Civilinė byla Nr. e2A-1640-273/2020
(Proceso Nr. 2-69-3-19032-2019-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.11.; 3.3.1.20.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ atstovo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-1060/2020 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sotėja“ 31 389,09 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovei reikalavimą reiškia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nurodė, kad ieškovė vykdė viešuosius pirkimus Nr. 383712 „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, pagal kurį visų Kauno mieste veikiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio lavinimo įstaigų (toliau – Įstaigos) individualiai vykdomi tam tikrų maisto produktų įsigijimai buvo pakeisti ieškovės centralizuotai vykdoma maisto produktų įsigijimo sistema, siekiant gauti ženkliai mažesnius maisto produktų kainų pasiūlymus. 2018 m. birželio 22 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei, ginčydama šių viešųjų pirkimų sąlygų nuostatas. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2046-658/2018 atmetė atsakovės ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti viešieji pirkimai ir ieškovė negalėjo užbaigti pirkimo procedūrų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių maisto produktai buvo perkami individualių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu pagal didesnius įkainius. Vidutinis maisto produktų (bulvių) 1 kg įkainis tuo laikotarpiu buvo 0,42 Eur be PVM. Centralizuotos sistemos pagrindu vykdytame pirkime net trečioje vietoje pasiūlymų eilėje likusio dalyvio, taip pat pačios atsakovės pasiūlyti įkainiai buvo ženkliai mažesni. Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių apribojimams ieškovė sudarė preliminariąsias sutartis su trimis geriausius įkainius pasiūliusiais tiekėjais: I vieta – UAB „Maistulis“ 0,22 Eur be PVM / 1 kg, II vieta – UAB „Viržis“ 0,24 Eur be PVM / 1 kg, III vieta – UAB „Sotėja“ 0,25 Eur be PVM / 1 kg. Ieškovė pirkdama didesniais įkainiais patyrė 31 389,09 Eur dydžio nuostolius, kuriuos apskaičiuoja kaip skirtumą tarp laikinųjų apsaugos priemonių metu realiai sumokėtos pinigų sumos bei sumos, kurią ieškovė būtų sumokėjusi už tuos pačius maisto produktų kiekius, jeigu ieškovės atžvilgiu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir ji būtų galėjusi numatytu laiku užbaigti pirkimo procedūras. Nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. ieškovės atžvilgiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų sudariusi preliminariąsias sutartis po 35 dienų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Tuo tarpu momentas, kada kiekviena iš Įstaigų būtų sudariusi pagrindinę sutartį, yra skirtingas kiekvienos iš Įstaigų atžvilgiu pagal tai, per kiek laiko nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo konkrečios Įstaigos faktiškai sudarė pagrindines sutartis. Kadangi didžiojoje dalyje atvejų sutartyse buvo nustatytas 1 mėnesio trukmės tuometinių tiekėjų įspėjimo terminas, todėl, neatsižvelgiant į kai kuriais atvejais buvusį ilgesnį terminą, ieškovė skaičiuodama nuostolius laikosi vieningo vieno mėnesio trukmės termino, per kurį Įstaigos turėjo įspėti tuometinius savo tiekėjus ir sudaryti pagrindines sutartis. Ieškovės patirtų nuostolių susidarymo laikotarpis yra nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. vasario 10 d. 31 389,09 Eur nuostoliai apskaičiuoti šiuo laikotarpiu įsigytų konkrečių maisto produktų kiekių ir konkretaus metų ketvirčio jiems taikyto įkainio duomenimis.
3. Atsakovė UAB „Sotėja“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškinį reiškia netinkamas subjektas, nes tariamą žalą galėjo patirti ne ieškovė, bet pačios ikimokyklinio ugdymo Įstaigos, kurios ir sudarė sutartis dėl bulvių pirkimo. Nurodė, kad šioje byloje turėtų būti nagrinėjamas atsakovės kaltės klausimas. Nesutiko, kad atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžia vien faktas, kad teismas atmetė atsakovės ieškinį byloje, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė atsakovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą viešųjų pirkimų byloje. Nesustabdžius pirkimo procedūrų ir perkančiajai organizacijai atplėšus vokus su pasiūlymais, o teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, pirkimas privalėtų būti nutraukiamas. Ši alternatyva ne tik neužtikrina pirkimo procedūrų operatyvumo ir efektyvumo, bet sukelia papildomus sunkumus perkančiajai organizacijai, kadangi tokiu atveju būtina pakartotinai vykdyti pirkimo procedūras, kas lemia papildomas laiko bei lėšų sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, realų ir neapsunkintą teismo sprendimo įvykdymą bei tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus viešųjų pirkimų byloje, kai ginčijamos pirkimo sąlygos, gali užtikrinti tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – pirkimo procedūrų vykdymo sustabdymas. Atsakovės neteisėtais veiksmais CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti pripažintas tik atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis byloje. Teismai nekėlė klausimo dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo kalbėti apie atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovės nurodomi nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dėl skirtingų techninių reikalavimų objektus negalima lyginti tarpusavyje skaičiuojant nuostolius, nes Centralizuotu pirkimu buvo perkamas kitas pirkimo objektas, nei mažos vertės pirkimais. Ieškovė šiuo ieškiniu siekia ne tariamos žalos, kurios net negalėjo patirti, atlyginimo, o bando pateisinti savo neveiklumą. Be to, ieškovės nurodomas laikotarpis, kuriuo atsirado tariama žala, laikytinas priklausančiu ne vien nuo objektyvių aplinkybių, tačiau ir nuo subjektyvių ieškovės veiksmų. Ieškovė 8 dienas skirstė žmogiškuosius išteklius tam, kad atliktų vos kelias minutes trunkantį veiksmą – informuotų Centralizuoto pirkimo dalyvius apie pirkimo procedūrų atnaujinimą. Tokie veiksmai nesuderinami su sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimais, todėl ilgesnis nei vienos dienos laikotarpis pirkimo procedūrų atnaujinimui laikytinas pertekliniu ir nulemtu ieškovės tyčios ar neatsargumo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Nepagrįstu laikytinas ieškovės nurodomas žalos atsiradimo vieno mėnesio laikotarpis, per kurį buvo sudarytos pagrindinės sutartys. Žalos dydžio nustatymo aspektu svarbu nustatyti ne kiek laiko užtruko Centralizuoto pirkimo pagrindinių sutarčių sudarymas, bet kada jos objektyviai greičiausiai galėjo būti sudaromos. Atsakovės nuomone, pagrindinės sutartys galėjo būti sudaromos iš karto po preliminariųjų sutarčių pasirašymo, o ilgesnis laikotarpis laikytinas priklausančiu nuo ieškovės valios ir pažeidžiančiu sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus. Ieškovei pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, atsakovės prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakinga ieškovė, be to, ieškovė nesiėmė veiksmų sumažinti tariamus nuostolius, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei atsakomybę net ir dėl tariamų nuostolių atsiradimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 28 348,45 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28 348,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 078,34 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė atsakovei iš ieškovės 325,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovės 637,84 Eur žyminį mokestį; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė centralizuotos sistemos pagrindu vykdė pirkimą Nr. 383712 „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – Centralizuotas pirkimas). Dėl šių pirkimų atsakovė pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2046-658/2018 prašydama: 1) pripažinti pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatas, kad preliminariosios sutartys bus sudaroma tik su 3 tiekėjais, neteisėtomis ir įpareigoti perkančiąją organizaciją pirkimų sąlygose numatyti, jog laimėjusiais pasiūlymais bus laikomi arba visi, arba bent didžioji dalis tinkamus pasiūlymus pateikusių tiekėjų; 2) pripažinti preliminariųjų sutarčių 29 punktų nuostatas, leidžiančias neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 prieduose nurodytos prekės, neteisėtomis ir pažeidžiančiomis VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, neužtikrinančiomis pakankamos tiekėjų konkurencijos ir neleidžiančiomis racionaliai panaudoti lėšų, taip pat įpareigoti perkančiąją organizaciją neatnaujintą tiekėjų varžymąsi numatyti tik kaip išimtinį pagrindinės sutarties sudarymo būdą, kai dėl objektyvių aplinkybių būtina nedelsiant įsigyti reikalingų produktų; 3) pripažinti, kad pirkimų sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimo objekto apimties, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizacija tinkamai apibrėžti pirkimų objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pvz., ne mažiau kaip 70 proc. maksimalios kainos vertės). Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „Sotėja“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 383712 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu atmetė UAB „Sotėja“ ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018 Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Teismas nurodė, kad pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
7. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-693 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo Kauno miesto savivaldybės administracijai“ Kauno miesto savivaldybės administracijai suteiktos teisės atlikti Centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Kauno miesto savivaldybei priklauso švietimo ir ugdymo įstaigos, jų eksploatavimo išlaidos dengiamos iš savivaldybės biudžeto (Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracija kaip Centrinė perkančioji organizacija 2019 m. sausio 10 d. sudarė preliminarią sutartį SR-0026 su pirmuoju tiekėju UAB „Maistulis“, antruoju tiekėju UAB „Viržis“, trečiuoju tiekėju UAB „Sotėja“, kurios pagrindu perkančiosios organizacijos, t. y. biudžetinės įstaigos – Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigos sudarė pagrindines sutartis su tiekėjais (VPĮ 78 straipsnis). Kauno miesto savivaldybės administracija kaip Centrinė perkančioji organizacija ir savivaldybės biudžeto asignavimus ir viešųjų paslaugų teikimą administruojanti institucija pateikė ieškinį dėl viešųjų pirkimų byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – viešųjų pirkimų sustabdymo – patirtų nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
8. Teismas nurodė, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Aplinkybė, kad atsakovės ieškinys teismų procesiniais sprendimais pripažintas nepagrįstu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, pareikšdama nepagrįstą ieškinį, atliko neteisėtus veiksmus, todėl jos kaltės atskirai įrodinėti nereikia. Nurodė, kad kvalifikuojant neteisėtus veiksmus CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste ieškovės (šioje byloje atsakovės) nesąžiningumas arba sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, kadangi tiek sąžiningai, tiek nesąžiningai kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos ir prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, asmuo suvokia ir prisiima riziką, kad jo reikalavimai gali būti atmesti ir dėl to kita šalis gali patirti nuostolių. Teismo vertinimu, būtų nesąžininga perkelti šaliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų realių nuostolių naštą, vien dėl to, kad kitai šaliai būtų sudarytos galimybės teisme siekti jos galimų teisių pažeidimo pripažinimo.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėja 31 389,09 Eur nuostolių atsiradimo faktą, dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis Įstaigų individualiai sudarytomis bulvių pirkimo-pardavimo sutartimis, centralizuotai sudarytomis pagrindinėmis sutartimis, PVM sąskaitomis-faktūromis. Ieškovės nuostoliais laikytinos negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nebūtų sustabdytos pirkimų Nr. 383712 procedūros. Teismas sprendė, jog pagal žemiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis faktą, kad ieškovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuostolius, pakanka laikyti nustatytu.
10. Teismas sprendė, kad teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis turi būti nustatyta: ar 2018 m. rugsėjo 2 d. buvo vykdomos individualios bulvių pirkimo sutartys, ar galiojant individualioms bulvių pirkimų sutartims, jos galėjo būti nutrauktos ir sudarytos pagrindinės sutartys pagal Centralizuotą pirkimą, ar nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. vasario 10 d. buvo tiekiamos bulvės (jų kokybė, kiekis ir kaina), kiek buvo išleista (skirta) pinigų pagal individualius pirkimus ir kiek būtų buvę išleista (skirta) pinigų pagal Centralizuotą pirkimą, jeigu pagrindinės sutartys būtų sudarytos 2018 m. rugsėjo 2 d.
11. Teismas nustatė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių maisto produktų (bulvių) pirkimus vykdė atskiros švietimo ir ugdymo Įstaigos laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų mažos vertės neskelbiamos apklausos būdu; pirkimo-pardavimo sutarties pratęsiant anksčiau galiojusią sutartį būdu; pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos atviro konkurso būdu; pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos preliminarios sutarties pagrindu; pirkimo-pardavimo sutarties pagal mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą būdu. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Centralizuoto pirkimo pagrindu ieškovė 2019 m. sausio 10 d. sudarė preliminarią sutartį Nr. SR-0026 pagal geriausius pasiūlymus su tiekėjais: I vieta – UAB „Maistulis“ 0,22 Eur be PVM / 1 kg, II vieta – UAB „Viržis“ 0,24 Eur be PVM / 1 kg, III vieta – UAB „Sotėja“ 0,25 Eur be PVM / 1 kg (CPK 179 str. 3 d.).
12. Teismas, remdamasis PVM sąskaitomis-faktūromis, apskaičiavo ir laikė pagrįstomis patirtų nuostolių sumomis (su PVM) atitinkamai: Kauno lopšelio-darželio „Atžalėlė“ 189,01 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Aušrinė“ 498,16 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ 626,20 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“ 452,67 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Čiauškutis“ 462,40 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Daigelis“ 475,87 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Dobilėlis“ 261,39 Eu, lopšelio-darželio „Dvarelis“ 251,30 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Ežiukas“ 218,79 Eur, lopšelio-darželio „Gandriukas“ 194,97 Eur, lopšelio-darželio „Gintarėlis“ 634,55 Eur, lopšelio-darželio „Girinukas“ 589,05 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Klausutis“ 350,54 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ 116,63 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Lakštutė“ 357,19 Eur, lopšelio-darželio „Linelis“ 399,58 Eur, lopšelio-darželio „Mažylis“ 594,48 Eur, lopšelio-darželio „Naminukas“ 428,38 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Obelėlė“ 214,25 Eur, lopšelio-darželio „Pasaka“ 556,83 Eur, lopšelio-darželio „Pušaitė“ 297,36 Eur, lopšelio-darželio „Radastėlė“ 405,08 Eur, lopšelio-darželio „Rasytė“ 761,98 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Rokutis“ 397,99 Eur, lopšelio-darželio „Sadutė“ 235,36 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Smalsutis“ 301,75 Eur, lopšelio-darželio „Spindulėlis“ 123,08 Eur, lopšelio-darželio „Svirnelis“ 289,59 Eur, Kauno Šančių lopšelio-darželio 294,13 Eur, lopšelio-darželio „Šarkelė“ 373,51 Eur, lopšelio-darželio „Šermukšnėlis“ 547,06 Eur, lopšelio-darželio „Šilinukas“ 267,55 Eur, lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ 54,45 Eur, lopšelio-darželio „Varpelis“ 311,94 Eur, lopšelio-darželio „Volungėlė“ 823,59 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Žara“ 343,03 Eur, lopšelio-darželio „Želmenėlis“ 438,53 Eur, lopšelio-darželio „Žiedelis“ 344,64 Eur, lopšelio-darželio „Žilvitis“ 884,73 Eur, Kauno menų darželis „Etiudas“ 224,72 Eur, Kauno vaikų darželio „Raudonkepuraitė“ 76,81 Eur, Kauno vaikų darželio „Rudnosiukas“ 286,94 Eur, Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ 309,35 Eur, Kauno Montesori mokyklos – darželio „Žiburėlis“ 463,10 Eur, lopšelio-darželio „Bitutė“ 375,63 Eur, lopšelio-darželio „Drevinukas“ 391,66 Eur, lopšelio-darželio „Giliukas“ 330,04 Eur, lopšelio-darželio „Girstutis“ 170,65 Eur, Kauno lopšelio-darželio „Klevelis“ 244,52 Eur, lopšelio-darželio „Klumpelė“ 231,00 Eur, lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“ 254,75 Eur, lopšelio-darželio „Kregždutė“ 539,40 Eur, lopšelio-darželio „Liepaitė“ 283,16 Eur, lopšelio-darželio „Malūnėlis“ 391,07 Eur, lopšelio-darželio „Nežiniukas“ 272,78 Eur, Panemunės lopšelio-darželio 586,93 Eur, Kauno sanatorinio lopšelio-darželio „Pušynėlis“ 579,01 Eur, lopšelio-darželio „Saulutė“ 274,12 Eur, lopšelio-darželio „Spindulys“ 253,66 Eur, lopšelio-darželio „Spragtukas“ 268,33 Eur, lopšelio-darželio „Šilelis“ 487,98 Eur, lopšelio-darželio „Šnekutis“ 374,72 Eur, lopšelio-darželio „Tukas“ 513,16 Eur, lopšelio-darželio „Vaikystė“ 701,51 Eur, lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ 923,27 Eur, lopšelio-darželio „Vyturėlis“ 79,88 Eur, Kauno Žaliakalnio lopšelio-darželio 642,87 Eur, lopšelio-darželio „Žemyna“ 403,35 Eur, lopšelio-darželio „Židinėlis“ 530,68 Eur, lopšelio-darželio „Žingsnelis“ 1 274,13 Eur, lopšelio-darželio „Žuvintas“ 155,56 Eur, lopšelio-darželio „Žvangutis“ 288,68 Eur, lopšelio-darželio „Rūtelė“ 776,73 Eur, lopšelio-darželio (Kauno mokyklos-darželio) „Šviesa“ 727,33 Eur, lopšelio-darželio „Vilnelė“ 351,06 Eur. Teismas nustatė, kad Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius, Kauno sanatorinis lopšelis-darželis „Pienė“ ir lopšelis-darželis „Vaidilutė“ nuostolių nepatyrė.
13. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad vykdant tiek individualius viešuosius pirkimus, tiek Centralizuotą viešąjį pirkimą, bulvės buvo ne tapatus objektas nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo prasme. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 2 d., kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė realiai negalėjo skirti mažiau lėšų bulvėms įsigyti, iki 2019 m. vasario 10 d. patyrė 30 725,35 Eur nuostolius. Teismas nurodė, kad siekdama sumažinti nuostolius ieškovė pasinaudojo savo procesine teise skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovė buvo informuota apie galimą nuostolių atsiradimą ateityje, todėl dėl šios faktinės aplinkybės nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas nurodė, kad ieškovė, atstovaujama kvalifikuotų teisininkų, žinojo arba turėjo žinoti, kada bus išnagrinėta viešųjų pirkimų byla apeliacine tvarka, ir galėjo numatyti, kad viešųjų pirkimų procedūros bus baigtos šventiniu laikotarpiu ir galėjo tokiai situacijai pasiruošti ir atitinkamai organizuoti preliminariosios sutarties pasirašymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei užteko 5 darbo dienų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. pasiruošti pirkimo procedūrų atnaujinimui, teismas sprendė, kad 5 darbo dienų laikotarpis yra pakankamas pasirašyti preliminariąją sutartį. Atsakovė objektyviai negali būti atsakinga už tai, kad dėl šventinių dienų viešųjų pirkimų procedūros buvo pratęstos. Kadangi ieškovė galėjo pasirašyti preliminarią sutartį 2019 m. sausio 3 d., teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu ir sumažinti priteisiamo nuostolio dydį 2 376,90 Eur su PVM (1 964,3815 + 21 proc. PVM) suma, susidariusia 7 dienų laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 10 d. (įskaitytinai). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tiesioginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinys yra negautas pelnas už laikotarpį nuo tada, kai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pagrindinės sutartys būtų galėjusios būti sudarytos iki tada, kada panaikinus laikinąsias apsaugos priemonės jos būtų galėjusios būti sudarytos ir vykdomos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. vasario 3 d. (įskaitytinai) (preliminari sutartis galėjo būti sudaryta 2019 m. sausio 3 d., 30 dienų terminas individualioms pirkimų sutartims nutraukti, 30 dienų terminas baigėsi šeštadienį, 2019 m. vasario 4 d. galėjo būti pradėti vykdyti pagrindinė sutartis). Teismas sprendė, kad ieškovės nuostolius yra pagrindas mažinti iki 28 348,45 Eur (30 725,35 Eur – 2 376,90 Eur). Teismo vertinimu ši suma yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, todėl turi būti priteista ieškovei iš atsakovės. Teismas priteisė ieškovei ir atsakovės procesines palūkanas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi.
14. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad yra tenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė prašė priteisti 12 382,00 Eur be PVM (14 982,22 Eur su PVM) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau pagal Rekomendacijas didžiausia leistina priteisti suma siekia 7 864,82 Eur. Teismas sprendė, kad būtinos ir pagrįstos yra 7 078,34 Eur ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė patyrė 3 250,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai jai priteistina 325,00 Eur iš ieškovės. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo atleista nuo 637,84 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas nuostolių atlyginimas; palikus galioti bent dalį sprendimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, atsisakyti priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai arba jas sumažinti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
15.1. Dėl žalą patyrusio subjekto. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovu byloje galėjo būti Kauno miesto savivaldybės administracija, o ne Kauno miesto ikimokyklinės įstaigos. Teismas neatsižvelgė, kad Pirkimo naudos gavėjais buvo ne Kauno miesto savivaldybės administracija, bet atskiri juridiniai vienetai - Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Kauno miesto savivaldybės administracija atliko tik centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, t. y. vykdė Pirkimo procedūras, tačiau pagrindines sutartis sudarė tik Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios ir patiria naudą ar žalą iš Pirkimo pagrindu sudarytų sutarčių. Teismas klaidingai tapatino biudžeto asignavimus su biudžetinių įstaigų, kurių steigėju yra Kauno miesto savivaldybė, lėšomis. Vietos savivaldos įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo normos ieškovei nesuteikia teisės vykdyti ikimokyklinio įstaigų savarankiškų funkcijų, vykdyti jų finansinę, ūkinę veiklą, sudaryti sutartis, prisiimti finansinius įsipareigojimus, ginti pažeistas teises teismine tvarka. Už Kauno miesto biudžetinių įstaigų finansinę, ūkinę veiklą, finansinių operacijų vykdymą, jų teisėtumą, atsako šių biudžetinių įstaigų vadovai, o ne biudžetinės įstaigos „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ar biudžetinė įstaiga Kauno miesto savivaldybės administracija. Teismas nepagrįstai sutapatino Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės funkcijas. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T-693 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo Kauno miesto savivaldybės administracijai“ nesuteikia ieškovei teisių daugiau, negu jų numatyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 91 str. 1 d. Teismas sprendime nenurodė aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovė galėjo patirti ieškinyje nurodytą tariamą žalą ir vadovaujantis kokiu teisiniu pagrindu ji turi teisę reikalauti tokios tariamos žalos atlyginimo. Ieškovės veiksmai, kai reiškiami nepagrįsti ieškiniai dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertintini kaip kišimasis į savarankiškas šių įstaigų funkcijas, pažeidžiantis jų teises ir savivaldą, todėl taip pat negali būti teisiniu pagrindu reikalauti tariamos žalos atlyginimo iš atsakovės. Tinkami subjektai ( ikimokyklinio ugdymo įstaigos) nepareiškė reikalavimų atsakovei. Teismas neturėjo teisės nagrinėti netinkamo ieškovo pateiktą ieškinį.
15.2. Dėl ieškovės neveikimo padarinių. Ieškovės neveikimas iš esmės lėmė užtrukusį centralizuoto bulvių Pirkimo sutarčių pasirašymą, o ne atsakovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris truko mažiau negu penkis mėnesius (t. y. nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d.), ieškovė galėjo patirti žalą, kadangi minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo ieškovei suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, ieškovė pradėjo įgyvendinti tik praėjus daugiau negu keturiems metams. Ieškovė ieškiniu siekia ne tariamos žalos, kurios net negalėjo patirti atlyginimo, bet bando pateisinti savo neveiklumą.
15.3. Dėl žalos skaičiavimo laikotarpio. Ieškovės nurodomas laikotarpis, kuriuo atsirado tariama žala, laikytinas priklausančiu ne vien nuo objektyvių aplinkybių, tačiau ir nuo subjektyvių ieškovės veiksmų. Pirkimo procedūrų atnaujinimui nurodytas 8 dienų terminas laikytinas pertekliniu. Neaišku kodėl Centralizuoto pirkimo sutarties pasirašymas truko 7 dienas, kodėl nebuvo nustatytas konkretus terminas sutarčių pasirašymui. Centralizuoto pirkimo sutartys galėjo būti pasirašytos iš karto po sutarties pasirašymo atidėjimo termino pabaigos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Nepagrįstu laikytinas ieškovės nurodomas žalos atsiradimo 1 mėnesio laikotarpis, per kurį buvo sudarytos pagrindinės sutartys. Pagrindinės sutartys galėjo būti sudaromos iš karto po preliminariųjų sutarčių pasirašymo, o ilgesnis laikotarpis laikytinas priklausančiu nuo ieškovės valios ir pažeidžiančiu sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus. Nuostolių dydis turėtų būti mažinamas tokiu nuostolių dydžiu, kuris buvo patirtas ieškovei nepagrįstai ilgai tęsiant Centralizuoto pirkimo procedūras. Ieškovė nesiėmė veiksmų sumažinti tariamus nuostolius, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei atsakomybę net ir dėl tariamų nuostolių atsiradimo. Teismo išvada atleisti ieškovę nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu ir sumažinti nuostolius 2 376,90 Eur su PVM (1 964,3815 + 21 proc. PVM) suma, susidariusia 7 dienų laikotarpiu t. y. nuo 2019-02-04 iki 2019-02-10 (įskaitytinai) yra prieštaringa. Vadovaujantis tokia teismo logika, atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo tokios žalos dydžio, kuris patirtas po 2019 m. sausio 10 d. (2019 m. sausio 3 d. preliminarios sutarties sudarymas + 5 darbo dienos pagrindinių sutarčių sudarymui).
15.4. Dėl priežastinio ryšio. Ieškovės nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigos Centralizuotu pirkimu nupirko kokybiškai skirtingą produktą (žemesnės klasės, mažesnio dydžio, skirtingais pristatymo terminais, skirtingos kilmės, skirtingai sufasuotas), nei pirko mažos vertės pirkimais ir būtent skirtingi kokybiniai reikalavimai lėmė skirtingą bulvių kainą, o ne atsakovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Centralizuotame pirkime. Teismas sprendime valytas bulves ir nevalytas bulves atskiria kaip skirtingus produktus, tačiau skirtumo tarp I ir II klasės bulvių nematė. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius duomenis. Teismas rėmėsi ne ikimokyklinių įstaigų mažos vertės sutartyse nurodytais reikalavimais bulvių dydžiui ir klasei, tačiau sąskaitose nurodyta informacija. Ieškovė nepateikė skaičiavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kokią įtaką jo nurodytų prekių - bulvių, kainai daro perkamas kiekis ir jų pristatymo dažnumas. Teismas šių aplinkybių netyrė. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių.
15.5. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Teismas aptardamas beveik kiekvieną darželį, nustatė, kad ieškovė pateikė prieštaringus įrodymus, tačiau vietoje ieškinio tikslinimo ir trūkumų pašalinimo, teismas neįvertino įrodymų prieštaringumo ir negana to, leido sau padidinti nuostolių dydį kai kurioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, nors ieškovė ir reikalavo mažesnių sumų nei priteisė teismas.
