Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1518-340-2014].docx
Bylos nr.: 2S-1518-340/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
NORDEA FINANCE LITHUANIA 111667277 Ieškovas
Sprenda 145562564 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl vartojimo kredito
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

        Civilinė byla Nr.2S-1518-340/2014

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00482-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:116.8; 122.2.; 122.4.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P. ir J. A. – P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį dėl skolos, nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams R. P. ir J. A. – P., trečiasis asmuo BUAB „Sprenda“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovams R. P., J. A. – Paulavičienei dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Sprenda“, ieškovo ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: ieškovui iš atsakovo R. P. priteisė 93 493,12 Lt skolą ir nuostolių atlyginimą bei 5 % dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 52 394, 17 Lt skolą ir nuostolių atlyginimą bei 5 % dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas po 6 168 Lt iš kiekvieno atsakovo; valstybei iš atsakovų priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos po 16, 91 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami išdėstyti minėtų teismų procesinių sprendimų įvykdymą – iš atsakovo R. P. priteistą skolą išdėstyti mokant po 1 000 Lt kas mėnesį; solidariai iš abiejų atsakovų priteistą skolą išdėstyti mokant po 1 000 Lt kas mėnesį; taip pat išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų – 12 336 Lt mokėjimą, mokant po 1 000 Lt kas mėnesį. Atsakovai nurodė, jog jų finansinė padėtis yra sunki, jie yra skolingi ne tik ieškovui, bet turi ir kitų kreditorių, areštuotas atsakovams priklausantis turtas, turtinės teisės bei piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. Nurodė, turintys du nepilnamečius vaikus, slaugo ir rūpinais savo neįgaliais tėvais. Pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovas yra finansinė institucija, jam priteista suma nėra didelė lyginant su ieškovo turimu kapitalu, gaunamu pelnu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovų prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkino. Teismas nurodė, jog tenkinus atsakovų prašymą, iš atsakovo R. P. priteistos skolos 93 493,12 Lt sumai, mokant ją dalimis kiekvieną mėnesį po 1 000 Lt, išmokėjimas užtruktų 7 m. 9 mėn., 52 394,17 Lt skolai - 5 m. 5 mėn. Pažymėjo ir tai, kad atsakovai privalo ne tik sumokėti ieškovui priteistą skolą, bet ir procesines palūkanas, todėl sprendimo įvykdymas, jį išdėsčius, gali užsitęsti ilgiau nei 10 metų. Sprendė, jog šiuo atveju būtų nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, įtvirtinto CK 1.2 straipsnyje, nepaisoma teisėtų ieškovo interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista ir būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį ilgam laikotarpiui sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas pažymėjo ir tai, jog vykdymo proceso teisės normos nustato apsaugą socialiai jautriems skolininkų ir jų nepilnamečių vaikų interesams, todėl nurodė, kad svarbiausi atsakovų nepilnamečių vaikų interesai bei teises bus apsaugotos ir neišdėsčius 2013 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimo.

 

                                          III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir patenkinti jų prašymą dėl įsiskolinimo išdėstymo. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nesudaro pagrindo visiškai atmesti pateikto prašymo. Teigia, jog CPK 284 straipsnio dispozicija suponuoja, kad teismui yra ne tik suteikta diskrecijos teisė kiekvienu atveju individualiai vertinti apie sprendimo tenkinimo apimtį. Šalių prašymas dėl sprendimo išdėstymo ar jo vykdymo atidėjimo ne būtinai privalo būti tenkinamas arba netenkinimas visa apimtimi, teismui yra suteikta teisė savo nuožiūra tenkinti prašymą iš dalies, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą mažesniam laikotarpiui. Teigia, jog tokie išaiškinimai atitinka ir teismų praktiką. Anot apeliantų, pirmos instancijos teismas, manydamas, kad apeliantų prašoma išdėstyti priteisto įskolinimo tvarka pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, turėjo pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise ir pateiktą prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti įskolinimo mokėjimą protingam terminui. Tokiu būdu būtų bent iš dalies palengvinta apeliantams tenkinti finansinė našta, būtų užtikrintas sprendimo įvykdymas, o apeliantams negrėstų fizinio asmens bankrotas. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas nevertino ir netyrė pateiktų su prašymu įrodymų dėl sunkios apeliantų finansinės padėties. Teigia, jog pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į labai sunkią apeliantų turtinę padėtį, turėjo pateiktą prašymą tenkinti bent iš dalies, išdėstant priteisto įskolinimo mokėjimą, pvz. po 2 000 – 3 000 Lt. Apeliantų teigimu, įsiskolinimo priteisimas ir išieškojimas ieškovo naudai nebuvo svarbus ir neturi lemiamos įtakos jo turtinei padėčiai, kadangi ieškovas yra finansiškai stipri įstaiga, priteistos įsiskolinimo sumos jam nėra didelės.

Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš atsakovų teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovai turi tiek nekilnojamojo turto, tiek ir kilnojamojo turto, atsakovei J. A. – P. priklauso UAB „Kopi“ akcijos, iš kurių pastaroji gali gauti naudos dividendų pavidalu, taip pat atsakovai gali gauti atlyginimą, kadangi abu yra darbingi asmenys, tačiau, nors ir būdamas darbingas, atsakovas nesiima jokių veiksmų tinkamai apmokamam darbui susirasti. Tai, anot ieškovo, patvirtina, kad atsakovas vengia atsakomybės ir nesiima veiksmų, kad būtų įvykdyti kreditoriams prisiimti įsipareigojimai. Pažymi, jog vien prasta asmens, prašančio išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, finansinė padėtis neturi būti pagrindu tenkinti tokį prašymą. Nurodo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad net ir išdėsčius teismo sprendimą, tinkamai jį vykdys. Ieškovo teigimu, aplinkybė, jog atsakovai turi neįgalius tėvus, nepatvirtina, kad jie turi šiuos asmenis išlaikyti. Nurodo, kad prašant taikyti CPK 284 straipsnį negali būti remiamasi vien tuo, kad ieškovo finansinė būklė yra gera, ar tuo, jog ieškovas yra specifinis rinkoje veikiantis subjektas, kurio veiklai iš esmės neturi įtakos skolininkų neįvykdyti įsipareigojimai.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė išdėstyti teismo sprendimo, įpareigojančio ieškovo naudai atsakovą sumokėti 93 493, 12 Lt skolą bei abu atsakovus solidariai sumokėti 52 394, 17 Lt skolą ir lygiomis dalimis 12 336 Lt bylinėjimosi išlaidų, įvykdymą, nustatant, kad atsakovai sumoka kas mėnesį po 1 000 Lt kiekvienos skolos pagrindu. Tokį prašymą motyvavo sunkia finansine padėtimi. Nurodė auginantys du nepilnamečius vaikus, taip pat prižiūrintys neįgalius tėvus. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovams kas mėnesį mokant po 1 000 Lt pagal jų prievoles ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas dalyje dėl 93 493, 12 Lt skolos užtruktų beveik 8 metus, tuo tarpu dėl 52 394, 17 Lt skolos – daugiau kaip 5 metus, sprendė, jog tokiu būdu būtų nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, nepaisoma teisėtų ieškovo interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat sumenkintas teismo sprendimas, todėl prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė. Nesutikimą su tokiu pirmos instancijos teismo procesiniu sprendimu atsakovai iš esmės grindžia tuo, jog šiuo atveju teismas, nustatęs ir įvertinęs, kad patenkinus prašymą visa apimtimi, gali būti pažeisti teisėti išieškotojo interesai ar iš esmės paneigtas teismo sprendimas, turėjo pagrindą prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies ir teismo sprendimą išdėstyti kitam protingam terminui, taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pateiktų į bylą įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, CPK 284 straipsnio normos neįpareigoja teismo tokį prašymą tenkinti tik pilna apimtimi arba atmesti. Teismas, įvertinęs prašymo pagrįstumą, siekdamas šalių lygiateisiškumo principo bei bendrųjų teisės principų įgyvendinimo, turi galimybę prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies, dėl sprendimo įvykdymo termino ar mokėtinų sumų spręsti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis. Tačiau ir iš dalies tenkinant prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, šis turi būti pagrįstas reikšmingomis skolininko finansinės padėties ar kitomis aplinkybėmis (CPK 284 str. 1 d.). Kaip minėta, apeliantai prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė jų finansinės padėties sudėtingumu, aplinkybe, jog be nepilnamečių vaikų išlaiko ir savo neįgalius tėvus.  Pirmos instancijos teismas savo procesinį sprendimą iš esmės pagrindė įvertindamas sprendimo įvykdymo trukmę atsakovams mokant kas mėnesį po 1 000 Lt priteistoms skoloms padengti, tuo tarpu dėl nurodytų atsakovų sunkios finansinės padėties aplinkybių pažymėjo, jog tai, kad atsakovai augina du nepilnamečius vaikus nėra pagrindas sprendimo įvykdymo išdėstymui, kadangi vykdymo proceso normos numato socialiai jautrių skolininkų ir jų vaikų interesų apsaugą. Nors pirmos instancijos teismas detaliai neišanalizavo kiekvienos atsakovų prašyme nurodytos aplinkybės, tačiau, atlikęs jų vertinimą apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti iš esmės teisingą procesinį sprendimą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nepilnamečių vaikų turėjimas savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo – jų interesų užtikrinimą garantuoja vykdymo proceso teisės normos. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovai išlaiko nedarbingus ir neįgalius tėvus buvo grindžiama į bylą pateiktais atsakovo R. P. tėvo bei motinos neįgaliųjų bei atsakovės J. A. – P. tėvo dalinio darbingumo pažymėjimais (t.3, b.l.15,16), tačiau vien šių pažymėjimų pateikimas nepatvirtina finansinės paramos minėtiems asmenims teikimo. Sutiktina su atsiliepimo atskirajam skundui argumentu, jog nedarbingų asmenų socialines garantijas užtikrina valstybė, mokėdama jiems pašalpas ar invalidumo pensijas, tuo tarpu įrodymų, kad teikia tėvams materialų išlaikymą atsakovai nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai turi nekilnojamojo turto (butą, žemės sklypą, gyvenamąjį namą (pastatą)) ir nors nurodo, kad be ieškovo turi ir kitų kreditorių, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad bendra vykdytinų kreditorinių reikalavimų suma atsakovų atžvilgiu ženkliai viršytų jų turimo turto vertę. Pažymėtina, jog atsakovai taip pat pateikė į bylą pažymas apie gaunamas draudžiamąsias pajamas, iš kurių matyti, kad atsakovo R. P. draudžiamosios pajamos 2013 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais sudarė apie 30 Lt (t.3, b.l.12). Šie duomenys patvirtina ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą poziciją, kad būdamas jauno ir darbingo amžiaus atsakovas nesiima veiksmų tinkamai apmokamam darbui susirasti ir galimai vengia atsakomybės pagal finansinius įsipareigojimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovai nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad yra savo valia sumokėję nors dalį ieškovui priteistų sumų, t. y. būtų įvykdę bent dalį teismo sprendimo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jų priteistos atitinkamos sumos, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo (išieškotojo) teises. Tai, jog ieškovas yra finansinė institucija, kuriai atsakovų skolos suma nėra reikšminga, atsakovams nepagrindus nurodytų aplinkybių dėl jų pačių finansinės padėties sudėtingumo, nėra pagrindas nepaisyti kreditoriaus teisėtų interesų.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindo tenkinti atsakovų prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą nebuvo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovų atskirąjį skundą ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98 str.). Atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus, tačiau tokių dokumentų į bylą nėra pateikta, todėl prašymas atmestinas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė