Civilinė byla Nr. 2-232/2006
Procesinio sprendimo kategorija 106.4.; 106.8.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),
kolegijos teisėjų Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims V. P. , E. J. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims V. P. , E. J. dėl žalos atlyginimo, prašydamas pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis prieštarauja galiojantiems ir veikiantiems Lietuvos Respublikos įstatymams; pripažinti, kad tretieji asmenys E. J. ir V. P. , piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, tie pažeidimai nulėmė neteisėtus sprendimus ir jie yra aktualūs vienodam teisės taikymui ir aiškinimui; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai, pažeisdami materialinės ir procesinės teisės normas, atsisakydami vadovautis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų normomis, priimdami neteisėtus sprendimus, neatlygintinai „nacionalizuodami“ teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, padarė 108 000 Lt turtinę ir 42 000 Lt moralinę žalą ieškovui R. S. ; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos teismų sprendimais padarytos žalos atlyginimui 150 000 Lt ieškovo R. S. naudai.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims V. P. , E. J. dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis prieštarauja galiojantiems ir veikiantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, bei reikalavimas pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir tie pažeidimai nulėmė neteisėtus sprendimus bei yra aktualūs vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, nenagrinėtini pirmosios instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas neturi teisės kvestionuoti kitų teismų priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų, kurie yra įgiję res judicata galią, nes tik kasacinės instancijos teismas gali kasacine tvarka peržiūrėti apskųstus įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis įstatyme nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, kad tretieji asmenys E. J. ir V. P. , piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, yra ne materialinės, o procesinės teisės pobūdžio, todėl dėl šio reikalavimo pagrįstumo arba nepagrįstumo gali pasisakyti tik konkrečiai tą bylą nagrinėjantis teismas ir kitas pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo spręsti negali. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai, pažeisdami materialinės ir procesinės teisės normas, atsisakydami vadovautis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų normomis, priimdami neteisėtus sprendimus, neatlygintinai „nacionalizuodami“ teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, padarė 108 000 Lt turtinę ir 42 000 Lt neturtinę žalą ieškovui R. S. , teismas nurodė, kad nežiūrint to, jog asmuo savo pažeistas civilines teise gali ginti įstatymuose nustatytais būdais, tačiau tiek ieškinyje, tiek suformuluotame ieškinio reikalavime, nėra nurodyta kokie teisėjo ar teismo neteisėti veiksmai buvo atlikti nagrinėjant civilines bylas, o yra keliamas priimtų teismų procesinių sprendimų, įgijusių res judicata galią, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, į kurį gali atsakyti tik kasacinės instancijos teismas įstatymuose nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti teismų sprendimais padarytą žalą negali būti priimtas nagrinėjimui teisme iki nėra suformuluotas konkretus reikalavimas dėl kokių neteisėtų veiksmų minėta žala atsirado. Teismas konstatavo, kad ieškovo R. S. ieškinį atsisakytina priimti, nes ieškinys nenagrinėtinas teisme ir todėl ieškinys grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Atskiruoju skundu ieškovas R. S. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti ieškovo R. S. ieškinį. Apeliantas nurodo, kad ieškovas R. S. , pateikdamas ieškinį, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, formuluodamas ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimus bei gindamas pažeistą subjektinę civilinę teisę, įgyvendino pagrindinį civilinio proceso teisės principą - kreipėsi į teismą teisminės gynybos dėl teismų padarytos žalos, nagrinėjant civilinę bylą. Nurodo, kad ieškinio aplinkybes ieškovas grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų normų pažeidimais, jo nuomone, klaidingų jų taikymu teisme, nagrinėjant civilinę bylą pagal V. P. ir E. J. ieškinį. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje nurodė kokios pažeistos bei klaidingai taikytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinės teisės aktų, įstatymų normos, t.y. pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Apelianto nuomone, ieškovas, formuluodamas ieškinio reikalavimą, nurodė materialinės civilinės atsakomybės pagrindą – tai, kad teismų sprendimais neatlygintinai „nacionalizuotas“ 108 000 Lt vertės teisėtai įsigytas, išpirktas žemės sklypas. Apeliantas nurodo, kad teismai, nepagrįstai tenkindami V. P. ir E. J. turtines pretenzijas į žemės sklypą, sudarė aplinkybes, dėl kurių ieškovas neteko 108 000 Lt vertės žemės sklypo. Nurodo, kad teismai priešingais teisei veiksmais leido piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis V. P. ir E. J. , vieniems užgrobti visą bendro kiemo žemės sklypą ir tuo padarė ieškovui neturtinę žalą. Apeliantas pažymi, kad ieškovas R. S. nekvestionuoja teismų sprendimų, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, gina pažeistas žmogaus teises ir laisves, pareikšdamas ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, išsamiai išdėstydamas reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų normas, kuriomis privalėjo vadovautis teismai teisingai ir bešališkai spręsdami civilinę bylą.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartis pakeistina (CPK 33 str. 4 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų.
CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.
Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas pats nesugebėdamas tai padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens.
Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).
Kreipimasis su ieškiniu į teismą yra vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų.
Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama CK ir CPK teisės normas, sprendžia, kad CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto teisės norma, numatanti kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme, taikytina ir tais atvejais, kai įstatymu yra nustatyta kita, nei teismui pateiktame ieškinyje nurodyta, civilinių teisių gynimo teisme tvarka.
CPK reglamentuoja teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas. Teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NORD-K“ v. Lietuvos Respublika Nr.3K-3-926/2000). CPK normos taip pat reglamentuoja proceso atnaujinimą – išimtinę įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punkto pagrindu ieškovo R. S. ieškinio dalį dėl reikalavimų pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis prieštarauja galiojantiems ir veikiantiems Lietuvos Respublikos įstatymams; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, tie pažeidimai nulėmė neteisėtus sprendimus ir jie yra aktualūs vienodam teisės taikymui ir aiškinimui; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai, pažeisdami materialinės ir procesinės teisės normas, atsisakydami vadovautis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų normomis, priimdami neteisėtus sprendimus, neatlygintinai „nacionalizuodami“ teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, padarė 108 000 Lt materialinę ir 42 000 Lt moralinę žalą ieškovui R. S. , kadangi CPK teisės normomis nustatytos nurodytų teismų sprendimo ir nutarties teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formos.
Civilinių teisių gynimas – tai prievartos priemonių taikymas pažeidėjui siekiant atkurti pažeistas teises arba/ir nutraukti pažeidimą. Todėl ieškinio dalykas ir pagrindas yra skirtingi. Teisėjų kolegija pagal ieškinio turinį ir formą konstatuoja, kad ieškovo R. S. ieškinio reikalavimas pripažinti, kad tretieji asmenys E. J. ir V. P. , piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, nėra materialusis teisinis reikalavimas, t.y. ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą pripažinimas yra pagrindas tenkinti kitos šalies reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl tokio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punkto pagrindu ieškovo R. S. ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti , kad tretieji asmenys E. J. ir V. P. , piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kadangi ieškinys be CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyto reikalavimo nenagrinėtinas teisme.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovo R. S. ieškinio reikalavimas priteisti teismų sprendimais padarytą žalą negali būti priimtas nagrinėjimui teisme iki nėra suformuluotas konkretus reikalavimas dėl kokių neteisėtų veiksmų minėta žala atsirado, nėra pagrįstos, kadangi neteisėti veiksmai yra ieškovo R. S. ieškinio dalyko, t.y. reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., 137 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 138 straipsnis reglamentuoja ieškinio trūkumų šalinimą. Nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą nesprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. S. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims V. P. , E. J. dėl žalos atlyginimo dalį dėl priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos teismų sprendimais padarytos žalos atlyginimui 150 000 Lt ieškovo R. S. naudai, panaikintina ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. S. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims V. P. , E. J. dėl žalos atlyginimo dalį dėl priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos teismų sprendimais padarytos žalos atlyginimui 150 000 Lt ieškovo R. S. naudai, panaikinti ir šios ieškovo R. S. ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Kazys Kailiūnas
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Vincas Verseckas