15.6. Dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, priteisdamas ieškovės naudai maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 88 ir 98 straipsnis) bei nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, o tai lėmė nepagrįsto dydžio išlaidų priteisimą. Teismas iš esmės nurodė tik aplinkybes, kurios suponuoja būtinybę išlaidas mažinti. Ieškovė, apmokėdama advokatams už teisinę pagalbą, nepagrįstai išlaidavo - iš viso advokatų kontorai už paslaugas šioje, palyginti nesudėtingoje, byloje sumokėjo net 14 982,22 Eur. Ieškovė, nesinaudodama savo turimų darbuotojų kompetencija, pirkdama teisines paslaugas iš advokatų kontoros ir priimdama neprotingo dydžio sąskaitas, visiškai neracionaliai naudoja savivaldybės tiek piniginius, tiek žmogiškuosius išteklius ir taip neužtikrina viešojo intereso. Teismo praktika įpareigoja netoleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl svarstytina apskritai atsisakyti atlyginti ieškovei atstovavimo išlaidas, kaip buvo nutarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti apeliacinį skundą visa apimtimi ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą, prašė priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė pritarė teismo sprendimo motyvams ir papildomai nurodė tokius argumentus:
16.1. Ieškovė reikalavo ir teismas priteisė nuostolius, konkrečiai susijusius tik su atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. vasario 3 d. Ieškovė nereikalavo jokių kitų sumų, kurios būtų susijusios su ilgesniu laikotarpiu nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas;
16.2. Atsakovės argumentas dėl tariamo centralizuotos sistemos vilkinimo nesusijęs su byla. 2014 m. sprendimu ieškovei buvo suteiktas bendro pobūdžio pavedimas įgyvendinti centralizuotus viešojo pirkimo konkursus, buvo suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas ne konkrečiai vykdant būtent Įstaigoms skirtų maisto produktų įsigijimą;
16.3. Atsakovė nepagrįstai pateikia argumentus dėl 1 mėn. įspėjamojo termino laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpiu galiojusių sutarčių nutraukimui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Įstaigos tęsė jau anksčiau su tiekėjais sudarytas maisto produktų (bulvių) įsigijimo sutartis. Jose įprastu atveju buvo nustatytas 1 mėn. įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas. Tokios trukmės įspėjimo terminas yra nustatomas ir neterminuotose sutartyse, toks terminas yra taikomas ir CK, pavyzdžiui, nutraukiant sutartį dėl esminio pažeidimo (CK 6.218 str. 1 d.). Daugiau sumažinti ieškovei priteistų nuostolių dydį nėra jokio pagrįsto pagrindo;
16.4. Atsakovės argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad teismas pateikė savo nuostolių apskaičiavimo būdą, rodo ne ieškinio ribų peržengimą, tačiau visapusišką ir itin detalų teismo įsigilinimą į bylos medžiagą bei motyvuoto sprendimo priėmimą;
16.5. Ieškovės patirta žala yra tiek teisiniu, tiek ir faktiniu tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Jeigu atsakovė būtų nepažeidusi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nebūtų iniciavusi laikinųjų apsaugos priemonių savo nepagrįsto ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovė nebūtų patyrusi žalos įsigyjant maisto produktus (bulves) žinomai didesnėmis kainomis;
16.6. Ieškovė yra tinkamas subjektas reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo dėl atsakovės iniciatyva ieškovės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors ieškovei sudarius preliminarias sutartis iš tiesų pačios Įstaigos tiesiogiai sudaro pagrindines sutartis, tačiau šiuo atveju pačios Įstaigos nepatenka į CPK 146 str. 2 d. nustatytą nuostolių priteisimo struktūrą, pagal kurią nuostolių priteisimo reikalauja šalis, kurios atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kuri dėl to patyrė žalą. Priešingas aiškinimas užkirstų kelią ieškovei ir kitiems tokioje situacijoje esantiems subjektams pasinaudoti galimybe reikalauti atlyginti dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius, remiantis CPK 146 str. 2 d. įtvirtinta griežtosios civilinės atsakomybės be kaltės forma;
16.7. Teismas pagrįstai sprendė atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto, statusas neatima teisės savo atstovavimui pasitelkti kvalifikuotus advokatus. Visų subjektų atžvilgiu yra taikomos tos pačios taisyklės vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Ieškovės turimi žmogiškieji resursai yra nepakankami atsižvelgiant tiek į šios bylos apimtį, tiek ir į kitų ieškovės vedamų teisminių procesų kiekį bei jų apimtį. Nagrinėjama byla yra specifinio pobūdžio, nuostolių atlyginimo klausimas nėra standartinis viešojo administravimo subjekto veikloje, todėl reikalauja kvalifikuotos advokatų pagalbos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės UAB „Sotėja“ ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai priteistas nuostolių atlyginimas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovės 31 389,09 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovė vykdė viešuosius pirkimus Nr. 383712 „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, pagal kurį visų Kauno mieste veikiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio lavinimo įstaigų (toliau – Įstaigos) individualiai vykdomi tam tikrų maisto produktų įsigijimai buvo pakeisti ieškovės centralizuotai vykdoma maisto produktų įsigijimo sistema, siekiant gauti ženkliai mažesnius maisto produktų kainų pasiūlymus. 2018 m. birželio 22 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei, ginčydama šių viešųjų pirkimų sąlygų nuostatas. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2046-658/2018 atmetė atsakovės ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti viešieji pirkimai ir ieškovė negalėjo užbaigti pirkimo procedūrų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo perkama individualių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu pagal didesnius įkainius. 2018 m. birželio 28 d. ieškovės atžvilgiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų sudariusi preliminariąsias sutartis po 35 dienų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovė pirkdama didesniais įkainiais nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. vasario 10 d. patyrė 31 389,09 Eur dydžio nuostolius, kuriuos apskaičiuoja kaip skirtumą tarp laikinųjų apsaugos priemonių metu realiai sumokėtos pinigų sumos bei sumos, kurią ieškovė būtų sumokėjusi už tuos pačius maisto produktų kiekius, jeigu ieškovės atžvilgiu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir ji būtų galėjusi numatytu laiku užbaigti pirkimo procedūras.
20. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ 28 348,45 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir keturiasdešimt penkių centų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28 348,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 078,34 Eur (septynių tūkstančių septyniasdešimt aštuonių eurų ir trisdešimt keturių centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas priteisė UAB „Sotėja“ iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, 325,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir iš UAB „Sotėja“ 637,84 Eur žyminį mokestį valstybei.
