarijai atsakovė reagavo, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gedimas būtų pašalintas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra neįvykdžiusi įstatymuose nustatytų pareigų ir tai galėtų būti vertinama kaip didelis nerūpestingumas ar neveikimas, neteisėti veiksmai dėl kurių kiltų prievolė atlyginti žalą. Teismo posėdyje paaiškino, kad avarija įvyko 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau apie ją atsakovei buvo pranešta tik rugpjūčio mėnesį, avarija iš karto buvo likviduota, dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Buto savininkė neįvykdė pareigos nedelsiant informuoti administratorių apie įvykį, kas lėmė žalos didėjimą, tačiau atsakovė nėra už tai atsakinga.

Dėl 2018 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė atliko trūkusio vamzdžio remonto darbus, tačiau nėra atsakinga už buto apdailos atkūrimą. Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai pakeitė trūkusį vamzdį prieš tai išardydami sienoje angą, kad būtų galima prieiti prie vamzdžio. Jei priėjimas prie keisti būtino vamzdžio nebūtų uždengtas, žala, kurią sudaro išlaidos už angų užmūrinimą, sienų tinkavimą, dažymą, ir kurią ieškiniu reikalaujama subrogacijos tvarka sumokėti, trečiųjų asmenų butui apskritai nebūtų kilusi. Buto savininkė nesikreipė į administratorių dėl išlaidų, patirtų atliekant sienos angos užmūrijimo darbus atlyginimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų nustatyta tvarka, o iš karto kreipėsi į draudimo bendrovę.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Rūdupis“ nesutinka su atsakovės pozicija, kad ši bendrovė yra atsakinga dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. įvykio, kurio metu dėl nesandaraus namo stogo buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad netikėtai kilusios audros metu rangovės darbininkai objekte nedirbo, todėl įtakoti galimų audros veiksnių ar kontroliuoti audros padarinius fiziškai neturėjo galimybių. Žala kilo dėl nenugalimos jėgos (force majeure), todėl rangovė nesutinka prisiimti kaltės dėl įvykusio draudiminio įvykio.

 Trečiasis asmuo V. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad patirta žala pilnai atlyginta, jokių papildomų aplinkybių dėl atsiradusios žalos nežino. Trečiasis asmuo R. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.   

Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl atsakovo tinkamumo

Atsakovė nurodė, kad dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio ieškovė reikalavimą turėtų reikšti uždarajai akcinei bendrovei ,,Rūdupis“, su kuria atsakovė buvo sudariusi rangos sutartį dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir kuriai įvykio metu buvo perduota statybvietė. Ieškovė, reaguodama į atsakovės išsakytą poziciją, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog dėl kilusios žalos adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakinga būtent UAB Kauno butų ūkis, todėl šiai bendrovei ir reiškia reikalavimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Ieškovei išreiškus aiškią poziciją, jog reikalavimai reiškiami UAB Kauno butų ūkis, byla nagrinėtina iš esmės suformuluoto ieškinio ribose ir spręstina dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovės pasirinkto atsakovo atžvilgiu.

 Dėl ginčo esmės

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdyje atsakovės atstovės teiktais paaiškinimais

nustatyta, ir ginčo tarp šalių nekilo, kad atsakovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju minėtus daugiabučius gyvenamuosius namus administruoja atsakovė. Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius, vadovaudamasis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). 

             Ieškovė ieškinyje teisiniu ieškinio pagrindu nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, nustatantį gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Todėl ieškovei reikalaujant atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nustatytina, kokias teisės aktais nustatytas pareigas pažeidė atsakovė – namo administratorius, kuo pasireiškė kaltė dėl įvykusių įvykių ir ar tai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui padaryta žala. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Dėl įvykio (duomenys neskelbtini)

Bylos duomenimis, tarp ieškovės ir B. A. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui 2017 m. rugsėjo 23 d.– 2018 m. rugsėjo 22 d. apdraustas draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 14 d. bute (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kurį ieškovė pripažino draudžiamuoju, kurio metu per namo stogą užpiltos buto lubos. Ieškovė, remdamasi 2018 m. rugpjūčio 23 d. turto apžiūros aktu, žalos skaičiuokle, apskaičiavo dėl užliejimo padarytą žalą ir draudėjai išmokėjo 673,66 Eur draudimo iš moką. Ieškovė atsakovei 2018 m. spalio 24 d., 2019 m. vasario 8 d. pateikė pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama atsakinga už bendrojo naudojimo objektu esančio – stogo priežiūrą, yra atsakinga už per namo stogą užpiltam butui sukeltas pasekmes. Byloje nustatyta, kad įvykio metu UAB ,,Rūdupis“ su atsakove sudarytos rangos sutarties pagrindu vykdė daugiabučio namo, esančio R. Kalantos g.127, Kaune, stogo keitimo darbus. Dėl šios aplinkybės, atsakovės nuomone, jai, kaip administratorei, atsakomybė negali kilti.  

          Iš atsakovės pateiktos 2018 m. rugpjūčio 14 d. užduoties-paskyros matyti, kad nustatytas vandens į viršutinį namo butą skverbimasis pro lubas, pažymėta, kad namas renovuojamas, atliekami namo stogo keitimo darbai. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Rūdupis“ pripažįsta, kad įvykio metu su atsakove buvo sudariusi rangos sutartį, kurios pagrindu vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbus bei paaiškina, kad rangovės darbininkai, pabaigę 2018 m. rugpjūčio 14 dienos darbus, apie 17 val. atliko visus reikiamus veiksmus apsaugoti namo palėpės perdangą nuo galimų kritulių poveikio. Tačiau dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 18 valandą Kaune įvykusios labai stiprios audros, vietomis laikina danga galimai buvo pažeista ir dėl to galimai įvyko lietaus kritulių vandens pratekėjimas ant namo stogo perdangos. Audros metu rangovės darbininkai objekte nedirbo, todėl įtakoti galimų audros veiksnių ar kontroliuoti audros padarinius fiziškai neturėjo galimybių. Byloje ginčo dėl to, kad butas užlietas per remontuojamą stogą dėl staiga kilusios audros ir ieškovės paskaičiuoto žalos dydžio nekilo.

Ieškovė nurodo, jog žalos patyrusių asmenų turtą prižiūrėti ir tvarkyti prisiėmė būtent atsakovė, o tai, kad ji rangos darbams atlikti pasamdė trečiuosius asmenis yra atsakovės ir tų asmenų tarpusavio santykiai. Nėra ginčo, kad liūties metu 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovę, atstovaujančią daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkus, ir trečiąjį asmenį UAB ,,Rūdupis“ siejo rangos teisiniai santykiai. Taigi, atsakovė, kaip namo administratorius, organizavo namo renovacijos, įskaitant ir namo stogo remonto, darbus, namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai sudarė su rangove sutartį šiems darbams atlikti, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė pagrindinį administratoriaus uždavinį – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, įgyvendino tinkamai. Pagal Rangos darbų kartu su projektavimu sutarties, sudarytos tarp atsakovės (užsakovo) ir trečiojo asmens UAB ,,Rūdupis“ (rangovas) 1.6, 2.3, punktus, statybvietė (duomenys neskelbtini) perdavimo ir priėmimo aktu statybos darbų laikotarpiui perduota Rangovui. Sutarties 9.1 punktas numatė, kad darbų vykdymo laikotarpiu rangovas atsako už bet kokią žalą, kuri padaroma Darbams iki tinkamai visų darbų perdavimo. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tolio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmenų turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismo vertinimu, ieškovės reiškiamu reikalavimu siekiama atsakovės – bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, turinčio pareigą užtikrinti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, atsakomybės už remonto darbų metu rangovo palikto nesandariai uždengto stogo asmeninėje nuosavybėje kilusią žalą. Rangovė nesiėmė veiksmų, užtikrinančių, kad jos vykdomų stogo remonto darbų laikotarpiu lietaus atveju nebūtų užlieti gyventojų butai. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju įvykis sietinas su stogo remonto darbais ir atsakovė, kaip administratorius, niekaip neįtakojo pačios žalos atsiradimo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių su šiuo įvykiu byloje nustatytas aplinkybes, todėl esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad žala kilo dėl atsakovės, kaip administratoriaus, veiksmų neteisėtumo vykdant jai teisės aktais pavestas funkcijas bendrojo naudojimo objektų priežiūros srityje, galėjusių įtakoti žalos atsiradimą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykio (CK 6.246 str.), atsakovei civilinė atsakomybė nekyla, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl įvykių (duomenys neskelbtini)

Įvykių

Bylos duomenimis, tarp ieškovės ir V. T. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui 2018 m. birželio 6 d. – 2019 m. birželio 5 d. apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 17 d. bute (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio gedimo buvo užlieta buto kambario siena. Ieškovė, remdamasi 2018 m. rugsėjo 24 d. turto apžiūros aktu, žalos skaičiuokle, apskaičiavo dėl užliejimo padarytą žalą ir buto savininkei išmokėjo 318,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovė atsakovei 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objekto, dėl kurio avarijos buvo patirta žala, administratore, yra atsakinga už šio įvykio sukeltas pasekmes. Atsakovė neginčija, kad įvyko bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarija, taip pat neginčija ieškovės apskaičiuotos žalos dydžio, tačiau nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą, argumentuodama tuo, kad atsakovė reagavo, ėmėsi aktyvių veiksmų gedimui pašalinti, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovę nevykdžius įstatymuose nustatytų pareigų ar pripažinti atsakovės veiksmus dideliu nerūpestingumu ar neveikimu dėl kurių kiltų prievolė atlyginti žalą. Atsakovė pažymi, kad avarija įvyko 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau apie ją atsakovei buvo pranešta tik rugpjūčio mėnesį, kas lėmė žalos didėjimą, už kurį atsakovė nėra atsakinga.

