Byla Nr. 1S-171/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo A. Z. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 5 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,
n u s t a t ė:
A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. A. Z. , kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, vykdydamas organizuotos grupės narių J. M. ir R. K. nurodymus gyventi išnuomotame bute, prekiauti tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, išnešti narkotikų pirkėjų prašomą kiekį narkotinių medžiagų, visos paros metu kelti telefono ragelį, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, turėti narkotikų fasavimui reikalingas priemones, prireikus, dalinti narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kiekvieną dieną atsiskaityti pinigais už parduotas narkotines medžiagas, t. y.
A. Z. 2009 m. spalio mėnesio pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, iš R. K. ir J. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo įgijo ne mažiau kaip 5 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,41 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią medžiagą A. Z. pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste, iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 150 litų.
A. Z. , tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2009 m. spalio 29 d. ar 30 d. iš R. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo narkotines medžiagas: ne mažiau kaip 10 gramų kanapių ir jų dalių, 3 folijos lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 gramo heroino bei ne mažiau kaip 12 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,384 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šias medžiagas A. Z. laikė išnuomotame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniuje, Savanorių prospekto rajone, iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 720 litų.
A. Z. , tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2010 m. sausio 12 d. iš J. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įsigijo narkotinių medžiagų: ne mažiau kaip 75 gramus kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 75 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 28,05 gramo heroino bei ne mažiau kaip 75 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 21,225 gramo psichotropinės – metamfetamino. Po to A. Z. dalį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 71,892 gramo kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 27,962 gramo heroino bei ne mažiau kaip 21,134 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė išnuomotame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniuje, Savanorių prospekto rajone bei 2010 m. sausio 12 d. apie 12 val. 30 min. prie namo, esančio Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, kitą dalį – 0,780 gramo narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių už 30 litų pardavė Č. T. , taip iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 25 040 litų. A. Z. iš karto po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 12 val. 45 min. atliktos kratos metu bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė likusią dalį narkotinių medžiagų – 2,328 gramo kanapių ir jų dalių,i 0,124 gramo heroino bei 1,091 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
A. Z. 2010 m. sausio 12 d. buvo laikinai sulaikytas, 2010 m. sausio 13 d. jis iš sulaikymo paleistas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. sausio 13 d. nutarimais jam paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. balandžio 5 d. A. Z. vėl buvo sulaikytas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 5 d.
Kaltinamojo A. Z. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti.
Gynėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 3 punktu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimais, nurodo, kad A. Z. paskirtas suėmimas, kuris gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, pažeidžia pastarojo teises.
Advokatė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti griežtos gresiančios bausmės, A. Z. bėgs nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėja pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartyje Nr. 1S-259/2011 tokius teismo argumentus paneigė, ir šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra privalomas pirmosios instancijos teismui. J. T. Litvinskienė teigia, kad vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, vertinant ją atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų, negali būti pagrindas pratęsti suėmimo terminą. Advokatė nurodo, kad pratęsiant minėtos kardomosios priemonės terminą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kt. Gresianti griežta atsakomybė gali būti pakankamas pagrindas pratęsti suėmimo terminą tik tada, kai kitos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėja teigia mananti, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, vadovavosi ne aiškiais ir nenuginčijamais įrodymais, o tik manymu ir tikimybe, kurie nėra paremti jokiomis bylos aplinkybėmis.
Skunde nurodoma, kad A. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jį saisto tvirti socialiniai ryšiai su tėvais ir kitais giminaičiais. Gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad kaltinamasis nedirbo ir nėra vedęs. Šis skundo teiginys grindžiamas tuo, kad A. Z. , kuriam yra 21 metai, yra suimtas daugiau nei metus laiko, todėl jis neturėjo galimybės susirasti darbą bei dirbti, be to, jis mokėsi. Advokatės teigimu, neturėtų būti neigiamai vertinama ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis nėra vedęs. Gynėja paaiškina, kad A. Z. yra jauno amžiau, todėl jam nėra poreikio ir būtinybės kurti šeimą. Priešingai, jeigu tokio amžiaus asmuo būdų vedęs, kiltų klausimas, ar jis atsakingai žiūri į tolimesnes perspektyvas bei ar yra blaiviai mąstantis visuomenės narys. J. T. Litvisnkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis neturi jokių ryšių užsienyje, jis niekada neketino išvykti iš Lietuvos Respublikos, kuri yra vienintelė jo interesų buvimo vieta - čia gyvena jo šeima, yra jo turtas.
Gynėja nesutinka ir su kitu Vilniaus apygardos teismo nustatytu suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Advokatė nurodo, kad tai, jog A. Z. niekur nedirbo, nereiškia, jog jo pragyvenimo šaltinis susijęs su nusikalstamomis veikomis. Tokios nuomonės yra laikomasi ir minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime, kur teigiama, jog apie tai, ar įtariamasis laisvėje gali daryti kitas nusikalstamas veikas, turi būti sprendžiama ne tik atsižvelgiant, ar jis turi darbą.
Advokatė pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. A. Z. palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo giminaičiais, kurie pasiruošę jį išlaikyti iki šis susiras darbą, todėl daryti nusikalstamas veikas jam nėra jokio pagrindo. Gynėja atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis turi specialybę ir yra pasiruošęs susirasti darbą, pats save išlaikyti, ko negali daryti būdamas suimtas. Skunde taip pat nurodoma, kad neturėtų būti atsižvelgiama yra į jau beveik išnykusį A. Z. teistumą. Advokatė paaiškina, kad kaltinamasis ankščiau nusikalto būdamas labai jaunas, paauglystės laikotarpiu, kai daug jaunuolių šį sudėtinga gyvenimo periodą išgyvena pasirinkę ne visai teigiamas bei teisėtas maištavimo formas.
Gynėja atkreipia dėmesį, kad kiti kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje, kurie nėra suimti, ne kartą be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius, tačiau teismas nepakeitė jiems paskirtų kardomųjų priemonių, paskirdamas šiems kaltinamiesiems baudas. Todėl, advokatės teigimu, jos ginamojo elgesys prieš 13 mėnesių negali būti pakankamu ir pagrįstu pagrindu pratęsti jam suėmimo terminą.
J. T. Litvinskienė nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, jog kuo ilgiau žmogus laikomas suėmime, tuo mažesnė tikimybė, kad jis gali bėgti ar slėptis. Todėl A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas taip pat neturėtų būti pratęstas.
Gynėja nesutinka, kad paskyrus kitos rūšies kardomąją priemonę, nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Advokatė dar kartą nurodo, kad jos ginamasis yra jauno amžiaus, darbingas, galintis ir norintis išlaikyti save ir savo šeimą, todėl turi būti sudarytos tam būtinos sąlygos, ir suėmimo terminas nepratęsiamas.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė suimtojo gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis yra padaręs jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra paties A. Z. , B. B. , A. G. parodymai bei kita bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar A. Z. iš tikrųjų yra padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesprendžiama.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
A. Z. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Skundžiamoje nutartyje, kaip skunde teigia ir advokatė, iš tikrųjų nurodyta, kad vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas tęsti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad be skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių apie A. Z. šeimyninę padėtį bei darbo santykius, baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau kaltinamasis, ir pasirašęs, kad yra įspėtas, jog pažeidus minėtas kardomąsias priemones, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, nustatytų įpareigojimų nesilaikė, jis buvo ieškomas policijos pareigūnų ir tik vėliau sulaikytas. Šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo ir nustatydamas, kad būdamas laisvėje, pastarasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, rėmėsi ne manymu ir tikimybe, o byloje esančiais duomenimis. Be to, viena iš ankščiau A. Z. taikytų kardomųjų priemonių – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau kaip jau minėta, ir esant šiai aplinkybei, A. Z. pažeidė jam nustatytą įpareigojimą ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto suėmimo pagrindo nepaneigia ir skunde minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 1S-259/2011, nes faktinės bylos aplinkybės nebuvo tokios kaip šioje nagrinėjamoje byloje. Nutartyje 1S-259/2011 konstatuota, jog be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nustatyta jokių Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstą manymą, jog suimtasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Priešingai nei teigiama advokatės skunde, iš paties suimtojo parodymų bei jo rašto, pavadinto „nuoširdus prisipažinimas“ matyti, kad jis (A. Z. ) galimai darė nusikalstamas veikas dėl blogos finansinės padėties, o už galimai parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas - gaudavo pajamas. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu jis nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, už turto sugadinimą bei už plėšimą. Advokatės teigimu, į šią aplinkybę, pratęsiant kaltinamajam suėmimo terminą, neturėtų būti atsižvelgta, nes teistumas yra beišnykstantis, o A. Z. ankščiau nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, būdamas paauglys. Tačiau pažymėtina, jog ankstesniu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas suimtasis padarė sulaukęs 18 metų, šioje byloje nagrinėjamą veiką – 19 metų. Todėl nėra pagrindo sieti ankstesnio A. Z. teistumo tik su jaunu jo amžiumi bei paauglystės laikotarpiu pasirinkta netinkama maištavimo forma. Priešingai, net ir dėl jo vykstant baudžiamajam procesui, kaltinamasis išvadų nepadarė ir galimai vėl nusikalto. Šie duomenys patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo taikymo pagrindas - pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Minėtų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kardomosios priemonės pratęsimo tvarka nepažeista.
Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodytas teiginys, kad kitiems kaltinamiesiems, net ir be pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdžius, šioje baudžiamojoje byloje suėmimai nėra paskirti. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar paskirto suėmimo termino pratęsimo kiekvienu atveju sprendžiami individualiai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie kiekvieną kaltinamąjį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties yra teisėta ir pagrįsta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a:
suimtojo A. Z. gynėjo advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Aloyzas Kruopys