VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant F. R. ir Renatai Anderson, vertėjaujant J. O. V. ir Ch., dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lajos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“ atstovui advokatui Pauliui Bružui, suinteresuotam asmeniui - buvusiam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lajos“ vadovui R. D., jo atstovei advokatei I. L., suinteresuoto asmens – kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Donteks“ vadovui O. L. ir atstovui advokato padėjėjui K. K., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu per zoom konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lajos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Būrai“ prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje - buvęs BUAB "Lajos" vadovas R. D., kreditoriai - VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Donteks“.

Teismas

n u s t a t ė :

BUAB „Lajos“ nemokumo administratorė UAB „Būrai“ (pareiškėja) pareiškė prašymą, kuriuo prašo pripažinti BUAB „Lajos“ bankrotą tyčiniu.

Pareiškėja nurodo, kad BUAB „Lajos“ vadovas nesiėmė jokių priemonių tam, kad kreditorių interesai būtų apsaugoti nuo prastėjančios bendrovės finansinės padėties. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo pripažinta, kad UAB „Lajos“ tapo nemokia 2018 m. sausio 29 d. Nors UAB „Lajos“ 2018 m. sausio 29 d. (vėliausiai) jau buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, įmonė toliau veikė, būdama nemokumo būsenoje, sudarinėjo sandorius, didino įsiskolinimus, todėl manytina, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia. Pagal UAB „Lajos“ 2017 m. gruodžio 31 dienos balansą įmonės turtas sudarė 155 119 Eur, o įsipareigojimai 160 573 Eur. Pagal UAB „Lajos“ 2018 m. spalio 10 dienos (bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai) balansą įmonės turtas sudarė 18 028 Eur (iš jų: atsargos - 1 964 Eur sumai; per vienerius metus gautinos sumos – 16 059 Eur.), o įsipareigojimai 177 428 Eur. Taigi per laikotarpį nuo įmonės nemokumo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, dėl blogo įmonės valdymo, įmonės padėtis pablogėjo iš esmės, t. y. įmonės įsipareigojimai padidėjo nuo 160 573 Eur iki 177 428 Eur, o turimas turtas sumažėjo nuo 155 119 Eur iki 18 028 Eur. Įmonė visą šį laikotarpį dirbo nuostolingai, tačiau prašymą iškelti bankroto bylą pateikė kreditorius, o ne vadovas. R. D. atliko tokius veiksmus, kurie pablogino jau nemokios UAB „Lajos“ bendrovės padėtį taip, kad esmingai pažeidė UAB „Lajos“ kreditorių teises. R. D. UAB „Lajos“ esant faktiškai nemokiai, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip didindamas įmonės įsiskolinimus kreditoriams. R. D., žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė per visą įmonės nemokumo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.; per šį laikotarpį, dėl blogo įmonės valdymo, įmonės padėtis pablogėjo iš esmės. Padidėjus įmonės įsipareigojimams, bei ženkliai sumažėjus turtui, sumažėjo įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus. Šiai dienai bendra visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 141 252,76 Eur. R. D. nevykdė ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Už šios pareigos nevykdymą 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismas skyrė R. D. 300 Eur baudą. Tuo metu, kai R. D. jau buvo kilusi pareiga perduoti visus įmonės dokumentus administratoriui, jis ne tik šios pareigos neįvykdė, tačiau jau įsiteisėjus įmonės bankroto bylai sudarinėjo susitarimus dėl skolų sudengimo (2018 m. spalio 1 d. bei 2018 m. lapkričio 6 d. sudengimai), tokiu būdu R. D. neteisėtai įgijo pirmenybės teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą apeinant ĮBĮ 35 str. nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tenkinimo proporcijas. 2019 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino bankroto administratoriaus prašymą pripažinti UAB „Lajos“ ir R. D. 2018 m. spalio 1 d. bei 2018 m. lapkričio 6 d. susitarimus dėl skolos sudengimo negaliojančiais; 3) UAB „Lajos“ 2018 metais įsigytų prekių (šilokų, skirtų stogų apželdinimui) iš viso 46 450 Eur sumai: - 2018 m. birželio 8 d. sąskaita-faktūra Nr. 225/06/2018 – 16 280 Eur sumai; - 2018 m. birželio 26 d. sąskaita-faktūra Nr. 298/06/2018 – 16 280 Eur sumai; - 2018 m. birželio 26 d. sąskaita-faktūra Nr. 299/06/2018 – 4 950 Eur sumai; - 2018 m. birželio 26 d. sąskaita-faktūra Nr. BILP18-0528 – 3 420 Eur sumai; - 2018 m. liepos 30 d. sąskaita-faktūra Nr. 24/07/2018 – 1 150 Eur sumai; - 2018 m. rugpjūčio 22 d. sąskaita-faktūra Nr. 20/08/2018 – 4 370 Eur sumai. Tačiau pusė šių įsigytų prekių (šilokų) buvo nurašyta, prekių nurašyta iš viso 23 607,57 Eur sumai: - 2018 m. birželio 29 d. nurašymo aktas Nr.1 – 11 262,57 Eur sumai; - 2018 m. rugpjūčio 19 d. nurašymo aktas Nr.2 – 4 400 Eur sumai; - 2018 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktas Nr.3 – 7 945 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. jau nuo 2010 m. užsiima stogų statyba ir apželdinimu, valdė 2 įmones užsiimančias analogiška veikla (UAB „Lajos“ ir UAB „Ekostogas“), toks didelis nurašytų (dėl sugadinimo, bei nustatyto trūkumo) prekių kiekis, kaip savo srities profesionalui, yra neracionalus. Akivaizdu, kad šie nurašymai buvo atlikti sąmoningai, kadangi nurašymai buvo atlikti būtent tada, kai didžiausias UAB „Lajos“ kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl UAB „Lajos“ bankroto bylos iškėlimo (pareiškimas pateiktas 2019 m. rugpjūčio 20 d., pranešimas apie kreipimąsi į teismą buvo pateiktas 2019 m. liepos 3 d.). Taigi, egzistuoja ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. nurodytas tyčinio bankroto požymis - įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, šiuo atveju konkrečiai ĮBĮ 8 straipsnyje 1 dalyje nurodytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatytos pareigos laiku perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus. Taip pat egzistuoja ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. nurodytas tyčinio bankroto požymis - įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

Suinteresuotas asmuo – kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (trumpinama - VSDFV) atsiliepimu į pareiškimą sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog UAB „Lajos“ VSDFV Vilniaus skyriuje draudėju įregistruota 2004 m. rugsėjo 7 d. Nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. įmonės vadovė buvo D. I., nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. spalio 23 d. įmonės vadovas buvo R. D.. Veiklos rūšys: architektūrinė ir inžinierinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos, žemės ūkis, medžioklė ir su tuo susijusi veikla, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. UAB „Lajos“ ne visada laiku mokėjo privalomas VSD įmokas. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „Lajos“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaudamasis VSD įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones - nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2018 m. liepos 26 d. kredito įstaigoms, kuriose skolininkas turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, pateikė 14 mokėjimo nurodymų. Mokėjimo nurodymai įvykdyti. Skolos išieškojimas 2016 m. gruodžio 30 d. buvo perduotas ir antstoliams. Kadangi draudėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, nuo 2018 metų trečio ketvirčio (R. D. vadovavimo bendrovei laikotarpyje) susidarė 294,59 Eur įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Lajos“ iškelta bankroto byla, 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus 294,59 Eur kreditorinis reikalavimas ir 1 200,00 Eur VSDFV Alytaus (dabar VSDFV Kauno skyrius) skyriaus kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bankroto byloje manytina yra tyčinio bankroto požymių. Skyrius neturi informacijos dėl UAB „Lajos“ netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. 

Suinteresuotas asmuo UAB „Donteks“ atsiliepimu prašė pripažinti bankrotą tyčiniu, pritaria nemokumo administratoriaus pareiškime išdėstytiems argumentams. Nurodė, jog bendrovės 2017 m. balanso duomenimis 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Lajos“ turtą sudarė 155 119 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 160 573 Eur, turėtų būti vertinamas balanse nurodytas UAB “Lajos” turtas. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BAUB “Lajos” ieškinį bendrovės vadovui R. D. (civilinės byla Nr. e2-1153-866/2021), bylos nagrinėjimo metu buvo nustatinėjamas bendrovės nemokumo momentas ir vertinamas 2017 m. gruodžio 31 d. UAB “Lajos” balansas. 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu minimoje civilinėje byloje duodamas paaiškinimus atsakovas R. D. dėl 2017 m. balanso nurodė, jog į bendrovės turtą (atsargas) buvo įtrauktos prekės įsigytos iš UAB “Donteks” už kurias nebuvo tinkamai atsiskaityta. Bendrovė su UAB “Donteks” iki 2017 m. gruodžio 31 d. neatsiskaitė, todėl nuosavybės į prekes neįgijo, tuo teismas, kuris sprendė klausimą dėl nesavalaikio bendrovės vadovo kreipimosi į teismą ir žalos atlyginimo, buvo suklaidintas, atsakovas pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles, galimai padarė ir nusikalstamą veiką. 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas bendrovės nemokumo momentą nustatė nuo 2018 m. sausio 29 d., nepaisant to bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau vykdė nuostolingą veiklą, tyčia privedė bendrovę prie bankroto. Be to nemokumo administratorius nepateikė informacijos dėl UAB “Lajos” vadovo vykdomų atsiskaitymų tretiesiems susijusiems asmenims, tokiu būdu sumažinant bendrovės turto dalį ir privedant bendrovę prie bankroto (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo <...> (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoto asmens nuomone valdymo organo - vadovo R. D. veiksmai nulėmę bendrovės privedimą prie tyčinio bankroto. R. D. prieš tampant UAB “Lajos” vadovui buvo žinoma šios bendrovės finansinė padėtis. 2017-10-03 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB “Donteks" susitarė su UAB “Lajos” atstovaujamos R. D. dėl prekių pardavimo. Pardavėjas prekes pirkėjui pristatė, tačiau už jas ilgą laiką delsė atsiskaityti ko pasėkoje UAB “Donteks” buvo priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius nustatė: (1) 2017-12-22 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “DU už 11 UZ BALTIC ILP” suma 250,00 EUR; (2) 2017-12-27 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas D. P. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “DU UZ 11 už BALTIC ILP ir skolos gražinimas” suma 150,00 EUR; (3) 2017-12-27 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas First finance į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “pinigų gražinimas už BALTIC ILP” suma 2752,84 EUR; (4) 2018-01-09 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas UAB Plamega į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “pagal susitarimą už BALTIC ILP” suma 400,00 EUR; 6 (5) 2018-01-12 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas UAB Lokta į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “už BALTIC ILP dėžutes” suma 17,18 EUR; (6) 2018-01-12 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas A. Š. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “dalis DU už 17-12 BALTIC ILP” suma 500,00 EUR; (7) 2018-01-12 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas A. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “dalis DU už 17-12 BALTIC ILP” suma 500,00 EUR; (8) 2018-01-12 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “dalis DU už 17-12 BALTIC ILP” suma 500,00 EUR; (9) 2018-01-16 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas TELIA LIETUVA AB į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “Už UAB Ekostogas” suma 106,01 EUR; (10) 2018-01-16 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “už BALTIC ILP KLIENTO NR. 34402” suma 217,67 EUR; (11) 2018-01-22 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas UAB Plamega į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “už BALTIC ILP” suma 1300,00 EUR; (12) 2018-03-23 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas UAB Vilniaus autotransportas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “Biuro mokestis už BALTIC ILP” suma 1000,00 EUR; (13) 2018-03-23 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “už BALTIC ILP pagal sut. SUT-210944” suma 334,89 EUR; (14) 2018-05-01 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas L. M. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “už BALTIC ILP” suma 1000,00 EUR; (15) 2018-05-03 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas UAB “Sergel” į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “pagal dok. 628077 už UAB Ekostogas” suma 33,60 EUR; (16) 2018-07-03 iš UAB “Lajos” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas mokėjimas UAB “Sodomanija” į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodyta “avansas už prekes” suma 4550,00 EUR (UAB “Lajos” banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2019-01-16 pridedamas, žr. Prieduose). Laikotarpiu nuo 2017-10-31 iki 2018-09-03 pagal turimus duomenis UAB “Baltic ILP” teikė įvairaus pobūdžio paslaugas (buto nuoma, projektavimo paslaugos, buhalterinės paslaugos, nuomos statybos darbams, sandėlio nuomos, prekes statybos darbams) UAB “Lajos”. UAB “Baltic ILP” veiklos nurodomos kaip plastikinių gaminių gamyba iš antrinių žaliavų, gaminių prekyba Lietuvoje ir užsienyje, architektūros ir kraštovaizdžio architektūros paslaugų teikimas. Viso 7 nurodytu laikotarpiu per tikėtinai fiktyvias paslaugas tiesiogiai su UAB “Lajos” susijęs asmuo UAB “Baltic ILP” išrašė sąskaitų už 64 183,18 Eur įskaitant PVM ). Laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-07-31 UAB “Ekostogas” pagal turimus duomenis nuomojo susijusiai UAB “Lajos” automobilį R. M. v.n. (duomenys neskelbtini) identifikacvimo Nr. (duomenys neskelbiami), kurio vertė nurodyta 2 890,00 Eur, už nurodyto automobilio nuomą buvo išrašytos PVM Sąskaitos faktūros viso bendroje sumoje už automobilio nuomą 5 082,00 Eur įskaitant PVM, o UAB “Baltic ILP” direktore laikotarpiu nuo 2011-04-07 iki 2011-11-05, laikotarpiu nuo 2013-02-21 iki 2017-01-23, laikotarpiu nuo 2017-12-11 iki 2018-07-11 buvo D. I.. UAB “Baltic ILP” direktoriumi laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2013-02-21, laikotarpiu nuo 2017-01-23 iki 2017-12-11 ir laikotarpiu nuo 2018-07-11 iki dabar yra R. D.. Atitinkamai UAB “Baltic ILP” dalyve (akcininke) laikotarpiu nuo 2011-04-07 iki dabar yra D. I.. UAB “Ekostogas” (įmonės kodas 302503843) direktoriumi laikotarpiu nuo 2010-04-27 iki dabar yra R. D., visą bendrovės laikotarpį R. D. buvo bendrovės dalyviu (akcininku). UAB “Navigatus” (įmonės kodas 304636454, buvęs pavadinimas UAB “Sodomanija”) direktoriumi laikotarpiu nuo 2018-11-08 iki dabar yra R. D., nuo 2018-11-07 iki dabar D. I. buvo bendrovės dalyve (akcininke). Kai UAB “Lajos” vadovaujama R. D., laikotarpiu nuo 2017-12-22 iki 2018-05-01 būdama nemoki, neturėdama galimybės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, tame tarpe ir UAB “Donteks” už susijusios UAB “Baltic ILP” prievoles tretiesiems asmenims sumokėjo 8 922,58 Eur, taip pat už galimai tariamas paslaugas, kurias gavo iš šios bendrovės įskaitant bet neapsiribojant buhalterinėmis paslaugomis (kadangi tikėtina neturi leidimo verstis šio pobūdžio veikla) buvo išrašyta sąskaitų už 64 183,18 Eur įskaitant PVM. Nuo 2018-01-16 iki 2018-05-03 būdama nemoki, neturėdama galimybės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, už susijusios UAB “Ekostogas” prievoles tretiesiems asmenims sumokėjo 139,61 Eur, taip pat už galimai tariamas paslaugas, kurias gavo iš šios bendrovės įskaitant bet neapsiribojant buhalterinėmis paslaugomis buvo išrašyta sąskaitų už 5082,00 Eur įskaitant PVM, o UAB “Sodomanija” sumokėjo  4 550,00 Eur avansą, kuris taip ir nebuvo grąžintas. R. D. pažeidė savo kaip vadovo fiduciarines pareigas veikti protingai, sąžiningai, lojaliai, vengiant interesų konflikto, taip pat aktyviais veiksmais atlikdamas mokėjimus susijusiems tretiesiems asmenims sumažino bendrovės turimą turtą ir tyčia privedė prie bankroto bylos. Be to bankroto administratorius neturi susitarimų pagal pagrindinius rangos darbus su UAB “Eikos statyba”, vadovas nėra perdavęs bankroto administratoriui sutarčių, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai, kaip baudos užsakovui UAB “Eikos statyba” (su nurodytu užsakovu atliko daugiau kaip 100 000,00 Eur mokėjimų / įskaitymų).

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo - buvęs UAB “Lajos” vadovas R. D. prašė nemokumo administratoriaus pareiškimą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1120/2021 konstatavo, jog UAB „Lajos“ tapo nemokia 2018 m. sausio 29 d. ĮBĮ tyčinį bankrotą tuo metu reglamentavo 20 straipsnis. Teismų praktikoje pažymima, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalis numato pareigas ir pasekmes jau įmonei tapus nemokiai. Nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti laikomas veiksmais, lėmusiais įmonės nemokumą, nes įmonė jau yra nemoki, o kreipimasis ar nesikreipimas jos mokumo jau niekaip neįtakoja, t.y. nėra jokio priežastinio ryšio tarp įmonės nemokumo ir savalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymas numato tik civilinę atsakomybę vadovui atlyginti dėl šios pareigos neįvykdymo kreditoriams padarytą žalą (kas, beje, buvo padaryta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1120/2021), bet neįvardija tai kaip pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad per laikotarpį nuo įmonės nemokumo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, dėl blogo įmonės valdymo, įmonės padėtis pablogėjo iš esmės, t. y. įmonės įsipareigojimai padidėjo nuo 160 573 Eur iki 177 428 Eur, o turimas turtas sumažėjo nuo 155 119 Eur iki 18 028 Eur, nutylėdamas faktą, kad tuo metu įmonė vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su savo kreditoriais. Po 2017 m. gruodžio 31 d., UAB “Lajos” tai pačiai UAB „Donteks sumokėjo 37 408,51 Eur (2018-01-10 – 11 500 Eur, 2018-01-17 – 10 000 Eur, 2018-02-26 – 4 000 Eur, 2018-03-13 – 1 900 Eur, 2018-03-28 – 8 000 Eur, 2018-05-10 – 508,51 Eur, 2018-05-25 – 1 500 Eur), t.y. sumažino skolą šiai įmonei. Ieškovę ir UAB „Eikos statyba“ siejo rangos teisiniai santykiai. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. įmonės įsipareigojimas pagal UAB „Eikos statyba“ pateiktas sąskaitas sudarė bendrai 140 474,75 Eur sumą, o UAB „Eikos statyba“ įsipareigojimai ieškovei sudarė 313 509,51 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1120/2021 21 punktas). UAB „Lajos“ su UAB „Eikos statyba“ buvo sudariusi rangos sutartį, pagal kurią atliko rangos darbus, tačiau vėluojant darbus atlikti laiku, UAB „Eikos statyba“ kaip užsakovas, nurodė UAB „Lajos“, kad samdys kitus rangovus, kurių darbą turės apmokėti UAB „Lajos“. Be to, buvo taikomos baudos už tam tikrų sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Būtent tokiu būdu ir susidarė UAB „Lajos“ 140 474,75 Eur prievolė UAB „Eikos statyba“. R. D., kaip įmonės vadovas, negalėjo numatyti šių priešpriešinių prievolių ir jų mąsto, todėl sąžiningai klydo dėl įmonės būsimų pajamų gavimo ir galėjimo atsiskaityti su kreditoriais. R. D. visus įmonės dokumentus yra perdavęs bankroto administratoriui, todėl kreipėsi į UAB „Eikos statyba“ dėl dokumentų gavimo, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokie dokumentai galėtų būti suteikti pareikalavus teismui. Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo - UAB „Lajos“, net atlikus priešpriešinį įskaitymą, iš UAB „Eikos statyba“ 2018 metais gavo 68 424,84 Eur, kurie buvo panaudoti atsiskaityti su kreditoriais – net 37 408,51 Eur buvo sumokėta didžiausiam kreditoriui UAB “Donteks”, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo sumokėta 7 768,74 Eur, buvo perkamos medžiagos, reikalingos darbams atlikti ir dengiamos kitos įmonės išlaidos. Visos išlaidos buvo susijusios su įmonės veikla, nėra jokių sandorių, kurie būtų nepagrįsti ar piniginės lėšos panaudotos ne atsiskaitymui su tiekėjais ar kreditoriais. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1120/2021 konstatavo, kad nemokumo atsiradimo momentas buvo 2018 m. sausio 29 d., tačiau balansas už 2018 metus turėjo būti sudarytas tik 2019 m. balandžio 30 d., taigi 2018 m. sausio 29 d. suinteresuotasis asmuo negalėjo žinoti apie įmonės nemokumą, nes tai dienai nebuvo sudaromas balansas. Su UAB „Donteks“ buvo tikimasi atsiskaityti gavus pinigus iš UAB „Eikos statyba“, ši aplinkybė konstatuota ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje: papildomai teisėjų kolegija vertina, kad aplinkybė, jog ieškovė ir UAB „Donteks“ pasirašė Priedą Nr. 2 pagrindžia, kad UAB „Donteks“ žinojo apie ieškovės atsiskaitymų sunkumus, bet sutiko toliau bendradarbiauti, papildomai numatydama už riziką piniginį atlygį – 10 procentų palūkanas. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad padidėjus įmonės įsipareigojimams, bei ženkliai sumažėjus turtui, sumažėjo įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, iš esmės vadovaudamasis tik balansu, tačiau nenurodo jokių veiksmų ar sandorių, kurie būtų privedę įmonę prie tyčinio bankroto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį. Tuo tarpu įmonės turtą, kaip nurodė ir suinteresuotasis asmuo UAB „Donteks“ atsiliepime į pareiškimą, būtent ir sudarė medžiagos, skirtos atlikti darbus pagal rangos sutartį su UAB „Eikos statyba“. Nepanaudojusi medžiagų, UAB „Lajos“ nebūtų galėjusi vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir atlikti darbų, atitinkamai gauti pajamas ir atsiskaityti su UAB „Donteks“. Darbų atlikimas padėjo atsiskaityti su daugeliu kreditorių. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, po 2018 m. sausio 29 d. atsiradę nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudarė tik 14 192,75 Eur, kai tuo tarpu įmonė padengė net 37 408,51 Eur skolą UAB „Donteks“. Nepagrįstas taip pat pareiškimo argumentas, kad tyčinio bankroto pagrindas yra aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo R. D. ne iš karto perdavė įmonės dokumentus bankroto administratoriui. Net Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad ši aplinkybė tik įrodo, kad atsakovas vėlavo iki mėnesio po bankroto bylos iškėlimo perduoti UAB „Lajos“ dokumentus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų. Pareiškėjas nepaaiškina, kaip pats dokumentų nesavalaikis perdavimas (mažiau nei vienu mėnesiu) įtakojo įmonės bankrotą, nes dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti. Pareiškime taip pat nepagrįstai nurodoma, jog tyčinį bankrotą patvirtina tai, kad suinteresuotasis asmuo R. D. jau įsiteisėjus įmonės bankroto bylai sudarinėjo susitarimus dėl skolų sudengimo (2018-10-01 d. bei 2018-11-06 d. sudengimai). Kai buvo atlikti sudengimai (kurių sumos itin mažos), UAB „Lajos“ jau ne tik buvo nemoki, bet netgi buvo iškelta bankroto byla. Taigi šitie sudengimai, įvykę po bankroto bylos iškėlimo, niekaip negalėjo įtakoti įmonės nemokumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Lajos“ 2018 metais įsigijo prekių (šilokų, skirtų stogų apželdinimui) iš viso 46 450 Eur sumai, tačiau pusė šių įsigytų prekių (šilokų) buvo nurašyta, prekių nurašyta iš viso 23 607,57 Eur sumai. Suinteresuotojo asmens skaičiavimu, atliekant darbus pagal rangos sutartį su UAB “Eikos statyba”, turėjo būti sunaudota 3620 m2 šilokų. Įsigyta buvo 4175 m2 šilokų. Taigi likutis turėjo būti 555 m2 (gavus dokumentus iš UAB „Eikos statyba“ bus galima nustatyti tikslų skaičių), atliekant nurašymą greičiausiai įsivėlė klaida. 2018 metų pavasaris ir vasara buvo ypatingai karšta ir sausa (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai pateikiamos informacija), dėl ko vykdant rangos darbus panaudoti šilokai išdegė ir juos teko pakeisti naujais (kokybės trūkumų taisymas). Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, dėl neįprastai ilgai užsitęsusios karštos vasaros, neįprastai karštos oro temperatūros tiek dienomis, tiek naktimis, R. D., net ir turėdamas didelę patirtį apželdinant stogus, negalėjo numatyti tokių oro sąlygų, nupirkti ir ant stogų pasodinti šilokai išdegė ir dėl to įmonė patyrė nemažus nuostolius. Suinteresuotasis asmuo UAB “Donteks” atsiliepime į pareiškimą nurodyti argumentai dėl balanso netikslumo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimo, o taipogi galimai padarytos nusikalstamą veikos nepagrįsti, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Donteks“ atsiliepime į apeliacinį skundą be kita ko nurodo, jog ieškovės 2017 m. balanse nurodyta turto vertė yra netiksli, nes į šią turto vertę yra įtrauktos ir UAB „Donteks“ tiektos prekės, už kurias ieškovė nebuvo apmokėjusi, tačiau teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą, nenustatė ieškovės finansinės apskaitos dokumentų trūkumų. Kadangi nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės 2017 m. balanse įrašytą turto vertę, teismas sprendžia vadovautis balanse nurodyta turto verte ir sprendžia, kad ieškovė tapo nemokia 2018 m. sausio 29 d. Taigi aplinkybės dėl turto įrašymo balanse jau buvo tirtos byloje, dėl jų pasisakė proceso šalys, teismas konstatavo, kad UAB „Donteks“ parduotos atsargos pagrįstai įtrauktos į balansą ir šioje nutartyje konstatuoti faktai sudaro prejudicinį faktą (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šalių sudarytos sutarties 1.4 p. šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į Prekes pirkėjui pereina tik pilnai atsiskaičius už įsigytas Prekes bei atlikus visus kitus Sutartyje nustatytus mokėjimus, tačiau iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties akivaizdu, kad UAB „Donteks“ ir UAB „Lajos“ siejo ne pirkimo-pardavimo sandoriai, o susitarimas, kad UAB „Donteks“ finansuos UAB „Donteks“ darbų atlikimą, įskaitant ir prekių įsigijimą. Šias aplinkybes patvirtina nutarties 41 , 42 punktai (paties UAB „Donteks“ vadovo 2018 sausio 23 d. el. laiškas pavadinimu „Finansavimo grąžinimo liko 6 dienos!“, faktas, kad už finansavimą buvo numatytas 10 % atlygis). UAB „Donteks“ buvo žinoma, kad prekės bus naudojamos darbų pagal rangos sutartį su UAB „Eikos statyba“ atlikimui, o už jas bus atsiskaitoma tik gavus iš UAB „Eikos statyba“ apmokėjimą už darbus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad šalys nesilaikė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (nutarties 37-42 punktai). Įgytos prekės buvo įtraukiamos į atsargas, nes priešingu atveju nebūtų buvę galima fiksuoti ir prievolės UAB „Donteks“, kadangi prievolei užfiksuoti atitinkamai turi būti įtrauktas ir prievolės pagrindas. Priešingu atveju būtų iškraipomas balansas. Suinteresuotasis asmuo UAB “Donteks” taip pat nurodo, kad UAB “Lajos”, vadovaujama R. D., būdama nemoki ir neturėdama galimybės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, už susijusios UAB “Baltic ILP” prievoles tretiesiems asmenims sumokėjo 8 922,58 Eur, taip pat už galimai tariamas paslaugas, kurias gavo iš šios bendrovė įskaitant bet neapsiribojant buhalterinėmis paslaugomis (kadangi tikėtina neturi leidimo verstis šio pobūdžio veikla) buvo išrašyta sąskaitų už 64 183,18 Eur įskaitant PVM. UAB „Donteks“ klaidingai nurodo nemokumo momentą, kuris jau yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Suinteresuotasis asmuo pats nurodo, kad UAB „Baltic ILP“ sąskaitų UAB „Lajos“ išrašė net už 64 183,18 Eur, tuo tarpu mokėjimų įvykdė tik 8 922,58 Eur, t.y. skola šiai įmonei liko 55 260, 60 Eur. Tuo tarpu kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo UAB „Lajos“ 2018 metais netgi 37 408,51 Eur (daugiausia) sumokėjo būtent UAB “Donteks”, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo sumokėta 7 768,74 Eur. Akivaizdu, kad UAB „Baltic ILP“ ne tik nebuvo teikiama pirmenybė, o netgi priešingai prievolės jai didžiąja dalimi liko nepatenkintos. UAB “Donteks” atsiliepime kelia klausimus dėl UAB “Baltic ILP” išrašytų sąskaitų pagrįstumo, tačiau šios sąskaitos bet kokiu atveju nebuvo pilnai apmokėtos, todėl vien tik jų išrašymas nepažeidė kitų kreditorių interesų. UAB „Baltic ILP“ veikla – prekyba aplinkotvarkos prekėmis, UAB „Lajos“ iš pastarosios pirko medžiagas, būtinas darbams atlikti – šilokais apželdinti stogus pagal rangos sutartį su UAB „Eikos statyba“ ir šios medžiagos buvo būtinos ir panaudotos vykdant projektą. UAB “Lajos” iš UAB “Baltic ILP” nuomojosi sandėlį, nes dalį įgytų medžiagų, įskaitant ir šilokus, sandėliavo. Pati įmonė savo sandėlio neturėjo, todėl buvo priversta sandėliavimo patalpas nuomotis. UAB “Lajos” projekto vykdymui samdė Ukrainos piliečius, su kuriais buvo susitarta, kad UAB “Lajos” užtikrins jiems gyvenamąją vietą. Būtent dėl šios priežasties ir buvo nuomojamas butas. UAB “Baltic ILP” dirbanti buhalterė J. L. pagal susitarimą tvarkė ir UAB “Lajos” buhalterinę apskaitą, UAB “Lajos” mokėdavo UAB „Baltic ILP“ už teikiamas buhalterines paslaugas. UAB “Baltic ILP” taip pat teikia kraštovaizdžio projektavimo ir formavimo paslaugas. Vykdant rangos sutartį su UAB “Eikos statyba”, atsižvelgiant į pirminiame projekte numatytus itin brangius projektinius sprendinius, siekiant sumažinti darbų sąnaudas ir panaudoti pigesnes medžiagas, buvo būtina keisti projektą. Projekto keitimo paslaugas atliko UAB “Baltic ILP” dirbanti kraštovaizdžio architektė D. I.. UAB “Donteks” nurodo, kad tretiesiems asmenims nepagrįstai buvo mokama už UAB “Baltic ILP”. Kadangi UAB “Lajos” turėjo didelių skolinių prievolių UAB “Baltic ILP”, dengiant skolą buvo ne tiesiogiai mokama UAB “Baltic ILP”, o sumokama jos nurodytam kreditoriui, tokia praktika yra įprasta, ką patvirtina ir 2018 m. gegužės 10 d. atliktas mokėjimas UAB „Skardvila“ už UAB „Donteks“. Dėl UAB „Donteks“ argumentų dėl automobilio nuomos nurodė, jog UAB “Lajos” turėjo daugiau naudos nei nuostolių dėl automobilio nuomos, nes iš esmės už naudojimąsi automobiliu realiai patyrė tik 139,61 Eur išlaidų ir kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti, UAB “Ekostogas” nebuvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. UAB „Ekostogas“ nepareiškė kreditorinio reikalavimo byloje, todėl faktiškai UAB „Lajos“ nuomojamu automobiliu pasinaudojo neatlygintinai, o nuostolius patyrė ne UAB „Lajos“ kreditoriai, o UAB „Ekostogas“. Be to, kaip nustatyta ir kitoje byloje, UAB „Lajos“ apyvartines lėšas medžiagoms, reikalingoms atlikti darbus pagal rangos sutartį, gaudavo iš UAB „Donteks“ (pastaroji finansuodavo medžiagų ir įrangos įsigijimą), todėl UAB „Lajos“ neturėjo apyvartinių lėšų automobilio įsigijimui, tačiau jis buvo būtinas vykti į objektą ir pan., tokiu būdu buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Tai nebuvo prabangaus automobilio nuoma, nuomos dydis nebuvo didelis, todėl sandoris nelaikytinas kaip pažeidžiančiu kitų asmenų teises. Tuo tarpu UAB „Sodomanija“ buvo sumokėta už realiai suteiktas paslaugas, tik mokėjimo paskirtyje buvo klaidingai nurodyta, kad tai yra avansas už prekes, šis mokėjimas atliktas už suteiktas paslaugas. UAB “Donteks” atsiliepime į ieškinį nurodo, kad byloje nėra dokumentų, susijusių su UAB “Eikos statyba” išrašytomis sąskaitomis UAB “Donteks”. Suinteresuotasis asmuo R. D., kaip įmonės vadovas, visus dokumentus yra perdavęs bankroto administratoriui, todėl mėgino kreiptis į UAB “Eikos statyba” dėl tam tikrų dokumentų kopijų pateikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad dokumentus pateiks teismui pareikalavus, prašo teismo dokumentus išreikalauti.

Kiti kreditoriai atsiliepimų ar duomenų reikšmingų tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimui nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas prašė tenkinti pareiškimą ir pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pareiškime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „Donteks“ vadovas ir atstovas advokato padėjėjas prašė tenkinti pareiškimą ir pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu atsiliepime į pareiškimą išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. D. ir jo atstovė advokatė prašė netenkinti pareiškimo atsiliepime į pareiškimą išdėstytais argumentais.

Pareiškimas atmestinas

Pareiškėja prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia teigdama, kad bendrovės vadovas R. D. nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu – bendrovei tapus nemokiai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dar labiau pablogino UAB „Lajos“ turtinę padėtį taip, kad esmingai pažeidė įmonės kreditorių interesus; bei tuo, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą nevykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir atliko skolų sudengimus, tuo bendrovė pažeidė CK įtvirtintą skolų mokėjimo tvarką, didelė prekių (šilokų) dalis manytina nepagrįstai buvo nurašyta. Pareiškėja nurodo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes įmonė neturėjo pakankamai turto atsiskaityti. Suinteresuotas asmuo UAB „Donteks“ pritaria pareiškėjos argumentams, taip pat nurodo, kad bendrovės vadovas pažeidė CK įtvirtintą skolų mokėjimo tvarką, mokėjimus atliko taip pat susijusioms įmonėms.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Nagrinėjamu atveju, bendrovės bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 28 d., nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d., t. y. negaliojant JANĮ, pareiškėjos prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra pareiškėjos tyčinio bankroto prašymo pagrindas, atlikimo metu, t.y. pagal ĮBĮ teisės normas, kurios taikytinos ir procesui.

Dėl ginčo esmės ir teismo pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą

Nagrinėjamam klausimui taikytino ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Taigi, pagal minimą reglamentavimą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (1); jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (2).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

Taigi, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo - minėtų pažeidimų (kreditorių teisių pažeidimo) ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Paminėtina, jog jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).

Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Kiekvienu atveju svarbu kuo tiksliau apibrėžti bendrovės nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus bendrovės nemokumo momentu bei nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą.

Pažymėtina, kad pareiškėja nurodo UAB „Lajos“ nemokumo momentą 2018 m. sausio 29 d. - taip kaip nustatyta šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčioje byloje – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-1162-1120/2021. Suinteresuotas asmuo R. D. taip pat su šiuo bendrovės nemokumo momentu sutinka. Nors suinteresuotas asmuo UAB „Donteks“ šias prejudicinę reikšmę turinčias nustatytas aplinkybes atsiliepime kvestionuoja, teismas pažymi, jog į jo atsiliepime nurodytus papildomus argumentus buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje.

Minimoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4597-262/2018 iškėlė UAB „Lajos“ bankroto bylą pagal trečiojo asmens UAB „Donteks“ pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. 

UAB „Lajos“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m. rugpjūčio 30 d. A. R. D. nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo registruotas įmonės vadovu. Remiantis 2017 m. balanso duomenimis, 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Lajos“ turtas sudarė 155 119 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 160 573 Eur.

Ieškovę ir UAB „Eikos statyba“ siejo rangos teisiniai santykiai. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. įmonės įsipareigojimas pagal UAB „Eikos statyba“ pateiktas sąskaitas sudarė bendrai 140 474,75 Eur sumą, o UAB „Eikos statyba“ įsipareigojimai ieškovei sudarė 313 509,51 Eur. Įmonės pirkimų įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė 127 300 Eur. Pagal 2018 m. balanso duomenis, 2018 m. spalio 10 d. UAB „Lajos“ turtas sudarė 31 371 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 190 996 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė BUAB „Lajos“ prašė priteisti žalą iš atsakovo R. D. dėl to, kad UAB „Lajos“ vadovas (atsakovas R. D.) laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. liepos 1 d.; toliau – ir ĮBĮ) nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

Pareigą įrodyti nemokumo atsiradimo momentą turi ieškovė. Nors nagrinėtoje byloje  buvo nustatyta, kad bankroto procese atsakovui – buvusiam bankrutuojančios UAB „Lajos“ vadovui R. D. buvo skirta bauda už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4597-262/2018), teisėjų kolegija nurodė, jog šios aplinkybės nepakanka, kad įrodinėjimo našta dėl nemokumo momento atsiradimo būtų perkelta atsakovui (R. D.), nes ji tik įrodo, kad atsakovas vėlavo iki mėnesio po bankroto bylos iškėlimo perduoti UAB „Lajos“ dokumentus (UAB „Lajos“ iškelta bankroto byla Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pradelsti ieškovės įsipareigojimai sudarė 93 229,15 Eur, t. y. nurodytą datą ieškovė buvo pradelsusi 88 118,28 Eur mokėjimą trečiajam asmeniui UAB „Donteks“, 471,90 Eur – UAB „Tilta“, 900 Eur – VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrui, 1 638 Eur – UAB „Personalo importo sprendimai“, 2 100,96 Eur – K. M.. Ieškovės turto vertė pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis sudarė 155 119 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė jau buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nemokumo momentą vertino pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimus, nes kiti įsipareigojimai, dėl kurių kreditoriniai reikalavimai nebuvo pateikti, tikėtina buvo padengti, jų atsisakyta ar pan. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į aplinkybę, kad beveik visi kreditoriniai įsipareigojimai buvo UAB „Donteks“, svarbu nustatyti, kada jie tapo pradelsti. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko (jos apeliaciniu skundu neneigė ir atsakovas). Byloje nėra ginčo, kad UAB „Lajos“ vykdė tik vieną projektą UAB „Eikos statyba“ užsakymu, kuriam neturėjo lėšų, o UAB „Donteks“ sutiko finansuoti UAB „Lajos“ projekto vykdymą.

Tarp įmonių buvo sudaryta 2017 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2017-14, pagal kurią UAB „Donteks“ įsipareigojo nupirkti UAB „Lajos“ projekto vykdymui reikalingas medžiagas, o pastaroji iš esmės gavusi atsiskaitymą iš UAB „Eikos statyba“ turėjo atsiskaityti su UAB „Donteks“, pagal šios pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Be to, UAB „Donteks“ pagal sutartį turėjo gauti 10 proc. atlygį už suteiktą paslaugą, nuo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumos (sutarties 2 priedas). Nustatyta, kad atlygis atliekamas su paskutiniu mokėjimu, tačiau pirkėjas sulygtą sumą gali sumokėti ir anksčiau. Sulygstant dėl atsiskaitymų tvarkos, sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas, už jam perduotas prekes, įsipareigoja sumokėti pagal sąlygas numatytas atskirame sutarties priede, kuris sudaromas kiekvienam prekių užsakymui. Pagal sutarties priedą Nr. 2, mokėjimų planas išdėliotas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Byloje pateikto balanso už 2017 m. duomenimis, įmonės turto vertė sudarė 155 119 Eur, kurį sudarė atsargos - 89 670 Eur ir per vienerius metus gautinos sumos – 63 574 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 160 573 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad ieškovės atsiskaitymo terminai su UAB „Donteks“ turi būti nustatyti vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties Priedu Nr. 1. Nustatyta, kad 2017 m. spalio mėn. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2017-14 įtvirtindamos atsiskaitymo pagal sutartį tvarką šalys nurodė, kad ieškovė už jai parduotas prekes, įsipareigoja sumokėti pagal sąlygas, numatytas atskirame sutarties priede, kuris sudaromas kiekvienam prekių užsakymui (sutarties 2.1 punktas). Sutarties Priede Nr. 1 yra pateiktas mokėjimų ir tiekimų planas iš kurio matyti, kad paskutinė mokėjimo data yra 2017 m. gruodžio 29 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šio mokėjimų plano buvo laikytasi, priešingai – UAB „Donteks“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų datos ir sumos nesutampa su nurodytomis grafike, byloje nėra prekių priėmimo–perdavimo aktų ir kt. Sutarties Priede Nr. 2 nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti 10 proc. atlygį už suteiktą paslaugą (prekių tiekimą su atidėtu mokėjimu). Suma apskaičiuojama pagal išrašytas UAB „Donteks“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras. Atlygis išmokamas su paskutiniu mokėjimu. Pirkėjas turi teisę sutartą atlygį išmokėti anksčiau sutarto termino. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje šalių sudarytų priedų turinys prie 2017 m. spalio mėn. pirkimo–pardavimo sutarties yra neaiškus, t. y. byloje esantys įrodymai ir žodiniai bei rašytiniai šalių paaiškinimai neaptvirtina, kad šalys laikėsi Priede Nr. 1 nurodyto tiekimo ir mokėjimų grafiko bei kurie ir kokiam konkrečiam laikotarpiui pagal Priedą Nr. 2 buvo atidėti mokėjimai UAB „Donteks“. Iš žodinių UAB „Donteks“ vadovo paaiškinimų 2021 liepos 29 d. teismo posėdžio metu akivaizdu, kad pati UAB „Donteks“ pirkimo–pardavimo sutarties Priede Nr. 1 išdėstytus terminus laikė preliminariais ir jais nesivadovavo, šie terminai buvo modifikuojami žodiniais UAB „Donteks“ vadovo ir atsakovo susitarimais. Kadangi aptartų rašytinių įrodymų pagrindu negalima daryti išvados dėl konkretaus šalių sutarto mokėjimo termino UAB „Donteks“, teismas, be kita ko, vertina šalių faktinį elgesį vykdant 2017 m. pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nors dalį PVM sąskaitų faktūrų UAB „Donteks“ išrašė 2017 m., tačiau iki pat 2018 m. birželio 25 d. nepateikė ieškovei nei vieno raginimo jas apmokėti, toliau tiekė prekes, už kurių dalį gavo apmokėjimą, o bankroto bylos iškėlimą ieškovei inicijavo tik 2018 m. rugpjūčio mėn. Remiantis bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad pretenziją dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo UAB „Donteks“ ieškovei pateikė tik 2018 m. liepos 3 d. Be to, nei vienoje UAB „Donteks“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas. Byloje yra UAB „Donteks“ vadovo el. laiškas atsakovui, rašytas 2018 sausio 23 d., pavadinimu „Finansavimo grąžinimo liko 6 dienos!“, kuriame nurodyta buvus žodinį susitarimą dėl prievolių įvykdymo termino: „Tavo duomenimis, iki mėnesio pabaigos turi būti grąžinta 67 038 Eur, nors tokios tendencijos nesimato – noriu gauti paaiškinimą, kaip tai bus padaryta“. Iš įrodymų visumos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad UAB „Donteks“ 67 038 Eur sumos iki 2018 m. sausio 29 d. nevertino kaip pradelstos. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad pati UAB „Donteks“ nelaikė, jog 2017 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovė turi apmokėti ankščiau kaip iki 2018 m. sausio 29 d. Papildomai teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė ir UAB „Donteks“ pasirašė Priedą Nr. 2, pagrindžia tai, kad UAB „Donteks“ žinojo apie ieškovės atsiskaitymų sunkumus, bet sutiko toliau bendradarbiauti, papildomai numatydama už riziką piniginį atlygį – 10 procentų palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms nepagrįsta vertinti, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą iki 2018 m. sausio 29 d.

Trečiasis asmuo UAB „Donteks“ atsiliepime į apeliacinį skundą be kita ko nurodė, kad ieškovės 2017 m. balanse nurodyta turto vertė yra netiksli, nes į šią turto vertę yra įtrauktos ir UAB „Donteks“ tiektos prekės, už kurias ieškovė nebuvo apmokėjusi. Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą, nenustatė ieškovės finansinės apskaitos dokumentų trūkumų. Kadangi nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės 2017 m. balanse įrašytą turto vertę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovavosi balanse nurodyta turto verte ir sprendė, kad ieškovė tapo nemokia 2018 m. sausio 29 d. 

Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Teisėjų kolegija sutiko, kad UAB „Lajos“ bankrotą nulėmė nepasverta rizika versle, tačiau nurodė, jog tai nepaneigia jo kaltės, kuri pasireiškė neatsižvelgimu į UAB „Lajos“ kreditorių interesus skolininko nemokumo atveju patirti kuo mažiau nuostolių, nors tokią pareigą jam imperatyviai numato ĮBĮ 8 straipsnis. Aplinkybė, kad UAB „Donteks“ sutiko finansuoti ieškovės projektą su UAB „Eikos statyba“ nepanaikina atsakovo pareigos neperkelti visos projekto finansinės rizikos kreditoriams, jei yra protingas pagrindas įtarti, kad projektas gali būti nuostolingas. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas R. D. nepaneigė savo kaltės dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą.

Ieškovei BUAB „Lajos“ padarytas žalos dydis dėl vadovo laiku neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, apskaičiuojamas vertinant po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo neįvykdymo atsiradusius naujus kreditorių reikalavimus ir (ar) nuo tos dienos iki bankroto bylos iškėlimo dienos padidėjusią kreditorių reikalavimų dalį (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma lieka nepadengta bankroto procese. Analizuojama ir tai, ar bankroto byloje patvirtinti konkretūs kreditorių reikalavimai atsirado iki ar po ieškovės nemokumo momento. Reikalavimai, atsiradę po nustatyto nemokumo momento, gali būti vertinami kaip vadovo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu padaryta žala. Kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki nustatyto nemokumo momento, savaime nelaikomi vadovo neteisėtais veiksmais padaryta žala, net jei šių reikalavimo mokėjimo terminas suėjo po nustatyto ieškovės nemokumo momento, išskyrus tą reikalavimo dalį, kuri padidėjo nuo nustatyto nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo momento (pavyzdžiui, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo teismo nustatyto nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo momento automatiškai nereiškia žalos, patirtos pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vadovas atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Žala nagrinėjamu atveju gali būti pripažinti tik tie kreditorių reikalavimai, kurie kilo po nustatyto nemokumo momento ir kurie nebūtų kilę, jei ne vadovo neteisėtas delsimas inicijuoti bankroto bylą. Žala nepripažįstamas po nemokumo momento atsiradęs kreditoriaus reikalavimas, kuris vis tiek būtų kilęs, net jei bankroto byla būtų iškelta laiku.

Ieškovės nemokumo administratorės pateiktoje kreditorinių reikalavimų lentelėje (2020 m. lapkričio 30 d. ieškovės prašymo dėl įrodymų Priedas Nr. 1) nurodoma, kokiu pagrindu buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai; šiuos reikalavimus pagrindžiantys dokumentai yra pateikti ieškovės bankroto byloje. Nustatyta, kad ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti šie kreditorių reikalavimai – 1 993,49 Eur K. M., 294,59 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus, 1 200 Eur VSDFV Alytaus skyriaus, 126 788,58 Eur UAB „Donteks“, 471,90 Eur UAB „Tilta“, 242 Eur J. K. IĮ, 629,20 Eur UAB „Biastra Plius“, 900 Eur VšĮ „Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras“, 7 095 Eur UAB „Statybos ranga“, 1 638 Eur  UAB „Personalo importo sprendimai“. Ieškovė nurodė, kad šie UAB „Lajos“ įsipareigojimai kreditoriams yra atsiradę po 2018 sausio 1 d. (2020 gruodžio 1 d. ieškovės prašymo dėl įrodymų priedas Nr.1): UAB „Biastra Plius“ – 629,20 Eur (2018 m. gegužės 31 d.); J. K. IĮ – 242 Eur (2018m. gegužės 3 d.); UAB „Donteks“ – 13 309,52 Eur ((duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 24 d.), 8 617,49 Eur  ((duomenys neskelbtini)1; 2018 m. balandžio 23 d.), 22 107,91 Eur (išankstinė sąskaita Nr. 00037; 2018 m. birželio 25 d.), palūkanos už 2018 m. 1 446,72 Eur; UAB „Statybos ranga“ – 7 095 Eur (2018 m. vasario 26 d.); K. M. – 2 701,96 Eur (600,96 Eur darbo užmokestis ir 2 101 Eur netesybos); VSDFV Vilniaus skyrius – 294,59 Eur (2018 m. birželio 25 d.). Atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nustatytą ieškovės nemokumo datą – 2018 m. sausio 29 d., teisėjų kolegija vertintino tik po šios datos atsiradusius kreditorių reikalavimus priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais aspektu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad po 2018 m. sausio 29 d. atsirado šie kreditoriniai reikalavimai: UAB „Biastra Plius“ – 629,20 Eur (2018 m. gegužės 31); J. K. IĮ – 242 Eur (2018 m. gegužės 3 d.); UAB „Donteks“ – 8 617,49 Eur (2018 m. balandžio 23 d.), 22 107,91 Eur (išankstinė sąskaita Nr. 00037; 2018 m. birželio 25 d.), palūkanos už 2018 m. – 1 446,72 Eur; UAB „Statybos ranga“ – 7 095 Eur (2018 m. vasario 26 d.); K. M. – 2 701,96 Eur (600,96 Eur darbo užmokestis ir 2 101 Eur netesybos); VSDFV Vilniaus skyrius – 294,59 Eur (2018 m. birželio 25 d.). Teisėjų kolegija nurodė, jog UAB „Donteks“ 2018 birželio 25 d. išankstinės sąskaitos Nr. 00037 suma – 22 107,91 Eur ne visa yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais (kadangi ši viena sąskaita išrašyta visam 2017 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo laikotarpiui susitartam 10 % atlygiui, taigi ne tik už 2018, bet ir už 2017 metus). 10 proc. atlygis nuo sąskaitų, išrašytų 2018 metais, t. y. po pirmosios instancijos teismo nurodyto nemokumo momento, būtų 2 192,70 Eur. Kadangi pagal ieškovės pateiktą 2020 lapkričio 30 d. kreditorinių reikalavimų lentelę UAB „Donteks“ išrašė tik vieną sąskaitą ieškovei po apeliacinės instancijos nustatyto nemokumo momento (2018 m. sausio 29 d.) – Nr. (duomenys neskelbtini)1 (8 617,49 Eur), taigi tik nuo šios sumos skaičiuotinas 10 proc. atlygis, pripažintinas žala, kilusia dėl atsakovo veiksmų (861,75 Eur). Teisėjų kolegija sprendė, kad taip pat nėra pagrindo teigti, kad visas K. M. kreditorinis reikalavimas – 2 701,96 Eur (600,96 Eur darbo užmokestis ir 2 101 Eur netesybos) yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtu delsimu inicijuoti bankroto bylą. Iš bylos duomenų matyti, kad K. M. darbo sutartis su ieškove nutraukta 2018 sausio 12 d., taigi iki ieškovės nemokumo momento. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų žala ieškovei kilo tik K. M. reikalavimo dėl netesybų dalyje – 2 101 Eur. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos 7 095 Eur  UAB „Statybos ranga“ kreditorinio reikalavimo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors UAB „Statybos ranga“ 7 095 Eur  sąskaita išrašyta 2018 vasario 26 d., t. y. po ieškovės nemokumo momento, ieškovės nemokumo administratoriaus 2020 gruodžio 1 d. teismui pateiktuose dokumentuose, kokiu pagrindu patvirtintas kreditoriaus UAB „Statybos ranga“ reikalavimas, nurodoma, kad 7 095 Eur  sąskaita apima 2017 – 2018 metais atliktus darbus. Įvertinusi aplinkybę, kad ieškovei kilo pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, konkrečiai priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, nesant galimybės iš bylos medžiagos nustatyti, kuri UAB „Statybos ranga“ reikalavimo dalis kilo po 2018 sausio 29 d., teisėjų kolegija vertino, kad ieškovė šioje dalyje neįrodė esant teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovo delsimo inicijuoti bankroto bylą ir šio reikalavimo. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad dėl atsakovo delsimo inicijuoti bankroto bylą žala ieškovei kilo dėl šių kreditorinių reikalavimų – 629,20 Eur UAB „Biastra Plius“, 242 Eur J. K. IĮ, 8 617,49 Eur + 861,75 Eur + 1446,72 Eur UAB “Donteks”, 2 101 Eur K. M., 294,59 Eur VSDFV Vilniaus skyrius, iš viso – 14 192,75 Eur (629,20 Eur + 242 Eur + 8617,49 Eur + 861,75 + 1446,72 Eur + 2101 Eur + 294,59 Eur = 14 192,75 Eur) ir šią 14 192,75 Eur žalos sumą iš atsakovo R. D. ieškovės BUAB „Lajos“ naudai priteisė.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šios apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1120/2021 nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnis), todėl šių nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti.

Suinteresuotas asmuo R. D. nurodo, kad bendrovė su esminiais finansiniais sunkumais susidūrė neįvertinusi verslo rizikos vykdant projektą su UAB „Eikos statyba“. Bendrovė vykdė šį vieną projektą ir ši verslo nesėkmė sukėlė bendrovės bankrotą. Minimoje civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1120/2021 teisėjų kolegija taip pat sutiko, kad UAB „Lajos“ bankrotą nulėmė nepasverta rizika versle.

Byloje buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Donteks“ sutiko finansuoti ieškovės projektą su UAB „Eikos statyba“ žinodamas apie bendrovės finansinius sunkumus. Iš bylos duomenų matyti, kad abi bendrovės tikėjosi jog šis projektas bus sėkmingai užbaigtas ir bankroto bus išvengta. 

VSDF Vilniaus skyriaus atsiliepime į pareiškimą nurodyta, jog VSDF duomenimis, nepadengtas 294,59 Eur įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui susidarė tik 2018 metų trečiame ketvirtyje. Ankstesnės nepriemokos buvo išieškotos, mokėjimo nurodymai įvykdyti.

Įvertinęs bendrovės pradelstų įsipareigojimų atsiradimo momentą ir ištyręs bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų kilmę ir atsiradimo momentą, atsiskaitymo terminus, jų įvykdymo datas (bendrovės dokumentai paskutinio vadovo R. D. nemokumo administratorei buvo perduoti), vadovaujantis bankroto byloje turimais duomenimis, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, Sodra duomenimis, proceso dalyvių paaiškinimais, teismas sprendžia, kad bendrovė BUAB „Lajos“ su finansinėmis problemomis susidūrė dar 2016 m., tačiau veiklą tęsė, o 2017 m. antroje pusėje sudarė rangos sutartį su UAB „Eikos statyba“, kuria įsipareigojo atlikti stogo šiltinimo, hidroizoliacijos, apželdinimo ir kt. darbus objekte Visalaukio g. 1, Vilniuje.

