Civilinė byla Nr. 2-562-186/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01044-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 101.; 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti paskirtą baudą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-263-265/2014 (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pikelitta“, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu pripažinta pasibaigusia, bankroto byloje).
Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t y t a :
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pikelitta“ iškėlė bankroto bylą. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nustatė, kad UAB „Pikelitta“ valdymo organai (administracijos vadovas) privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas išaiškino, kad asmeniui už nustatyto nurodymo nevykdymą gali būti skirta bauda iki 10 000 Lt (I t., b. l. 60-61).
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi buvusiam UAB „Pekelitta“ direktoriui M. Z. skyrė 2 500 Lt baudą, konstatavęs, kad direktorius nesiekia greito ir operatyvaus proceso, neperdavė turto ir visų dokumentų administratoriui.
Pareiškėjas M. Z. (buvęs UAB „Pikelitta“ direktorius) 2014 m. spalio 15 d. padavė teismui prašymą, kuriame prašė panaikinti jam paskirtą baudą. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. kovo 5 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00936-13, nenustačius jo veiksmuose baudžiamojo nusižengimo požymių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo M. Z. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui, kaip buvusiam UAB „Pikelitta“ direktoriui, buvo skirta bauda už dokumentų ir turto neperdavimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nebūtų pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai paskirtos baudos net ir tuo atveju, jei buvęs direktorius vėliau bankroto administratoriui ir būtų perdavęs dokumentus ar turtą. Šių veiksmų atlikimas eliminuotų galimybę pakartotinai paskirti baudą, kadangi baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti baudą dėl to, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnį. Teismo nuomone, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiama, ar pareiškėjui inkriminuojami veiksmai turi nusikaltimo požymių. Vien tik faktas, kad pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, nėra pagrindas panaikinti baudos už turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, nes ši bauda jam buvo skirta pažeidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), o ne baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs 14 dienų terminą prašymui panaikinti baudą pateikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) M. Z. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. (atskirajame skunde klaidingai nurodoma nutarties priėmimo diena, t. y. vietoje 7, apeliantas nurodo 17, tačiau iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad apeliantas skundžia būtent 2014 m. lapkričio 7 d. priimtą nutartį) nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Apeliantas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų negali įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nes jokių dokumentų ar turto iš buvusios vadovės negavo ir šiuo metu neturi, nežino, kur jie yra.
- 2013 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, nors ir buvo paskirtas UAB „Pikelitta“ direktoriumi, tačiau realiai nei įmonės, nei buhalterinės apskaitos dokumentų nevaldė ir jais nedisponavo. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo surinkta duomenų, kad jis būtų buvęs tinkamai informuotas apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimą iškelti bankroto bylą ir kad privalo įvykdyti joje nurodytus įpareigojimus. Nebuvo galima kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo dėl įpareigojimų, apie kuriuos pareiškėjas nežinojo ir kurių objektyviai net negali įvykdyti.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti apeliantui paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam baudą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-691/2009). Atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ nereglamentuoja baudos už minėtos pareigos nevykdymą skyrimo procedūros, dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1655/2013; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1784/2013).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pikelitta“, įmonės direktorius buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (I t., b. l. 60-61). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Pikelitta“ direktoriumi nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2012 m. vasario 7 d. buvo M. Z. (II t., b. l. 6-11). 2013 m. vasario 21 d. bankroto administratoriui kreipusis į teismą dėl baudos M. Z. paskyrimo dėl teismo įpareigojimų nevykdymo (II t., b. l. 2), pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi šiam asmeniui paskyrė 2 500 Lt baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą (už dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui) (II t., b. l. 19-20).
Apeliantas 2014 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti jam paskirtą 2 500 Lt baudą, prašymo pagrindą nurodė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. kovo 5 d. nutarimą, kuriuo jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, jog M. Z. veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nurodęs, kad: bauda M. Z. buvo skirta už dokumentų ir turto neperdavimą; tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį buvo nutrauktas, neturi teisinės reikšmės, nes vien tik faktas, jog pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, nėra pagrindas panaikinti baudą, paskirtą už turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui; bauda skirta už ĮBĮ, o ne baudžiamojo įstatymo normų pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nutartyje, pasisakęs dėl apelianto prašymo panaikinti baudą nepagrįstumo, nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs 14 dienų terminą prašymui panaikinti baudą pateikti. CPK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali kreiptis į teismą, paskyrusį baudą, su pareiškimu, prašydamas baudą panaikinti ar sumažinti. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti baudą, teismo paskirtą vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, akivaizdžiai praleidęs terminą. Nepaisant šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą, jo neatsisakė priimti, kaip pateikto praleidus terminą, o pasiūlė bankroto administratoriui pateikti atsiliepimą į prašymą ir, jį gavęs, paskyrė prašymą nagrinėti teismo posėdyje bei išnagrinėjo. Šie teismo procesiniai veiksmai įgalina daryti išvadą, kad teismas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendė apelianto naudai, t. y. jį atnaujino, nes, priešingu atveju, tokį prašymą būtų atsisakęs priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis), o ne atmetęs, t. y. kaip padarė šiuo atveju.
Apeliantas tiek su prašymu dėl baudos panaikinimo, tiek su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 68-1-00936-13, nenustačius, jog M. Z. veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminiais tyrimas buvo pradėtas dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tyčinio nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas šį dokumentą vertino kaip neturintį teisinės reikšmės, nes, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiama, ar apeliantui inkriminuojami veiksmai turi nusikaltimo požymių, o bauda apeliantui buvo paskirta pagal ĮBĮ nuostatas už turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tik faktas, jog nebuvo nustatyta, kad M. Z. veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, savaime nesudaro pagrindo panaikinti apeliantui paskirtą baudą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto pateikto nutarimo turinio prasme, nors šiame nutarime yra nustatytos aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl baudos panaikinimo. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas dėl to, kad M. Z. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 19 d. nutartį privalėjęs perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus, tokių įpareigojimų neįvykdė (BK 245 straipsnis), buvo nustatyta, jog M. Z., nors ir buvo paskirtas UAB „Pikelitta“ direktoriumi, tačiau realiai nei įmonės turto, nei buhalterinės apskaitos dokumentų nevaldė ir jais nedisponavo. Bankroto administratorius, atsiliepime į prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, neteigė, kad apeliantas dokumentus ir turtą ar bent jau dalį jų turėjo, tačiau bankroto administratoriui neperdavė. Administratorius akcentavo tai, kad M. Z. su bankroto administratoriumi nesusisiekė ir nesiekė operatyvaus proceso. Šiuo atveju iš minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad M. Z. būtų tinkamai pranešta apie tai, kad UAB „Pikelitta“ iškelta bankroto byla ir kad M. Z. yra nustatyti įsipareigojimai. Be to, iš nutarimo turinio taip pat matyti, kad M. Z. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis laikinuoju direktoriumi buvo apie mėnesį laiko, vėliau buvo atleistas iš UAB „Pikelitta“. Iš pažymos apie asmens įdarbinimus nustatyta, kad M. Z. iš tikrųjų UAB „Pikelitta“ dirbo tik nuo 2008 m. birželio 11 iki 2009 m. rugpjūčio 4 d., nors Juridinių asmenų registre kaip įmonės vadovas buvo įregistruotas nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2012 m. vasario 7 d., t. y. M. Z. Juridinių asmenų registre buvo registruotas kaip direktorius dar 2,5 metų po to, kai baigėsi jį ir UAB „Pikelitta“ sieję darbo santykiai. Taigi Sodros duomenys patvirtina M. Z. ikiteisminio tyrimo metu teiktą paaiškinimą dėl jo, kaip direktoriaus, darbo laikotarpio UAB „Pikelitta“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pikelitta“ kreipėsi 2011 m. lapkričio 24 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai M. Z. jau nebedirbo UAB „Pikelitta“. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, kuria UAB „Pikelitta“ iškelta bankroto byla, M. Z. nebuvo išsiųsta (I t., b. l. 63). Bankroto administratoriaus M. Z. siųstas pranešimas dėl UAB „Pikelitta“ priklausančių turto bei dokumentų priėmimo taip pat nebuvo įteikti (II t., b. l. 4-5). Apeliacinio teismo vertinimu, visi šie pirmiau nutartyje nurodyti duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad M. Z., būdamas informuotas apie jam skirtus įpareigojimus, sąmoningai nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, veikė prieš greitą ir operatyvų bankroto procesą. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi bauda pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą apeliantui buvo paskirta dėl to, kad apeliantas bankroto administratoriui neperdavė turto ir visų dokumentų. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. Z. realiai nei įmonės turtas, nei buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti, byloje tokie duomenys nebuvo paneigti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kai asmeniui buvo paskirta bauda už įpareigojimų, kurių jis objektyviai niekada negalėjo įvykdyti, nevykdymą, M. Z. nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti apeliantui paskirtą baudą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apelianto prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tenkinant prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo, nors iš skundo turinio yra akivaizdu, kad apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, padarė netinkamas išvadas, siekia, kad būtų panaikinta apeliantui paskirta bauda, t. y. klausimas išspręstas iš esmės, ką apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi ir padaro.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl baudos panaikinimo išspręsti iš esmės.
Panaikinti pareiškėjui, buvusiam uždarosios akcinės bendrovės „Pikelitta“ direktoriui, M. Z. baudą, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi.
Teisėjas Egidijus Žironas