Nr. DOK-2130
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13301-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. birželio 2 d. paduotu atsakovo R. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2013 m. balandžio 27 d. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino ikisantuokinę pavardę, atsakovui paliko jo pavardę; 3) nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 360 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: (i) gyvenamąjį namą; (ii) ½ žemės sklypo; (iii) lengvąjį automobilį BMW 318D; (iv) statybines medžiagas; (v) tris šviestuvus; (i) 6000 Eur lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4 ir įsigijus automobilį BMW 318D; 7) priteisė atsakovui nuosavybės teise: (i) ½ žemės sklypo; (ii) lengvąjį automobilį Audi A6, (iii) 6000 Eur lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4 ir įsigijus automobilį BMW 318D; 8) priteisė atsakovui iš ieškovės 79 389 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį; 9) priteisė ieškovei iš atsakovo 27 000 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti; 10) priteisė atsakovui iš ieškovės 9330 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti; 11) priteisė atsakovui iš ieškovės 4144,75 Eur kompensaciją už sumokėtas būsto kredito palūkanas; 12) pripažino, kad šalių kreditinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ iki visiško prievolės įvykdymo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė; 13) pripažino, kad šalių 5000 Eur prievolė trečiajam asmeniui yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdo, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl prioritetinio turto padalijimo natūra taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių nukrypimą nuo šio principo. Teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes: turto pobūdį ir dydį, šalių dalis jame, nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad dalijamas turtas – vienintelis šalių gyvenamasis būstas. Be to, nebuvo įvertintos atsakovo realios galimybės už gautą kompensaciją įsigyti kitą panašaus pobūdžio turtą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dalijamo turto vertės, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.119 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, rėmėsi pusantrų metų senumo duomenimis, neatitinkančiais rinkos situacijos, o teismo sprendimo priėmimo dienai artimesnius duomenis atmetė. Be to, spręsdamas dėl namo rinkos vertės, teismas neatsižvelgė į faktinį namo baigtumą (95 proc.) ir vadovavosi mažesnio baigtumo procento (90 proc.) rinkos verte. Turto vertinimo ataskaita, kuria rėmėsi teismas, buvo parengta viršijant vertintojo kompetencijos ribas, todėl teismas nepagrįstai ją laikė oficialiu rašytiniu įrodymu, tuo motyvuodamas atsakovo pateiktų rinkos vertės įrodymų atmetimą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023) ir pažeidė CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją.
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo už ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo buto pagerinimą bendromis sutuoktinių lėšomis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 3.87 straipsnio 1 dalyje ir 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos taikymo. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims – įstatyme preziumuojamų aplinkybių įrodymą nepagrįstai perkėlė atsakovui ir neįvertino jo argumentų dėl šios prezumpcijos taikymo pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025). Netaikydamas bendrosios nuosavybės prezumpcijos, teismas nepagrįstai palengvino įrodinėjimo naštą ieškovei ir pažeidė kasacinio teismo išaiškinimą, kad įrodinėti, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, galima tik rašytiniais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-378/2025).
4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti, pažeidė pareigą faktines aplinkybes vertinti remiantis visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos duomenų išnagrinėjimu. Teismas nesivadovavo įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais bei nepadarė nešališkų išvadų, kaip to reikalauja CPK 185 straipsnio 1 dalis ir kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (oficialų rašytinį įrodymą) bei neįvertino kitų rašytinių įrodymų. Teismas formaliai pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus, o atsakovo nurodytų įrodymų ir faktinių aplinkybių netyrė ir nevertino, nors būtent jie sudaro bylos esmę ir įrodinėjimo dalyką, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo procesą reguliuojančių teisės normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Išvados dėl faktinių aplinkybių buvo padarytos neatsižvelgiant į įrodymų visumą, remiantis tik atskirais įrodymais, kas prieštarauja įrodymų vertinimo principui, kad sprendžiant apie tam tikros faktinės aplinkybės egzistavimą būtina vertinti bylos įrodymų visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Be to, kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo AB „Swedbank“ ir atitinkami jo duomenys (CPK 347 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti R. K. (duomenys neskelbtini) 1881 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 64 AB „Swedbank“, kodas ZO37669.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė