Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-21][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-721-1117-2019].docx
Bylos nr.: 1-721-1117/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Telðiø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)

?Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ),

                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-721-1117/2019

            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30815-2019-2

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

 (S)

                                                                                        1.1.8.1.1;1.1.8.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2

 

                                                                        img1

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

                                                    N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

  2019 m. gruodžio 13 d.

Telšiai

 

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei, 

nukentėjusiajai V. M.,

            viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

            G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „R.“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, pritaikius BK 75 straipsnį, 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę; 4) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1,3 dalių pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atlikęs,

        kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

    

 

G. L. 2019 liepos 20 d. apie 19 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir buvusios sugyventinės V. M. metu, rankomis sugriebdamas sugyventinei V. M. už plaukų, kumščiu suduodamas vieną smūgį į veido sritį, kumščiu suduodamas tris smūgius į galvos sritį bei pargriaudamas ant grindų, sukėlė jai fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, įrėmęs peilį V. M. į krūtinę, grasino ją papjauti sakydamas: "Aš tave suraižysiu ir viskas", po to kirviu grasino, kad užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

        Kaltinamasis G. L. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad V. M. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria turi bendrų vaikų, tačiau jie kartu nebegyvena nuo 2013 metų. Jų namai yra vienas šalia kito, todėl jie kartais susitinka. Šių metų vasarą, tai galėjo būti liepos 20 d., jis kartu su V. M. ir R. Č. dienos metu gėrė alų pas V. M. namuose, adresu(duomenys neskelbtini). Pavartojęs alkoholio jis išėjo namo, o po kurio laiko pas jį į namus atbėgęs V. vaikas pasakė, kad R. nusinešė mamą į lovą. Jis į tai nekreipė dėmesio. Paskui pas jį į namus atėjo V. M. ir tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis įtarė, kad V. bendrauja su R., sukilo pavydas. Žodinis konfliktas peraugo į smūgių sudavimą. Pripažįsta, kad sudavė smūgius V. M., tačiau jokių grasinimų su peiliu ir kirviu nebuvo. Jokio tikslo grasinti neturėjo, peilio nebuvo paėmęs. Kirvuką namuose turi, jis visada yra prie krosnies, naudojamas malkoms skaldyti. Kiek pamena smūgius sudavė delnu ir tada V. M. pradėjo garsiai šaukti. Kiek smūgių sudavė nepamena. Jos ant grindų nepargriovė, už plaukų netempė. V. M. sėdėjo ant lovos, jis taip pat sėdėjo ant lovos. Po šitų muštynių pas jį į namus atėjo R. Č. ieškoti V. ir išspyrė duris. Jis sudavė smūgius R. Č., nes šis išspyrė jo namo duris. V. kartu su R. Č. išėjo namo, o netrukus atvyko policijos pareigūnai.

 

Įrodymai ir jų vertinimas

 

        Nors kaltinamasis G. L. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo:

        nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. ji buvo savo namuose(duomenys neskelbtini), su R. Č., gėrė alų. Tuo metu R. Č. gyveno(duomenys neskelbtini), su jos dukra, tačiau jie skyrėsi ir atėjęs R. jai guodėsi. Tą dieną su buvusiu sugyventiniu G. L. ji alkoholio nevartojo. Kai išgėrė alų, R. Č. išėjo namo, o ji išėjo į namo kiemą pažiūrėti ką veikia vaikai. Jai bebūnant kieme su vaikais, atėjo G. L. ir pradėjo temptis pas save į namus. G. L. jai pasakė iš vaikų išgirdęs, kad ji miega su R. Nepamena tiksliai už kurios kūno dalies paėmęs, tačiau G. L. parsitempė ją pas save į namus, kurie yra visai šalia, bendrame kieme. Norėjo įstumti į lovą, tačiau ji pargriuvo ant grindų, keliai buvo kruvini. Po to G. L. ją pakėlė, įmetė į lovą, nurengė kelnes, marškinėlius ir pradėjo daužyti. Sudavė į veidą, į galvą, iškilo gumbai. Viskas vyko miegamajame kambaryje, kuriame yra krosnis. Tada G. L. pasiėmė peilį, atkišo jai prie krūtinės, pasakė „aš tuoj tave suraižysiu“. Po to atbėgo jos 14 metų sūnus, išgirdęs pagalbos šauksmą. Sūnus nubėgo pas R. Č. ir pasikvietė jį. Kai R. Č. su jos sūnumi atėjo prie G. L. namų, ji klykė, šaukėsi pagalbos, prašė gelbėti, nes užmuš. Tada G. L. peilį numetė ir pasiėmė kirvį, buvusį prie krosnies. Tai matė tiek jos sūnus, tiek R. Č.. Su kirviu G. L. nieko nespėjo padaryti, nes kaip tik tuo metu atėjo R. su jos sūnumi. Tada G. L. puolė ant R. Č., o ji išbėgo pro duris. Pabėgusi toliau matė kaip G. L. su R. Č. mušasi. Paskui R. Č. grįžo pas ją į namus, rodė guzą, sakė, kad G. tempė jį už marškinių, bet jis išsivadavo ir pabėgo. Dėl G. L. veiksmų buvo labai išsigandusi, nes tai yra ne pirmas kartas, kai G. L. prieš ją smurtauja. Jai atrodė, kad gali ją nužudyti ar sužaloti, nes G. L. jau yra sėdėjęs laisvės atėmimo vietoje už smurtą prieš ją, ji nuolat būdavo sudaužyta. Kol G. L. yra blaivus, tol jis ramus žmogus, o kai pavartoja alkoholio tampa agresyvus. Civilinio ieškinio ji nereiškia.

        Liudytojas R. Č. parodė, kad šių metų liepos mėnesį, tiksliai datos nepamena, dienos metu jis išgėrinėjo pas kaimynę ir buvusios sugyventinės motiną V. M.. Atrodo, kad alkoholį vartojo jie dviese, ar su jais dar kas nors buvo neatsimena. Apie 17 val. jis išėjo namo, o V. M. išėjo į lauką. Grįžęs namo jis miegojo, kol atbėgo V. M. vaikas ir pasakė, kad reikia gelbėti mamą nuo G. L.. Jis iššoko per langą ir nubėgo prie G. L. namų, pabeldė į langą. Išgirdo kaip V. šaukia „R., gelbėk“. Durys buvo užrakintos ar užkabintos kabliuku iš vidaus, todėl jie su V. M. sūnumi išstūmė tas duris ir įėjo į vidų. Dar prieš įeinant per langą matė, kad G. L. eina per virtuvės patalpą rankose turėdamas lyg kirvuką. Negali tiksliai pasakyti, bet jam pasirodė, kad ten yra kirvukas. V. tuo metu buvo kitame kambaryje. Ką tiksliai G. L. padarė V. M. jis nežino, smūgių sudavimo nematė. Įsiveržus į G. L. namus, jie apsikeitė smūgiais, o V. pabėgo. Paskui jis parėjo pas V. M. į namus, laukė policijos pareigūnų. Matėsi, kad V. skruostas yra patinęs, nors prieš tai, kai jie dienos metu vartojo alkoholį, taip nebuvo. V. sakė, kad G. grasino jai, bet jis pats to tiesiogiai nematė, todėl negali patvirtinti.

        Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad G. L. galimai smurtavo prieš V. M., peiliu grasino papjauti, o vėliau pasiėmęs kirvį grasino užmušti. V. M. užfiksuoti įdrėskimai dešinės kojos kelio ir kairėje kaklo srityse, patinimas dešinėje veido pusėje. G. L. rastas pasislėpęs savo namų palėpėje po rūbų krūva (b. l. 11-14).

        Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Namo miegamajame kambaryje matomi išmėtyti rūbai, išstumdyti baldai. Kairėje pusėje ties krosnimi ant grindų matomas kirvis mediniu kotu, kuris paimtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 15-25).

             Alkotesterio kvitai patvirtina, kad G. L. 2019 m. liepos 20 d. 21.30 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, V. M. 2019 m. liepos 20 d. 19.40 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 26, 28).

        Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad V. M. dešinės pusės skruostas yra patinęs, patinusi viršutinė ir apatinė lūpa, ant viršutinės lūpos dešinėje pusėje matoma raudona dėmė. Kairėje kaklo pusėje matosi įdrėskimai. Ant kairiojo kelio matyti apie 1 cm žaizda (b. l. 49-54).

        Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.

          Kaltinamasis G. L. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinkti, ištirti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Byloje nustatyta, kad G. L. įrėmęs peilį V. M. į krūtinę, grasino ją papjauti sakydamas "Aš tave suraižysiu ir viskas", po to kirviu grasino, kad užmuš. Nukentėjusioji V. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas R. Č., nurodęs, kad V. M. šaukėsi pagalbos ir jis matė, kaip G. L. ėjo per virtuvės patalpą rankose laikydamas kirvuką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. prieš V. M. anksčiau yra smurtavęs, grasinęs ją nužudyti, už ką ne kartą teistas. Nukentėjusiosios teigimu, būdamas girtas G. L. yra agresyvus, todėl ji labai išsigando ir galvojo, jog buvęs sugyventinis tikrai gali ją sužaloti ar nužudyti. Atsižvelgiant į tokius G. L. veiksmus konstatuotina, jog tokioje situacijoje nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad pavojus jos sveikatai ar gyvybei yra realus. Kaltinamojo G. L. parodymai, kad jis peilio bei kirvio neturėjo ir V. M. negrasino, vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini. Kaltinamasis G. L. grasino nužudyti nukentėjusiąją V. M. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

 

Bausmių skyrimo motyvai

 

        BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

        Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

        Skirdamas G. L. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teistas, nusikalstamas veikas padarę neišnykus teistumui už anksčiau padarytas analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 62-69), administracine tvarka baustas (b. l. 87-90); tai kad nusikalstama veika žala nepadaryta, nukentėjusioji V. M. civilinio ieškinio nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. L. ne pirmą kartą padaro nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis) bei pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), teismo paskirtas bausmes už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra atlikęs, tačiau išvadų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, praėjus neilgam laikotarpiui po paskutinės bausmės atlikimo vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją V. M.. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai G. L. teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai negali būti pasiekti, todėl kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 20 d. 21.30 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 15.10 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomosios priemonės galiojimo

 

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvis, saugomas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 55, 56), yra menkavertis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, nes ji tapo nebereikalinga, kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikalstamų veikų padarymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo gyvena atskirai.

 

   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

        G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

                  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams,

          pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

          Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

             Bausmės pradžią skaityti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

         Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. liepos 22 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

        Nuo nuosprendžio priėmimo dienos panaikinti G. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

        Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvį, saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

 

 

Teisėja             Aida Stulpinienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 145 str. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • 2K-632/2007
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį