Civilinė byla Nr. 2-20210-894/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14872-2015-0;

procesinio dokumento kategorijos:

110.1.; 117.1.; 117.2.; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 31 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., G. K., spręsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo v. b. Nr.00034/14/00820,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. P. 2015-07-24 pateikė skundą antstoliui S. U. dėl antstolio veiksmų v. b. Nr.00034/14/00820. Iki bus išspręstas šis skundas, pareiškėjas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti antstolio S. U. kontoroje užvestą vykdomąją bylą Nr. 00034/14/00820 ir vykdymo veiksmus šioje byloje iki kol bus išspręstas šis skundas dėl antstolio veiksmų ir nustatyta naudojimosi tvarka butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/5 kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

2015-07-27 suinteresuotiems asmenims buvo pasiūlyta pateikti poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 00034/14/00820.

2015-07-29 antstolis S. U. teismui pateikė poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00820 nenustatyta jokio teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą. Privalomus vykdomosios bylos stabdymo pagrindus numato CPK 626 str., fakultatyvius - 627 str. Tačiau pareiškėjo skunde nei vienas iš įstatyme numatytų pagrindų nenurodytas. Antstolis S. U. prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00820.

2015-07-29 teisme gautas suinteresuoto asmens G. K. atsiliepimas į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime suinteresuotas asmuo G. K. nurodė, jog pareiškėjas nėra tikėtinai pagrindęs skunde dėstomų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei tokiu būdu sustabdžius antstolio veiksmus nepagrįstai vilkinti išieškojimo procesą, vykdomą susinteresuoto asmens G. K. naudai. Suinteresuotas asmuo G. K. prašo pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo priimto procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, skunde išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog skundas, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis.

Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą (vykdymo veiksmus). Skunde pareiškėjas nurodo, jog turtas (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/5 kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)) visa apimtimi pareiškėjui nepriklauso, todėl antstolis prieš paskelbdamas varžytynes privalėjo priimti patvarkymą pasiūlydamas išieškotojai bei minėto turto bendrasavininkams kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, varžytynėse bus parduotas turtas, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta (nors toks nustatymas yra imperatyviai privalomas). Taigi, tokio turto pardavimas (kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta) bus pagrindas konstatuoti esminį varžytynių tvarkos pažeidimą ir naikinti turto iš varžytynių pardavimo aktą. To pasekoje bus patirtos papildomos finansinės ir laiko sąnaudos. Pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesustabdžius vykdomosios bylos bei jos vykdymo, taip pat bus pažeisti išieškotojos G. K. ir skolininko J. P. turto bendraturčių (M. K., A. M. V., A. G., P. U., A. M., P. M., Lietuvos Respublikos, J. P., L. D., D. B.) interesai. Nepriėmus patvarkymo pasiūlant nustatyti naudojimosi tvarką turtu, bendraturčiai nebeteks galimybės iki turto pardavimo iš varžytynių pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo arba dėl šios naudojimosi tvarkos susitarti neteismine (notarine) tvarka, o išieškotoja neteks galimybės prašyti nustatyti naudojimosi tvarką turtu tokiu būdu, kad varžytynėse šis turtas finansiškai atrodytų kuo patraukliau ir tokiu būdu būtų didesnės galimybės j j parduoti (pavyzdžiui, žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti tokiu būdu, kad J. P. tektų naudotis patogią privažiuoti sklypo dalį arba kad tektų naudojimui ta dalis, kurioje nėra kelių apsaugos, ryšių zonos ar elektros linijų apsaugos zonų, kurios sumažina naudojamo žemės sklypo plotą).

CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įstatymas nenumato antstoliui pareigos siūlyti išieškotojui ar turto, iš kurio išieškoma, bendrasavininkams kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Teismas nurodo, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Teismas išaiškina, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto dalies nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.81 str. 1 d. numatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip matyti, šiame CK straipsnyje yra nustatyta ikiteisminė ginčo, dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, nagrinėjimo tvarka. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Teismo vertinimu, naudojimosi turtu nustatymas nagrinėjamu atveju neturėtų įtakos parduodamo turto kainai, kadangi turto pirkėjas, įsigijęs turtą galėtų nusistatyti jam priimtinausią naudojimosi bendru turtu tvarką.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, kartu su skundu pateikti įrodymai prima facie nepatvirtina ir nėra pakankami, kad teismas įsitikintų, jog skundas, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str.,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjo J. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                            Rasa Urbanavičiūtė