Ieškovės pateiktos žalos administravimo bylos duomenimis, apie įvykį – šlampa kambario siena, pro kažkur leidžia vandenį, draudikui pranešta 2018 m. rugsėjo 17 d. Draudiko 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytame turto apžiūros akte užfiksuota, kad draudėjas nukentėjęs po 2018 m. gegužės mėn. įvykusio įvykio, butas liejamas ties bendrojo naudojimo vamzdynu sienoje. Atsakovės sudarytame 2018 m. rugpjūčio 10 d. statinio apžiūros akte Nr. KA-244 užfiksuota patenkinama namo nuotekų sistemos vamzdynų būklė (2.3 eil.). Atsakovės pateiktais duomenimis, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. išdavė užduotis-paskyras gedimams/darbams bute (duomenys neskelbtini), atliki. Iš atsakovės pateikto namo būklės nuolatinio stebėjimo žurnalo matyti, kad laikotarpiu 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 8 d. jokių avarijų, gedimų ar darbų, susijusių su avarijų ir gedimų likvidavimu bute (duomenys neskelbtini), nėra fiksuota. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, kadangi įvykis įvyko dar gegužės mėnesį, buto savininkė į atsakovę laiku nesikreipė ir taip didino žalą. Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad apie įvykius administratorius informuojamas telefonu, įvykių registracijos žurnalai nėra vedami. Vertinant šiuos argumentus iš atsakovės pateikto namo būklės stebėjimo žurnalo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d. įvykių, avarijų ir atliktų jų likvidavimo darbų bute (duomenys neskelbtini) nėra registruota, nors kaip nustatyta, užduotys-paskyros darbų atlikimui šiame bute buvo išduotos 2018 m. rugpjūčio 8 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad žurnale įvykiai ir avarijos bei atlikti jų pašalinimo ir kiti darbai registruoti butuose 19, 27, 28, 58. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad nėra fiksuojami raštu įvykiai. Iš fotonuotraukų matyti, kad kambario siena nukentėjusi ne nuo vienu įvykiu užpiltos sienos, o nuo daugkartinio vandens pasiskverbimo, todėl nėra suprantamas ir logiškai nepaaiškinamas atsakovės argumentas, kad buto savininkė savalaikiai nepranešė apie įvykį. Kita vertus, šie atsakovės argumentai apie avarijos bute likvidavimo aplinkybes nepatvirtina atsakovės tinkamo pareigų iki vamzdžio trūkio vykdymo. Aplinkybę, kad dėl ginčo bute kilusios avarijos ir vamzdžio keitimo iki jos buvo kalbėta su atsakovės darbuotojais patvirtina ir draudimo bendrovei namo gyventojo siųsto elektroninio laiško turinys. Atsakovės pateiktas stebėjimo žurnalas nepatvirtina, kad atsakovė ėmėsi kokių nors prevencinių priemonių ar  konkrečių veiksmų siekiant išvengti avarijos (ar rengė informacinius pranešimus gyventojams apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų būklės galimos vandentiekio avarijos, prašė namo gyventojus apžiūrėti savo butuose esančius vandentiekio stovus ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuoti; ar remonto, atnaujinimo klausimais šaukė bendraturčių susirinkimus), kurie leistų atsakovės iš esmės vienintelį atsikirtimų į ieškinį argumentą, kad buto savininkė neįvykdė pareigos nedelsiant informuoti administratorių apie įvykį ir kad atsakovei apie šį įvykį nebuvo pranešta savalaikiai ir taip didino žalą pagrįstumo, vertinti pagrįstu (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovė Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui 2018 m. balandžio 14 d. – 2019 m. balandžio 13 d. buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 15 d. (įvykis registruotas 2019 m. sausio 11 d.) buto (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu dėl sienos šachtoje esančio šalto vandens vamzdžio trūkio sušlapo vonios patalpos siena. Ieškovė, remdamasi 2019 m. sausio 15 d. turto apžiūros aktu, žalos skaičiuokle, apskaičiavo dėl užliejimo padarytą žalą ir buto savininkei išmokėjo 136,87 Eur draudimo išmoką. 2019 m. vasario 15 d. pranešime apie įvykį, 2019 m. vasario 20 d. turto apžiūros akte užfiksuota, kad 2019 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini), nukentėjusi siena, trūko šalto vandens stovas; trūkusį vamzdį pastebėjo dar prieš pusę metų, komunalinis nesiėmė jokių veiksmų dėl keitimo (kaimynai nesutiko keisti stovo). Ieškovė atsakovei 2019 m. kovo 25 d. pateikė pretenziją dėl 136,87 Eur žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objekto, dėl kurio avarijos buvo patirta žala, administratore, yra atsakinga už šio įvykio sukeltas pasekmes. Atsakovė sutinka, kad įvyko bendrojo naudojimo objektu esančio vamzdžio trūkio avarija, taip pat neginčija ieškovės paskaičiuoto žalos dydžio, tačiau su ieškiniu nesutinka argumentuodama tuo, jog žalą sudaro išlaidos už sienos angos užmūrijimą, sienos dažymą ir tinkavimą, kurios buto savininkei kreipusis į administratorių būtų buvę atlygintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.7 punktu, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas paslaugų sąmatas ir tarifus. Remiantis šiuo nuostatų punktu, teismo vertinimu, namo administratorius, gavęs gyventojų prašymą dėl atidengtų angų užtaisymo, turi gauti viso namo gyventojų sprendimu patvirtintą sutikimą bei darbų sąmatą, o prašymo iš gyventojų negavus, administratoriui nekyla pareiga kreiptis į gyventojus su prašymu priimti atitinkamą sprendimą dėl darbų sąmatos bei darbų atlikimo. Atsakovė nurodo, kad buto savininkė nepateikė prašymo dėl vamzdyno uždengimo darbų atlikimo, o tiesiog kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo ir taip greičiau buto savininkei buvo atlygini nuostoliai, dėl ko, atsakovės vertinimu, jai civilinė atsakomybė nekyla. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi argumentai dėl buto savininkės pasirinkto netinkamo patirtų nuostolių padengimo būdo, kaip šalinančio atsakovės pareigą atlyginti draudimo bendrovės patirtą žalą, būtų reikšmingi tuo atveju, jei angos sienoje ardymo darbai būtų atlikti tikslu atsakovei vykdyti susidėvėjusių vamzdžių keitimo darbus, o ne atliekant jau įvykusios avarijos padarinių likvidavimo darbus, t. y. keičiant trūkusius vamzdžius dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo juos prižiūrint. Atsakovė savo, kaip namo administratoriaus teisės aktuose numatytų pareigų tinkamą vykdymą grindė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), defektų registracijos žurnalu. Jo duomenimis, atsakovės 2018 m. birželio 26 d., rugpjūčio 7 d., lapkričio 19 d. naujų defektų nepastebėta. Jokių įrašų apie 2018 m. spalio 15 d. bute (duomenys neskelbtini) įvyksią avariją žurnale nėra. Aplinkybes, kad atsakovei buvo žinoma ne tik apie šį įvykį, bet ir apie trūkusį vamzdį bei būtinybę keisti stovą patvirtina draudimo bendrovės turto apžiūros akte, pranešime apie įvykį nurodytos aplinkybės pažymint, kad kaimynai nesutiko keisti stovo. Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio šalto vandens stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovė atsikirtimų pagrindu ir nenurodo aplinkybės, kad gyventojai nesutiko keisti stovo, o apsiribodama defektų registracijos žurnalu, jokių kitų įrodymų, kaip vykdė šalto vandens stovų (vamzdynų) būklės priežiūrą, kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę, nepateikė. 

Atsakovė, būdama daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo šalto vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų bei įrangos kartu su stovais prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad administruodama aukščiau nurodytus gyvenamuosius namus tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą, todėl konstatuojama, kad ieškovė įrodė atsakovės kaltę ir neteisėtą veiką. Nesant ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti už šiuose butuose įvykusių avarijų patirtos žalos dydžio 455,41 Eur (318,54 Eur + 136,87 Eur), ieškovės reikalavimas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

             Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 455,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies tenkino 40 proc. ieškinio (455,41 Eur (priteista suma) x 100 proc. / 1 129,70 Eur (prašyta priteisti suma). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 25,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovės priteisiama 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė, tretieji asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, duomenų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 18,21 Eur, kurios, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai priteisiamos iš šalių, iš ieškovės – 10,93 Eur, iš atsakovės – 7,28 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis, juridinio asmens kodas 132532496, 455,41 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 41 ct) turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (455,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, valstybei 10,93 Eur (dešimties eurų 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis, juridinio asmens kodas 132532496, valstybei 7,28 Eur (septynių eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė