Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-04][nuasmeninta nutartis byloje][2S-774-565-2021].docx
Bylos nr.: 2S-774-565/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Sodininkų bendrija "Dovana" 9151572 suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bendrosios nuostatos.
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
Atskirieji skundai
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Atsisakymas priimti ieškinį
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Ieškinys

?

Civilinė byla Nr. 2S-774-565/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01859-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5; 3.4.5.2.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 4 d.

         Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam buvo suteiktas 6 arų žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

2.       Pareiškėjas nurodė, jog yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir naudojasi 6 arų ploto sodo sklypu, plane pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Sodo sklypas pareiškėjui yra suteiktas 1992 metais. Pareiškėjas 1992 m. rugsėjo 20 d. buvo pateikęs Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus raj. skyrius) prašymą pirkti jam skirtą sodo sklypą. Sodo sklypas buvo įkainuotas ir pareiškėjui pateiktas mokėjimo pranešimas dėl sodo sklypo pirkimo-pardavimo kainos sumokėjimo. Pareiškėjas 1992 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo mokėjimo pranešime nurodytą sodo sklypo kainą ir buvo įsitikinęs, kad pirkimo-pardavimo kainos sumokėjimas užbaigia pirkimo-pardavimo sandorį, todėl papildomai nesikreipė dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pareiškėjas negali įteisinti sodo sklypo nuosavybės savo vardu, nesudaręs sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus raj. skyrius pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jam yra suteiktas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o, tokių dokumentų neturint, pareiškėjui buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žemės sklypas, dėl kuriuo suteikimo yra prašoma nustatyti juridinį faktą, yra adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 446 straipsnio nuostatomis, tokiu atveju, kai juridinę reikšmę turintis faktas nustatinėjamas su tikslu gauti nuosavybę – nekilnojamąjį turtą, pareiškimas turi būti paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui, šiuo atveju žemės sklypo buvimo vietos apylinkės teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismui.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

5.       Pareiškėjas V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.                      pareiškėjo prašymas nėra susijęs su žemės sklypo sodininkų bendrijoje nuosavybės fakto nustatymu. Pareiškimo dalykas yra žemės sklypo suteikimo fakto nustatymas;

5.2.                      pareiškėjas naudojasi sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiu žemės sklypu nuo 1992 metų ir yra šios bendrijos narys. Sodininkų bendrijų veiklą 1992 metais reglamentavo Tipiniai sodininkų bendrijų įstatai, patvirtinti LTSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 61. Šis teisės aktas nustatė žemės sklypelių skyrimo (suteikimo) sodininkų bendrijų nariams sąlygas. Įstatai nenustatė žemės sklypelių suteikimo nuosavybės teisėmis, teisė įsigyti nuosavybės teisėmis žemės sklypelius sodininkų bendrijos nariams buvo nustatyta kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos taisyklės). Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose taisyklės, patvirtintos minėtu Vyriausybės nutarimu, nustato asmenis, turinčius teisę pirkti sodų teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus. Tokių asmenų tarpe yra sodininkų bendrijų nariai, kuriems yra suteikti žemės sklypai. Taigi, pareiškėjas siekia įrodinėti žemės sklypo suteikimo faktą, bet ne nuosavybę į jį;

5.3.                      pareiškėjas 2016 metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą įforminimo užbaigimo, tačiau jam buvo nurodyta pateikti įrodymus apie žemės sklypo suteikimo faktą. Pareiškėjas neturi reikalaujamų įrodymų, tokių dokumentų pareiškėjui nepateikė ir archyvai. Kitais būdais pareiškėjas neturi galimybių patvirtinti žemės sklypo suteikimo fakto, kaip tik kreipiantis į teismą;

5.4.                      pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, todėl bylos teismingumas negali būti perkeltas Vilniaus regiono apylinkės teismui, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkinamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypas, dėl kuriuo suteikimo yra prašomas nustatyti juridinis faktas, yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas turi būti paduodamas žemės sklypo buvimo vietos apylinkės teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

11.       Bylų teismingumas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo numatytas CPK 446 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Kitų atvejų, kuomet pareiškimų dėl juridinių faktų nustatymo teismingumas gali būti siejamas su kitokiu, nei pareiškėjo gyvenamosios vietos, kriterijumi, įstatyme nenumatyta. 

12.       Pagal CPK 446 straipsnį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal išimtinio teismingumo taisyklę nagrinėjamos tik tuo atveju, kai yra pareikštas reikalavimas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo tarpu iš pareiškėjo suformuluoto reikalavimo – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam buvo suteiktas 6 arų žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad pareiškimu nėra siekiama nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto.

13.       Pareiškėjas savo pareiškime nurodo, kad jam nuo 1992 metų yra suteiktas 6 arų žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat, kad nuo 1992 m. pareiškėjas yra šios bendrijos narys. Pareiškėjas nurodė, jog 1992 metais siekė įgyti nuosavybę į jo naudojamą žemės sklypą – pateikė prašymą, sumokėjo sklypo kainą ir buvo įsitikinęs, kad žemės sklypo nuosavybės teisės įforminimas yra užbaigtas, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjas negali įteisinti sodo sklypo nuosavybės savo vardu, nesudaręs sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Pareiškėjas 2016 metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą įforminimo užbaigimo, tačiau jam buvo nurodyta, kad būtina pateikti įrodymus apie žemės sklypo suteikimo faktą. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regioninį Valstybinį archyvą, tačiau gavo atsakymą, kad dokumentų apie sodo sklypo skyrimą V. A. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nerasta. Pareiškėjas neturi kitų galimybių pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus raj. skyriui sodo sklypo skyrimą patvirtinančių įrodymų, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodytiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė turimus rašytinius įrodymus.

14.       Taigi, kaip matyti iš pareiškimo reikalavimo ir jo turinio, pareiškėjas sieks įgyti nuosavybės teisę į 6 arų valstybinės žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus r., kuris jam buvo suteiktas 1992 metais, tačiau pirmiausiai Nacionalinei žemės tarnybai pareiškėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius šio žemės sklypo suteikimo jam faktą. Pareiškėjo pareikštas reikalavimas yra pakankamai aiškus ir jis atitinka dėstomoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškimu nėra siekiama nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526–529 straipsniai). Pareiškimu siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui buvo suteiktas naudotis 6 arų žemės sklypas plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Teismui patvirtinus šį faktą, pareiškėjas turės galimybę užbaigti reikiamas procedūras ir įteisinti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą.

15.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju netaikytina išimtinio teismingumo taisyklė, nustatyta CPK 446 straipsnyje.

16.       Pareiškėjas nurodo, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog nurodytu adresu pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, taigi pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

17.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės