Civilinė byla Nr. e2A-688-436/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07148-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato Tado Dumbliausko ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11995-800/2015 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Magnalis ir Ko“, N. J., E. T., M. J., T. P., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.              Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1555,87 Eur turtinės žalos atlyginimo, 132,94 Eur palūkanų (2012-04-11 įvykis), 21,99 Eur palūkanų (2012-04-16 įvykis), 22,98 Eur palūkanų (2012-04-20 įvykis), 21,31 Eur palūkanų (2012-04-24 įvykis), iš viso 1755,09 Eur, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad:

1) 2012-04-11 transporto priemonė „Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Šiaurės pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2011-07-15 iki 2012-07-14 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei padaryta 129,63 Eur žala, kurią ieškovė kompensavo, tačiau ieškovė prašo atsakovę atlyginti atsiradusią 1045,72 Eur žalą, nes išskaičiavo 73,86 Eur keistų detalių nusidėvėjimą (14 %) ir 178,05 Eur keistų padangų nusidėvėjimą (33 %),

2) 2012-04-16 transporto priemonė „Škoda Roomster“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Tunelio g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: a) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; b) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratlankis ir padanga. Laikotarpiu nuo 2011-04-25 iki 2012-04-24 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei padaryta 208,20 Eur žala, kurią ieškovė kompensavo, tačiau ieškovė prašo atsakovę atlyginti atsiradusią 169,52 Eur žalą, nes išskaičiavo 38,68 Eur keistos padangos nusidėvėjimą,

3) 2012-04-20 transporto priemonė „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Tunelio g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: a) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; b) buvo tamsus paros metas; c) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratai ir padangos. Laikotarpiu nuo 2011-11-27 iki 2012-11-26 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei padaryta 176,74 Eur žala, kurią ieškovė kompensavo, tačiau ieškovė prašo atsakovę atlyginti atsiradusią 144,71 Eur žalą, nes išskaičiavo 32,03 Eur keistų detalių nusidėvėjimą,

4) 2012-04-24 transporto priemonė „Mercedes Benz C320“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Savanorių pr. ir Šiaurės pr. sankryžoje, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės kairės pusės sparnas. Laikotarpiu nuo 2012-04-06 iki 2013-04-05 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei padaryta 163,89 Eur žala, kurią ieškovė kompensavo, todėl ieškovė prašo atsakovę atlyginti visą atsiradusią 163,89 Eur žalą, nes nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonėms, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį ar Kauno miesto savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1176,29 Eur žalos, 150,19 Eur palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (1326,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,64 Eur žyminio mokesčio ir 213,07 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2012 metais tinkamai vykdė kelio atkarpų priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobės buvo paženklintos ar aptvertos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimai patvirtina, kad vairuotojų veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Kaip nepagrįstą teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškinys negali būti tenkinamas atsakovei nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų. Aiškūs transporto priemonės sugadinimai ir konkrečios faktinės išlaidos sukūrė pagrindą draudikui, įvertinus padangų rinkos kainą ir remonto darbų vertę, spręsti, ar tikslinga atlikti papildomus veiksmus žalos dydžiui įvertinti, atsakovės nurodytas turto vertinimas yra skirtas tam, kad būtų galima objektyviau nustatyti draudimo išmokos dydį, tačiau, nekilus ginčo dėl remonto kaštų pagrįstumo, nepaneigia fakto, jog išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Taip pat atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonių remonto išlaidos buvo nepagrįstai didelės, nepateikė argumentų, kurie leistų abejoti išmokų dydžių pagrįstumu, o kartu ir patvirtintų būtinybę dydį nustatyti atliekant ekspertinį vertinimą.

Teismas sprendė, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti gatves bei užtikrinti saugų eismą jose, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadintos UAB „Magnalis ir ko“, T. P., E. T. ir M. J. transporto priemonės, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadintų automobilių būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

Nurodė, kad ieškovo pateiki įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – automobiliui Mercedes Benz S 320 v/n (duomenys neskelbtini) – 1045,72 Eur. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytas išlaidas automobilio remontui laikė realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l.12-27). Atsižvelgiant į tai, kad draudėjas UAB „Magnalis ir Ko“ draudimo sutartį sudarė su besąlygine 400 Lt (t.y.115,85 Eur) franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina jis pats (b.l.46), šią sumą išskaičiavo iš prašomo atlyginti žalos dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteisė – 929,87 Eur (1045,72-115,85 = 929,87 Eur) žalos atlyginimą, bei atitinkamai 118,20 Eur kompensacinių palūkanų.

Žalos dydį automobiliui „Mercedes Benz C320“ v/n (duomenys neskelbtini), – 163,89 Eur (565,89 Lt) pagal automobilio sugadinimo pobūdį ir išlaidas automobilio remontui teismas pripažino realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l. 29-42). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudėjas T. P. draudimo sutartį sudarė su besąlygine 200 Lt (t. y. 57,92 Eur) franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina jis pats (b.l. 30), šią sumą išskaičiavo iš prašomo atlyginti žalos dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteisė – 105,97 Eur (163,89-57,92 = 105,97 Eur) žalos atlyginimą, bei atitinkamai 13,77 Eur kompensacinių palūkanų.

Ieškovo pateiki įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – automobiliui „Škoda Roomster“ v/n (duomenys neskelbtini) – 169,52 Eur suma. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui teismas laikė realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l.43-60). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudėjas E. T. draudimo sutartį sudarė su besąlygine 300 Lt (t.y. 86,89 Eur) franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina jis pats (b.l. 44–45), šią sumą išskaičiavo iš prašomo atlyginti žalos dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteisė – 82,63 Eur (169,52-86,89 = 82,63 Eur) žalos atlyginimą, bei atitinkamai 10,71 Eur kompensacinių palūkanų.

Ieškovo pateiki įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis - automobiliui „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) – 144,71 Eur suma. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui teismas pripažino realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l.62-76). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudėjas M. J. draudimo sutartį sudarė su besąlygine 300 Lt (t. y. 86,89 Eur) franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina jis pats (b. l. 63-64), šią sumą išskaičiavo iš prašomo atlyginti žalos dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteisė – 57,82 Eur (144,71-86,89 = 57,82 Eur ) žalos atlyginimą, bei atitinkamai 7,51 Eur kompensacinių palūkanų.

Teismas sprendė, kad esant visoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinas 1176,29 Eur turtinės žalos atlyginimas. Konstatavus, kad atsakovė turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 150,19 Eur palūkanų, kurios yra minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai (CK 6.261 str., 6.210 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo išvada, jog draudimo sutartyse nustatytą besąlyginę išskaitą bet kuriuo atveju draudikas privalo išskaičiuoti iš išmokamos draudimo išmokos, yra nepagrįsta. Transporto priemonių draudimo sutarties šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, o draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos, draudimo sutarties sudarymo, draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo bei kitos draudimo sutarčiai taikomos sąlygos yra nustatytos Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-19, toliau tekste Taisyklės). Draudimo sutarties šalys sudarydamos draudimo sutartį, patvirtina, jog jų santykiams yra taikomos draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Taisyklės. Teismas neteisingai išaiškino draudimo sutarties sąlygą dėl besąlyginės išskaitos išskaičiavimo ir todėl bylą išsprendė neteisingai.

Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į patirtos žalos atlyginimą iš atsakovės, kadangi pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Besąlyginę išskaitą (franšizę), kaip draudimo sutarties sąlygą numato Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 1.27. punktas. Šiame punkte nurodyta, jog besąlyginė išskaita yra draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.11.3.1. ir 9.11.3.2. punktuose. Bylą nagrinėjęs teismas, skundžiamame sprendime nesivadovavo Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 1.27. punkte pateikta nuoroda į 9.11.3.2. punkte nustatytą išimtį. Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.11.3.2. punktas numato, jog tuo atveju, jeigu draudžiamojo įvykio kaltininkas yra nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos suma, kai kaltininkas yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija [...]. Sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir apskaičiuojant draudimo išmoką, buvo žinomas asmuo, kuris yra atsakingas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio – Kauno miesto savivaldybė, todėl sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, buvo išmokėtos draudimo išmokos, neišskaičius besąlyginės išskaitos, kadangi buvo žinomas asmuo, atsakingas už padarytą žalą, o draudikas įgijo subrogacijos teisę į šį asmenį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės ieškinys, palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje pateiktų 2011-07-12 Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. LD95372763, 2012-04-06 Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. LD206367296, 2011-03-11 Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. LD94650213 bei 2011-10-18 Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 96044690, matyti, kad draudimo sutartys buvo sudarytos su besąlyginėm išskaitom, todėl mano, kad Kauno apylinkės teismas 2015-11-23 sprendimu teisėtai ir pagrįstai ieškinio reikalavimą šioje dalyje sumažino. Draudimo įstatymo 105 straipsnis numato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Šiuo gi atveju, draudimo sutarties šalys susitarė, kad draudimo išmokos suma yra mažinama minėtuose Transporto priemonių draudimo liudijimuose numatyta besąlygine išskaita. Tai, kad draudikas vienašališkai patvirtindamas draudimo taisykles numatė, jog besąlyginė išskaita netaikoma, jei yra nustatomas įvykio kaltininkas, negali būti teisėtas pagrindas niekaip su draudimo sutartimi nesusijusiam asmeniui Kauno miesto savivaldybei atlyginti besąlyginę išskaitą. Tokia draudimo taisyklių, kurios nėra visuotinai privalomos, nuostata, prieštaraujanti Draudimo įstatymo nuostatoms yra nepagrįsta, netaikydamas sutartyje numatytos išskaitos ieškovas pats prisiėmė riziką.

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl 2012-04-11 ir 2012-04-20 eismo įvykių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį šioje dalyje Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti. Apeliaciniame skunde dėl transporto priemonės „Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimo 2012-04-11 eismo įvykio metu nurodo, kad nesutinka su teismo išvada dėl atsiradusios žalos šiam automobiliui pagrįstumo. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Šioje byloje draudiko pateikti dokumentai liudija, kad automobilį apžiūrėjo (Transporto priemonės techninės apžiūros aktas) ir nuostolio dydį nustatė (remonto sąmata) UAB „Jiezno Juta“ autoserviso darbuotojas. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo atstovų dalyvavimą žalos apskaičiavime nepateikta. Tuo labiau, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime, tiek ir eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, kad automobilio apgadinimai yra priekinis kairės pusės ratas su padanga, tačiau 2012-05-24 UAB „Jiezno Juta“ sudarytoje remonto sąmatoje nurodoma, kad buvo keičiami priekinis kairės pusės guolio rėmas, priekinis kairės pusės stebulė ir guolis. Akcentuojama, kad autoserviso darbuotojai, priešingai nei draudimo kompanijos atstovai, kurie yra prilyginami turto vertintojams, neturi įstatyme nei sutartyje numatytos pareigos, ar automobilio apgadinimai yra susiję su konkrečiu eismo įvykiu. Taigi, iš esmės autoserviso darbuotojai konstatuoja tokius apgadinimus, kokie yra transporto priemonėje jos apžiūros metu, tačiau jie nebūtinai yra konkretaus eismo įvykio pasekmė. Pareigą, įtvirtintą draudimo sutartyje ir teisės aktuose nustatyti apgadinimus susijusius tiesiogiai su eismo įvykiu turi tik draudimo kompanijos atstovai. Todėl šioje byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad priekinis kairės pusės guolio rėmas, priekinė kairės pusės stebulė ir guolis (šių darbų vertė remonto sąmatoje yra 2024,08 Lt) yra susiję su įvažiavimu į Šiaurės pr. buvusią duobę.

Dėl transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimo 2012-04-20 eismo įvykio metu apeliantas nurodo analogiškai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp visų automobilio apgadinimų ir 2012-04-20 įvykusio eismo įvykio. Policijos medžiagoje (policijos nutarime) konstatuota, kad apgadintas yra priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Pirmosios instancijos teismas sprendime patirtą žalą priteisė ne tik už šiuos apgadinimus, tačiau ir už ratų gaubtus. Transporto priemonės techninės apžiūros akte, kuris yra sudarytas serviso atstovų, nurodoma, kad reikalinga keisti ir ratų gaubtus. Su teismo išvada, kad šiam automobiliui padaryta 144,71 Eur žala apeliantas nesutinka, nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių šio reikalavimo dydį pagrindžiančių įrodymų, išskyrus transporto priemonės techninės apžiūros aktą. kuris surašytas netgi ne draudimo kompanijos atstovų, o autoserviso darbuotojo. O jokių ieškinio dydį patvirtinančių įrodymų nepateikia, nesudaryta ir remonto sąmata. Akcentuoja, kad ieškovas pateikė tik Kauno Volkswagen centro užsakymo lapą (kuriame nėra PVM sąskaitai faktūrai privalomų rekvizitų, tokių kaip numeris), tačiau nei PVM sąskaitos faktūros, nei kitų patirtos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Draudiko pareiga yra nustatyti žalos dydį, o šiuo atveju, vadovautis autoserviso pateiktu užsakymo lapu, nevertinant ir nepaskaičiuojant nurodytos žalos dydžio nebuvo jokio teisinio pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, ne kartą yra pažymėjęs, kad vien transporto priemonės techninės apžiūros aktas nėra pakankamas įrodymas patirtai žalai pagristi (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-824/2014), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas ir laikytina, kad draudimo kompanija savo rizika išmokėjo draudimo išmoką.

Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, dėl atsakovo argumentų apie PVM mokesčio išskaičiavimą, jei automobilis yra neremontuojamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinamo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Šiuo atveju, nėra jokių įrodymų, kad automobilis buvo faktiškai suremontuotas po įvykio, todėl laikytina, kad nuostolio dydis įskaitant PVM mokestį pirmosios instancijos teismo yra priteistas nepagrįstai.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog transporto priemonei „Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ir draudimo išmokos dydį apskaičiavo UAB „Jiezno Juta“. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos LR susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 (toliau – Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka), 16 punkte nustatyta, kad vykdydamas užsakymus transporto priemonių vertintojas turi teisę pasitelkti kitus specialistus, pasinaudoti autoservisų turima technine informacija. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūrai atlikti ieškovė pasitelkė UAB „Jiezno Juta“, kurios atstovas ir apžiūrėjo transporto priemonę. Žalą ir draudimo išmoką apskaičiavo ieškovė pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija JUT Nr. 30019624.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nepateikta transporto priemonei „Volkswagen Jetta“ padarytą žalą patvirtinančių dokumentų. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Volkswagen Jetta“ atsirado 176,74 Eur (610,24 Lt) (transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Autojuta“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka iš atsakovės iš atsiradusios žalos iškaitomas 32,03 Eur (24 %) keistų dalių nusidėvėjimas. Ieškovė prašo atlyginti 144,71 Eur žalą (176,74 Eur; transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Autojuta“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą) – 32,03 Eur [išskaičiuotas 24% naujų dalių nusidėvėjimas]). UAB „Autojuta“ pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra visi LR buhalterinės apskaitos įstatyme 13 straipsnyje nurodyti apskaitos dokumentui būtini rekvizitai. Šios sąskaitos serija AJT Nr. numeris 104080.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės turtinę žalą, kuri atsirado transporto priemonei „Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini), 2012-04-11 įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (1045,72 Eur), transporto priemonei „Skoda Roomster“, v/n (duomenys neskelbtini), 2012-04-16 įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (169,52 Eur), transporto priemonei „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), 2012-04-20 įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (144,71 Eur) ir transporto priemonei „Mercedes Benz C320“, v/n (duomenys neskelbtini), 2012-04-24 įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (163,89 Eur).

Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo.

Atsakovė iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dalimi dėl šioms transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo: 1) „Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimo 2012-04-11 įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (1045,72 Eur); 2) „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimo 2012-04-20 įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (144,71 Eur). Apeliantės teigimu teismas nenustatė realios padarytos šiems automobiliams žalos dydžio.

Apeliantas nesutikdamas su teismo priteista žalos suma dėl transporto priemonės Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų, nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime, tiek ir eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog automobilio apgadinimai yra priekinis kairės pusės ratas su padanga, tačiau 2012-05-24 UAB „Jiezno Juta“ sudarytoje remonto sąmatoje nurodoma, kad buvo keičiami priekinis kairės pusės guolio rėmas, priekinis kairės pusės stebulė ir guolis. Apelianto manymu, neaišku, kada šie sužalojimai buvo padaryti, todėl nepagrįstai padidinta prašomos priteisti žalos suma.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini), 2012-04-11 įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-04-11 nutarimu nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė nebuvo paženklinta, todėl nenustačius vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Šiame nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą užfiksavo sugadintus transporto priemonės priekinį ir galinį kairės pusės ratus, padangas (I t., b. l. 16–18). Transporto priemonė laikotarpiu nuo 2011-07-15 iki 2012-07-14 buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimu (Kasko) (I t., b. l. 15), todėl automobilio savininkas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo. Tą pačią dieną (2012-04-11) minėta transporto priemonė buvo apžiūrėta UAB „Jiezno Juta“ ir nustatyta, kad turi būti keičiamos priekinė ir galinė kairės pusės padangos, kairės pusės stebulė/guolis ir guolio rėmas (I t., b. l. 20). UAB „Jiezno Juta“ 2012-05-24 pateikė automobilio remonto darbų sąmatą 5421,34 Lt (su PVM) sumai (I t., b. l. 21–22), 2012-06-27 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija JUT Nr. 30019624 tai pačiai 5421,34 Lt sumai (I t., b. l. 24). Draudimo bendrovė 2012-08-27 aktu prie žalos bylos paskaičiavo minėtos transporto priemonės savininkui UAB „Magnalis ir ko“ draudimo išmokos sumą 4480,45 Lt (1297,63 Eur) (I t., b. l. 25). Kaip matyti iš šio akto, ieškovė nuo minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos atėmė PVM (5421,34 Lt – 940,89 Lt PVM). Šią sumą ieškovė kompensavo automobilio savininkui, todėl ieškovė remiantis CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė 2015-04-09 akte nurodė, kad jos prašomos priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės draudimo išmokos suma yra 1045,72 Eur (I t., b. l. 12). Šiame akte nurodyta, kad iš transporto priemonės savininkui išmokėtos sumos papildomai išskaičiavo detalių vertės nusidėvėjimą 73,86 Eur ir padangų vertės nusidėvėjimą 178,05 Eur (1297,63 Eur – 73,86 Eur – 178,05 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes prieš tai minėtus apelianto argumentus, kad byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp automobiliui padarytos žalos ir eismo įvykio, atmeta kaip nepagrįstus. Prieš tai buvo minėta, kad transporto priemonė buvo apžiūrėta autoservise UAB „Jiezno Juta“ tą pačią įvykio dieną – 2012-04-11 ir jau tuo metu autoserviso darbuotojas užfiksavo, jog po automobilio įvažiavimo į duobę yra sugadintos ir turi būti keičiamos šios dalys: priekinė ir galinė kairės pusės padangos, kairės pusės stebulė ir guoliavietė (guolio rėmas). Apelianto minimoje 2012-05-24 sąmatoje nurodyti tų pačių detalių keitimo darbai, todėl teigti, kad neaišku, dėl kokio įvykio reikėjo keisti sugadintas dalis, atmestini, t. y. bylos duomenys patvirtina, jog tarp 2012-04-11 įvykusio autoįvykio ir transporto priemonei Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini) padarytos žalos yra nustatytas priežastinis.

Analogiškais argumentais apeliantas nesutinka su priteista žalos suma dėl transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-04-20 nutarimu nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės, nes duobė buvo apsemta vandens ir nebuvo paženklinta kelio ženklais, todėl nenustačius vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Šiame nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą užfiksavo sugadintus transporto priemonės priekinį ir galinį kairės pusės ratus, padangas, rato gaubtus (I t., b. l. 65–69). Transporto priemonė laikotarpiu nuo 2011-11-27 iki 2012-11-26 transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimu (Kasko) (I t., b. l. 63), todėl automobilio savininkas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad techninės apžiūros aktą surašė ne draudimo bendrovės atstovas, o autoserviso darbuotojas. Iš byloje esančio 2012-04-20 transporto priemonės apžiūros akto matyti, jog jis yra pasirašytas AB „Lietuvos draudimas“ inžinieriaus ir šiame akte nurodytos keičiamos automobilio dalys kairės pusės priekinis ratlankis, kairės pusės ratai ir gaubtai 2 vnt. (I t., b. l. 71). UAB „Autojuta“ atlikusi transporto priemonės remonto darbus, 2012-04-23 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 610,24 Lt (176,74 Eur) su PVM sumai (I t., b. l. 72), kurią AB „Lietuvos draudimas“ apmokėjo 2012-05-08 (I t., b. l. 75). Ieškovė išmokėdama draudimo išmoką, remiantis CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė akte prie žalos bylos 2015-03-25 nurodė, kad iš patirtos nuostolių sumos išskaičiuotas detalių vertės nusidėvėjimas 32,03 Eur, todėl iš atsakovės prašė priteisti 144,71 Eur (I t., b. l. 73).

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie PVM mokesčio išskaičiavimą, jei automobilis yra neremontuojamas. Apeliantės vertinimu, šioje byloje nėra įrodymų, kad transporto priemonė „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo suremontuota, nes yra pateiktas tik Volkswagen centro užsakymo lapas.

Iš byloje esančio Kauno Volkswagen centro dokumento matyti, kad užsakymas dėl automobilio remonto buvo gautas 2012-04-21, darbai atlikti 2012-04-23. Transporto priemonės Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) remonto metu buvo atlikti darbai už 123,50 Lt ir pakeistos naujomis detalės už 380,83 Lt, todėl iš viso remontas, įskaičius PVM, sudarė 610,24 Lt. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad darbus atliko serviso darbuotojas, o atliktiems darbams suteikiama 6 mėnesių garantija, o servise sumontuotoms originalioms Volkswagen detalėms suteikiama 2 metų garantija. Ši sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2012-05-07. Iš byloje esančio vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 5408459 matyti, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitoje nurodytą 610,24 Lt sumą servisui UAB „Autojuta“ pervedė 2012-05-08 (I t., b. l. 75). Taigi, nustatyta, kad ginčo automobilis buvo suremontuotas, nes ieškovė už atliktus darbus sumokėjo tiesiogiai servisui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog nėra įrodymų, kad automobilis buvo suremontuotas, todėl ieškovė neprivalėjo sumokėti ir PVM.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl realiai patirtos žalos dydžio, todėl keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnį keliai skirstomi pagal nuosavybės formą į valstybės, savivaldybių arba privačius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą (nuo 2008-10-01 (Žin., 2008, Nr. 113-4290) įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra priskirtoji (savarankiška) savivaldybės funkcija. Taigi, nustatyta, kad pareiga atlyginti žalą sugadintos transporto priemonės savininkui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovės pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių duobei kelyje aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo.

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl draudimo išmokų paskaičiavimo išskaitant besąlyginę išskaitą, kadangi ieškovei draudiminio įvykio metu buvo žinomas asmuo, kuris yra atsakingas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio – Kauno miesto savivaldybė, todėl buvo išmokėtos draudimo išmokos, neišskaičius besąlyginės išskaitos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo UAB „Magnalis ir ko“ 2011-07-12 buvo sudarę transporto priemonės „Mercedes Benz S420“, v/n (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, kurioje numatyta besąlyginė išskaita – 400 Lt. Ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmoką neatskaičius šios besąlyginės išskaitos, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 929,87 Eur, iš prašomos priteisti 1045,72 Eur sumos atėmęs besąlyginės išskaitos sumą 115,85 Eur (400 Lt).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo T. P. 2012-04-06 buvo sudarę transporto priemonės „Mercedes Benz C320“, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kurioje numatyta besąlyginė išskaita – 200 Lt. Ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmoką neatskaičius šios besąlyginės išskaitos, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 105,97 Eur, iš prašomos priteisti 163,89 Eur sumos atėmęs besąlyginės išskaitos sumą 57,92 Eur (200 Lt).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo E. T. 2011-03-11 buvo sudarę transporto priemonės „Skoda Roomster“, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kurioje numatyta besąlyginė išskaita – 300 Lt. Ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmoką neatskaičius šios besąlyginės išskaitos, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 82,63 Eur, iš prašomos priteisti 169,52 Eur sumos atėmęs besąlyginės išskaitos sumą 86,89 Eur (300 Lt).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo M. J. 2011-10-18 buvo sudarę transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kurioje numatyta besąlyginė išskaita – 300 Lt. Ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmoką neatskaičius šios besąlyginės išskaitos, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 57,82 Eur, iš prašomos priteisti 144,71 Eur sumos atėmęs besąlyginės išskaitos sumą 86,89 Eur (300 Lt).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių numatyta besąlyginė išskaita reiškia, kad išskaitos ribose kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju nuostolį atlygina pats draudėjas, todėl priteistinų žalų dydžius sumažino besąlyginės išskaitos sumomis. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė nurodytų Draudimo taisyklių, kurios yra draudimo sutarties dalis, nuostatas.

Prieš tai minėtų draudimo sutarčių sudarymo metu galiojo AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-19; 2011-09-28 redakcija, galiojanti nuo 2011-11-01), (toliau – Draudimo taisyklės). Šių Draudimo taisyklių 1.27 punkte (2010-03-31 redakcija), 1.28 punkte (2011-09-28 redakcijos) nurodyta, kad besąlyginė išskaita (frančizė) – tai draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Draudimo taisyklių 9.11.3.1 ir 9.11.3.2 punktuose. Taisyklių 9.11.3 punkte buvo numatyta, kad jei draudimo sutartyje yra nustatyta besąlyginė išskaita ir (ar) procentinė išskaita, apskaičiuota suma yra mažinama šios išskaitos suma, išskyrus: 1) 9.11.3.1. – 9.12 punkte nurodytus atvejus; 2) 9.11.3.2. – jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos suma, kai kaltininkas: yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, arba buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią gali būti pilnai atlyginama draudžiamojo įvykio metu patirta žala.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje turėjo būti įvertinta, ar ginčo atveju nebuvo šiose Draudimo taisyklėse numatytų išimtinių sąlygų nemažinti draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma. Nagrinėjamu atveju visų draudžiamųjų įvykių kaltininkas yra Kauno miesto savivaldybė ir tai patvirtina eismo įvykių medžiagos, nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylų teiseną ir tai yra konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas toje dalyje sutiko. Ginčo, kad Kauno miesto savivaldybė yra kelių (jo dalių), kuriuose įvyko eismo įvykiai, savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). taigi, nustatyta, kad būtent atsakovė, kaip inžinerinio statinio – kelio savininkas yra atsakinga už trečiųjų asmenų patirtą žalą. Kauno miesto savivaldybė, remdamasi Kelių įstatymo, Vietos savivaldos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė šias pareigas. Ieškovei pripažinus įvykius draudžiamaisiais bei jai išmokėjus draudimo išmokas, eismo įvykio kaltininkas – atsakovė Kauno miesto savivaldybė buvo nustatytas (žinomas), todėl draudikas pagrįstai išmokėjo draudėjams išmokas, neatsižvelgęs į besąlygines išskaitas, todėl ieškovė turi teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtas draudimo išmokas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Draudimo taisyklių nuostatas, todėl nepagrįstai prašomos priteisti žalos dydžius sumažino besąlyginių išmokų sumomis. Dėl to ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistos žalos dydį nurodyta besąlyginės išskaitos bendra suma 347,52 Eur (115,82 Eur + 57,92 Eur + 86,89 Eur + 86,89 Eur), iš viso iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės naudai priteisiant 1523,84 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos dydį, todėl neteisingai paskaičiavo ir priteisė kompensuojamąsias palūkanas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus padidinti priteistiną žalos atlyginimo sumą, kompensuojamosios palūkanos taip pat perskaičiuotinos: 132,94 Eur palūkanų pagal 2012-04-11 įvykį, 21,99 Eur palūkanų pagal 2012-04-16 įvykį, 18,81 Eur palūkanų pagal 2012-04-20 įvykį ir 21,31 Eur palūkanų pagal 2012-04-24 įvykį, iš viso iš atsakovės priteistina 195,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 29,64 Eur žyminio mokesčio, 213,07 Eur  advokato atstovavimo išlaidų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 39 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo teisme išlaidos sudarė 280,36 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai papildomai priteistina 9,36 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio ir 67,29 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taigi, iš viso iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistina 334,36 Eur (29,64 Eur + 213,07 Eur + 15 Eur + 9,36 Eur + 67,29 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1, 5 dalimis,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 1523,84 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus 84 ct) žalai atlyginti, 195,05 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 5 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (1718,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 334,36 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai.“

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas