Apeliacinė byla Nr. 1A-367-873/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16200-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jolitai Žylienei,
dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,
gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,
nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams D. R. ir V. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, jam skirta laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmė. A. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jam skirta laisvės apribojimo 11 mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, A. P. paskirta laisvės apribojimo 11 mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3, 5 punktais, kartu su A. P. paskirta bausme per visą jos laikotarpį skirti šie įpareigojimai: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; 2) atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 7 d., 21.10 val. iki 2018 m. balandžio 9 d., 15.56 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Nutrauktas procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, solidariai iš E. B. ir A. P. priteista D. R. 25 Eur turtinė žala ir 2500 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajai V. S. priteista 2000 Eur neturtinė žala. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. B., tačiau nuosprendis jo dalyje nėra apskųstas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. P. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ir E. B. 2018 m. balandžio 7 d., apie 20.40 val., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio (E. B. nustatytas 1,82 promilių girtumas, A. P. – 2,25 promilių girtumas), viešoje vietoje – ketvirtame namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sukėlė muštynes, kurių metu sumušė V. S. ir D. R., t. y. kartu bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. S. sudavė mažiausiais šešis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydami jai poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, keliuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdydamas V. S. sveikatą, o D. R. sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami jam nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, akių vokuose, poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, kairiame žande, kakle, nugaros kairėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, sumušimą kairio momens srityje, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, tuo padarydami D. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti (pagal BK 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis A. P. su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, savo kaltės ir veikos apimties neginčija, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė bausmę, kadangi buvo visos sąlygos taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 38 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant nuteistąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį susitaikiusį su nukentėjusiaisiais.
2.2 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 38 straipsnio ir atleisti nuteistąjį A. P. nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, nors jie tokią poziciją teisme išreiškė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visame procese nuteistasis nesinaudojo advokato teisinėmis paslaugomis. Nurodoma, jog nuteistasis nėra baigęs teisės mokslų, todėl nežinojo, kad įstatymas numato galimybę susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu, tokios teisės nuteistajam neišaiškino teisėja, nagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymima, jog tik po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, pasikonsultavus su teisininkais, nuteistasis suprato, kad turėjo galimybę susitaikyti su nukentėjusiaisiais (nukentėjusioji V. S. yra nuteistojo vaiko krikšto mama), todėl nedelsiant kreipėsi į juos.
2.3. Nuteistasis pažymi, kad teismo nustatytų faktinių aplinkybių neneigė, t. y. pripažino, kad su E. B. atvažiavo į svečius pas nukentėjusiuosius, vartojo alkoholinius gėrimus, po to kilo konfliktas ir muštynės. Tai, kad jis neprisimena konflikto priežasties ar suduotų smūgių kiekio ir eiliškumo, nereiškia, kad savo kaltės nepripažįsta, nėra nuoširdus ar bando sumenkinti savo vaidmenį. Nurodoma, jog kai kurių faktinių aplinkybių neprisiminimą lėmė jo būklė po pavartoto alkoholio. Nuteistojo A. P. manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nepagrįsta, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms ir teismų praktikai.
2.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog dar vykstant procesui, jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą už nukentėjusiųjų gydymą, atsiprašė nukentėjusiųjų, po teismo atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji A. P. atsiprašymą priėmė, jam atleido, materialinių pretenzijų neturi, apie tai buvo surašytas susitaikymo protokolas. Pažymima, kad žalos atlyginimas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra pripažįstamas atsakomybę lengvinančia atsakomybe.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo A. P. padarytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas priskiria prie mažiausiai pavojingų tyčinių teisės pažeidimų, t. y. nesunkių nusikaltimų. Nukentėjusiesiems nebuvo sukeltos sunkios ar nepataisomos pasekmės.
2.6. Nuteistasis pažymi, jog jo pozicija teisme dėl pareikšto kaltinimo, savanoriškas žalos atlyginimas, atsiprašymas bei susitaikymas su nukentėjusiaisiais, teistumo praeityje nebuvimas leidžia manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kita nuteistąjį A. P. charakterizuojanti medžiaga atitinka BK 38 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai jam netaikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutrauktina atleidžiant A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą
nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusieji nurodė, kad A. P. atlygino dalį žalos, E. B. jiems nieko neatlygino. Su A. P. jie susitaikė. Prokurorė nurodė, kad nėra visų sąlygų taikyti BK 38 straipsnį, prašė apeliacinio skundo netenkinti.
III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija savo kaltės taip pat nėra ginčo dėl veikos kvalifikacijos, tačiau apeliantas nesutinka su paskirta bausme, mano, jog yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Nuteistasis A. P. prašo baudžiamąją bylą jam nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad toks prašymas nepagrįstas.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015 nurodyta, jog BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
7. Byloje yra nukentėjusiųjų V. S., D. R. ir nuteistojo A. P. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusieji priėmė A. P. atsiprašymą, jam atleidžia, žala jiems pilnai atlyginta ir daugiau jokių turtinių pretenzijų dėl įvykio A. P. neturi (t. 2, b. l. 7). Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, nukentėjusieji V. S. ir D. R. parodė, jog nuteistasis jiems bendrai yra atlyginęs 2000 eurų, iš apelianto kiekvienas gavo po 1000 eurų. Be to, nukentėjusysis D. R. parodė, kad A. P., tame tarpe, atlygino turtinę žalą – 25 eurus, jie pretenzijų nuteistajam neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusieji susitaikė, iš dalies atlygino žalą, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. 8. 8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. P. bei E. B. padaryto nusikaltimo sunkumą ir dėl jų kiekvienam iš nukentėjusiųjų kilusias pasekmes nustatė, kad V. S. atlygintina 2000 Eur neturtinė žala, D. R. 2500 Eur neturtinė ir 25 eurų turtinė žala. Kadangi žala nukentėjusiesiems buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, teismas priteisė ją atlyginti solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje nėra apskųstas. Nukentėjusieji apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuteistasis A. P. jiems atlygino po 1000 eurų, tai yra mažiau nei pusę nukentėjusiems priteistos žalos. Nors nukentėjusieji nurodė, kad pretenzijų nuteistajam A. P. neturi, turtinė žala (25 eurai) atlyginta, tačiau šiuo atveju nėra BK 38 straipsnio 2 punkte nustatytos sąlygos - savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019 nurodyta, kad dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas atitinkančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tokia situacija yra daugiau išimtis negu bendra taisyklė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-21-942/2016). Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad aplinkybė, jog kaltininkas po nuosprendžio priėmimo moka žalos atlyginimą, savaime nėra lengvinanti atsakomybę, nes, visų pirma, tai yra nuteistojo prievolė pagal jam priimtą nuosprendį, už kurios nevykdymą gresia kita atsakomybė. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, vertindamas nukentėjusiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris, kaip minėta, šioje dalyje nėra skundžiamas, priteistų civilinių ieškinių dydį, iki šiol atlygintos žalos dalį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savo noru atlygino padarytą žalą. 10. Nuteistasis nurodo, kad teismo nustatytų faktinių aplinkybių neneigė, t. y. pripažino, jog su E. B. atvažiavo į svečius pas nukentėjusiuosius, vartojo alkoholinius gėrimus, po to kilo konfliktas ir muštynės. Pasak nuteistojo, tai kad jis neprisimena konflikto priežasties ar suduotų smūgių kiekio ir eiliškumo, nereiškia, kad savo kaltės nepripažįsta, nėra nuoširdus ar bando sumenkinti savo vaidmenį. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, tai nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl jos padarinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. 11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apeliantas paneigė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes: neigė sudavęs smūgius nukentėjusiesiems, nurodė, kad muštynėse nedalyvavo, niekam nesudavė, tik skyrė besimušančius E. B. ir D. R.. 2018 m. balandžio 8 d. įtariamuoju apklaustas A. P. visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog muštynėse nedalyvavo, niekam nesudavė, tik skyrė besimušančius E. B. ir D. R. (t. 1, b. l. 107). 2018 m. spalio 11 d. apklausos metu įtariamasis A. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies tiek, kad būdamas įvykio vietoje, neblaivus demonstravo nepagarbą aplinkai triukšmaudamas. Tai, kad sukėlė muštynes, mušė nukentėjusiuosius nepripažino, nurodė, kad bandė išskirti besimušančius E. B. ir D. R. (t.1, b. l. 109). 2018 m. rugsėjo 26 d. akistatoje tarp apelianto ir D. R. A. P. parodė, kad nukentėjusiojo nemušė, o bandė išskirti E. B. ir D. R. (t. 1, b. l. 112). 2018 m. rugsėjo 26 d. akistatoje tarp apelianto ir nukentėjusiosios V. S. A. P. parodė, kad norėdamas išskirti E. B. su D. R., trenkė nukentėjusiajai netyčia, neatsimena, ar griebė jai už gerklės, gulinčiam D. R. nespyrė, tiesiog praeidamas užkabino koja jo galvą (t. 1, b. l. 113-114). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. P. parodė, kad gindamasis galėjo suduoti ir Vaidai (S.). Jam atrodė, kad bandė išskirti E. B. ir D. R., bet pasirodo, kad ir jis dalyvavo tuose veiksmuose (t. 1, b. l. 170). 12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji iš esmės neprisiminė ir negalėjo paaiškinti nei vieno suduoto smūgio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra galimybės byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, pirmosios instancijos teismas A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad apeliantas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu daugelio aplinkybių neprisiminė, tyrimo metu savo kaltę neigė, teisme nebuvo visiškai nuoširdus. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, atskleidė aplinkybes, kurios patvirtina, jog prisipažinimas yra deklaratyvus ir formalus, o tai yra pagrindinė kliūtis konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka. Įvertinus nuteistojo parodymus matyti, kad jis iki galo neatskleidė nusikaltimo padarymo aplinkybių, motyvų bei priežasčių, savo kaltę bandė pateisinti suvartotu alkoholiu. Tokį nuteistojo A. P. neteisingą bylos faktinių aplinkybių iškraipymą teisėjų kolegija vertina kaip teismo klaidinimą, siekiant pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir sušvelninti savo vaidmenį darant nusikaltimą. Apeliantas tokiais savo veiksmais neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, atvirkščiai, bandė įtikinti teismą, kad faktinės aplinkybės buvo visai kitokios nei nustatytos. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl kaltininko atgailos nuoširdumo, toks prisipažinimas nelaikytas nei laisvanorišku, nei nuoširdžiu. 13. Kaip jau minėta, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, BK 38 straipsnis gali būti taikomas ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, kai yra nustatomos visos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų visumos atleisti apeliantą pagal BK 38 straipsnį. Tenkinti skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Arūnas Bartkus Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė |
|