Administracinė byla Nr. eI3-1806-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03007-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Singora“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK arba Komisija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-150(7-136/2020) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 331-252945 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ (toliau – ir VMI Sprendimas).
Paaiškina, kad jos atstovas – nemokumo administratorius bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rancas“ (toliau – ir nemokumo administratorius) 2020 m. gegužės 20 d. VMI pateikė Prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (toliau – ir Prašymas), kurį VMI ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutinka ir teigia, kad nemokumo procedūrą administruojantis nemokumo administratorius negalėjo sudaryti ir pateikti VMI reikalaujamų deklaracijų bei duomenų apie Bendrovę, kadangi į VMI su prašymu kreipėsi ne jos vadovas, o nemokumo administratorius.
Pareiškėja nurodo, kad nemokumo administratorius negali sudaryti Bendrovės dokumentų atgaline data, nes neturi tam įgaliojimų, teisės ir duomenų, todėl laikosi pozicijos, kad VMI netinkamai aiškina ir taiko norminių teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, kad Bendrovei yra vykdoma nemokumo procedūra ir tai nėra normaliomis sąlygomis ir įprastai veikianti Bendrovė, kuri gali pateikti deklaracijas ir kitus finansinius duomenis, kuriuos reikalauja pateikti atsakovė, todėl daro išvadą, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas.
Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tik tinkamai užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313) už 2019 m. gegužės ir birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją už 2019 m. (GPM312), gali būti nustatyta, ar Bendrovė turi nepriemoką, kuriai padengti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausiai turi būti įskaityta jos turima permoka, ir tik po to įvertinta, ar ji turi po įskaitymo likusią grąžintiną permokos sumą.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad nemokumo administratorius negali sudaryti ir pateikti mokesčių administratoriaus reikalaujamų deklaracijų bei duomenų, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą jis bankroto proceso metu įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, todėl turi teisę veikti bankrutuojančios įmonės vardu teikiant tiek mokesčių deklaracijas, tiek kitus dokumentus ar prašymus.
Sutikdama su MGK sprendimo motyvais VMI pažymi, kad Komisija išsamiai bei visapusiškai įvertino visus pareiškėjos skundo argumentus bei bylos medžiagą, tinkamai išanalizavo bei taikė teismų praktiką ir teisės aktus, todėl priėmė teisėtą sprendimą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės VMI 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 331-252945, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2020 m. gegužės 20 d. prašymo grąžinti jai 2 539,49 Eur mokesčio permoką ir MGK 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. S-150(7-136/2020), kuriuo buvo patvirtintas VMI sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2353-273/2019 (dabartinis bylos Nr. eB2-192-273/2022) UAB „Singora“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Rancas“, 2020 m. balandžio 9 d. teismo nutartimi nuspręsta bankrutuojančią UAB „Singora“ likviduoti dėl bankroto.
Administracinėje byloje ir MGK byloje Nr. 7-136/2020 esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorius UAB „Rancas“ direktoriaus L. T., 2020 m. gegužės 20 d. pateikė VMI prašymą grąžinti (įskaityti) 2 539,49 Eur permoką (skirtumą) (toliau – ir Prašymas).
VMI 2020 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-77011 nurodė Bendrovei iki 2020 m. gegužės 30 d. pateikti papildomus dokumentus: Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313) už 2019 m. gegužės ir birželio mėn.; Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius; Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją už 2019 m. (GPM312) bei informavo, jog nepateikus deklaracijų per nurodytą terminą bus priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos (skirtumo).
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyrius 2020 m. birželio 5 d. parengė išvadą Nr. 331-251595 „Dėl mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, jog Bendrovė nustatytu terminu nepateikė pareikalautų pateikti deklaracijų.
VMI 2020 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 331-252945 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo nusprendė negrąžinti UAB „Singora“ 2539,49 Eur dydžio mokesčio permoką, kadangi ji iki 2020 m. gegužės 30 d. nepateikė reikalautų pateikti deklaracijų.
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. S-150(7-136/2020) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundo“, kuriuo patvirtino VMI 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 331-252945.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) ir Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“ (2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. VA-9 redakcija) (toliau – Taisyklės).
MAĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad mokesčio permoka – tai mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. To paties straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą.
MAĮ 87 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamą šio įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, - skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, - skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos.
Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratoriaus mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Mokesčio permoka (skirtumas) mokesčių mokėtojui grąžinama tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pagrindžia, kad mokesčio permoka (skirtumas) yra realiai susidariusi ir mokesčių mokėtojas neturi nepriemokų, kurioms padengti ši permoka pirmiausia turi būti panaudota. Mokesčių administratoriui suteikta teisė patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą. Bendroji pareiga pagrįsti permokos susidarymo realumą ir prašymo ją grąžinti pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo prasme pareiga įrodyti prašymo grąžinti mokesčio permokos pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui, o jam šios pareigos neįvykdžius, jis, kaip taisyklė, praranda teisę į mokesčio permoką (LVAT 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-182-438/2016, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1526-556/2020).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja neįvykdė VMI jai duoto 2020 m. gegužės 21 d. reikalavimo iki 2020 m. gegužės 30 d. pateikti papildomus dokumentus: Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313) už 2019 m. gegužės ir birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius ir Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją už 2019 m. (GPM312). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į atsakovę, nurodydama atitinkamas negalimumo įvykdyti reikalavimą pateikti nurodytus dokumentus priežastis. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą bei tai, kad pareiškėjos nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Rancas“ neįvykdė reikalavimo pateikti papildomus dokumentus, reikšmingus sprendžiant pateikto Prašymo išnagrinėjimą teisės aktų nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad tik tinkamai užpildžius ir pateikus atitinkamas deklaracijas mokesčių administratorius galėjo nustatyti, ar pareiškėja turi nepriemoką, kuriai padengti pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausiai turi būti įskaityta jos turima permoka, ir tik po to įvertinti, ar Bendrovė turi po įskaitymo likusią grąžintiną permokos sumą, todėl konstatuoja, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjos Prašymas pagrįstai nebuvo tenkintas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė VMI teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti minėtus papildomus dokumentus, reikšmingus nagrinėjant jos Prašymą, o jų nepateikus, Prašymo netenkino.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodo, kad bankroto administratoriaus, kaip Bendrovės atstovo, teisinis statutas yra specifinis ir jis nėra įgaliotas pateikti mokesčių deklaracijų ir apyskaitų už praėjusius mokestinius laikotarpius, todėl VMI reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu.
Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - ir JANĮ) 59 straipsnį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą, taip pat sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1–3 ir 17–21 punktų nuostatas, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi, iš JANĮ 59 ir 66 straipsniuose nustatyto reglamentavimo matyti, kad jame yra įtvirtinti bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kaip juridinių asmenų vadovų, atitinkamų teisių ir pareigų perėmėjo, teisiniai pagrindai. Šių teisės aktų nuostatos suteikia teisę nemokumo administratoriui veikti įmonės vardu teikiant tiek mokesčių deklaracijas, tiek kitus dokumentus ar prašymus. Pareiškėja nenurodo teisės aktuose įtvirtinto pagrindo, kuris draustų nemokumo administratoriui teikti mokesčių deklaracijas. Vien tik konstatavimas, kad nemokumo administratorius yra specifinis subjektas, nėra pakankamas tam, kad paneigtų pareigas, kurios kyla bankrutuojančią (likviduojamą) bendrovę atstovaujantiems asmenims santykiuose su mokesčių administratoriumi. Pažymėtina, kad pagal MAĮ nemokus juridinis asmuo, kaip ir kiti mokesčių mokėtojai, nors ir atstovaujamas specifinio subjekto (nemokumo administratoriaus), turi tas pačias pareigas įrodyti mokesčių permokos realumą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja būtų atleista nuo atitinkamų mokesčių deklaracijų pateikimo, todėl ji nuo šios pareigos nėra atleista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog pareiškėjos vardu Prašymą VMI pateikė nemokumo administratorius, o ne Bendrovės direktorius, ir kad ji negali pateikti papildomų atsakovės prašomų dokumentų, neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo pareigos įrodyti susidariusią mokesčio permoką, nes pagal MAĮ nuostatas mokesčio permoka grąžinama ne mokesčio mokėtojo atstovui, o mokesčių mokėtojui, kuris pagal MAĮ 40 straipsnį turi pareigą teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.
Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai buvo nurodyti (aiškiai įvardinta, jog Prašymas netenkinamas, nes nėra pateiktos deklaracijos), todėl atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti VMI 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 331-252945 ir MGK 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. S-150(7-136/2020), todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė