Pranešėjas A. Žerlauskas                            Civilinė byla Nr. 2S-1776-265/2014

Teisėja L. Tamulevičienė                             (Proceso Nr. 2-06-3-09954-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų M. B., A. B., R. N., D. V., K. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. B., A. B., R. N., D. V., K. V. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ dėl pažeistų teisių gynimo,

n u s t a t ė :

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti atsakovo veiksmus, atsisakant išduoti ieškovams medžioklės lapus, neteisėtais, ir įpareigoti atsakovą įstatymų nustatytą tvarka reguliariai išdavinėti medžioklės lapus. Ieškovai taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą bylos nagrinėjimo metu išduoti medžioklės lapus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškovų materialinį teisinį reikalavimą, t.y. ieškovai prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą bylos nagrinėjimo metu išduoti medžioklės lapus, iš esmės prašo teismo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismo vertinimu, tik išsprendus bylą iš esmės bus galima padaryti išvadą, ar tikrai yra pažeistos ieškovų teisės ir interesai, bei ar yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.

Ieškovai su skundžiama nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą bylos nagrinėjimo metu išduoti medžioklės lapus. Apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog taikant jų prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų pasisakyta dėl ieškinio pagrįstumo. Pasak apeliantų, vien tik aplinkybė, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė iš dalies susijusi su vienu iš šioje byloje ieškovų pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, kadangi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Laikinoji apsaugos priemonė nėra materialus teisinis civilinių teisių gynimo būdas, o tik įstatymo numatyta laikino pobūdžio priemonė, padedanti geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą. Ieškovų teigimu, tokį išaiškinimą pateikė Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-654/2008. Taip pat ieškovai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Pasak apeliantų, nagrinėjamu atveju jų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra prevencinio pobūdžio, kurios tikslas užkirsti kelią laukinių gyvūnų daromai žalai padidėti.

Atsakovas su ieškovų atskiruoju skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovai žino, į kurį asmenį turi kreiptis, jog gautų medžioklės lapus. Dėl to ginčo dėl ieškinyje keliamų reikalavimų nėra.

              Atskirasis skundas tenkintinas.

              Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovai, laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Nagrinėjamu atveju pagal pareikšto ginčo pobūdį laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti priskirtos prie prevencinių priemonių, siekiant užtikrinti Medžioklės įstatyme numatytų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų nurodoma ir teismų praktikoje suformuota nuostata, jog vien tik aplinkybė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš dalies susijusi su vienu iš šioje byloje ieškovų pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Laikinoji apsaugos priemonė nėra materialus teisinis civilinių teisių gynimo būdas, o tik įstatymo numatyta laikino pobūdžio priemonė, padedanti geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą. Dėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negalėjo atsisakyti taikyti jas vien dėl to, kad jos sutampa su pareikštu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ginčo pobūdį, ieškovų užsiėmimo specifiką ir aplinkybę, jog bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Įpareigojus atsakovą išduoti medžioklės lapus, kol vyksta ginčas, žvelgiant iš interesų pusiausvyros pozicijų nebūtų pažeistas proporcingumų ir šalių interesų pusiausvyros principai.

Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 80 str. 2 d. numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas R. N. sumokėjo 145 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 45 Lt daugiau nei numato įstatymas ši žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui R. N.. Tuo tarpu 100 Lt žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir įpareigoti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubą „Judrė“ Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka ieškovams M. B., A. B., R. N., D. V., K. V. išduoti medžioklės lapus.

Iš atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ ieškovui R. N. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui R. N. 45 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014-09-15 mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, kasos pajamų orderis Nr. U201400102869902.

Teisėjas                                                                            Alvydas Žerlauskas