Baudžiamoji byla Nr. 1-3061-1053/2018

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23860-2018-3

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13.; 2.3.6.4.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, 

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,

kaltinamajam V. K.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo  baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs,  nedirba, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2016-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį- paskirta bausmė 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. K. baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę: 2018-01-24 apie 09.24 val. Ž. L. g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį "VW Toureg", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jis 2016-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017-03-31, buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo ir, vadovaujantis BK 68 straipsniu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, tokiu būdu jis vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

                Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad vairavo dėl, kad labai reikėjo, nebuvo pinigų taksi. Reikėjo atvežti krovinį ir iškrauti, nerado kas galėjo nuvežti, o buvo skubu, reikėjo skubiai atvežti įrangą, žmogus negalėjo laukti ir taip įvyko. Vairavo draugo tėvo automobilį, pats automobilio neturi. Čia vienintelis toks atvejis, šiaip nevairuoja automobilio, reidai kiekvieną dieną vyksta, jeigu vairuotų, sustabdytų. Kelių policija jį nubaudė už tai, kad vairavo be teisių, baudos kol kas nesumokėjo, nes dar pinigų negavo. Blogai vertina savo veiksmus, negalėjo vairuoti, tačiau vairavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. V. parodė, kad  2016-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo priimtas nuosprendis byloje, kurioje jis buvo įstatyminis atstovas savo mažamečio sūnaus A. V.. Byla buvo išnagrinėta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kurioje jo sūnus buvo nukentėjusysis. Eismo įvykį padarė V. K., jis tuo metu vairavo automobilį "VW Toureg", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su juo teko bendrauti iškart po įvykio laukiant pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 2016-11-22 teismo  nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu ir jam skirta 60 MGL dydžio bauda, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė- 1 metams ir 6 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017-03-31. 2018-01-24 apie 09.24 val. važiuodamas savo automobiliu Kosciuškos gatve, priešais save pastebėjo automobilį "VW Toureg", valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jam buvo žinomas iš minėto eismo įvykio ir susijusios baudžiamosios bylos, todėl jis į jį atkreipė dėmesį ir norėjo pasižiūrėti kas jį vairuoja. Tas automobilis važiavo antra eismo juosta, o jis važiavo pirma, t. y. dešine eismo juosta, su juo susigretino, jis  buvo iš kairės, tuo metu labai aiškiai pamatė jam pažįstamą vairuotoją V. K., kuris tuo metu tuo automobiliu važiavo vienas. Jis iškart paskambino į BPC, pranešė apie jo daromą teisės pažeidimą ir važiuodamas iš paskos diktavo jo važiavimo maršrutą. Važiavo Kosciuškos gatve, po to Žygimantų, Radvilų, Tilto, Sirvydo ir įsukus į Liauksmino gatvę, V. K. sustojo kairėje važiuojamosios dalies pusėje, netrukus prie jo automobilio priėjo keli statybininkai, iš automobilio bagažinės pasiėmė kažkokius daiktus, V. K. sėdant atgal prie automobilio vairo, jis jį kelis kartus savo telefonu nufotografavo ir jam užvedus variklį pradėjo filmuoti. Jam pradėjus važiuoti toliau Liauksmino gatve filmavimą jis nutraukė ir vėl paskambino į BPC, važiavo paskui jį ir diktavo važiavimo maršrutą, jis įvažiavo į Tilto gatvę, tada pasuko į Šventaragio, Universiteto, Domininkonų, Vokiečių, Rotušės, Rūdninkų, Pylimo, Gėlių ir Sodų gatves, kur sustojo prie 15-ojo namo. Atsidarius bromos vartams įvažiavo į kiemą ir netrukus privažiavo policijos ekipažas, kuris taip pat įsuko į 15-ojo namo kiemą, tačiau surado tik užrakintą automobilį, paties V. K. nerado. Filmuota medžiagą persiuntė į policiją. Taip pat visa eiga užfiksuota BPC. Nori pasakyti, kad paliudija, jog V. K. vairavo transporto priemonę laikotarpiu, kai jam teismo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 1 metus ir 6 mėn. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Kadangi V. K. jis yra matęs ir su juo bendravęs ne kartą, tai gali tvirtai teigti, kad 2018-01-24 tą pačią transporto priemonę vairavo būtent jis.

Apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas vaizdo įrašas, paimtas iš liudytojo A. V., jame užfiksuotas automobilis "VW Toureg", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-01-24 vairuojamas V. K. (b. l. 50).

Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018-01-24. 9.24 val. vairavo automobilį, nors jam įsiteisėjusiu 2016-11-22 teismo nuosprendžiu uždrausta naudotis specialiąja teise 1 metus ir 6 mėnesius. 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu jam paskirta 675 eurų bauda (b. l. 84).

Pagal BK 74 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 243 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas bauda arba areštu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad esant įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiui, kuriuo V. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius, 2018-01-24 apie 09.24 val. jis vairavo automobilį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio kaltinamojo padarytas pažeidimas, t. y. nenustatytas veikos sistemingumas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jam skubiai reikėjo atvežti krovinį ir iškrauti, nerado kas galėtų jam pagelbėti, todėl vairavo pats. Nors pastaroji aplinkybė objektyviai nepateisina V. K. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau visgi teismas, spręsdamas dėl veikos pavojingumo, pagrįstai vertina ir ją, pripažindamas, kad šis V. K. padarytas teisės pažeidimas nebuvo piktavališkas. Teismas pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą daro pagrįstą išvada, kad V. K. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Kasacinės instancijos teismas be to, išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad V. K. jau nubaustas už 2018-01-24 vairavimą neturint tam teisės administracine tvarka.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamasis V. K. savo sąmoningais tyčiniais veiksmais, suvokdamas gręsiančias pasekmes, sistemingai ar piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numato įstatymai bei formuojama teismų praktika, todėl konstatuotina, kad jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymių. Dėl to kaltinamasis V. K. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

T. U. Gailiūnienė