Civilinė byla Nr. 2YT-16522-868/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11927-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1.; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Togata“, UAB „Kontmena“ skundus dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – S. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BUAB „Laugina“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus M. K., BUAB „Manfula“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Nemokumo valdymas“, antstolė Daiva Milevičienė.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai UAB „Togata“ ir UAB „Kontmena“ kreipėsi į antstolę su skundais dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymą dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo, antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančių ir UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų paskirstymo Nr. S-22-12-6750.
Pareiškėjai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Togata“ yra įkeistas visas skolininko UAB „Kontmena“ turtas, tame tarpe ir bet kokios gautinos piniginės lėšos. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad antstolės šiuo metu areštuotos piniginės lėšos 84 493,12 Eur sumoje priklauso skolininkei UAB „Kontmena“. Tačiau aptariamame ir antstolės skundžiamame patvarkyme nurodytame CPK 747 straipsnyje jokių išlygų apie tai, kad sutikimas hipotekos kreditoriaus dėl išieškojimo iš jam įkeisto turto yra reikalingas tik tada, kai hipotekos kreditorius pats vykdo priverstinį išieškojimą, nėra, ši norma privalomai taikoma visuomet, jei siekiama išieškoti iš bet kokio įkeisto turto. Pareiškėjų teigimu, priešingas aiškinimas paneigtų įmonės hipotekos esmę ir hipotekos kreditoriaus, kaip turinčio teisę patenkinti savo reikalavimą be eilės, pirmiau kitų kreditorių, teisę ir su tuo susijusius teisėtus interesus. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Kontmena“ ir UAB „Togata“ buvo sudaryti maksimaliosios hipotekos ir įmonės hipotekos sandoriai užtikrinant 533 000 Eur dydžio prievolę. Ši prievolė nėra įvykdyta jokia apimtimi. Iš pateikiamos hipotekos išrašo matyti, kad hipotekos objektas – įkeičiama UAB „Kontmena“ kaip turtinis kompleksas, tame tarpe ir lėšos bei kitas turtas. Pažymėjo, jog tiek ir esamos UAB „Kontmena“ piniginės lėšos, tiek ir būsimos (gautinos) lėšos yra įmonės hipotekos objektas, į kurį hipotekos kreditorė UAB „Togata“ turi teisę nukreipti užtikrintą savo reikalavimą. Pareiškėjų teigimu, dėl aptartų aplinkybių, priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė pažeidė CPK 747 straipsnio 1 dalį, 754 straipsnio 1 dalį, nes niekada nesikreipė į hipotekos kreditorių dėl jo sutikimo išieškoti iš jam įkeisto turto (skolininko piniginių lėšų) – ir net tuomet, kai pats hipotekos kreditorius aiškiai išreiškė kategorišką savo nesutikimą, kad iš jam įkeistų UAB „Kontmena“ lėšų būtų vykdomas išieškojimas bet kokių kitų kreditorių naudai – ignoruodama tiek hipotekos kreditoriaus teises, tiek aukščiau nurodytas imperatyvias teisės normas, nusprendė skolininko lėšas paskirstyti kitiems kreditoriams (išieškotojams). Šis neteisėtas antstolės patvarkymas yra priimtas, tačiau pareiškėjų žiniomis nėra įgyvendintas, antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios pareiškėjui įkeistos lėšos dar nėra paskirstytos kitiems kreditoriams. 2022 m. gegužės 13 d. priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo, skolininko turtas, vėlgi, remianti JANĮ nuostatomis negalėjo būti skirstomas kreditoriams. Šis pažeidimas nėra formalus, jis, priešingai, yra esminis, nes apie tai, kad lėšų skirstyti negalima ir toks paskirstymas būtų neteisėtas, antstolė buvo informuota iki skundžiamo patvarkymo priėmimo, negana to, toks pažeidimas nėra formalus, o yra esminis skolininko teisių pažeidimas, nes nuo 2022 m. gegužės 13 d. skolininko atžvilgiu yra pateiktas ir priimtas skolininko kito kreditoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo, inicijuota nemokumo byla Nr. eB2- 2229-861/2022.