Kaip matyti iš Užsakovo UAB „Eikos statyba“ pateiktų rašytinių įrodymų (sutartys su pakeitimais ir papildymais, sąskaitos – faktūros ir atliktų darbų aktai, išrašytos baudų sąskaitos bei pretenzijos), nors darbai turėjo būti pradėti 2017 m. vasarą (rugpjūčio mėnesio pabaigoje) ir baigti tų pačių metų rudenį (spalio mėnesio pabaigoje), bendrovė darbus atlikti vėlavo, darbai buvo atliekami vėlų rudenį ir žiemą, tęsiami iki 2018 m. vasaros (atliktų darbų aktai už 2018 m. sausio - birželio mėnesius). UAB „Eika“ pretenzijose nurodoma, jog už vėlavimą bus išrašomos baudos, reikalaujama dirbti dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Byloje esanti hidrometeorologinė pažyma patvirtina, kad 2018 m. pavasaris ir vasara buvo išimtinai sausringa, todėl nėra pagrindo netikėti buvusio bendrovės vadovo paaiškinimais, kad dalis augalų vykdant projektą nudžiūvo. Nemokumo administratorius dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo akto Nr.3 pateikė prielaidas, tačiau kokių nors tyčinių vadovo veiksmų ar objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nesąžiningą prekių perdavimą kitai įmonei nepateikė.

Minėta, jog su esamu pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykiu, nors ir neuždirbdama pelno, 2017 – 2018 m. bendrovė dar veikė, nuomojo darbuotojus ir apmokėjo jiems darbo užmokestį, mokėjo už ryšio paslaugas, pirko statybines prekes, taip pat ir atsiskaitinėjo su kreditore UAB „Donteks“, bendrovė projektą pagal rangos sutartį su UAB „Eikos statyba“ užbaigė 2018 m. pabaigoje.  

Prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, jog bendrovė tapo nemokia 2018 m. sausio 29 d. ir nuo šio momento bendrovės vadovui neinicijavus bankroto bylos atsirado papildomos bendrovės prievolės 14 192,75 Eur sumai, kuri laikyta žalos suma ir yra priteista iš buvusio bendrovės vadovo atsakovo R. D.. Tačiau taip pat nustatyta, kad bendrovė toliau tęsė projektą su UAB „Eikos statyba“ pagal rangos teisinius santykius, taigi buvo stengiamasi išlaikyti įmonę gyvybingą. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, jog projekto neužbaigus pagal sutartis su UAB „Eikos statyba“ bendrovė būtų patyrusi didesnę žalą. Taip pat minėta, kad civilinėje byloje Nr. e2A-1162-1120/2021 buvo konstatuota, jog nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. įmonės įsipareigojimas pagal UAB „Eikos statyba“ pateiktas sąskaitas sudarė bendrai 140 474,75 Eur sumą, o UAB „Eikos statyba“ įsipareigojimai ieškovei sudarė 313 509,51 Eur, taigi bendrovė gavo pajamas.

Pažymėtina, jog bankroto byla bendrovei UAB „Lajos“ kreditorės UAB „Donteks“ inicijuota tik 2018 m. rugpjūčio mėn., o byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog UAB „Lajos“ nesielgė nesislėpė nuo kreditorės, atliko jai mokėjimus ir 2018 m. sausio – gegužės mėnesiais (2018 m. sausio 10 d. pervesta 11 500 Eur, 2018 m. vasario 26 d. pervesta 4 000 Eur, 2018 m. kovo 13 pervesta 1 900 Eur2018 m. kovo 28 d. pervesta 8 000 Eur, 2018 m. gegužės 25 d. pervesta 1 500 Eur). Suinteresuotas asmuo UAB „Donteks“ atsiliepime nurodo, kad bendrovė taip pat atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tame skaičiuje ir su susijusiomis įmonėmis UAB „Sodomanija“ (dabartinis pavadinimas UAB „Navigatus“), kuriai 2018 m. liepos 3 d. buvo pervesta 4 550 Eur suma, ir UAB „Ekostogas“, kuriai, teismo pertinimu pervesta itin nežymi suma. Teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad buvo direktoriumi ir šiose įmonėse. Nurodė, kad UAB „Navigatus“ (buvęs pavadinimas UAB „Sodomanija“) buvo sumokėta už realiai suteiktas paslaugas, tik mokėjimo paskirtyje buvo klaidingai nurodyta, kad tai yra avansas už prekes, šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Iš sąskaitos taip pat matyti, kad 2018 m. vasario 2 d., 2018 kovo 23 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. įvairiems kreditoriams už bendrovę UAB „Baltic ILP“ buvo sumokėtos sumos 1 300 Eur, 1 000 Eur, 1013,64 Eur. Vadovas R. D. šių aplinkybių neneigė, atsiliepime nurodė, jog tai įprasta verslo praktika, kai skolininkas atsiskaito už savo kreditorių padengdamas jo įsiskolinimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Lajos“ UAB „Baltic ILP“ nuomojo sandėlį taip pat bendrovei teikė buhalterines paslaugas. Šios aplinkybės byloje taip pat nėra paneigtos (pateiktos bendrovei už paslaugas išrašytos sąskaitos).   

Taigi, teismo vertinimu, kuris susiformavo išanalizavus bylos įrodymų visetą, bylos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo nemokumo atsiradimo momento 2018 m. sausio 29 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo vadovas R. D. stengėsi išlaikyti įmonę gyvybingą, mokėjimus atliko ne vienam kuriam išskirtam kreditoriui, bet ir kreditorei UAB „Donteks“, ir biudžetui (VSDFV, VMI), taip pat ir kitiems kreditoriams. Darytina išvada, jog sprendimas tęsti projektą su UAB „Eikos statyba“, nors ir supratus, kad planuoto pelno gauti ir atsiskaityti su visais kreditoriais nepavyks, tęsti įmonės veiklą nelaikytinas tyčinio bankroto atsiradimo priežastimi, o patenka į verslo riziką. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog įmonės veikla tyčia buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens UAB „Donteks“ argumentas dėl galimo verslo perkėlimo į susijusias įmones taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio, niekaip nepagrindžiamas. Vien aplinkybės, kad įmonėms buvo atlikti mokėjimai už paslaugas ar prekes, teismo vertinimu nepakanka konstatuoti, jog ĮBĮ 20 str. 3 d. numatytos tyčinio bankroto aplinkybės buvimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie bankrutavusios bendrovės veiklos, turto ar klientų perėmimą ar buvusių sutarčių perėmimą ir tęsimą kitos bendrovės veikloje, taip pat nėra duomenų apie tai, kad bendrovės akcininkas UAB „Baltic ILP“ ar kitos įmonės vykdytų finansinius buvusios įmonės įsipareigojimus ar prisiimtų atsakomybę už nebaigtas vykdyti bendrovės UAB „Lajos“ sutartis ir arba būtų perėmusi jos reikalavimo teises. Byloje taip pat nepakanka duomenų konstatuoti, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (nors tokį buvus konstatuoti aplinkybių pakanka) yra priežastiniame ryšyje su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar esminiu pablogėjimu. Teismas taip pat sutinka su suinteresuoto asmens R. D. argumentais, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11602-960/2019 pripažinti ieškovo BUAB „Lajos“ ir atsakovo R. D. 2018 m. spalio 1 d. susitarimai dėl skolos sudengimo Nr. 2018/10/02 ir Nr. 2018/10/02, bei 2018 m. lapkričio 6 d. susitarimus dėl skolos sudengimo Nr. 2018/11/01, kurie teismo buvo pripažinti negaliojančiais, dėl 2 728,07 Eur sumos, negalėjo sąlygoti bendrovės bankroto. Teismo vertinimu šios aplinkybės nėra priežastiniame ryšyje su bendrovės nemokumu ar esminiu jos finansinės būklės pablogėjimu.

Kadangi civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nesusiformavo teismo įsitikinimas, jog UAB „Lajos“ bankrotą sąlygojo tyčiniai suinteresuoto asmens – buvusio vadovo R. D. veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog BUAB „Lajos“ bankrotas yra tyčinis. Dėl kitų šalių nurodytų argumentų teismas detaliau nepasisako, kadangi, teismo vertinimu, jos neturi įtakos bylai teisingai išnagrinėti.

Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjos bankroto administravimui skirtų lėšų suinteresuoto asmens R. D. naudai atlygintinos jo patirtos 2 395,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, JANĮ 71 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nemokumo administratorės UAB „Būrai“ pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš UAB „Lajos“ (j.a.k. 300050999) bankroto administravimui skirtų lėšų suinteresuoto asmens R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 395,80 Eur (du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt penki eurai 80 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidos naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                   Eglė Surgailienė