Administracinė byla Nr. I-237-624/2010

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo V. A. Š. atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei Pimpytei, nedalyvaujant pareiškėjui V. A. Š. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. Š. skundą atsakovei Valstybinei  mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas V. A. Š. pateiktame patikslintame skunde (toliau – ir skundas) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2008-02-06 sprendimą Nr. 68-27, kuriuo patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2007-12-11 sprendimas Nr. (04)-K3-475, bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2008-05-09 sprendimą Nr. S-88(7-47/2008) toje dalyje, kuria nuspręsta pagal 2005 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio permokos pareiškėjui negrąžinti, o užskaityti V. P.. Nurodo, kad 2008-05-09 MGK sprendimas Nr. S-88 (7-47/2008) buvo priimtas neteisingai pritaikius pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, kurie turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. 2001-09-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jo motina V. P. iš U. K. įsigijo 2,68 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. Šio žemės sklypo paskirtis 2003-11-04 iš žemės ūkio paskirties buvo pakeista į namų valdą, o žemės sklypas padalintas į 13 sklypų. V. P. 2004-11-10 12 žemės sklypų padovanojo pareiškėjui. Kadangi nuo žemės sklypo pirkimo datos buvo praėję daugiau kaip 3 metai, prieš dovanodama žemę, atliko turto vertinimą. Todėl dovanojimo sutartyje nurodyta vertė atitinka dovanojimo metu buvusią sklypų rinkos kainą. Pareiškėjas 9 žemės sklypus 2004-12-10 dovanojimo verte, t. y. už 1 098 200 Lt, pardavė UAB „Baltų žemės“, dėl to įmonė Kauno AVMI pervedė 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno AVMI su prašymu perskaičiuoti ir grąžinti 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) permoką. Tačiau mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad 2004-11-10 žemės sklypų dovanojimo sutartimi buvo siekiama padidinti vėliau parduotų žemės sklypų vertę ir formaliai atitikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) reikalavimus, išvengti GPM mokėjimo nuo V. P. vykdytos individualios veiklos, todėl atsisakė grąžinti jam 193 800 Lt GPM permoką ir ją užskaitė V. P.. Taip pat nurodo, kad MGK nurodė, kad kadangi jo motina V. P. turėjo 45 proc. akcijų bei dirbo UAB „Baltų žemės”, kuriai jis pardavė minėtus žemės sklypus, V. P., sudarydama sandorį ne su bendrove tiesiogiai, o dovanodama žemės sklypus sūnui, siekė gauti mokestinės naudos ir išvengti GPM. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, kad žemės sklypų įvertinimą užsakė ne pardavėjas ar pirkėjas (UAB „Baltų žemės”), o V. P., žemės sklypai įvertinti ta pačia verte, už kurią netrukus po dovanojimo buvo parduoti įmonei. Be to, UAB „Baltų žemės” 2004-10-30 (dar prieš sudarant dovanojimo sutartį) pateikė paraišką AB „Vilniaus bankas” paskolai gauti, kurioje, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodė vėliau pareiškėjo įmonei parduotus sklypus. Tokie teiginiai bei išvados yra nesuprantami verslo logika ar ūkine prasme. Nuo žemės sklypų pirkimo datos buvo praėję daugiau kaip 3 metai, tad natūralu, kad motina, prieš dovanodama žemę sūnui, atliko šio turto vertinimą. Todėl dovanojimo sutartyje nurodyta vertė atitinka rinkos kainą, kuri buvo dovanojimo metu. Niekas kitas, būtent dovanotoja - V. P. - ir turėjo užsakyti vertinimą nepriklausomų ekspertų agentūroje, kad sandoris atitiktų rinkos vertę. Kadangi UAB „Baltų žemės“ dirba daug su pareiškėju susijusių asmenų, todėl vėlesnis žemės sklypų pardavimas buvo pagrįstas nepriklausomo turto vertintojo pažyma, t. y. pirkimo kaina atitiko rinkos kainą. Jokie mokesčių įstatymai nedraudžia pirkti ar parduoti saviems, jei toks pirkimas - pardavimas atitinka rinkos kainas. Pareiškėjas, parduodamas nekilnojamą turtą, kurį jis gavo 2004-11-10 dovanojimo sutartimi, bei investuodamas jį į bendrovę, atliko vienkartinį sandorį nekilnojamuoju turtu. Tai, kad UAB „Baltų žemės“ paraiškoje paskolai gauti prievolės įvykdymo užtikrinimui nurodytas bendrovės akcininkės turtas, neįrodo, kad vėliau vykę sandoriai apsimestiniai. Fiziniam asmeniui (t. y. V. P.) sutikus ir bankui neprieštaraujant, įmonė, neturėdama laisvo neįkeisto turto, pasirinko optimaliausią tuo metu verslo sprendimą, siekdama gauti lėšų, būtinų įmonės veiklos vystymui užtikrinti. MGK nepagrįstai konstatavo, kad sklypų dovanojimo metu vykusios pareiškėjo tėvų skyrybos, kurių metu buvo dalijamas turtas, dėl to minėti sklypai atiteko pareiškėjui, nėra pakankama priežastis dovanojimo sandoriui pagrįsti. Pažymėjo, kad MGK išvada, jog pareiškėjo nurodyta minėta aplinkybė yra nepagrįsta jokiais įrodymais, bei akcentuojamas faktas, kad pareiškėjo tėvų skyrybos įvyko 2001-09-07, kai, tuo tarpu, ginčo sklypus V. P. įsigijo 2001-09-17, t. y. jau po skyrybų, o dovanojimo sutartyje V. P. nurodė, kad sklypai įsigyti iš jos asmeninių santaupų, todėl dovanojimo sandoris negali būti aiškinamas kaip natūrali sutuoktinių valios nutraukiant santuoką vykdymo išdava, nepagrįsta. V. P. atliktas minėtų žemės sklypų dovanojimas pareiškėjui buvo įvykdytas išimtinai dėl moralinių paskatų, kaip įsipareigojimas buvusiam sutuoktiniui, kad jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančios lėšos arba iš tų lėšų gautas turtas turi atitekti sūnui. Šis argumentas paremtas ir tuo faktu, kad žemės sklypai buvo įvertinti nepriklausomų turto vertintojų, kad dovana atitiktų rinkos kainą. Taigi, dovanojimo sandorio tikslas buvo ne mokestinės naudos siekimas, o išskirtinai moralinių įsipareigojimų, vykdant buvusių sutuoktinių susitarimą, įgyvendinimas. Mokesčius apskaičiuoti taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. numatytą turinio prieš formą principą galima tik tuomet, kai nustatoma, kad tiriamojo sandorio tikslas yra vienintelis - gauti mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris turėjo kitus, ekonomiškai ar kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas iš šio sandorio gauna atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis Nr. A-719/2007). Įstatymas neįpareigoja tėvų, kokia forma vaikams padovanoti turtą, t. y. ar tėvams (dovanotojams) patiems parduoti turtą ir gautas pajamas už šio turto pardavimą padovanoti savo vaikams, ar vaikams padovanoti turtą, kad jį jie patys galėtų parduoti ir gautas lėšas naudotų savo nuožiūra savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas gautas lėšas už akcijų pardavimą panaudojo asmeninės nuosavybės teise turto įsigijimui, t. y. gautas 1 098 200 Lt lėšas už 9 iš 12 sklypų pardavimą pervedė į UAB „Baltų žemės” sąskaitą, akcinio kapitalo formavimui ir už tai įsigijo 10 982 vnt. UAB „Baltų žemės” akcijų. Taigi,  dovanojimo sandorio sudarymo tikslas nebuvo mokestinės naudos siekimas. Tiek nekilnojamojo turto ekspertui, tiek bet kuriam eiliniam asmeniui pareiškėjo atlikti ūkiniai veiksmai - nekilnojamojo turto sandoriai, yra aiškūs, suprantami ir turintys pagrįstą ekonominį tikslą: sandorių duomenys yra pateikti valstybinėms institucijoms laiku ir atvirai, laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų, - tiek turto vertės nustatymo atžvilgiu, tiek dėl veiksmų motyvų. Pats faktas, kad Kauno AVMI, kaip valstybės institucija, bando nustatinėti privačių asmenų sandorių sudarymo aplinkybes, nepateikdama jokių nemotyvuotų tokių išvadų argumentų, pažeidžia LR Konstitucijos 46 str. 1 d. bei Lietuvos įstatymuose deklaruotus sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principus (b. l. 4-7).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti tiek vietinio, tiek centrinio mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus, t. y. VMI 2008-02-06 sprendimą Nr. 68-27 ir Kauno AVMI 2007-12-11 sprendimą Nr. (04)-K3-475, taip pat MGK 2008-05-09 sprendimą Nr. S-88(7-47/2008). Tiek centrinis, tiek vietinis mokesčių administratorius savo sprendimuose nurodė tik motyvus, dėl ko GPM permoką užskaito V. P. ir negrąžina pareiškėjui, tačiau nenurodė tokio sprendimo juridinio pagrindo tam padaryti. GPMĮ 27 bei 32 str. numato, kad GPM permoka grąžinama MAĮ nustatyta tvarka, o minėto įstatymo 87 str. reglamentuoja mokesčių grąžinimo tvarką ir procedūrą. VMI viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarkos 7-1 p. numato, kad mokesčių permoka gali būti įskaityta tik to paties mokesčių mokėtojo mokestinėms nepriemokoms padengti, trečiajam asmeniui permoka gali būti užskaityta tik paties mokesčių mokėtojo prašymu. Pareiškėjas neprašė užskaityti mokesčio permokos V. P., todėl taisyklėmis nustatyta tvarka yra pažeista.             

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrėstą. Nurodo, kad Kauno AVMI, vykdydama MGK 2006-05-11 sprendimą Nr. S-134-(7-92/2006), atliko V. A. Š. pakartotinį patikrinimą ir surašė 2007-10-08 patikrinimo aktą Nr. GA11-2. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu tikrintas pareiškėjo GPM už 2005-01-19 ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2005 m. sausio mėn. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. ekonominės veikos nevykdė ir neturėjo teikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos už 2005 m. sausio mėn., todėl pakartotinio patikrinimo metu PVM sumažintas 181 813 Lt. Taip pat buvo konstatuota, kad pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 m. 193 800 Lt GPM permoka negrąžinama, o užskaitoma susijusiam asmeniui V. P. (buvusi V. P., V. Š.), kadangi V. P. mokestinio patikrinimo metu (2007-10-08 patikrinimo aktas Nr. GA11-4) nustatyta, kad gyventoja tęstinį laikotarpį, neįregistravusi individualios veiklos (V. P. tik 2005-03-10 įsiregistravo kaip asmuo vykdantis individualią veiklą) vykdė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius. Kauno AVMI 2007-12-11 sprendimu Nr. (04)-K3-475 patvirtino 2007-10-08 patikrinimo aktą Nr. GA11-2. Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą patvirtinti Kauno AVMI sprendimą. MGK 2008-05-09 sprendimu Nr. S-88(7-47/2008) taip pat atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino VMI sprendimą. UAB „Baltų žemės”, 2004-12-10 įsigijusi 9 žemės sklypus iš pareiškėjo, išskaitė iš išmokėtinos už žemės sklypą 1 098 200 Lt sumos 193 800 Lt GPM ir 2005-01-17 sumokėjo į biudžetą. GPMĮ 32 str. 1 d. įtvirtinta, kad gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių šio įstatymo 23 str. nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą daiktą perskaičiavimo, t. y., kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų pajamų atėmus šio įstatymo 19 str. nustatytas išlaidas. Pareiškėjas, vadovaudamasis nurodytąją GPMĮ nuostata, 2005-01-19 pateikė Kauno AVMI prašymą perskaičiuoti ir grąžinti 193 800 Lt pajamų mokesčio permoką. Tačiau mokesčių administratorius pareiškėjo ir jo motinos V. P. patikrinimo metu nustatęs, kad tarp šių asmenų sudaryta 2004-11-10 12 žemės sklypų dovanojimo sutartimi buvo siekiama padidinti vėliau parduotų žemės sklypų vertę ir formaliai atlikti GPMĮ reikalavimus, išvengti GPM nuo V. P. vykdytos individualios veiklos mokėjimo, atsisakė grąžinti pareiškėjui 193 800 Lt GPM permoką ir užskaitė ją susijusiam asmeniui V. P. . Patikrinimo metu nustatyta, kad 2001-09-17 V. P. pagal sutartį Nr. 8187 iš U. K. įsigijo 2,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., už 11 000 Lt. Kauno apskrities viršininko 2003-11-04 įsakymu Nr. 02-05-7095 minėtas 2,68 ha žemės sklypas padalintas į 13 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį - iš žemės ūkio paskirties į namų valdos sklypus. V. P. 2004-11-10 padovanojo 12 žemės sklypų individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. savo sūnui, t. y. pareiškėjui. Dovanojimo sutartyje šalys minėtus žemės sklypus įvertino 1 861 000 Lt pagal UAB „Ober-Haus” nekilnojamas turtas 2004-11-03 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 358K:04-KL, kurioje nurodyta visų žemės sklypų rinkos vertė -1 861 000 Lt. Žemės sklypų įvertinimą prieš atliekant dovanojimo sandorį UAB „Ober-Haus” nekilnojamas turtas Kauno filiale buvo užsakiusi V. P.. Po mėnesio, t. y. 2004-12-10, pareiškėjas, kuriam pagal įgaliojimą sandoryje atstovavo E. B. (nuo 2004-12-24 iki 2007-05-03 jis UAB „Baltų žemės” direktorius), viena sutartimi pardavė devynis žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., (iš padovanotų 12), UAB „Baltų žemės” už 1 292 000 Lt. Žemės sklypai buvo parduoti ta pačia verte, kuria jie buvo įvertinti dovanojimo metu. V. P. yra pareiškėjo motina, todėl pareiškėjo dovanojimo būdu iš V. P. gautas turtas GPM neapmokestinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki jo pardavimo praėjo trumpas laiko tarpas (vienas mėnuo) - 2004-12-10 pareiškėjas, pardavė 9 žemės sklypus UAB „Baltų žemės”. Į pareiškėjo sąskaitą 2005-01-17 UAB „Baltų žemės” pervedė 1 098 200 Lt ir tą pačią dieną į Kauno AVMI surenkamąją sąskaitą pervedė 193 800 Lt GPM už pareiškėją. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs lėšas iš UAB „Baltų žemės”, 1 098 200 Lt iš savo sąskaitos atgal pervedė į UAB „Baltų žemės” sąskaitą akcinio kapitalo didinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Baltų žemės” sandoriui finansuoti, ėmė paskolą iš AB Vilniaus bankas. Kauno AVMI sprendime pažymėjo, kad dėl paskolos derybos buvo pradėtos jau 2004 m. rudenį - paraiška paskolai gauti buvo pateikta 2004-10-30 (dar prieš dovanojimo sandorį). Šioje paraiškoje UAB „Baltų žemės”, kaip siūlomą prievolių įvykdymo užtikrinimą, siūlo 12 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., kurie įvertinti 1 861 000 Lt. Tokia pačia kaina buvo įvertinti ir V. P. priklausę žemės sklypai. Patikrinimo akte teisingai pažymėta, kad prieš sudarant dovanojimo sandorį, V. P. jau galėjo būti nusprendusi parduoti šį turtą ar jo dalį UAB „Baltų žemės”. Tą patvirtina ir ta aplinkybė, kad V. P. dirbo UAB „Baltų žemės” rinkodaros direktore ir kartu su sūnėnu M. J. buvo pagrindiniai UAB „Baltų žemės” akcininkai (prieš dovanojimo sutartį V. P. priklausė 45 proc., o M. J. - 55 proc. bendrovės akcijų). Pareiškėjo skundo argumentai, kad žemės sklypai jam buvo dovanojami dėl tėvų skyrybų, yra vertinami kritiškai. Iš byloje esančios medžiagos ir Gyventojų registro duomenų matyti, kad V. P. ir jos buvusio sutuoktinio G. Š. santuoka išregistruota dar 2001-09-21, tuo tarpu žemės sklypą, kuris vėliau buvo padalintas ir padovanotas pareiškėjui, V. P. įsigijo 2001-09-17, t. y. jau po skyrybų. Be to, pareiškėjo tėvų 1999-09-24 ir 2004-04-23 turto dalybų sutartyse šis žemės sklypas neminimas. V. P., sudarydama 2004-11-10 dovanojimo sutartį, pareiškė, kad sutarties sudarymo dienai nėra sudariusi santuokos (sutarties 3.5 punktas). Iš 2004-11-10 dovanojimo sutarties (3.1, 3.3 punktai) matyti, kad V. P. sūnui padovanotas turtas buvo jos asmeninė nuosavybė, įsigytas iš asmeninių lėšų, ji buvo vienintelė šio turto savininkė. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl šeimos turto padalijimo ir dovanojimo sutarties sudarymo motyvų yra nepagrįsti ir nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjas be savo paaiškinimų nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų, todėl neįrodė turto dovanojimo sandorio sudarymo tikslingumo. Tuo tarpu mokestinio ginčo byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog dovanojimo sandoriu tarp pareiškėjo ir V. P. buvo siekiama tik mokestinės naudos. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl mokesčio bazė ir mokesčio suma apskaičiuotos vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis. MAĮ 69 str. nuostatos taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos ir pan.). Tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotos dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio. Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius (b. l. 53-56).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju yra situacija, kai mokesčių mokėtojas, t. y. V. P., siekdama pasinaudoti GPMĮ 17 str. numatyta teise, formaliai perduoda turtą susijusiam asmeniui, t. y. pareiškėjui, kuris šiuo atveju yra tik formalus turto įgijėjas, todėl visos pajamos, gautos iš šio sandorio, pripažintos V. P. pajamomis. Dėl šios priežasties mokesčių administratorius, kaip ir teismas administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas V. P. mokestinis ginčas, taikydamas MAĮ 69 str., pripažino, kad GPM bazė pareiškėjui buvo perkelta formaliai. MAĮ 69 str. ir yra pagrindas atsisakyti grąžinti permoką pareiškėjui, kadangi nustatyta, kad pajamas gavo ne pareiškėjas, o V. P., atitinkamai nėra ką grąžinti.       

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo motina V. P. 2003-2005 m. vykdė neįregistruotą individualią veiklą, t. y. žemės pirkimo ir pardavimo sandorius. Vykdydama šią veiklą, 2001-09-17 įsigijo 2,68 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. už 11 000 Lt, padalino šį sklypą į 13 sklypų ir pakeitė jų naudojimo paskirtį. V. P. 2004-11-10 padovanojo savo sūnui – pareiškėjui – 12 sklypų. Po mėnesio, t. y. 2004-12-10, V. A. Š. pardavė 9 žemės sklypus UAB „Baltų žemės“. Sklypai buvo parduoti ta pačia verte, kuria buvo įvertinti dovanojimo metu. V. A. Š. tą pačią dieną, t. y. 2004-12-10, gautus pinigus pervedė atgal į UAB „Baltų žemės“ sąskaitą akciniam kapitalui didinti. Jei V. P. šių devynių sklypų būtų nedovanojusi sūnui, o pati pardavusi, ji butų turėjusi nuo gautų sumų mokėti GPM. Pažymėjo, kad žemės sklypų įvertinimą užsakė V. P., kuri kartu su sūnėnu M. J. buvo pagrindiniai UAB „Baltų žemės“ akcininkai. UAB „Baltų žemės” 2004-10-30 pateikė paraišką AB Vilniaus bankui paskolai gauti, kurioje, kaip siūlomą prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodė minėtus 9 žemės sklypus, kurie tuo metu dar priklausė V. P..  Pareiškėjas savo skunde teismui pateikė tik paaiškinimus, dėl ko V. P. dovanojo sklypus, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (b. l. 51-52).

Skundas netenkinamas.

Mokestinis ginčas kilo dėl Kauno AVMI atlikto pakartotinio mokestinio patikrinimo, kurio metu, patikrinus pareiškėjo V. A. Š. gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimo bei mokėjimo teisingumą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, vadovaujantis MAĮ 69 str. nuostatomis bei susijusio asmens V. P. patikrinimo aktu Nr. GA11-4, nurodyta pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 m. pajamų mokesčio 193 800 Lt permokos V. A. Š. negrąžinti, o užskaityti susijusiam asmeniui V. P. (MGK byla, b. l. 30-39). Pateiktu skundu pareiškėjas ginčija mokesčių administratorių ir MGK sprendimus aspektais, kuriais ginčijamais sprendimais pripažinta, kad MAĮ 69 str. 1 d. nuostatos pagrįstai taikytos pareiškėjo sudarytiems sandoriams, taip pat, kaip nurodė jo atstovė teismo posėdyje, 193 800 Lt pareiškėjo mokesčių permoka užskaityta susijusio asmens V. P. mokestinei nepriemokai padengti.    

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, pagrindai, kuriais Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimti sprendimai turėtų būti naikinami, nenustatyti: MAĮ 10 str. numato, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11-719/2007 2007-07-17 priimtoje nutartyje nurodė, kad aiškinant MAĮ 69 str. 1 d., pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą.

              Kaip nustatyta V. A. Š. ir V. P. mokestinių patikrinimų metu surinktais įrodymais bei ko iš esmės neginčija ir pareiškėjas, pareiškėjo motina V. P. 2001-09-17 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 8187 už 11 000 Lt įsigijo 2,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., kuris Kauno apskrities viršininko 2003-11-04 įsakymu Nr. 02-05-7095 buvo padalintas į 13 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į namų valdos. 2004-11-10 sudaryta dovanojimo sutartimi 12 žemės sklypų V. P., prieš tai atlikusi jai priklausančių 13 namų valdos žemės sklypų įvertinimą, padovanojo pareiškėjui V. A. Š., kuris 2004-12-10 sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi 9 iš minėtų 12 sklypų pardavė UAB ,,Baltų žemės”. Žemės sklypai 2004-12-10 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduoti ta pačia verte, kuria jie buvo įvertinti dovanojimo metu. UAB ,,Baltų žemės” iš V. A. Š. išmokėtinos už žemės sklypus sumos išskaitė GPM ir 2005-01-17 sumokėjo jį į biudžetą. Pareiškėjas V. A. Š., gavęs lėšas iš UAB ,,Baltų žemės”, tą pačią dieną (2005-01-17) jas pervedė atgal į UAB ,,Baltų žemės” sąskaitą akciniam kapitalui didinti. Dovanojimo sandorių sudarymo metu V. P. dirbo UAB ,,Baltų žemės” rinkodaros direktore ir kartu su sūnėnu M. J. buvo pagrindiniai UAB ,,Baltų žemės” akcininkai. Dar prieš sudarant sklypų dovanojimo sutartį, UAB ,,Baltų žemės” kreipėsi į AB ,,Vilniaus banką” ir pateikė paraišką gauti paskolai, kurioje kaip siūlomą prievolių įvykdymo užtikrinimą nurodė minėtus žemės sklypus, žemės sklypai buvo įvertinti ta pačia verte, už kurią vėliau po trumpo laikotarpio buvo jai parduoti (MGK byla, b. l. 46-76; administracinės bylos Nr. I-3835-602/08 I tomo b. l. 15-100, 181-191, II tomo b. l. 29-41). 

              Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat susijusio asmens V. P. mokestinio patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, kad pastaroji vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 19 p. nuostatą, numatančią, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių), tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius V. P. mokestinio patikrinimo metu, taip pat mokestinio ginčo su šia mokesčių mokėtoja priimtuose sprendimuose konstatavo, kad V. P. siekdama parduoti sklypus UAB ,,Baltų žemės” ir tuo pačiu išvengti GPM mokėjimo, sudarydama sklypų dovanojimo sandorį su sūnumi – pareiškėju V. A. Š., įteisino didesnę turto įsigijimo kainą ir sumažino turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumą. Šį mokestinį ginčą išnagrinėję MGK, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju GPM bazė pareiškėjui V. A. Š. perkelta formaliai, todėl, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d., už sklypų pardavimą yra pripažintinos būtent V. P. individualios veiklos pajamomis ir apmokestintinos GPM (administracinės bylos Nr. I-3835-602/08 I tomo b. l. 15-100, 181-191).       

Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pateikta   jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti nagrinėjant V. P. mokestinį ginčą, yra pagrindas pripažinti, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad 2004-11-10 dovanojimo sandoris dėl 12 namų valdos žemės sklypų buvo sudarytas siekiant formaliai perkelti GPM bazę pareiškėjui V. A. Š., atitinkamai - LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatos atkuriant tikrąsias sandorio sudarymo aplinkybes taikytos ir 1292000 Lt turto pardavimo pajamos už 9 namų valdos žemės sklypus pagrįstai priskirtos V. P. vykdytos individualios veiklos pajamoms.

Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje nurodyti teiginiai, susiję su aplinkybe, kad 193 800 Lt mokesčio permoka neteisėtai, t. y. nesant tam juridinio pagrindo, atsisakyta grąžinti pareiškėjui V. A. Š. ir nuspręsta užskaityti susijusiam asmeniui V. P., yra nepagrįsti: 1 292 000 Lt turto pardavimo pajamas už 9 namų valdos žemės sklypus pripažinus ne pareiškėjo V. A. Š. pajamomis, o V. P. vykdytos individualios veiklos pajamomis, mokesčių administratorius, tiek MGK turėjo pagrindą pasisakyti, kad UAB „Baltų žemės“ išskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas 193 800 Lt GPM pareiškėjui V. A. Š. negali būti grąžinamas bei užskaitomas asmeniui, kuris ir gavo šias pajamas – V. P., t. y. pripažinus, kad pareiškėjas negavo 1292000 Lt turto pardavimo pajamų, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl 193 800 Lt GPM grąžinamo, o klausimas dėl V. P., kuri ir pripažinta gavusi minėto dydžio turto pardavimo pajamas, apmokestinimo, išspęstas pastarosios mokestinio patikrinimo metu priimtais sprendimais.      

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo V. A. Š. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-05-09 sprendimo Nr. S-88(7-47/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-02-06 sprendimo Nr. 68-17, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-11 sprendimo Nr. (04)-K3-475 dalyse, kuriose nuspęsta pagal 2005 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją 193 800 Lt gyventojų pajamų mokesčio permokos V. A. Š. negrąžinti, o užskaityti susijusiam asmeniui V. P., panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                     Violeta Balčytienė

Arūnas Dirvonas

Ina Kirkutienė