Civ. b. Nr. 2S-2088-178/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03975-201-3
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs pareiškėjo (atsakovo) P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo 537 DGNSB ieškinį atsakovui P. B. ir S. B. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimu iš dalies buvo patenkintas ieškovo 537 DGNSB ieškinys atsakovams P. B. ir S. B. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2010 vasario 11 d. nutartimi sprendimas paliktas galioti, yra įsiteisėjęs. Atsakovai teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą atmetant ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 2427,61 Lt už karštą vandenį, 2315,49 Lt už šaltą vandenį priteisimo, sumažinant delspinigių sumą nuo 542,15 Lt iki 201,62 Lt, pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Nurodė, kad minėtu sprendimu buvo nustatyta, jog pareiškėjo bute įrengti karšto ir šalto vandens skaitikliai negalėjo būti naudojami nustatant atsakovų mokėtinas sumas už vandenį, nes šie skaitikliai nebuvo priduoti bendrijai nuo jų įrengimo momento. Tvarkant DNSB Nr. 939 ,,Pašilaičiai“ dokumentus, buvo surasti atsakovui (pareiškėjui) priklausantys dokumentai, kurie į nurodytą bendrovę buvo pakliuvę per klaidą. Iš rastų dokumentų matyti, kad 1998 m. kovo 11 d. atsakovas kreipėsi į 537 DGNSB valdybos pirmininkę ir pranešė apie jo bute įrengtus vandens skaitiklius. Bendrijos mokėjimų lape atžymėta apie skaitiklių įrengimą 1998 m. kovo 16 d. atsakovo bute, todėl nuo to laiko bendrija negalėjo skaičiuoti bute suvartojamo vandens kiekio pagal Vilniaus mieste patvirtintas normas. Kadangi ieškovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, priimant teismo sprendimą buvo padarytos nepagrįstos išvados ir iš atsakovų nepagrįstai priteista 2 427,61 Lt už karštą vandenį ir 2 315,49 Lt už šaltą vandenį. Išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad bute esantys skaitikliai metrologiškai tvarkingi, o vienintelis pagrindas skaičiuoti suvartojamo vandens normas pagal Vilniaus miesto patvirtintas suvartojimo normas buvo tai, kad skaitikliai nebuvo užregistruoti bendrijoje.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 vasario 7 d. nutartimi procesas minėtoje byloje buvo atnaujintas pagal atsakovų prašymą ir byla pakartotinai išnagrinėta pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. bylos nagrinėjimo metu buvo nustatinėjama, kiek atsakovų pateikti dokumentai galėtų įtakoti kitokio nei priimtas sprendimas priėmimą bei sprendimą pakeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi prašymas pakeisti 2009 m. birželio 15 d. teismo sprendimą atmestas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai apie pranešimą bendrijai dėl skaitiklių bute įrengimo nuo 1998 m. kovo 16 d. jau buvo pateikti nagrinėjusiam bylą teismui su atsakovų atsiliepimu į ieškinį ir teismo buvo įvertinti, t.y. tai buvo jau žinomos aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo kaip naujai paaiškėjusias. Teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo remtis minėtais dokumentais kaip pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nes jos bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje nepaaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kadangi atsakovo (pareiškėjo) pateikti dokumentai jau buvo byloje jos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje byloje esminę reikšmę turėjo aplinkybė, kad atsakovai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos iš naujo patikrinti ir įregistruoti vandens skaitiklius, jų patikra buvo atlikta tik bylos nagrinėjimo eigoje. Todėl prie prašymo atnaujinti procesą pridėti dokumentai apie pirminį skaitiklių įregistravimą 1998 m. kovo 6 d. neturi reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą byloje atmetant ieškovo ieškinio reikalavimus dėl 2 427,61 Lt sumos už karštą vandenį priteisimo, 2 315,49 Lt sumos už šaltą vandenį priteisimo, sumažinant priteista delspinigių sumą nuo 542,15 Lt iki 201,62 Lt sumos, pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pateikti dokumentai jau buvo pateikti į bylą ir šios aplinkybės teismui buvo žinomos. Nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą, ieškovas pateiktame ieškinyje teigė, kad atsakovai neužregistravo bendrijoje šalto ir karšto vandens skaitiklių, todėl jie turi mokėti už šaltą ir karštą vandenį pagal Vilniaus mieste patvirtintas vandens suvartojimo normas. Tokia padėtis buvo nustatyta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendime. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikti duomenys apie atliktą skaitiklių registraciją, todėl ieškinys buvo patenkintas. Pareiškėjas teismui pateikė skaitiklių registravimo bendrijoje dokumentus, kurie iki priimant 2009 m. birželio 15 d. sprendimą buvo nuslėpti. Atnaujinus procesą, ieškovo atstovė nurodė, kad duomenys apie skaitiklių registraciją buvo kitoje byloje, todėl priimant 2009 m. birželio 15 d. sprendimą teismas šiais dokumentais disponuoti negalėjo, o apeliacinės instancijos teismas paliko sprendimą nepakeistu, nes atsakovai nebuvo atlikę privalomų periodinių vandens skaitiklių patikrų. Tačiau atsakovai skaitiklio patikras atliko 2009 m. gegužės 21 d., todėl nuo patikros atlikimo laiko pareiškėjo suvartojamo vandens kiekis turėjo būti skaičiuojamas pagal tvarkingų skaitiklių rodmenis. Atnaujinus procesą, buvo surinkti ir teismui pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovo atstovai teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie skaitiklių registracijos nebuvimą ir šių duomenų pagrindu priimtą nepagrįstą teismo sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-242-275/2009 suformavo nuostatą, kad metrologiškas bute įrengtų skaitiklių netikrinimas nėra absoliutus pagrindas skaičiuoti mokėjimus pagal suvartojimo normas vienam gyventojui. Nagrinėtoje byloje prievolė atlikti skaitliuko netinkamumo patikrą priskirta ieškovui. Taigi, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino aplinkybės, kad skaitiklių registracijos klausimas buvo sprendžiamas kitoje, o ne nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-69-803/2009.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ieškinyje buvo kalbama apie skaitiklių registravimą, nes tokių argumentų ieškovas nurodęs nebuvo. Tuo labiau byloje dėl skaitiklių įrengimo apskritai nebuvo kilęs ginčas, nes dokumentai, patvirtinantys jų įrengimą, pareiškėjo bute buvo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui. Atskirajame skunde teigiama, kad ,,....“ esminę reikšmę turi ta aplinkybė, ar atsakovai tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintą pareigą iš naujo patikrinti ir įregistruoti vandens skaitiklį, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai, kad skaitliukų patikra buvo atlikta 2009 m. gegužės 21 d. ...“. Prašydamas atnaujinti procesą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2000 m. kovo mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio jis patikrino ir iš naujo įregistravo vandens skaitiklius. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2000 m. kovo 24 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 24 – 734/2000, iš kurios paimtų dokumentų pagrindu buvo atnaujintas šios bylos nagrinėjimas, atsakovui (pareiškėjui) buvo priteista nesumokėta mokesčių dalis pagal skaitiklių parodymus, nes tuo metu jų patikra ir registravimas galiojo. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ir kelintą kartą patikrinti jau žinomas aplinkybes yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad dabar pateikti dokumentai nekeičia bylos esmės. Be to, pareiškėjas iš esmės kvestionuoja 2010 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-104-302/2010, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimas. Tačiau teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinami instancine tvarka, o procesas neatnaujinamas dėl to, kad viena šalis nesutinka su teismo sprendimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – pagrindu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Jo paskirtis – ištaisyti teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini visų bylos aplinkybių kontekste siekiant išaiškinti, ar jie leidžia pagrįstai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir/arba pagrįstumu. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt.).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujai pateikti įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesą, tačiau tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007). Taigi, esminis naujos aplinkybės pobūdis apskritai turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko turėtų būti keičiamos ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, 2009 m. birželio 15 d. ieškinys buvo patenkintas remiantis tuo, kad skaitikliai nebuvo užregistruoti bendrijoje (pas ieškovą), o po bylos išnagrinėjimo apeliantas surado ir pateikė teismui prie nagrinėjamo prašymo dokumentus, kurie iki priimant 2009 m. birželio 15 d. sprendimą buvo nuslėpti.
Sutikti su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Iš bylos duomenų matyti, kad prie prašymo atnaujinti procesą pridėtas aktas Nr. 002850 dėl skaitiklių apelianto bute montavimo ir plombavimo jau buvo pateiktas (beje, su paties atsakovo(apelianto) atsiliepimu) nagrinėjant bylą iš esmės (t. 1 b.l. 107). Taigi, aplinkybė, kad bute buvo sumontuoti skaitikliai akivaizdžiai buvo žinoma visiems dalyvaujantiems byloje asmenims nagrinėjant ją tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Tai skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Kiti prie prašymo atnaujinti procesą pridėti priedai iš esmės jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2009 m. birželio 15 d. sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui, neatskleidžia, tokios šių priedų įtakos atskirajame skunde nepagrindžia ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad akivaizdu ir tai, jog pateikiamas paties apelianto rašytas 1998 m. kovo 11 d. raštas bendrijai, kuriuo pranešama apie skaitiklių sumontavimą, jam pačiam neabejotinai buvo žinomas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl nėra jokia jam naujai paaiškėjusi aplinkybė. Taigi, apeliantas ne tik nepateikė, bet ir iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai konstatavo.
Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą šioje byloje, 2010 m. vasario 11 d. nutartyje yra konstatavęs, jog „atsakovai nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos iš naujo registruoti apskaitos prietaisų, kas ir sąlygojo atsakovų butui patiekto vandens skaičiavimą pagal vidutines sunaudoto vandens normas <....> byloje nėra ginčo dėl skaitiklių buvimo apelianto bute, o esminę reikšmę (tenkinant ieškinį) turi aplinkybė, ar apeliantas (atsakovas) tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintą pareigą iš naujo patikrinti ir įregistruoti skaitiklius, kurių patikra atlikta tik bylos nagrinėjimo metu – 2009 m. gegužės 21 d.“ Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių šiuo (pareigos iš naujo patikrinti ir įregistruoti skaitiklius) aspektu apeliantas nėra pateikęs, jis ir atskirajame skunde dėl šios aplinkybės ne tik nepateikė naujai paaiškėjusių įrodymų, bet jų egzistavimo net ir nenurodė. Tuo tarpu apelianto atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo nevienareikšmės pozicijos skirtingose bylose skirtingai vertinant subjektus, turinčius pareigą užtikrinti metrologinį skaitiklių patikrinimą, reiškia priimto jo atžvilgiu sprendimo motyvų kritiką, bet niekaip neatskleidžia jokių naujų faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurių apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti nagrinėjant bylą iš esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bei padarė tinkamas išvadas. Todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto priteistinos ieškovo turėtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis advokatei yra sumokėjęs 1 000 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atsikirtimus į atskirąjį skundą yra numatytas maksimalus užmokesčio dydis 0,5 MMA (Rekomendacijų 7 p., 8.15 p.). Todėl ieškovui priteistina 400 Lt.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 336 straipsniais,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo P. B. 400 Lt už advokato pagalbą 537-jai DGNS bendrijai.
Teisėjas Alvydas Poškus