VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. I. skundo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą priėmimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. I. kreipėsi į teismą, skundu prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT, Tarnyba) 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 4G-14187, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo (toliau – ir sprendimas), ir įpareigoti VVTAT išnagrinėti jo prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė terminą paduoto skundo trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
3.1. pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėjo, jog pareiškėjas reiškia du neturtinio pobūdžio reikalavimus – panaikinti VVTAT sprendimą ir įpareigoti VVTAT išnagrinėti jo prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės – už kuriuos mokėtinas 220 Eur (110 Eur x 2) dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
3.2. Taip pat pažymėjo, kad nors skunde yra nurodoma, jog kartu su juo yra teikiami 4 priedai, tačiau nei vienas iš jų teismui nėra pateiktas, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti VVTAT sprendimą (kartu su juo metaduomenimis (priėmimo data, registracijos Nr.)), duomenis, patvirtinančius, kada pareiškėjas gavo VVTAT sprendimą, bei visus skunde nurodomus jo priedus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties dalį dėl nustatytų trūkumų, susijusių su įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo pateiktą skundą kaip ieškinį bendrąja prasme. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimai, priimti nagrinėjant vartojimo ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis ir 29 straipsnio 2 dalis numato teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, jei besikreipiančiojo subjekto netenkina VVTAT priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Tuo tarpu iš VTAĮ 29 straipsnio 3 dalies normos matyti, kad joje numatyta ne VVTAT galutinių sprendimų, kuriais patenkintas, iš dalies patenkintas arba atmestas vartotojo prašymas dėl ginčo esmės, ginčijimo tvarka, bet VVTAT procedūrinių sprendimų, kuriais ginčas nėra išnagrinėtas, apskundimas teismui. Todėl skirtingai nei VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 2 dalies atveju, VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis tiesiogiai įtvirtina VVTAT sprendimų, kuriais ginčas nėra išnagrinėjamas iš esmės, apskundimo mechanizmą, bet ne savarankišką ginčo šalies kreipimąsi į teismą dėl ginčo išsprendimo. Iš VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 2 dalies matyti, kad nesutinkant su VVTAT sprendimu, kuriuo vartojimo ginčas išnagrinėtas iš esmės, bendrosios kompetencijos teismui pareiškiamas būtent ieškinys dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės CPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis nenumato, kad VVTAT procedūrinis sprendimas, šiuo atveju – sprendimas atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, bendrosios kompetencijos teismui skundžiamas būtent pareiškus ieškinį CPK nustatyta tvarka. Be to, teisminė sprendimų priėmimo kontrolė, teismų instancijų sistema lemia, kad teismų sprendimai, priimti ieškinio pagrindu, t. y. išnagrinėjus ginčą iš esmės, yra skųstini apeliacinės instancijos teismui. Tuo tarpu VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis tiesiogiai numato, kad bendrosios kompetencijos teismo nutartis dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. Vadinasi pirmoji instancija VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytiems skundams nagrinėti kartu yra ir paskutinė (galutinė) instancija.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad žyminis mokestis mokėtinas už du atskirus neturtinius reikalavimus, kadangi, panaikinus ginčijamą VVTAT sprendimą, skundo nagrinėjimas iš naujo būtų savaime suprantama ir logiška VVTAT sprendimo panaikinimo pasekmė, nes vien VVTAT sprendimo panaikinimas savaime pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių ir nebūtų pasiektas VVTAT sprendimo apskundimo tikslas – pareiškėjo prašymo nagrinėjimas VVTAT.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
7. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl termino skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylos duomenimis, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 4G-14187 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su VVTAT sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. be kita ko, įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį.
10. Pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui; teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
11. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio klausimas jau buvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme – Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, kad VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis nenustato konkrečios procedūros, kuri turi būti taikoma nagrinėjant pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį paduotą skundą; teisės normoje tik pažymėta, jog teismas dėl procedūrinio Tarnybos sprendimo priima nutartį, kuri yra neskundžiama; esant tokiai nuostatai, skundas dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo negali būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka; [...]; įvertinus tai, kad VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis nurodo, jog byla baigiama neskundžiama nutartimi, sprendžiama, kad toks skundas turi būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka; CPK nėra specialių normų, kurios būtų numatytos VTAĮ 29 straipsnio 3 dalies tvarka paduoto skundo nagrinėjimui, todėl daroma išvada, kad skundas turi būti nagrinėjamas pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-899-580/2018).
12. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktu, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus CPK V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka.
13. Taigi konstatuotina, kad įpareigojimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo skundžiama nutarties dalimi nustatytas nepagrįstai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už paduotą skundą, panaikinti ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjas A. I. įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už paduotą skundą, ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė