Pranešėja V. N. Griškevičienė                                                           Civilinė byla Nr. 2S-501-123/2010

Teisėja E. Šatkuvienė                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                           122.3; 128.17

                                                                                                                                                       (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Gloksinija“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Parex banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, skolininkė ir įkeisto daikto savininkė UAB „Gloksinija“,

n  u  s  t  a  t  ė:

kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkė per 20 dienų terminą skolos bankui nesumokėjo bei reikalavimų, kylančių iš įkeistos teisės kreditoriui, neperdavė, todėl prašė teismo areštuoti ir perduoti bankui įkeitimo lakštu įkeistas valstybinės žemės nuomos teises ir žemės subnuomos teises.

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nutartimi areštavo ir įpareigojo įkaito davėją UAB „Gloksinija“ perduoti kreditoriui AB Parex bankui reikalavimus, atsiradusius iš rašytinų sutarčių: turtinę teisę – valstybinės žemės nuomos teisę, kylančią iš 2006-10-02 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujintos     2009-09-08 žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), į nuomojamą dalį 0,0883 ha ploto žemės sklypo Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 1077,4599 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir turtinę teisę – žemės subnuomos teisę, kylančią iš sutarties dėl valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai subnuomos, sudarytos 1999-01-05, į 0,5195 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Gloksinija“. Taip pat uždraudė įkeisto daikto savininkei perleisti minėtą daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, subnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio daikto priklausiniai, reikalauti padalyti šį daiktą ar atskirti priklausinius nuo šio daikto. Teismas nurodė, kad skolininkė įsipareigojimo neįvykdė per lakšte nustatytą terminą, įspėjimas skolininkei įteiktas tinkamai, skola kreditoriui nėra grąžinta, įkeistas daiktas kreditoriui neperduotas.

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Gloksinija“ prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą, panaikinti įkeitimo objektų areštą ir išregistruoti šį areštą iš turto arešto aktų registro. Teigia, kad tarp įspėjimo įteikimo ir kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo teisme praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, todėl kreditorius praleido terminą kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo ir įkeisto daikto areštas turi būti panaikintas vadovaujantis CPK 558 str. 3 d. Nurodo, kad skundžiama nutartimi areštuoti įkeisti daiktai, kurių vertė - 2 255,86 Lt - neturės jokios esminės įtakos skolos grąžinimui, nes skolos grąžinimui užtikrinti jau areštuotas pastatas, kurio vertė 2 950 000 Lt. Teigia, kad kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta, todėl kreditorius neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio išeiškojimo. Kreditorius elgiasi nesąžiningai skolininkės atžvilgiu ir piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia periimti skolininko turtą ir nepagrįstai sužlugdyti verslą.

Kreditorius AB Parex bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju netaikomo CPK 558 straipsnio 3 dalies normos, o taikomas CPK 559 straipsnis, nes kreditoriui įkeistos turtinės teisės. Paaiškino, kad kreditoriui realizavus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, jo naudojimasis be žemės sklypo ar šio sklypo nuomos teisės būtų apsunkintas, todėl turtinė teisė realizuotina siekiant patenkinti ne vien kreditoriaus reikalavimą, bet ir užtikrinti būsimo pastato savininko teises.  

Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su įkeitimo teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos įkeitimo teisinės procedūros. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų (CPK 542 str. 1 d.) ir šie ginčai spręstini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad kreditorius praleido terminą kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto, todėl įkeisto daikto areštas turi būti panaikintas vadovaujantis CPK 558 str. 3 d. Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui (CK 4.198 str. 1 d.). Įkeitimo paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Viena iš hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį išieškojimą iš kreditoriui įkeisto turto.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Įkeitimo kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 559 straipsnyje, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo taikyti CPK 558 straipsnio normas, kurios reglamentuoja kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal CPK 559 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeitimo objektas yra turtinės teisės ir skolininkas per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir, gavęs kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriaus reikalavimu neperduoda jam reikalavimų, atsirandančių iš įkeistos teisės, arba skolinio įsipareigojimo dydį atitinkančios jų dalies, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu įpareigoti įkaito davėją perduoti šiuos reikalavimus kreditoriui.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys įkeitimo sutartimi ir vėlesniais jos pakeitimais (įkeitimo lakšto 8 punktas) susitarė, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jeigu skolininkas pažeidžia 2006-08-30 kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas ir terminus (b. l. 1-5). Skolininkui neįvykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius nutraukė sutartį, todėl jam atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 559 straipsnio 2 dalimi ir CK 4.219 straipsnio 2 d. kreditorius įteikė skolininkui rašytinį įspėjimą per hipotekos įstaigą, įspėdamas skolininką ir įkaito davėją, kad neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės per 20 dienų bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (b. l. 48-51, 55-56). Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkė ir įkeisto daikto savininkė per įspėjime nustatytą 20 dienų terminą skolos kreditorei negrąžino, įkeisto daikto kreditoriui neperdavė, todėl kreditorius pagrįstai vadovaudamasis CPK 559 straipsnio 2 dalimi ir CK 4.219 straipsnio 4 dalimi kreipėsi į teismą su pareiškimu areštuoti įkeistą daiktą ir įpareigoti įkaito davėją perduoti jį kreditoriui.   

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas galiojantį bei įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą įkeitimo lakštą ir kreditoriaus pareiškimą bei nustatęs, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai areštuoti įkeistą daiktą ir įpareigoti įkaito davėją perduoti jį kreditoriui, pagrįstai areštavo ir įpareigojo įkaito davėją perduoti kreditoriui įkeitimo lakštu įkeistas valstybinės žemės nuomos teises ir žemės subnuomos teises ir įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi (CPK 263 str. 1 d.), todėl dėl jų teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, išsamiau nepasisako.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a:

              Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Virginija Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                Danguolė Martinavičienė

                                                                                                            Albina Pupeikienė