Civilinė byla Nr. e2-1016-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00025-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.2; 3.1.10.3; 3.1.10.4; 3.1.10.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orida“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. eB2-203-212/2020 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orida“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audersima“ pareiškimą atsakovei D. Š. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orida“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Orida“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Audersima“.
2. Panevėžio apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 4 d. gautas bankroto administratorės prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Orida“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi BUAB „Orida“ bankrotą pripažino tyčiniu.
4. Pareiškėja D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymą dėl BUAB „Orida“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už bankroto byloje elektroninėmis ryšio priemonėmis paduotą atskirąjį skundą ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančius įrodymus.
6. Apeliantei per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties laikė nepaduotu ir jį grąžino, o pradėtą apeliacinį procesą nutraukė.
7. Panevėžio apygardos teisme 2020 m. gegužės 7 d. gautas pareiškėjos D. Š. prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties ir priimti atskirąjį skundą dėl šios nutarties.
8. Pareiškėja nurodė, kad atskirąjį skundą pateikė nepraleidusi 7 kalendorinių dienų termino ir jis buvo priimtas, todėl turėjo teisėtą lūkestį, kad skundas bus išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-797-781/2020, kuria buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, jos atstovui word ir adoc formatu tapo „matoma“ tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 5 d. priėmus nutartį, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu, o apeliacinis procesas nutrauktas. Pareiškėja neturėjo ketinimo vilkinti bylos nagrinėjimo ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus bei piktnaudžiauti procesu. Atskirasis skundas neišnagrinėtas dėl formalaus žyminio mokesčio nesumokėjimo. Teismų praktika dėl to, ar tokiu atveju būtina mokėti žyminį mokestį, nėra aiškiai suformuota. Atskirojo skundo priėmimas po termino atnaujinimo nepažeis kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, teisinių santykių stabilumas išliks nepakitęs, nes BUAB „Orida“ bankroto procesas tęsiamas, įmonė dalyvauja kitose civilinėse bylose ieškovės statusu, ji yra pateikusi atsiliepimą į ankstesnį analogišką skundą, todėl atsiliepimo parengimas nepareikalaus iš įmonės papildomų sąnaudų. Tuo tarpu nepriėmus nagrinėti atskirojo skundo, pareiškėjai neliktų kitų gynybos būdų apginti savo pažeistas teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
10. Teismo nuomone, prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų priežasčių nėra pagrindo vertinti ir pripažinti svarbiomis bei sudarančiomis faktinį pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, paduoti.
11. Teismas sprendė, kad neturėjimas išankstinių ketinimų vilkinti procesą, atlikti kitus nesąžiningus veiksmus, piktnaudžiauti procesu, ar ne esminė įtaka kitiems proceso dalyviams ir bankroto bylos eigai, nėra svarbios priežastys atnaujinti terminą pakartotiniam atskirajam skundui paduoti.
12. Pasak teismo, jokiais patikimais ir objektyviais duomenimis nepagrįstas argumentas, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 30 d. sumokėti žyminį mokestį, pareiškėjos atstovui word ir adoc formatu buvo „nematoma“ iki 2020 m. gegužės 5 d. dėl galimų EPP sistemos techninių kliūčių (nutarties neskaitmenizavimo) ar kitų objektyvių priežasčių. Priešingai, iš elektroniniu būdu tvarkytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-797-781/2020 duomenų matyti, kad „procese“ yra nurodyta, jog 2020 m. balandžio 20 d. buvo paskelbta apie 2020 m. balandžio 30 d. 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį, kad 2020 m. balandžio 23 d. buvo priimta nutartis dėl trūkumų pašalinimo, kuri per EPP sistemą išsiųsta pareiškėjos D. Š. advokatui V. P. ir jam pristatyta 2020 m. balandžio 23 d. 17.14 val., kad posėdis atidėtas 2020 m. gegužės 5 d. 9.00 val. ir apie tai paskelbta nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje konstatavo, kad nutartis dėl trūkumų pašalinimo apeliantės atstovui advokatui V. P. elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsta 2020 m. balandžio 23 d., įteikta 2020 m. balandžio 24 d.
13. Teismas sprendė, kad apeliantės nesutikimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes įsiteisėjusioje 2020 m. balandžio 23 d. teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas apeliantei aiškiai nurodė, kokiu terminu ir kokio dydžio žyminį mokestį reikia sumokėti, tačiau be svarbių priežasčių ji nustatytu terminu žyminio mokesčio nesumokėjo.
14. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs pirmąjį atskirąjį skundą be žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat negalėjo pareiškėjai, atstovaujamai profesionalaus teisininko advokato, sudaryti besąlygiško lūkesčio, kad skundas bus išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 316 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Iš apeliacinės instancijos bylos Nr. e2-797-781/2020 duomenų buvo aiškiai matyti, kad bylos nagrinėjimas atidėtas dėl to, jog teismas priėmė nutartį, įpareigojančią apeliantę sumokėti žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Apeliantė D. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliantė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė 2020 m. kovo 12 d., t. y. nepraleidusi 7 kalendorinių dienų termino. Pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priėmė, bylą išsiuntė nagrinėti į apeliacinės instancijos teismą. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, tinkamai pasinaudojo procesinėmis teisėmis bei elgėsi sąžiningai ir termino atskirajam skundui paduoti nepraleido.
15.2. Atsižvelgiant į tai, kad EPP sistema nekaupia informacijos apie tai, kada šalis faktiškai peržiūrėjo į sistemą įkeltą dokumentą, apeliantė negalėjo objektyviais duomenimis pagrįsti tos aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 23 d. nutartis realiai tapo „matoma“ jos atstovui tik tuomet, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir ją išsiuntė apeliantės atstovui. Kita vertus, bylos medžiaga nepatvirtina, kad apeliantė ir / ar jos atstovas turėjo siekį vilkinti bylos nagrinėjimą, elgėsi nesąžiningai, dėl ko 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti tyčia (t. y. sąmoningai).
15.3. Teismas konstatuodamas, kad apeliantės nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, iš esmės įgyvendino tik „formalųjį“ teisingumą, neatsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad faktiškai atskirasis skundas apeliantės buvo pateiktas laiku, tačiau jos teisė į apeliaciją liko neįgyvendinta dėl iš esmės formalaus trūkumo – žyminio mokesčio nesumokėjimo, nors šio trūkumo apeliantė net neginčijo, ir sužinojusi apie nustatytą trūkumą, jį iškart pašalino.
15.4. Teismui priėmus nutartį, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau šių išvadų teisės taikymo aspektu nepatikrinus aukštesnės (apeliacinės) instancijos teisme dėl iš esmės formalių trūkumų, sudaromos prielaidos reikšti apeliantei turtinius reikalavimus dėl bankroto, kurio priežastimi nebuvo apeliantės tyčiniai veiksmai.
15.5. Atnaujinus terminą atskirajam skundui paduoti bei priėmus pateiktą skundą nagrinėti nebus pažeisti jokių kitų proceso dalyvių interesai bei teisės, teisinių santykių stabilumas išliks nepakitęs, kadangi BUAB „Orida“ bankroto procesas yra tęsiamas, įmonė dalyvauja kitose civilinėse bylose ieškovės statusu, todėl pats savaime atskirojo skundo priėmimas savarankiškų (neigiamų) pasekmių įmonei nesukels. Be to, įmonė jau yra pateikusi atsiliepimą į apeliantės 2020 m. kovo 12 d. atskirąjį skundą, šis atskirasis skundas yra analogiškas pirmajam, todėl atsiliepimo parengimas nepareikalaus iš įmonės papildomų laiko bei pinigų sąnaudų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė apeliantei D. Š. terminą iki 2020 m. birželio 11 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą atskirąjį skundą. Apeliantės atstovas 2020 m. birželio 12 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą trūkumams pašalinti, kuriame nurodė, jog dėl įvestų karantino apribojimų bei buvimo rizikos grupėje, apeliantė neturėjo galimybės nuvykti į kredito įstaigą ir atlikti mokėjimo pavedimą bei pašalinti nustatytus trūkumus. Kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo pateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį.
18. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės atstovo nurodytas aplinkybes, lėmusias nustatyto termino atskirojo skundo trūkumui pašalinti praleidimą, jas pripažįsta svarbiomis. Konstatavus, kad apeliantė terminą praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat atsižvelgus į tai, jog terminas trūkumams pašalinti yra praleistas itin nežymiai (vieną dieną), apeliacinės instancijos teismas tenkina prašymą dėl termino trūkumams pašalinti atnaujinimo ir jį atnaujina (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Dėl termino atskirajam skundui paduoti
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria BUAB „Orida“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kaip paduoto praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui; procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, turi nurodyti šias priežastis, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 4 dalys).
22. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. K-3-400-701/2017, 15 punktą).
24. Apeliantė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria BUAB „Orida“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir priimti atskirąjį skundą dėl šios nutarties, kurį grindė motyvais: pirmasis atskirasis skundas pateiktas nepraleidus nustatyto termino ir buvo priimtas, todėl neturėjo ketinimo vilkinti procesą, atlikti kitus nesąžiningus veiksmus bei piktnaudžiauti procesu; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 30 d. sumokėti žyminį mokestį, jos atstovui word ir adoc formatu buvo „nematoma“ iki 2020 m. gegužės 5 d. dėl galimų EPP sistemos techninių kliūčių; atskirojo skundo priėmimas nepažeis kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, teisinių santykių stabilumas išliks nepakitęs, o skundo nepriėmus, neliktų kitų gynybos būdų apginti galimai pažeistas teisės dėl nepagrįsto įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų apeliantės priežasčių nelaikė svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, netinkamai įvertino apeliantės nurodomas aplinkybes, neatsižvelgė į byloje susiklosčiusią situaciją, kuri vertinant bylos baigtį, laikytina kaip užkertanti kelią apeliantei pasinaudoti viena reikšmingiausių procesinių teisių – teise į apeliaciją.
25. Teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui (nagrinėjamu atveju – atskirajam skundui) paduoti atnaujinimo, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018, 36 punktas). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi BUAB „Orida“ bankrotą pripažino tyčiniu. Pareiškėja D. Š. dėl minėtos nutarties nepraleisdama įstatymo nustatytų terminų pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė ir išsiuntė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su atskiruoju skundu, 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už bankroto byloje elektroninėmis ryšio priemonėmis paduotą atskirąjį skundą ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantė per nustatytą terminą nepašalino nustatytų trūkumų, todėl Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi jos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties laikė nepaduotu ir jį grąžino, o pradėtą apeliacinį procesą nutraukė. Apeliantė 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties ir priimti atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Kartu su prašymu pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.
27. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės atstovui buvo tinkamai pranešta tiek apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 30 d. sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, tiek apie posėdžio atidėjimą, tačiau teismas neįvertino byloje susiklosčiusios situacijos, t. y. kad atsisakius atnaujinti prašomą terminą, apeliantės viena pagrindinių procesinių teisių – teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka liktų neįgyvendinta. Juo labiau kad, kaip jau minėta nutarties 26 punkte, apeliantė pirmąjį kartą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria BUAB „Orida“ bankrotas pripažintas tyčiniu, buvo pateikusi nepraleidusi CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Atitinkamai BUAB „Orida“ buvo pateikusi atsiliepimą į pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantė, pašalinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje nustatytą trūkumą – sumokėjusi žyminį mokestį, kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo pateikė atskirąjį skundą, kuris savo turiniu yra analogiškas jau teiktam atskirajam skundui, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad, atnaujinus terminą, atsiliepimo parengimas nepareikalaus iš bankrutavusios įmonės papildomų laiko bei pinigų sąnaudų, taip pat nebus pažeisti kitų proceso dalyvių interesai bei teisės, teisinių santykių stabilumas išliks nepakitęs. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šios nutarties 23, 25 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad aplinkybių vertinimas ir atitinkamai jų pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, kad, sprendžiant dėl praleisto termino, atsižvelgiama į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiama į įstatyme nustatyto termino tikslus, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taip pat spręstina, kad nagrinėjamu atveju atnaujinus apeliantei terminą atskirajam skundui paduoti, būtų užtikrinta pusiausvyra tarp operatyvaus, sklandaus teismo proceso, civilinių santykių stabilumo ir galimybės apeliantei įgyvendinti savo teisę į apeliacinį procesą, nes įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą.
28. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog atsakovė ir / ar jos atstovas bylos nagrinėjimo metu savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai, kad netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, jomis piktnaudžiavo ir taip trukdė procesui, todėl daro išvadą, kad atsakovės ir / ar jos atstovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu nesudaro kliūčių atnaujinti praleistą terminą.
29. Remiantis aptartais argumentais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, naikinama, apeliantės prašymas tenkinamas ir terminas atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria BUAB „Orida“ bankrotas pripažintas tyčiniu, paduoti atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai konstatavus, atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 335 straipsnis), nes bylos paruošimas apeliaciniam procesui yra pirmosios instancijos teismo pareiga (CPK 317, 318 straipsniai, 335 straipsnis, 338 straipsnis).
30. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantės D. Š. atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad žyminį mokestį sumokėjo apeliantės atstovas advokatas V. P., pastarajam grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir atnaujinti apeliantei D. Š. terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutarties paduoti.
Perduoti D. Š. atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti apeliantės D. Š. atstovui advokatui V. P. 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2020 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 27.
Teisėja Asta Radzevičienė