Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-24][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1578-258-2020].docx
Bylos nr.: e2A-1578-258/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Augila 300582817 atsakovas
Baltijos statybos organizacija 300550328 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
kitos bylos dėl rangos
Bylos dėl rangos
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-1578-258/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05297-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4; 3.3.1.18.1.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Augila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybos organizacija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Augila“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos statybos organizacija“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Augila“ ieškovei 11 445,50 Eur skolą, 187,52 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (11 633,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       2020 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti atsakovės UAB „Augila“ prieštaravimai dėl ieškovės UAB „Baltijos statybos organizacija“ ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. preliminaraus sprendimo.

3.       Atsakovė UAB „Augila“ pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė tos aplinkybės, kad dėl atliktų darbų jokių pretenzijų iš atsakovės nebuvo gavusi. Tačiau atsakovė 2019 m. gruodžio 9 d. siuntė ieškovei pretenziją dėl atliktų darbų. Pretenzijoje buvo pateiktas reikalavimas ieškovei kuo skubiau ištaisyti pretenzijoje nurodytus trūkumus ir nurodyta, kad išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija BSO Nr. 001499, ir atliktų darbų aktas nebus užskaityti, kol darbai nebus priimti dalyvaujant atsakovės UAB „Augila“ atstovui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pretenzijoje paminėti trūkumai buvo ištaisyti. Taip pat atsakovė nurodė, kad atliktų darbų aktas už 2019 m. spalio mėnesį buvo nepasirašytas dėl to, kad ieškovė nebuvo užbaigusi visų akte nurodytų darbų, kas buvo nurodyta ir 2019 m. gruodžio 9 d. pretenzijoje. Be to, dėl nekokybiškai subrangovų, tame tarpe ir ieškovės atliktų darbų, atsakovė negavo iš užsakovo viso rangos sutartyje numatyto užmokesčio už atliktus darbus, todėl atsakovė ir neatsiskaitė su ieškove už nekokybiškai atliktus darbus. Tol, kol ginčas dėl darbų priėmimo tarp šalių nėra išspręstas ieškovė negalėjo teikti reikalavimo dėl šių darbų apmokėjimo.

4.       Ieškovė UAB „Baltijos statybos organizacija“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodė, kad atsakovė teigdama, jog ji nepasirašė atliktų darbų aktų, nes ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, turi šią aplinkybę įrodyti. Atsakovės pateikta pretenzija, kai nėra jokio trūkumų fiksavimo fakto (įrodymų, jog darbų rezultatas neatitinka projekto reikalavimų, jog darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto su nurodytais trūkumais, už kuriuos tariamai atsakinga ieškovė, konkrečių defektų fiksavimo akto ir pan.) neįrodo, jog ieškovės atlikti darbai turi trūkumų. Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 13 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriuo ieškovė reaguodama į atsakovės 2019 m. gruodžio 9 d. pretenziją, pašalino neesminius neatitikimus ir apie tai pranešė atsakovei. Po to, kai 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovė pranešė, jog ištaisė pretenzijoje nurodytas pastabas dėl atliktų darbų, atsakovė jokių naujų pretenzijų ieškovei nereiškė, todėl atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai turi kokių nors trūkumų. Be to, išrašas iš „Info statyba“ patvirtina, jog 2020 m. sausio 30 d. objektas, kuriame ieškovė atliko stogo termoizoliacijos, hidroizoliacijos, parapetų skardinimo, lietaus sistemų rengimo darbus, yra baigtas statyti ir eksploatuojamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Augilabuvo priteista 11 445,50 Eur skola, 187,52 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (11 633,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės UAB „Baltijos statybos organizacija“ naudai, paliko nepakeistą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Augila302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Baltijos statybos organizacija“.

6.       Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei pretenziją dėl darbų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje pareikalavo atlikti šiuos darbus: 1) nuleisti lietvamzdžių alkūnes iki trinkelių dangos; 2) nuvalyti fasado apdailos plokštes, suteptas bitumu, klijuojant stogo dangą; 3) pašalinti mėlynų lietvamzdžių dažymo broką. Taip pat iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo atsakovę, kad atsakovės minėti pretenzijoje nurodyti darbai yra atlikti. Nors atsakovė teigė, kad minėti trūkumai iki šiol nėra sutvarkyti, tačiau nei teikdama prieštaravimus, nei teismui 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi įpareigojus atsakovę pateikti įrodymus, atsakovė rašytinių įrodymų nepateikė ir minėtų aplinkybių nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Taip pat iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra baigtas statyti ir išduotas statybos užbaigimo aktas. Be to, pažymėjo, kad ieškovei pateikus atsakovei 2020 m. sausio 17 d. pretenziją, kuri buvo dar kartą persiųsta 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. sausio 23 d. pretenziją, kartu su vienašališkai pasirašytais dokumentais, atsakovė neginčijo nei pateiktų pretenzijų, nei vienašališkai pasirašytų dokumentų. Teismas pažymėjo, kad po ieškovės 2019 m. gruodžio 13 d. pranešimo apie trūkumų ištaisymą, atsakovė ieškovei neteikė jokių daugiau pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.

7.       Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad dėl nekokybiškai subrangovų, tame tarpe ir ieškovės atliktų darbų, atsakovė negavo iš užsakovo viso rangos sutartyje numatyto užmokesčio už atliktus darbus, todėl atsakovė ir neatsiskaitė su ieškove už nekokybiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovės nurodytus trūkumus ištaisė, priešingų byloje duomenų nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, minėti trūkumai laikytini mažareikšmiai, susiję su darbo vietos sutvarkymu, ir nesudarantys pagrindo atsakovei nevykdyti savo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), teismas iš atsakovės priteisė 11 445,50 Eur skolą.

8.       Teismas nustatė, kad iš ieškovės delspinigių skaičiavimų matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė paskaičiavo atsakovei 187,52 Eur delspinigius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 187,52 Eur delspinigius teismas laikė pagrįstu.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Atsakovė savo prieštaravimuose pateikė įrodymus  apie tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, nuslėpė informaciją apie tai, kad po darbų atlikimo atsakovė buvo pateikusi ieškovei 2019 m. gruodžio 9 d., kuria pareikalavo kuo skubiau ištaisyti pretenzijoje nurodytus trūkumus ir nurodyta, kad išrašyta sąskaita faktūra BSO Nr. 001499 ir atliktų darbų aktas nebus užskaityti, kol darbai nebus priimti dalyvaujant UAB „Augila“ atstovui. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2019-12-09 pretenzijos turinio matosi, kad pretenzijos buvo susijusios ir su 2019 m. spalio mėnesio darbų atlikimo akte, kuris taip pat nebuvo pasirašytas, nurodytais darbais (Akto 1.8, 2.9., 3.9. p. - Lietaus nuvedimo sistemos įrengimas). Būtent dėl ieškovės bei kitų subrangovų atliktų darbų trūkumų atsakovei kilo problemos dėl atliktų darbų perdavimo užsakovui, tarp atsakovės ir objekto užsakovo kilo ginčas, kurį pavyko išspręsti tik užsakovui ir atsakovei pasirašius taikos sutartį, dėl kurios atsakovė neteko 23.286,03 Eur pajamų.

9.2. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad dėl ieškovės bei kitų subrangovų atliktų darbų trūkumų atsakovei kilo problemos, tame tarpe ir vėlavimo atlikti darbus. Pažymi, kad atsakovei objekto užsakovas nesumokėjo 23.286,03 Eur sumos.

9.3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pretenzijoje nurodyti trūkumai laikytini mažareikšmiais, susiję su darbo vietos sutvarkymu. 2019 m. gruodžio 9 d. pretenzijoje iš viso nėra nurodyti trūkumai, kurie būtų susiję su darbo vietos sutvarkymu. Pažymi, kad didesnė dalis trūkumų buvo susiję su lietvamzdžių sistemos įrengimu, kuris buvo atliekamas dar 2019 m. spalio mėnesį. Taip pat pažymi, kad 2019 m. gruodžio 9 d. pretenzijoje buvo akcentuojama, kad trūkumų ištaisymo darbai turi būti priimti dalyvaujant UAB „Augila“ atstovui, tačiau į darbų priėmimą UAB „Augila“ atstovas pakviestas nebuvo.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo UAB „Augila“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo2020-05-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

10.1. Atsakovas, teigdamas, jog jis nepasirašė atliktų darbų aktų, nes ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, turėjo šias aplinkybes įrodyti. Atsakovo pateikta 2019-12-19 pretenzija, kai nėra jokio trūkumų fiksavimo fakto (įrodymų, jog darbų rezultatas neatitinka projekto reikalavimų, jog darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto su nurodytais trūkumais, už kuriuos tariamai atsakingas ieškovas, konkrečių defektų fiksavimo akto, pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su foto nuotraukomis) neįrodo, jog ieškovo atlikti darbai turi trūkumų. Dar daugiau, ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, paneigiančius atsakovo teiginius, neva ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais: (1) 2019-12-13 ieškovo elektroninį laišką, kuriuo ieškovas reaguodamas į atsakovo 2019-12-09 pretenziją, pašalino neesminius neatitikimus ir apie tai pranešė ieškovui (atsiliepimo į prieštaravimus priedas Nr. 1). Po to, kai 2019-12-13 ieškovas pranešė, jog ištaisė pretenzijoje nurodytas pastabas dėl atliktų darbų, atsakovas jokių naujų pretenzijų ieškovui nereiškė, todėl atsakovas neįrodė, jog ieškovo atlikti darbai turi kokių nors trūkumų.

10.2. 2020-04-20 nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą pateikti papildomiems rašytiniams įrodymams, kurie pagrįstų, kad ieškovas nepašalino atsakovo 2019-12-09 pretenzijoje nurodytų trūkumų, jog atsakovui kilo problemos dėl atliktų darbų perdavimo užsakovui ir jog būtent dėl ieškovo atliktų darbų atsakovas neteko 23.286,03 Eur. 2020-05-11 atsakovas pranešė teismui ir pripažino, jog tokių įrodymų neturi ir pateikti negali, kas patvirtina, jog ieškovas 2019-12-09 pretenzijoje nurodytus reikalavimus dėl darbų atlikimo pašalino, jokių nuostolių dėl ieškovo atliktų darbų atsakovas nepatyrė.

10.3. Atsakovo pateiktoje taikos sutartyje aiškiai pažymima, jog atsakovui nesumokama dalis sumos dėl delspinigių (vėlavimo) ir pagal 4.7. punktą dėl garantiniu laikotarpiu galimų defektų. Ieškovas darbus atliko sutartyje nustatytais terminais, tinkamai ir kokybiškai, atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų ir neįrodė, jog patyrė kokius nors nuostolius tiesiogiai susijusius su ieškovo atliktais darbais, nors kaip jau buvo pažymėta, tokia pareiga 2020-04-20 teismo nutartimi jam buvo nustatyta.

10.4. Sutarties 6.2. punktas taip pat įtvirtino atsakovo pareigą priimti ieškovo atliktus darbus, o Sutarties 7.9. punktas – ieškovo pareigą dalyvauti pripažįstant objektą tinkamu naudoti. Tokiu būdu, tiek remiantis CK 6.694 straipsniu, tiek Sutartimi, jei atsakovas pageidavo, jog atlikti darbai pakartotinai ar papildomai būtų apžiūrėti šalių atstovų, atsakovas, o ne ieškovas, turėjo organizuoti darbų apžiūrą, tačiau to nedarė, kadangi jokių darbų trūkumų nebuvo. Nei vieno iš aukščiau nurodyto tariamo trūkumo atsakovas nenurodė ir net neįrodinėjo. Į 2019-12-09 pretenziją ieškovas sureagavo nedelsiant ir pašalino neesminius trūkumus, pastatas eksploatuojamas nuo 2020-01-30, jokie trūkumai deklaruojant statybos užbaigimą nenustatyti.

10.5. Atsakovas vienašališkai ieškovo pasirašytų aktų neginčijo, jie yra galiojantys, atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 11 445,50 Eur skolą už stogo termoizoliacijos, hidroizoliacijos, parapetų skardinimo, lietaus sistemų įrengimo darbus. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės skolos dydžio ieškovei. Atsakovė atsisakė mokėti skolą, nes darbai nebuvo tinkamai baigti.

13.       Nagrinėjamos bylos šalių teisiniai santykiai, susiklostę jų sudarytos 2019 m. rugsėjo 2 d. subrangos sutarties Nr. 20190902 pagrindu, savo esme yra rangovo ir subrangovo (CK 6.650 straipsnio 1 dalis): atsakovė kaip rangovė, pasitelkė ieškovę tam tikriems statybos rangos darbams atlikti. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos Sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

14.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

15.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

16.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

18.       Sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad darbų pradžia 2019-09-09, o 5.3 punktu susitarė, kad darbai bus baigti 2019-11-30. Sutarties 6.2 punkte, reglamentuojančiame atliktų darbų perdavimą, nustatyta, kad rangovo pareiga priimti subrangovo kokybiškai atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą per penkias kalendorines dienas.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šalių sulygtą sutartį ieškovė už atliktus darbus išrašė sąskaitas faktūras: 2019-09-25 BSO Nr. 00146, 2019-10-25 BSO Nr. 001482 ir 2019-11-25 BSO Nr. 001499. 2019-10-25 ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą BSO Nr. 001482 ir atliktų darbų aktus Nr. 2019-10-25 ir 2019-11-25. Pažymėtina, jog darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad darbai buvo perduoti laiku, t. y. iki 2019-11-30. Atsakovė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, pasirašytų aktų iki 2019-11-30 ieškovei negrąžino. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus, nurodo, kad atliktų darbų aktas už 2019 m. spalio mėnesį buvo nepasirašytas dėl to, kad ieškovė nebuvo užbaigusi visų akte nurodytų darbų, kas buvo nurodyta ir 2019-12-09 pretenzijoje.

20.       Iš byloje pateiktos atsakovės 2019 m. gruodžio 9 d. pretenzijos, kuri buvo nusiųsta elektroniniu paštu ieškovei nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė turėjo atlikti šiuos darbus: 1) nuleisti lietvamzdžių alkūnes iki trinkelių dangos; 2) nuvalyti fasado apdailos plokštes, suteptas bitumu, klijuojant stogo dangą; 3) pašalinti mėlynų lietvamzdžių dažymo broką. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo atsakovę, kad pretenzijoje nurodyti darbai yra atlikti. Atsakymo į šį laišką atsakovė neteikė. Vadinasi, ieškovė atsakovės pretenzijoje nurodytus trūkumus buvo pašalinusi iki 2019 m. gruodžio 13 d. Dėl šios priežasties yra pagrindas atsakovės pretenzijoje nurodytų neesminių darbų atlikimą vertinti kaip atliktą garantiniu laikotarpiu, kuris, vadovaujantis sutarties 9.1 p. pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Kad visi darbai buvo atlikti laiku, patvirtina ir ieškovės siųsta 2020 m. sausio 17 d. pretenzija dėl apmokėjimo už darbus, kuri buvo dar kartą persiųsta 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. sausio 23 d., įkurią atsakovė jokių prieštaravimų dėl ieškovės siunčiamų pretenzijų nereiškė. Visa tai įrodo, kad atsakovę ieškovės atlikti darbai tenkino, o sąskaitos buvo nepagrįstai neapmokamos.

21.       Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė siekdama paneigti ieškovės nurodomą aplinkybę dėl darbų tinkamumo, turėjo pateikti rašytinius įrodymus apie netinkamai atliktus arba neužbaigtus darbus. Tačiau tokių duomenų neteikė, nurodydama, kad rašė pretenziją 2019 m. spalio mėnesį. Net ir teismui 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi įpareigojus atsakovę pateikti įrodymus dėl jos nurodomų teiginių, atsakovė rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė nėra tinkamai darbų pabaigusi. Tuo labiau, kad ieškovė pateikė teismui duomenis apie, kad objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra baigtas statyti, yra išduotas statybos užbaigimo aktas, o pastatas nuo 2020-01-30 eksploatuojamas. Visi ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku.

22.       Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės bei kitų subrangovų atliktų darbų trūkumų atsakovei kilo problemos dėl atliktų darbų perdavimo užsakovui, dėl kurios atsakovė neteko 23.286,03 Eur pajamų. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Visų pirma pažymėtina tai, jog atsakovė turėjo rašytiniais įrodymais pagrįsti, kokie konkrečiai ieškovės atlikti trūkumai sukėlė atsakovei nuostolius ir kaip ieškovės atliktų darbų trūkumai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės patirtais nuostoliais kitoje civilinėje byloje. Be to, atsakovė nurodo, kad ne tik dėl ieškovės, bet ir kitų subrangovų netinkamai atliktų darbų atsakovė neteko 23 286,03 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negali būti atsakinga už kitų subrangovų atliktų darbų trūkumus. Taigi, atsakovės rašytiniais įrodymais nepagrįsti teiginiai negali būti pagrindas nepriteisti ieškovei piniginių lėšų už atliktus darbus.

23.       Atsakovė taip pat nurodo, kad trūkumų ištaisymo darbai turėjo būti priimti dalyvaujant UAB „Augila“ atstovui, tačiau į darbų priėmimą UAB „Augila“ atstovas pakviestas nebuvo. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė, laikydamasi nuomonės, kad darbai buvo pagal sutartį atlikti 2019-10-25, surašė darbų perdavimo–priėmimo aktus 2019-10-25 ir 2019-11-25. Ieškovės vadovas šiame akte nurodė, kad darbus perduoda vienašališkai, nes pasirašytų aktų sutartyje nustatytais terminais ieškovui negrąžino. Nagrinėjamu atveju atsakovė vienašališkai pasirašytų aktų neginčijo, todėl darytina išvada, kad darbų perdavimas ir priėmimas įvyko 2019-10-25 ir 2019-11-25. Atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl atsisako pasirašyti aktus. Vadinasi, darbai perduoti be trūkumų. Šalių sudaryta sutartis nenumatė, kad darbai priimami dalyvaujant atsakovės atstovui, taip pat sutartis nenumatė, kad darbai turėjo būti pakartotinai priimti nurodžius atsakovei ieškovės darbo trūkumus, po šių trūkumų ištaisymo. Todėl sutiktina su ieškove, kad jei atsakovė pageidavo, jog atlikti darbai pakartotinai ar papildomai būtų apžiūrėti šalių atstovų, atsakovė, o ne ieškovė, turėjo organizuoti darbų apžiūrą, tačiau to nedarė.

24.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas.

25.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Baltijos statybos organizacija“ į. k. 300550328, iš atsakovės UAB „Augila“, į. k. 300582817, 363 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjos                                Rita Kisielienė

 

Liuda Uckienė

 

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė


Paminėta tekste:
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK6 6.694 str. Darbų perdavimas ir priėmimas
  • CK6 6.650 str. Generalinis rangovas ir subrangovas
  • CK6 6.644 str. Rangos sutarties samprata
  • CK6 6.681 str. Statybos rangos sutarties samprata
  • CK
  • 3K-3-423/2011
  • 3K-3-672-313/2015
  • 3K-3-19/2009
  • 3K-3-561-378/2016
  • 3K-3-484/2007
  • 3K-3-21-611/2016
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas