Civilinė byla Nr. e2-1020-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01106-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pelnesa“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pelnesa“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pelnesa“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Sesnita“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d.

2.       Nemokumo administratorė su 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. prašymais kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti BUAB „Pelnesa“ kreditorių finansinius reikalavimus.

                                          II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi nemokumo administratorės UAB „Sesnita“ prašymus tenkino ir BUAB „Pelnesa“ bankroto byloje patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

4.       Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorės neginčijamų, įstatymo nustatytu terminu pareikštų ir dokumentais pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnis, kurio nuostatos šiuo atveju taikomos.

5.       Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, teismas patvirtino nemokumo administratorės pateiktus neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus.

                         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6.       BUAB „Pelnesa“ nemokumo administratorė UAB „Sesnita“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį – nurodyti, kokiai kreditorių reikalavimo tenkinimo eilei priklauso tam tikras kreditorius bei nurodyti iš ko susideda kreditoriaus finansinis reikalavimas, kad būtų aišku, kokia apimtimi kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami pirmuoju etapu ir kokia antruoju. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, nenurodydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir nurodydamas bendrą kreditorių finansinio reikalavimo sumą, neišskiriant palūkanų bei netesybų dydžio. Nutartis neinformatyvi ir gali klaidinti kreditorius, dėl to gali kilti ginčai.

6.2.                      Šiuo atveju yra dvi kreditorių eilės, pirmoje kreditorių eilėje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyrius, o antroje eilėje – visi likę kreditoriai, tačiau nutartyje visi kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti neišskiriant jų reikalavimų tenkinimo eilės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnyje.

6.3.                      Teismas taip pat neišskyrė iš ko susideda kreditorių finansinis reikalavimas, nors administratorė tokią informaciją yra nurodžiusi pateiktame prašyme patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus.

7.       BUAB „Pelnesa“ kreditoriai atsiliepimų į nemokumo administratorės UAB „Sesnita“ atskirąjį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

9.       Nagrinėjamu atveju UAB „Pelnesa“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

11.       Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

12.       Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi nemokumo administratorės UAB „Sesnita“ prašymus tenkino ir BUAB „Pelnesa“ bankroto byloje patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius – 7 559 Eur; 2) UAB Legal Balance – 24 686,71 Eur; 3) UAB HC Betonas – 6 733,03 Eur; 4) UAB „Suvirinimo technika“– 665,1 Eur; 5) UAB „Ottensten“ – 33,91 Eur; 6) antstolė A. K. – 462,81 Eur; 7) antstolis G. S. – 82,22 Eur. BUAB „Pelnesa“ nemokumo administratorė UAB „Sesnita“ atskiruoju skundu neginčija kreditorių ir jų finansinių reikalavimų dydžio. Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl atskirajame skunde keliamų klausimų (dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir skolos bei delspinigių sumų išskyrimo) iš viso nepasisakė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra apeliacinio apskundimo objekto.

13.       Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Sutiktina, kad šia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. Tačiau kartu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė tokią nutartį skųsti administratoriui, kreditoriams, kuriems jos priimtos ir kitiems kreditoriams, tenkinantiems šioje 6 dalyje įtvirtintas sąlygas.

14.       Taigi šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to teismas, gavęs nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be ginčo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, turėjo galimybę tokį skundą vertinti kaip prašymą išspręsti keliamus klausimus ir patikslinti nutartį, kurioje nurodyti patvirtintų kreditorių reikalavimų eilę (ĮBĮ 35 straipsnio 2, 3, 4 dalys) bei patvirtintą finansinio reikalavimo sumą konkretizuoti, išskiriant konkrečią skolą, delspinigius, kadangi patvirtinti finansiniai reikalavimai pagal nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais (ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalis).

15.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje, kuria patvirtintas BUAB „Pelnesa“ kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis, dėl atskirajame skunde keliamų klausimų (dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir skolos bei delspinigių sumų išskyrimo) pirmosios instancijos teismas nepasisakė, todėl nagrinėjamu atveju nėra apeliacinio apskundimo objekto. Tuo pagrindu apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pelnesa“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                Artūras Driukas

Asta Radzevičienė