Civilinė byla Nr. 3K-3-552/2008
Procesinio sprendimo kategorijos; 95.5; 118.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Voluktė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Elkara“ administratoriaus ieškinį atsakovui V. O. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė Registrų centras, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Voluktė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Elkara“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB ,,Elkara“ ir atsakovo 2007 m. kovo 26 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Elkara“ pardavė atsakovui gamybinį pastatą ir sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui ginčijamu sandoriu įgytą nekilnojamąjį turtą, o ieškovą grąžinti atsakovui 310 000 Lt.
Ieškovas nurodė, kad ieškinį grindžia Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, nes ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių interesus ir teises; tokio sandorio bendrovė neprivalėjo sudaryti; sudarydamos sandorį, abi šalys elgėsi nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB ,,Voluktė“. Teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė UAB ,,Voluktė“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nepriėmė UAB ,,Voluktė“ ieškinio atsakovams V. O. ir G. R. ir atmetė prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.
Teismas atmetė trečiųjų asmenų atstovų argumentus dėl negalimumo tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nes nė vienas jų nenurodė, kad prašoma sudaryti taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis). Teismas, nutaręs patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti bylą, netenkino UAB ,,Voluktė“ prašymo pridėti prie bylos tolesniam jos nagrinėjimui reikalingus rašytinius įrodymus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir įvertino bylos aplinkybes.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB ,,Voluktė“ prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta galiojant Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007, kuria buvo areštuoti ginčo statiniai. Nutartyje buvo įtvirtintas draudimas sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius arba iššvaistyti areštuotą turtą. Teismas, žinodamas apie ginčo turto areštą, neturėjo tvirtinti bylos šalių pasirašytos taikos sutarties.
2. Teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį, pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas. Taikos sutartimi pripažinus ieškinį, t. y. panaikinus 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, iš esmės buvo atlikti kitoje byloje areštuoto turto perleidimo veiksmai, t. y. pakeistas šio turto savininkas. Tai, kad nevykdoma galiojanti turto arešto nutartis, kenkia viešajam interesui ir teisėtumui.
3. Teismui atsisakius priimti trečiojo asmens pateiktus įrodymus, buvo pažeistos trečiojo asmens procesinės teisės, nustatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Civiliniame procese nenustatyta galimybės teismui atsisakyti priimti įrodymus dėl to, kad jie nebereikalingi. Teismo atsisakymas priimti nustatyta tvarka pateiktus įrodymus turi būti motyvuotas (CPK 181 straipsnio 1 dalis). Teismas net nepatikrino, ar įrodymai turi ryšį su byla; galima teigti, kad byla išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai.
4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sustabdyti šią bylą iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007. Tačiau galiojant 2007 m. gegužės 15 d. turto areštui, areštuoto turto perleidimo veiksmai negalimi. Taigi reikėtų palaukti teismo sprendimo pirmiau užvestoje civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007 įsiteisėjimo, taip pat turto arešto pabaigos.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė kasacinį skundą atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Skundžiamomis teismų nutartimis patvirtinus taikos sutartį, kasatoriaus ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007, kurioje 2007 m. gegužės 15 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebetenka ieškinio pagrindo ir dalyko, nes kasatoriaus ieškinys yra dėl pirkėjo teisių, kylančių iš pirkimo–pardavimo sutarties, perkėlimo, o ši sutartis skundžiamomis teismų nutartimis yra pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento (2007 m. kovo 26 d.). Negalimas ir išvestinis iš ieškinio pateikimo kylantis veiksmas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
Ieškovo nuomone, teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neprieštaraujama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007, tačiau daroma įtaka nurodytos civilinės bylos nagrinėjimui, nes civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007 nebelieka ginčo objekto. Sutarties šalys, sudarydamos taikos sutartį, turėjo teisę turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, todėl UAB ,,Voluktė“ negali reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, nes nebėra sutarties, iš kurios kyla norimos perkelti pirkėjo teisės ir pareigos.
2. Teismas šioje civilinėje byloje privalėjo spręsti pareikštą ieškinį, o šalims sudarius taikos sutartį, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą ją tvirtinti, ir tai nepažeidė 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi kitoje byloje taikyto arešto.
Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjant šią civilinę bylą, Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, o prejudicinę reikšmę gali turėti tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo netvirtinti sandorio šalių taikaus susitarimo. Patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamai civilinei bylai turės reikšmės tik teismo baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir kad tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo pridėti prie bylos tolimesniam jos nagrinėjimui reikalingus įrodymus, nes, patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla yra nutraukiama.
4. Atsisakydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų ar įstatymų saugomo viešojo intereso. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007 dėl pirkėjo teisių perkėlimo nebelieka ginčo objekto.
Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent ši civilinė byla, kurioje pareikštas reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, joje nustatyti juridiškai reikšmingi faktai laikytini turinčiais prejudicinę reikšmę kitos civilinės bylos reikalavimų išsprendimui, todėl nėra reikalo sustabdyti šią civilinę bylą iki apeliacine tvarka bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-836-1/2007.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Šioje byloje kyla įstatymo normų aiškinimo ir taikymo problema tuo atveju, kai, įgyvendinant bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamus pastatus, kiti asmenys (pardavėjas ir pirkėjas) imasi veiksmų, kuriais siekiama panaikinti jų sudarytos daikto pirkimo–pardavimo sutarties pasekmes.
Byloje nustatyta, kad UAB ,,Elkara“ 2007 m. kovo 26 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi už 310 000 Lt pardavė V. O. gamybinį pastatą ir sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini).
UAB „Voluktė“, remdamasi tuo, kad yra UAB ,,Elkara“ bendraturtė ir turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybės teise parduodamus gamybinį pastatą ir sandėlius tomis sąlygomis ir kaina, kuria ji parduota V. O., pareiškė ieškinį dėl pastatų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo parduotus pastatus ir atsakovui V. O. uždraudė sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, paslėpti, sugadinti arba iššvaistyti areštuotą turtą. Tas pats teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Voluktė“ ieškinį ir šiai įmonei perkėlė V. O. pirkėjo teises. Dėl šio teismo sprendimo UAB ,,Elkara“ padavė apeliacinį skundą. Byla apeliacine tvarka neišnagrinėta ir šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Esant išdėstytai situacijai UAB ,,Elkara“ bankroto administratorius, remdamasis CK 6.66 straipsniu, pareiškė ieškinį (actio Pauliana) atsakovui V. O. dėl 2007 m. kovo 26 d. sudarytos pastatų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nagrinėjant šį ginčą šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas V. O. pripažino UAB ,,Elkara“ ieškinį. Taip šalys panaikino jų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pasekmes. Taigi šios bylos esmė – ar Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi galėjo būti patvirtinta taikos sutartis, kai galioja Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi nustatyta įstatyme (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tačiau ji nėra visiškai nevaržoma, nes CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Kasatorius nenurodo imperatyviosios įstatymų normos, kuriai prieštarauja šalių sudaryta taikos sutartis, tačiau iš skundo motyvų darytina išvada, kad kasatorius laiko, jog ši sutartis prieštarauja viešajam interesui.
Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Iš CPK normų darytina išvada, kad teisė ginti viešąjį interesą tiesiogiai nustatyta prokurorui, valstybės ir savivaldybės institucijoms bei kitiems asmenims (CPK 49 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtinta tam tikrų subjektų teisė pareikšti ieškinį ir duoti išvadą byloje. Skirtingai negu šių subjektų, teismo procesinė padėtis yra specifinė, nes teismas vykdo teisingumą ir neturi teisės reikšti ieškinį ar duoti išvadą byloje. Tačiau įstatyme (CPK 42 straipsnio 2 dalis) teismui nustatyta pareiga – prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį patikrinti, ar ji neprieštarauja viešajam interesui. Taigi, kai yra pažeidžiamas viešasis interesas, teismas jį gina – netvirtina šalių sudarytos taikos sutarties. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti.
Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo parduotus pastatus ir atsakovui V. O. uždraudė sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, paslėpti, sugadinti arba iššvaistyti areštuotą turtą. Pagal CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalis šios taikytos priemonės galioja iki bus panaikintos. Jų galiojimas priklauso ir nuo atitinkamo teismo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Šioje byloje aktualu tai, kad nutartyje nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos. Taip pat nebuvo priimtas toks teismo sprendimas, kurio pagrindu ši priemonė savaime pasibaigtų. Tai reiškia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo šalims sudarant taikos sutartį ir ją tvirtinant.
Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Voluktė“ ieškinį ir šiai įmonei perkėlė V. O. pirkėjo teises, o šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, šioje byloje, kol galioja teismo taikytos laikinosios priemonės ir nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas pirmesnėje byloje, patvirtinta taikos sutartimi nesilaikoma teismo nutartimi nustatytų draudimų, kuriais buvo siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kasatoriaus teisės tuo atveju, jeigu įsiteisės jo naudai priimtas teismo sprendimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Esant tokiai situacijai, kai taikos sutartimi nesilaikoma teismo nustatyto draudimo, svarstytina, ar toks veiksmas nepatenka į viešojo intereso sąvoką. Pažymėtina, kad, neįsiteisėjus ankstesnėje byloje priimtam teismo sprendimui, nėra aiški kasatoriaus procesinė padėtis šioje byloje. Dėl to iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytina, ar ji neturi būti sustabdyta iki Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo įsigaliojimo.
Kadangi bylos nagrinėjimas priklauso nuo to, kokiu asmeniu gali būti įtrauktas dalyvauti byloje kasatorius (trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ar trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų), bylos nagrinėjimas iš naujo perduotinas Kauno apygardos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Sigitas Gurevičius
Algis Norkūnas