21. Apeliantė UAB „Sotėja“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovu byloje galėjo būti Kauno miesto savivaldybės administracija, o ne Kauno miesto ikimokyklinės įstaigos. Užtrukusį centralizuoto bulvių Pirkimo sutarčių pasirašymą iš esmės lėmė ieškovės neveikimas, o ne atsakovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas be pagrindo peržengė ieškinio pareiškimo ribas ir padidino nuostolių dydį kai kurioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, nors ieškovė ir reikalavo mažesnių sumų nei priteisė teismas. Priteisdamas ieškovės naudai maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 88 ir 98 straipsnis) bei nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos.
Dėl tinkamo subjekto reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo
22. Apeliantė nurodė, kad ieškovu byloje galėjo būti ne Kauno miesto savivaldybės administracija, o Kauno miesto ikimokyklinės įstaigos, nes teismas neatsižvelgė, kad Pirkimo naudos gavėjais buvo ne Kauno miesto savivaldybės administracija, bet atskiri juridiniai vienetai – Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Kauno miesto savivaldybės administracija atliko tik centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, t. y. vykdė Pirkimo procedūras, tačiau pagrindines sutartis sudarė Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios ir patiria naudą ar žalą iš Pirkimo pagrindu sudarytų sutarčių.
23. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą; pagal 30 straipsnio 3 ir 4 punktus savivaldybės administracija organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Nors pati savivaldybė, jos institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, tačiau savivaldybė teisiniuose santykiuose dalyvauja per atitinkamas savivaldybės valdymo institucijas (Civilinio kodekso 2.36 str.). Viešųjų paslaugų teikimas yra organizuojamas per biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 d.). Teikdami viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis savivaldybės institucijų sprendimais (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 3 d.).
24. Biudžetinės įstaigos yra išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų (Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 str. 1 d.), todėl savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija yra atsakingi už savivaldybės biudžeto asignavimų skirtų įstaigoms valdymą.
25. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-693 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo Kauno miesto savivaldybės administracijai“ Kauno miesto savivaldybės administracijai suteiktos teisės atlikti Centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, todėl ieškovė centralizuotos sistemos pagrindu vykdė pirkimą Nr. 383712 „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“. 2019 m. sausio 10 d. ieškovė sudarė preliminariąsias sutartis su trimis geriausius įkainius pasiūliusiais tiekėjais: pirmuoju tiekėju UAB „Maistulis“, antruoju tiekėju UAB „Viržis“, trečiuoju tiekėju UAB „Sotėja“, kurių pagrindu biudžetinės įstaigos – Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigos sudarė pagrindines sutartis su tiekėjais (VPĮ 78 straipsnis). Kauno miesto savivaldybės administracija kaip Centrinė perkančioji organizacija ir savivaldybės biudžeto asignavimus, viešųjų paslaugų teikimą administruojanti institucija pateikė ieškinį dėl viešųjų pirkimų byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – viešųjų pirkimų sustabdymo – patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės dėl nuostolių atlyginimo, atmetamas.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
26. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
27. Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010), kurioje pasisakyta, kad, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.
28. Nagrinėjamoje byloje atsakovės neteisėti veiksmai yra siejami su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2046-658/2018, kuriuo atmestas atsakovės ieškinys įsiteisėjimu. Šioje byloje konstatuotas UAB „Sotėja“ ieškinio ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmai vertinami kaip neteisėti, nes minėtoje byloje, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ką patvirtina teismo sprendimas, kuriuo atsakovės reikalavimai atmesti.
29. Apeliantė nurodo, kad centrinės perkančiosios organizacijos funkcijos ieškovei suteiktos nuo 2014 metų, tačiau ieškovė jomis pasinaudojo gerokai vėliau, todėl apeliantės nuomone, reikalaujama atlyginti žala atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų jai delsiant įgyvendinti centralizuotą maisto produktų įsigijimo sistemą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, nes nagrinėjamojoje byloje ieškovė reikalavo nuostolių atlyginimo, susijusių tik su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo laikotarpiu konkrečioje byloje, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė delsė įgyvendinti centralizuotą maisto produktų įsigijimo sistemą, neturi jokios teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
30. Byloje nuostoliais laikytinos negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nebūtų sustabdytos pirkimų Nr. 383712 procedūros. Teismas nustatė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių maisto produktų (bulvių) pirkimus vykdė atskiros švietimo ir ugdymo įstaigos laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Centralizuoto pirkimo pagrindu ieškovė 2019 m. sausio 10 d. sudarė preliminarią sutartį Nr. SR-0026 pagal geriausius pasiūlymus su tiekėjais: I vieta – UAB „Maistulis“ 0,22 Eur be PVM / 1 kg, II vieta – UAB „Viržis“ 0,24 Eur be PVM / 1 kg, III vieta – UAB „Sotėja“ 0,25 Eur be PVM / 1 kg (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
31. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis PVM sąskaitomis-faktūromis, apskaičiavo ir nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 2 d., kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių realiai negalėjo skirti mažiau lėšų bulvėms įsigyti, iki 2019 m. vasario 10 d. patyrė 30 725,35 Eur nuostolius, nes pagal individualius (ne centralizuotus) pirkimus iš 77 Įstaigų: 33 susitarė pirkti ne mažesnio kaip 70 mm dydžio bulves vidutiniškai po 0,59 Eur su PVM; 4 susitarė pirkti I ar II klasės bulves vidutiniškai po 0,58 Eur su PVM; 15 susitarė pirkti II klasės bulves vidutiniškai po 0,55 Eur su PVM; 15 susitarė pirkti I klasės bulves vidutiniškai po 0,67 Eur su PVM.
32. Ieškovė, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. vasario 10 d. nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. lapkričio 20 d. išnagrinėjus Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2046-658/2018 apeliacine tvarka ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, viešieji pirkimai nebuvo baigti, jiems baigti dar reikėjo 35 dienų (2018-11-28 – 2018-12-19 atnaujintos pirkimo procedūros, 2018-12-19 – 2018-12-26 privalomas 10 dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminas), kadangi paskutinė diena buvo 2018 m. gruodžio 25 d., todėl buvo numatyta preliminariąsias sutartis sudaryti nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 10 d., tiekėjai pasirašė preliminariąsias sutartis 2019 m. sausio 10 d.
33. Vertinant laikotarpį, už kurį buvo prašoma priteiti nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei užteko 5 darbo dienų laikotarpio nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. pasiruošti pirkimo procedūrų atnaujinimui, todėl sprendė, kad 5 darbo dienų laikotarpis yra pakankamas pasirašyti preliminariąją sutartį. Teismui padarius išvadą, kad ieškovė preliminarią sutartį galėjo pasirašyti 2019 m. sausio 3 d., o 30 dienų terminas buvo reikalingas individualioms pirkimų sutartims nutraukti, konstatavo, jog pagrindinė sutartis galėjo būti pradėta vykdyti nuo 2019 m. vasario 4 d. Atsižvelgiant į tai, teismas CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu nuostolių dydį sumažino 2 376,90 Eur 7 dienų laikotarpiu (nuo 2019-02-04 iki 2019-02-10 (įskaitytinai) ir pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 28 348,45 Eur
34. Apeliantė nurodo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nes aptardamas beveik kiekvieną darželį, neįvertino įrodymų prieštaringumo ir padidino nuostolių dydį kai kurioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, nors ieškovė ir reikalavo mažesnių sumų, nei priteisė teismas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes teismas nuostolių dydį apskaičiavo remdamasis į bylą pateiktais dokumentais, kuriuos vertindamas objektyviai, visapusiškai ir itin detaliai, nuostolių dydį apskaičiavo tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas.
35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagrindinės sutartys galėjo būti sudaromos iš karto po preliminariųjų sutarčių pasirašymo, o ilgesnis laikotarpis laikytinas priklausančiu nuo ieškovės valios ir pažeidžiančiu sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, todėl vieno mėnesio žalos atsiradimo laikotarpis, per kurį buvo sudarytos pagrindinės sutartys, apeliantės nuomone, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes vieno mėnesio laikotarpis buvo reikalingas įstaigoms galiojusioms sutartims su tiekėjais nutraukti, nes jose buvo numatytas vieno mėnesio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas. Dėl šios priežasties įstaigos neturėjo galimybės iš anksto, po pirkimo procedūrų atnaujinimo įspėti maisto produktų tiekėjus apie sutarčių su jais nutraukimą. Tik po to, kai ieškovė sudarė preliminarias sutartis, įstaigoms atsirado galimybė sudaryti pagrindines sutartis, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės nuostolių atlyginimo laikotarpį sumažinti vienu mėnesiu atmestini.
36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad byloje yra įrodytas priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos, nes, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. nebūtų prašiusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįsto ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių įsigyjant maisto produktus (bulves) didesnėmis kainomis, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovui padarytos žalos nebuvimo.
37. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priteisdamas ieškovės naudai maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 88 ir 98 straipsnis) bei nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, o tai lėmė nepagrįsto dydžio išlaidų priteisimą. Ieškovė, apmokėdama advokatams už teisinę pagalbą, nepagrįstai išlaidavo, todėl svarstytina apskritai atsisakyti atlyginti ieškovei atstovavimo išlaidas.
39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas, priteisdamas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Skundžiamo teismo sprendimo 107-108 punktuose teismas išanalizavo ieškovės prašomus priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius bei jų atitikimą Rekomendacijoms ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės teisės aktų normas atitinkanti didžiausia leistina priteisti suma yra 7 864,82 Eur bei nustačius, kad ieškovės reikalavimas patenkintas 90 proc. pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 7 078,34 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
40. Nors atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019 nurodo, kad teismo praktika įpareigoja netoleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto išlaidavimo, todėl svarstytina atsisakyti atlyginti ieškovei atstovavimo išlaidų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje nepriteisti ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nors ir savo teisininkus turinti valstybinė institucija, tačiau pagrįstai sprendė, kad byla sudėtinga, didelės apimties, pareikalavo didelių laiko sąnaudų, todėl joje atstovauti bei rengti procesinius dokumentus buvo būtinas specialus pasirengimas, o tai ir lėmė būtinybę naudotis kvalifikuotų teisininkų paslaugomis. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad byla yra specifinio pobūdžio, byloje sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas, kuris nėra standartinis viešojo administravimo subjekto veikloje kylantis klausimas, todėl reikalavo kvalifikuotos advokatų pagalbos. Ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto statusas neatėmė teisės savo atstovavimui pasitelkti kvalifikuotus advokatus teisminiame procese ir tokiu būdu efektyviai ginti su viešojo administravimo subjekto veikla susijusius interesus.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, todėl priimtas teismo sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstas ir teisėtas. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 3010,48 Eur atstovavimo išlaidų, tai patvirtina 2020-10-07 PVM sąskaita faktūra bei 2020-10-23 Luminor Bank AS mokėjimo nurodymas (2020-10-27 DOK-27570).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų už advokato teikiamas paslaugas užmokesčio dydį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1818,05 Eur (1,3x1398,50 Eur), kur 1 398,50 Eur 2020 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tačiau vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovę apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė, kuri ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, ir jai buvo žinoma ginčo esmė, be to, atsižvelgiant į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, iš atsakovės ieškovei priteisiant 1 000 Eur turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Sotėja“ j. a. k. 302536843 ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai j. a. k. 188764867 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginija Gudynienė
Algimantas Kukalis
Izolda Nėnienė