Baudžiamoji byla Nr. 2K-160-303/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31228-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3; 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant  Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistųjų D. Ž. (D. Ž.) gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui, M. O. ir K. J. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteisti:

D. Ž. (D. Ž.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

M. O. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

K. J. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

I. S. (I. S.) pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje arba pradėti mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas.

D. Ž. veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paliekant nepakeistas paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

M. O. veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jai laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paliekant nepakeistas paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

K. J. veika iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paliekant nepakeistas paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

I. S. veika iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paliekant nepakeistas paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų D. Ž., M. O., K. J. gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :             

I. Bylos esmė

1. D. Ž., M. O., K. J. ir I. S. nuteisti už tai, kad turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupe, D. Ž. sukursčius, t. y. pasiūlius K. J., I. S., M. O. apiplėšti degalinę, pasiskirsčius vaidmenimis, D. Ž. parūpinus priemones ir įrankius nusikaltimui daryti (aprangą, purškiamuosius dažus, kaukes, lipniąją juostą, mobiliuosius telefonus), M. O. suteikus kitiems bendrininkams duomenis apie degalinės darbuotojos darbo specifiką, apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemą, pinigų saugojimo vietą, 2016 m. liepos 3 d., apie 23.10 val., atvažiavo prie degalinės (duomenys neskelbtini), kur M. O. kartu su D. Ž. pasiliko automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laukti ir stebėti aplinkos, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, K. J. ir I. S. nuėjo į degalinę, kur panaudodami fizinį smurtą prieš darbuotoją Ž. L.: K. J. degalinės teritorijoje priėjęs pargriovė ją ir tempė suėmęs už kaklo, I. S., suėmęs ją už dešinės rankos, vėliau už kojų, kartu tempė į degalinės patalpas, kur K. J. laikė prispaudęs ją prie žemės, abu lipniąja juosta surišo jai rankas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai mažiausiai dvylika trauminių poveikių, kairio peties, abiejų dilbių, dešinės alkūnės, dešinės plaštakos, dešinio kelio, kairės čiurnos, abiejų pėdų odos nubrozdinimus, abiejų žastų poodines kraujosruvas, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir atimdami galimybę jai priešintis, I. S. dažais apipurškus stebėjimo kamerą ir iš stalčiaus, kasos aparato ir nuo prekystalio degalinėje pagrobus (duomenys neskelbtini) priklausančius 1570,77 Eur, visi iš nusikaltimo vietos pasišalino automobiliu, kurį vairavo D. Ž., taip padarė plėšimą, įsibrovę į patalpą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas organizuotos grupės požymį D. Ž. inkriminavo nepagrįstai, nesant būtinų organizuotos grupės požymių, ir kartu nepagrįstai jį pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi, subūrusiu organizuotą grupę. Nors ir yra įrodytas tam tikras susitarimas, bet D. Ž. padarytas plėšimas gali būti kvalifikuojamas tik kaip padarytas bendrininkų grupe, kai, darant šį nusikaltimą, tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Pagal faktines bylos aplinkybes D. Ž. ir kitų nuteistųjų kaip nusikaltimo bendrininkų susitarimas pasireiškė veiksmų aptarimu važiuojant automobiliu, t. y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Kadangi nustatyta, kad būtent D. Ž. sugalvojo nusikaltimą, parūpino priemones, bet pats tiesiogiai realizuojant jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius nedalyvavo, jo veiksmai vertinami kaip kurstytojo ir atitinkamai perkvalifikuoti kaip padaryti paprasta bendrininkų grupe, t. y. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Nenustatęs būtinų organizuotos grupės požymių, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nusikaltimą kartu su D. Ž. padarę nuteistieji M. O., K. J. ir I. S. taip pat nepagrįstai pripažinti organizuotos grupės nariais (padėjėja ir vykdytojais). Dėl to kaltinimo apimtį sumažino ir šiems nuteistiesiems, jų veiksmus atitinkamai perkvalifikuodamas iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 180 straipsnio 3 dalies į 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (M. O.) ir iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 180 straipsnio 2 dalį (K. J. ir I. S.). Kadangi visų nuteistųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, pakeistas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bausmių paskyrimo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendį. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. selektyviai vertino nuteistųjų parodymus, neįvertino įrodymų viseto iš esmės, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų, kaip nepagrįstų ar neteisingų, dėl to padarė prieštaringas išvadas, kad nuteistieji neveikė organizuota grupe, o D. Ž. buvo ne organizatorius, o kurstytojas, nukrypo nuo formuojamos praktikos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi nuteistojo D. Ž. ir kitų nuteistųjų parodymais, taip pat D. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais paaiškinimais, lengvinančiais jo teisinę padėtį, tačiau nevisiškai atitinkančiais jo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Esminė aplinkybė, rodanti įrodymų vertinimo trūkumus, yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai rėmėsi nuteistųjų parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Teismas rėmėsi tik teisinę padėtį lengvinančia nuteistųjų parodymų dalimi, kaip antai M. O. ir K. J. parodymais, kuriais remiantis, jie nesuprato, dėl ko tai darė, nežinojo, kas organizavo nusikaltimą, nes viskas vyko spontaniškai, netikėtai, diskusijos vyko tik jiems važiuojant automobiliu; D. Ž. parodymais, pastarasis nors ir nurodė, kad į degalinę vežti sugalvojo jis, bet negalvojo priklausąs kokiai nors nusikalstamai grupei; kad tokiais dalykais neužsiiminėdavę ir kad tai buvo vienkartinis nusikaltimas, kurio detales aptarinėjo važiuodami iš Palangos į Vilnių. Tačiau ignoravo tą nuteistųjų parodymų dalį, kuri patvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, buvimą jų veiksmuose. Šis teismas nepagrįstai nesirėmė pirmosios instancijos teisme duotais ir nuosprendžiu įrodymais pripažintais D. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad jis skirstė kitiems nariams vaidmenis, sugalvojo, jog reikės rūbų, batų, telefonų, ir juos nupirko savo lėšomis, taip pat pirko automobiliui „VW Golf“, kuriuo važiavo daryti nusikaltimo, kurą; M. O. parodymais, iš kurių matyti, kad veiką suplanavo D. Ž., kad I. ir K. pasikvietė, nes abu patikimi žmonės, pažįstami; tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. nurodė, kad maždaug apie savaitę iki įvykio D. Ž. pradėjo atsargiai klausinėti, kur yra degalinės seifas, degalinės raktas, o ji nieko įtartina nepagalvojo, jam viską papasakojo; kad D. Ž. žinojo apie kitų darbuotojų darbo specifiką. Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. nurodė žinojęs, kad žmogus, kuris turi inkasuoti pinigus, švenčia savo gimtadienį, todėl pinigai iki pirmadienio turėjo būti seife; taip pat kad savaitę iki nusikaltimo jis buvo degalinėje (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbo M. O.; jam labai reikėjo pinigų, nusprendė tuos pinigus kažkokiu būdu pasiimti. Pirmosios instancijos teisme K. J. parodė, kad liepos pradžioje jam paskambino D. ir pasiūlė grįžti į Vilnių, sakė, yra vienas darbas, tiksliai darbo neįvardijo, bet pasakė, kad atvažiuos liepos 3 d.; atvažiavę jam viską pasakė, koks bus darbas; kas organizavo, nežino, viskas buvo sugalvota iki jo; I. S. nurodė, kad savaitę prieš nusikaltimą D. pranešė, kad yra darbas, didelę pinigų sumą galima užsidirbti lengvu būdu. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės kaip tik ir pagrindžia išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad D. Ž. nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius.

3.3. Inkriminuojant organizuotos grupės požymį, nėra būtina, kad susitarimas daryti nusikaltimus būtų išankstinis, nes BK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad toks susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taigi iki to momento, kai nusikalstama veika būna baigta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistųjų parodymų viseto pagrindu neabejotinai nustatyta, kad D. Ž. subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, koordinavo jos narių veiklą; jis pasižymėjo aktyvia organizacine veikla, suvienijo ir nukreipė kitų grupės narių pastangas; sugalvojo nusikalstamą veiką likus savaitei iki jos realizavimo, planavo nusikalstamą veiką dar iki grįžimo iš Palangos į Vilnių, t. y. iki 2016 m. liepos 3 d.; nurodė kitiems nusikaltimo bendrininkams jų vaidmenis ir su jais šie sutiko; į Palangą su M. O. važiavo būtent dėl to, kad parsivežtų K. J. daryti rengiamo nusikaltimo. Aplinkybė, kad grįžtant iš Palangos į Vilnių visi nuteistieji diskutavo apie planuojamo nusikaltimo eigą, negali paneigti fakto, kad D. Ž. kilo nusikalstamas ketinimas apiplėšti (duomenys neskelbtini) priklausančią degalinę, nes (duomenys neskelbtini) jam pinigų neskolino, kad jis subūrė organizuotą grupę, sugalvojo palenkti patikimus asmenis nusikaltimui daryti ir priskyrė šiems vaidmenis, su jais pastarieji sutiko, dėl to jis yra nusikaltimo organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis).

3.4. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje iš dalies pripažino, kad D. Ž. atliko veiksmus, būdingus organizatoriaus veiklai: sugalvojo vežti į degalinę, nusikaltimą, parūpino nusikaltimo priemones, tačiau teismo pozicija, kad tai, jog D. Ž. tiesiogiai nerealizavo jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų požymių, yra pakankamas pagrindas vertinti jo veiksmus kaip kurstytojo, akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-895/2016). Taip pat kaip teisiškai ydingos yra apeliacinės instancijos teismo išvados, kad byloje nėra duomenų apie nuolatinius nuteistųjų tarpusavio ryšius, kad jie būtų suvokę, jog veikia organizuota grupe, ir laikę save tokios grupės nariais. Pripažinti, kad asmenys veikė ir suvokė veikią organizuota grupe, yra teismo prerogatyva, o kaltinamųjų teiginiai, esą jie nesuvokė veikiantys organizuota grupe, negali būti vertinami ignoruojant objektyviųjų nusikaltimo požymių analizę bei nevertinant bendrų ir suderintų kaltinamųjų pastangų pasiekti nusikalstamą tikslą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta faktinė aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie nuolatinius nuteistųjų tarpusavio ryšius, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. O. yra D. Ž. (duomenys neskelbtini), I. S. yra M. O. (duomenys neskelbtini), o K. J. – (duomenys neskelbtini).

3.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. O. pateikė reikšmingą informaciją apie tai, kur yra seifas, apsaugos mygtukas, kada degalinės darbuotoja išeina į lauką; D. Ž. žinojo, kad inkasatorius, tikėtina, darys inkasavimą tik pirmadienį, sugalvojo daryti nusikalstamą veiką bei jos modelį ir palenkė jam pažįstamus ir patikimus asmenis; K. J. ir I. S. realizuojant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, M. O. ir D. Ž. stebėjo, ar nėra kliūčių pradėtai nusikalstamai veikai pabaigti, jų atsiradus, apie tai turėjo šiuos informuoti, o netgi po nusikalstamos veikos padarymo M. O., sužinojusi, kad degalinės vaizdo kamera užfiksavo I. S., nurodė jam išvykti iš Vilniaus į Palangą. Nusikaltimo eiga rodo, kad pasiskirstymas užduotimis, visų kaltinamųjų veiksmų suderinamumas, priemonių nusikalstamai veikai daryti smulkmeniškas apgalvojimas (akių spalvą keičiantys lęšiai, nauji telefonai kontaktuoti nusikalstamos veikos metu, drabužiai, dažai filmavimo kamerai apipurkšti) bei kiekvieno iš kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo indėlis į bendro nusikalstamo sumanymo realizavimą. Būtent šios objektyvios aplinkybės ir rodo, kad kaltinamieji negalėjo nesuvokti veikiantys organizuota grupe, nepaisant to, kad duodami parodymus nurodė, jog nežinojo, kad veikia organizuota grupe.

3.6. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad visi nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, jų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai, ir savo vaidmenį bendrai visų daromame nusikaltime. Be to, visi nuteistieji suvokė, kad be kitų organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą nebūtų įgyvendintas tokio masto nusikaltimas. Svarbu yra tai, kad visi bendrininkai, kiekvienas prisidėdamas konkrečiais savo veiksmais, sutarė siekti bendro tikslo – pagrobti degalinės seife esančius pinigus ir šiuos pinigus pasidalinti, kaip ir buvo padaryta po nusikalstamos veikos. Tai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodyta visiškai. Šis teismas, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė kaltinamųjų parodymų išsamią analizę ir išvadas dėl jų vertinimo, kaltinamųjų kaltumą bei tai, kad jų veiksmuose yra BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, pagrindė įvertinęs tiek atskirus bylos įrodymus, tiek jų visumą ir nurodė išsamius veikos kvalifikavimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų nepaneigė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

    Dėl organizuotos grupės požymio, bendrininkų rūšies nustatymo ir kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų

5. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Be to,      inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015). Taigi, atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas ir organizuotumo lygis, ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-304-942/2015).

6. Būtent taip nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl organizuotos grupės požymio buvimo (nebuvimo), įstatymų nuostatas aiškino, taikė ir bylos faktines aplinkybes vertino apeliacinės instancijos teismas, todėl teisės taikymo požiūriu, priešingai nei skunde teigia kasatorius, šis teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kaltininkų organizuotumo lygį (nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, veikos trukmę, intensyvumą, nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą ir pan.), nustatytą pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs kaltininkų suvokimą (nesuvokimą) priklausant tokiai grupei, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų veikoje jų veiką kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis nenustatytas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Ir nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. Todėl, nenustačius byloje atitinkamo kaltininkų organizuotumo lygio, bendrai nusikalstamai veikai suformuotų tarp bendrininkų tvirtų, besitęsiančių nusikalstamų ryšių, jų suvokimo sukūrus organizuotą grupę ar priklausant jai, vien pagal prieš tai nurodytus ir iš esmės abiem bendrininkavimo formoms būdingus (nors, kaip minėta, bendrininkų grupei nebūtinus) požymius konstatuoti organizuotos grupės požymio negalima. Nagrinėjamoje byloje jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistieji būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, nėra, taip pat nėra jokių duomenų ir apie tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus jų nusikalstamus ryšius. Tuo tarpu prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nuteistųjų giminystės ir draugystės sąsajų nesudaro pagrindo išvadai dėl jų, kaip organizuotos grupės narių, ryšių.

7. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistojo D. Ž. veiksmų, kaip kurstytojo, vertinimo. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką arba bent jau apibūdintą rūšiniais požymiais, sukeliančią įvairaus sunkumo, bent vieno pobūdžio padarinius (pavyzdžiui, nusikaltimą asmeniui, sveikatai, turtui ir pan.). Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamo sumanymo iniciatorius, pasiūlęs kitiems asmenims – M. O., K. J. ir I. S.– apiplėšti degalinę ir pasidalinti pagrobtus pinigus, buvo nuteistasis D. Ž. Sukėlęs jiems sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką, kartu su jais modeliavo ir šios veikos padarymo mechanizmą, aptarė priemones, pasiskirstė vaidmenimis (be kita ko, ir pagal fizinį sudėjimą); be to, D. Ž. nusikalstamos veikos bendrininkams padėjo įsigyti (apmokėdamas) tam tikras nusikaltimui padaryti reikalingas priemones ir kartu su M. O. įvykio vietoje stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų K. J. ir I. S. daryti nusikaltimo. Ir nors organizatorius gali būti esant bet kokiai bendrininkavimo formai, taigi ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tik tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis D. Ž. atliko kurstytojo, taip pat ir padėjėjo funkcijas, todėl apeliacinės instancijos teismui vertinti jo veiksmus kaip organizatoriaus nebuvo jokio pagrindo.

8. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK  20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o surašydamas nuosprendį nesilaikė BPK 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad proceso metu renkant, tiriant (BPK 20 straipsnio 1, 3 dalys), o apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) būtų padaryti esminiai pažeidimai. Kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai rėmėsi nuteistųjų parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, tai, kad šis teismas nematė pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodymais pripažintais nuteistųjų D. Ž., M. O. parodymais, t. y. tam tikra jų dalimi, kurie, anot kasatoriaus, pagrindžia, jog nusikalstamą veiką kaltininkai padarė veikdami organizuota grupe, o D. Ž. buvo šios grupės organizatorius, išreiškiamas tik nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Tačiau tokie kasatoriaus argumentai nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinio proceso metu būtų padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies ar kitų nuostatų pažeidimai. Vertindamas bylos įrodymus apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas išvadų, kurias, įvertinęs įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-507/2015). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad priimta nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis prieštaringas. Nesutikti su tokia šio teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus duomenis, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek kaip visumą, sugretino juos tarpusavyje ir jų pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, motyvuotai pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių (BPK 331 straipsnio 4 dalis).

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Sigita Jokimaitė

Aldona Rakauskienė

Audronė Kartanienė