Antstolė Daiva Milevičienė 2022 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. 0012/22/00013, 2022 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-12-8008 netenkino pareiškėjų skundų dėl antstolės veiksmų ir persiuntė skundus kartu su nurodytais patvarkymais bei vykdomosios bylos kopijomis teismui.
Antstolė nurodė, kad iki antstolei Daivai Milevičienei pradėjus vykdyti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, pagal antstolių informacinėje sistemoje (AIS) pateikiamą informaciją antstolis A. B. pilnai įvykdė 6 vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš UAB „Kontmena“ išieškotojų UAB „Laugina“, UAB saugos tarnyba „Argus“, UAB „Legal balance“, V. R., AB „Lietuvos draudimas“, J. R. naudai. Visos minėtosios vykdomosios bylos buvo vykdomos ir įvykdytos laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2021 m. gegužės 6 d., t. y. jau esant įregistruotam UAB „Kontmena“ įkeitimui hipotekos kreditoriaus UAB „Togata“ naudai. Pažymėjo, jog patikrinus Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) duomenis, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. (t. y. jau esant įregistruotam UAB „Kontmena“ įkeitimui hipotekos kreditoriaus UAB „Togata“ naudai) pagal išieškotojų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstolio A. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus piniginių lėšų nurašymo nurodymus iš UAB „Kontmena“ sąskaitų buvo nurašinėjamos piniginės lėšos išieškotojų piniginiams reikalavimams patenkinti. Duomenų, kad UAB „Togata“ teismuose būtų ginčijęs šiuos lėšų nurašymus ar aukščiau minėtųjų vykdomųjų bylų įvykdymą iš UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų, esančių banko sąskaitose, nėra. Duomenų, kad antstolis A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, būtų kreipęsi į UAB „Togata“ dėl leidimo išieškoti iš UAB “Kontmena“ priklausančių lėšų, taip pat nėra. Visos aukščiau išdėstytosios aplinkybės ir teisės normos pagrindžia, jog iš įmonės, kuri yra įkeista hipotekos kreditoriaus naudai, galima išieškoti pinigines lėšas, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo, ir be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o apribojimai išieškoti iš tokios įmonės turto atsirastų tik nuo vykdomojo įrašo, kuriuo nukreipiamas išieškojimas į įkeistą įmonę hipotekos kreditoriaus naudai, įregistravimo viešame registre dienos. Antstolės teigimu, UAB „Togata“ elgesys nelaikytinas sąžiningu. Teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtent į antstolės Daivos Milevičinės depozitinę sąskaitą įmokėtos UAB „Kontmena“ lėšos buvo vienas iš pagrindų neiškelti bankroto bylos UAB „Kontmena“. Tuo tarpu po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties priėmimo UAB „Togata“ staiga paprieštaravo, kad skolininko UAB „Kontmena“ įmokėtos lėšos būtų skirstomos kreditorių reikalavimams dengti. UAB „Togata“ UAB „Kontmena“ bankroto byloje dėl lėšų skirstymo ir pervedimo kreditoriams sutiko, tuo tarpu vykdymo procese jau nebesutinkama. Tikėtina, kad UAB „Togata“ pareiškus prieštaravimą dėl UAB „Kontmena“ įmokėtų lėšų paskyrimą skoloms dengti, bankroto byla UAB „Kontmena“ būtų iškelta, tačiau teisme pasiekus palankų sprendimą, buvusi faktinė situacija neteisėtai pakeičiama, tokiu būdu neabejotinai pažeidžiant išieškotojų teises ir turtinius interesus. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarčiai Nr. e2-124-407/2022, 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymu atnaujintas vykdomųjų bylų vykdymas ir atliktas antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje saugotų UAB „Kontmena” priklausančių lėšų paskirstymas. Pažymėjo, kad panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. eB2- 1574-390/2021 areštuotas UAB „Kontmena” ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriant nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Tačiau šis turto areštas galiojo iki šios nutarties Nr. eB2- 1574-390/2021 įsiteisėjimo dienos, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. e2-124-407/2022 panaikinta. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gegužės 13 d. priimtas pareiškėjo R. S. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kontmena”. Tuo pagrindu stabdomas UAB „Kontmena” turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal išduotus teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus arba nurodymus areštuoti, nurašyti lėšas ar nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, jeigu tokie buvo. Tuo tarpu antstolės Daivos Milevičienės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S- 22-12-6751 priimtas 2022 m. gegužės 11 d., visos išieškotos ir paskirstytos lėšos pervestos išieškotojams 2022 m. gegužės 12 d. Antstolė pažymėjo, kad visi vykdymo veiksmai atlikti dar prieš Vilniaus apygardos teismui 2022 m. gegužės 13 d. priimant sprendimą priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kontmena“.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. P. atsiliepimuose į pareiškėjų skundus su skundais nesutiko, prašė juos atmesti, paskirti pareiškėjams maksimalią baudą prašo paskirti pareiškėjams maksimalią baudą už nesąžiningus ir akivaizdžiai nepagrįstus skundus, taip pat priteisti iš pareiškėjų suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotasis asmuo (išieškotojas) nurodė, kad pareiškėjo UAB „Togata“ skundas akivaizdžiai nesąžiningas ir prieštarauja pareiškėjo pozicijai, dėstytai civilinėje byloje dėl bankroto bylos skolininkui UAB „Kontmena“ iškėlimo. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos skolininkui UAB „Kontmena“ iškėlimo. Bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2021m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1574-390/2021, tačiau dėl šios teismo nutarties buvo pateiktas tiek paties skolininko UAB „Kontmena“, tiek jo hipotekos kreditoriaus UAB „Togata“ atskirasis skundas. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant skolininko ir hipotekos kreditoriaus sąžiningumą bei bendrą „veikimą“ prieš kitus skolininko kreditorius. Siekdamas įrodyti savo mokumą, t. y. galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB „Kontmena“, 2022 m. sausio 26 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 74 134,96 Eur sumą, skirtą skoloms, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0012/22/0013 ir Nr. 0012/22/0023, padengti. Įmokėjusi šią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą UAB „Kontmena“, netgi prašė Lietuvos apeliacinį teismą nutraukti procesą pagal kreditoriaus BUAB „Laugina“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo, motyvuodamas tuo, kad visiškai padengė savo skolas, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0012/22/0013 ir Nr. 0012/22/0023, todėl kreditoriai nebeturi teisės inicijuoti bankroto procesą. Hipotekos kreditorius UAB „Togata“ dalyvavo civilinėje byloje dėl bankroto bylos skolininkei UAB „Kontmena“ iškėlimo, pilnai palaikė UAB „Kontmena“ poziciją ir jokių prieštaravimų dėl į antstolės depozitinę sąskaitą už UAB „Kontmena“ pervestų lėšų paskirstymo išieškotojams, pradėjusiems priverstinį išieškojimą iš UAB „Kotmena“, nereiškė. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties priėmimo, hipotekos kreditorius UAB „Togata“, kreipėsi į antstolę su pranešimu dėl nesutikimo, kad į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėtos 74 134,96 Eur lėšos visa apimtimi būtų naudojamos tam, kam buvo deklaruojama civilinėje byloje dėl bankroto iškėlimo, t. y. atsiskaitymui su priverstinį išieškojimą iš UAB „Kontmena“ vykdančiais kreditoriais. Taigi skolininkas UAB „Kontmena“ su hipotekos kreditoriumi UAB „Togata“ nesąžiningai keičia poziciją ir po to, kai teismas atsisakė iškelti UAB „Kontmena“ bankroto bylą, neteisėtai siekia išvengti į antstolės depozitinę sąskaitą pervestų lėšų paskirstymo UAB „Kontmena“ kreditoriams. Pažymėjo ir tai, jog UAB „Kontmena“ kreditoriui S. P. nieko nėra žinoma ir apie tariamai inicijuojamas UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo procedūras ir 2022 m. balandžio 25 d. restruktūrizavimo planą, kurį savo 2022 m. gegužės 11 d. prašyme mini pareiškėjas UAB „Togata“. Nurodė, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties priėmimo UAB „Kotmena“ ir UAB „Togata“ įrodinėjo gerą UAB „Kontmena“ finansinę padėtį ir realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, apie jokį restruktūrizavimo procesą niekada nekalbėjo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio nuostatas, susidūręs su mokumo problemomis bei siekdamas inicijuoti restruktūrizavimo procesą UAB „Kontmena“ apie tai turėtų informuoti visus savo kreditorius, tačiau kreditorius S. P. jokio pranešimo iki šiol nėra gavęs. Taigi tariamas UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo proceso inicijavimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nesąžiningas. Suinteresuoto asmens teigimu, tiek skolininkas UAB „Kontmena“, tiek hipotekos kreditorius UAB „Togata“ buvo išreiškę pritarimą, kad į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos būtų paskirstytos priverstinį išieškojimą iš UAB „Kontmena“ vykdantiems kreditoriams, toks šių lėšų panaudojimas patvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, todėl dabar nebeturi teisės nesąžiningai keisti savo poziciją ir reikalauti kitokiu būdu panaudoti minėtas lėšas. Nurodė, kad hipotekos kreditorius UAB „Togata“ neturi teisės drausti skolininkui UAB „Kontmena“ vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams. Net jei įmonė ir yra įkeista įmonės hipoteka, tai netrukdo įmonei vykdyti veiklą bei iš šios veiklos kylančias pareigas atsiskaityti su kreditoriais, ir visiems šiems veiksmams atlikti hipotekos kreditoriaus sutikimas ar pritarimas nėra reikalingi. Nei cituotų CK nuostatų, nei teismų praktikos išaiškinimų bei bendrojo protingumo principo neatitiktų pareiškėjo UAB „Togata“ pozicija, kad skolininkui UAB „Kontmena“ yra reikalingas hipotekos kreditoriaus leidimas atsiskaityti su kitais savo kreditoriai iš lėšų, pervestų į antstolės depozitinę sąskaitą. Pažymėjo ir tai, jog pats hipotekos kreditorius UAB „Togata“ nėra pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Kontmena“ pagal įmonės hipotekos taisykles, taigi šiuo metu iš viso neturi jokių teisių į skolininko UAB „Kontmena“ lėšas bei kitą turtą. Visos nurodytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad skundžiamas antstolės patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas.
Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėju UAB „Kontmena“, kad patvarkymai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 4 d. priėmus BUAB „Laugina“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo, o vėliau ir 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1574-390/2021 iškelti UAB „Kontmena“ bankroto bylą, antstolė jokių išieškojimo veiksmų (išskyrus papildomo skolininko turto areštą) iš UAB „Kontmena“ neatliko. 2022 m. sausio 26 d. antstolės patvarkymu vykdomosios bylos iš UAB „Kontmena“ buvo sustabdytos ir į antstolės depozitinę sąskaitą ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos įmokėtų lėšų UAB „Kontmena“ skolų išieškotojams dengimui paskirstymas buvo atidėtas iki įsiteisės ar bus panaikinta minėta teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį visa apimtimi ir kreditoriaus BUAB „Laugina“ prašymą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo atmetė. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis ir atmestas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d. ir atitinkamai 2022 m. gegužės 10 d. nustojo galioti draudimas vykdyti išieškojimą iš UAB „Kontmena“. Pažymėjo, jog skundžiami antstolės patvarkymai priimti 2022 m. gegužės 12 d., taip pat ir ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos UAB „Kontmena“ skolų dengimui kreditoriams paskirstytos 2022 m. gegužės 12 d., taigi nebegaliojant draudimui vykdyti priverstinį skolų išieškojimą iš UAB „Kontmena“. Suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjo UAB „Kontmena“ skunde dėstomi samprotavimai apie bylos nutraukimo ir pranešimų turto areštų registrui bei AVNIS išsiuntimo datą yra akivaizdžiai formalūs, nesąžiningi ir nepaneigia fakto, kad remiantis imperatyviu CPK 331 straipsnio 6 dalimi bei 279 straipsnio 1 dalimi reglamentavimo apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo, o ne nuo jos išsiuntimo ar įteikimo vieniems, ar kitiems asmenims. Nurodė, kad UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo procesas inicijuotas nesąžiningai, siekiant užkirsti kelią į antstolės depozitinę sąskaitą pervestų 84 493,12 Eur lėšų paskirstymui kreditoriams. Skundą dėl antstolės patvarkymų pareiškėjas grindžia ir argumentais dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo. Pažymėjo, kad šis pareiškimas teisme priimtas 2022 m. gegužės 13 d., taigi patvarkymų priėmimo dieną (t. y. 2022 m. gegužės 12 d.) jokie draudimai, įskaitant ir nustatytus JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje, vykdyti priverstinį skolų išieškojimą iš UAB „Kontmena“ nebuvo taikomi. Maža to, išieškotojo turimi duomenys patvirtina, kad teisminis procesas dėl UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo inicijuotas nesąžiningai ir neteisėtai. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-1574-390/2021 nagrinėjant kreditoriaus BUAB „Laugina“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo tiek pati UAB „Kontmena“, tiek jos hipotekos kreditorius UAB „Togata“, tiek vėliau atskirojoje byloje pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikęs R. S., visi atstovaujami tos pačios advokatų kontoros – ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos ir jos seniūno advokato Valdemaro Stančiko – įrodinėjo, kad UAB „Kontmena“ neturiu jokių mokumo problemų ir įmonės finansuotojai (įskaitant UAB „Togata“ ir R. S.) yra pasirengę suteikti įmonei tiek lėšų, kiek tik reikės jos veiklai vykdyti. Nurodė, kad siekdama įrodyti savo mokumą, t. y. galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB „Kontmena“, per savo (taip pat ir savo kreditorių, įskaitant UAB „Togata“ ir R. S.) atstovą – ZETA LAW advokatų profesinę bendriją – 2022 m. sausio 26 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 74 134,96 Eur sumą, skirtą skoloms, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0012/22/0013 ir Nr. 0012/22/0023, padengti (2022 m. gegužės 3 d. buvo įmokėta papildoma 10 358,16 Eur suma skoloms naujai pradėtose vykdomosiose bylose padengti). Įmokėjusi šią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą UAB „Kontmena“ netgi prašė Lietuvos apeliacinį teismą nutraukti procesą pagal kreditorės BUAB „Laugina“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo, motyvuodama tuo, kad visiškai padengė savo skolas, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0012/22/0013 ir Nr. 0012/22/0023, todėl kreditoriai nebeturi teisės inicijuoti bankroto procesą. Taigi, civilinėje byloje pagal pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo reikalavusi, kad kuo greičiau būtų paskirstytos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos kreditorių reikalavimų tenkinimui; įrodinėjusi, kad vien po lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą pervedimo su kreditoriais (įskaitant bankroto bylą inicijavusią BUAB „Laugina“) jau yra atsiskaityta, iškart po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir kreditoriaus BUAB „Laugina“ prašymą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo atmetė, UAB „Kontmena“ nedelsiant nesąžiningai pakeitė poziciją ir pradėjo ginčyti antstolės veiksmus, kuriais paskirstytos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos atsiskaitymui su priverstinį išieškojimą pradėjusiais kreditoriais. Nurodė, kada tinkamai ir UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo procedūros inicijuotos neteisėtai ir nesąžiningai, nes, kaip minėta, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindiniai UAB „Kontmena“ kreditoriai žadėjo įmonei paramą ir jokių įmonės mokumo problemų nematė, todėl vos po poros dienų po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties priėmimo teismui pateiktas R. S. pareiškimas dėl UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis sustabdyti į antstolės depozitinę sąskaitą pervestų lėšų paskirstymą kreditoriams. Suinteresuotasis asmuo pažymėjo, jog visos nurodytos aplinkybės dėl nesąžiningo UAB „Kontmena“ ir jos didžiųjų kreditorių pozicijos dėl įmonės mokumo keitimo bei neteisėtai inicijuojamo restruktūrizavimo proceso papildomai patvirtina, kad ir šioje byloje UAB „Kontmena“ pareikštas skundas dėl antstolės veiksmų, grindžiamas išimtinai formaliais argumentais, yra nesąžiningas ir nepagrįstas.
Suinteresuotasis asmuo (išieškotojas) BUAB „Laugina“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus M. K. atsiliepimuose į pareiškėjų skundus su skundais nesutiko, prašė juos atmesti, prašė priteisti iš pareiškėjų suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotasis asmuo (išieškotojas) nurodė, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje buvusios lėšos nepriklausė UAB „Kontmena“. Pažymėjo, jog 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimu į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo ne pats UAB „Kontmena“, bet advokatų profesinė bendrija „ZETA LAW“. Suinteresuoto asmens UAB „Togata“ naudai yra įkeistas UAB „Kontmena“, o ne trečiųjų asmenų, kurie už skolininką sumoka tiesiogiai antstoliui, turtas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog trečiojo asmens „ZETA Law“ sumokėtos lėšos kokiu nors teisiniu pagrindu tapo UAB „Kontmena“ nuosavybe, juolab tokie įrodymai nebuvo pateikti antstolei iki nusprendžiant paskirstyti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas. Pažymėjo, jog pati UAB „Kontmena“ nelaikė, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos priklausė jam. Iš į Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2-124-407/2022 pateikto 2022 m. kovo 31 d. UAB „Kontmena“ balanso, sudaryto 2022 m. balandžio 29 d. (t. y. praėjus trims mėnesiams po 2022 m. sausio 26 d. atlikto „ZETA Law“ mokėjimo) matyti, jog UAB „Kontmena“ nurodė pinigų ir pinigų ekvivalentų teturinti 2 Eur. Akivaizdu, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų UAB „Kontmena“ nelaikė savo turtu ir jų neįtraukė į apskaitą. Advokatų profesinei bendrijai „ZETA Law“ kaip trečiajam asmeniui įvykdžiusiam prievolę už skolininką perėjo kreditoriaus teisės susijusios su skolininku. Pasikeitė UAB „Kontmena“ kreditorius prievolėje: iš BUAB „Laugina“ juo tapo „ZETA Law“. Tačiau UAB „Kontmena“ jokio turto neįgijo ir neprarado, todėl hipotekos kreditorės UAB „Togata“ interesai apskritai negali būti laikomi pažeistais. Atitinkamai antstolės veiksmai nelaikytini neteisėtais. Pažymėjo, jog UAB „Togata“ manant (nors ir nepagrįstai), jog antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos priklausė UAB „Kontmena“, jis yra išreiškęs sutikimą (neprieštaravimą) dėl atsiskaitymo šiomis lėšomis su kreditoriais. Taigi, UAB „Togata“ vėliausiai dar 2022 m. vasarį žinojo apie aptariamas aplinkybes, tačiau, antstolei nereiškė jokių pretenzijų ir priešingai – išieškojimą iš UAB „Kontmena“ laikė sėkmingu. Sutiko su antstolės pozicija, jog UAB „Togata“ UAB „Kontmena“ bankroto byloje dėl lėšų skirstymo ir pervedimo kreditoriams sutiko, tuo tarpu vykdymo procese jau kažkodėl nebesutiko. Tikėtina, kad UAB „Togata“ pareiškus prieštaravimą dėl UAB „Kontmena“ įmokėtų lėšų paskyrimą skoloms dengti, bankroto byla UAB „Kontmena“ būtų iškelta. Tuo tarpu teisme pasiekus palankų sprendimą, buvusi faktinė situacija neteisėtai pakeičiama, tokiu būdu neabejotinai pažeidžiant išieškotojų teises ir turtinius interesus. Akcentavo ir tai, jog tiek UAB „Togata“, tiek UAB „Kontmena“ yra atstovaujami tos pačios advokatų profesinės bendrijos „ZETA Law“. Pastaroji yra dar ir didelė UAB „Kontmena“ kreditorė. Visi šie asmenys yra susiję ir veikia sutartinai, bei nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu. UAB „Kontmena“ selektyviai proteguoja vienus kreditorius prieš kitus, taip pažeisdama kreditorių interesus. Apibendrinant, į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog trečiojo asmens „ZETA Law“ 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimu į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėtos lėšos kokiu nors teisiniu pagrindu tapo UAB „Kontmena“ nuosavybe. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir antstolei iki nusprendžiant paskirstyti depozitinėje sąskaitoje buvusias lėšas. Be to, UAB „Togata“ žinodamas apie antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas nereiškė prieštaravimo dėl išieškojimo iš jų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog antstolė paskirstydama lėšas atliko neteisėtus veiksmus.
UAB „Kontmena“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Togata“ skundą su skundu sutiko, prašė jį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
UAB „Kontmena“ nurodė, kad UAB „Togata“ skundas yra pagrįstas, galima daryti išvadą ir iš pačios antstolės 2022m. gegužės 19 d. patvarkymo netenkinti 2022 m. gegužės 11 d. UAB „Togata“ skundo dėl antstolio veiksmų ir skundo nagrinėjimą perduoti Vilniaus m. apylinkės teismui Nr. 0012/22/00013. Antstolė patvarkyme nurodo, kad UAB „Togata“ anksčiau nereiškė pretenzijų dėl ankstesnių vykdomųjų bylų ir išieškojimo juose, tačiau tai, akivaizdu, reiškia ne ką kitą, kaip faktą, kad dėl anksčiau iš UAB „Kontmena“ turto vykdytų išieškojimų antstolės patvarkyme nurodytose vykdomosiose bylose (Nr. 0087/20/00890, Nr. 0087/20/01347, Nr. 00587/20/01699, Nr. 0087/21/00206, Nr. 0087/21/00314, Nr. 0087/21/01565; vykdomosios bylos Nr. 0012/22/00013) UAB „Togata“ buvo informuotas ir prieštaravimo dėl minėtų išieškojimų nepareiškė, išieškojimas su hipotekos kreditoriumi buvo UAB „Kontmena“ suderintas, todėl antstolės dėstomi samprotavimai yra deklaratyvūs ir neatitinkantys faktinės situacijos. Dar daugiau, antstolė netgi nurodo, kad UAB „Togata“ dalyvavo c. b. Nr. e2-124-407/2022 ir ten nereiškė pretenzijų dėl skolininko UAB „Kontmena“ atsiskaitymo su kreditoriumi LUAB „Laugina“, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ir teismas minėtoje byloje, LUAB „Laugina“ mokėtinų sumų „paskirstymui trukdo tik pačios bendrovės pateiktas šioje byloje ieškinys“ – šio ieškinio LUAB „Laugina“ neatsisakė, jis buvo teismo atmestas, todėl antstolės pasvarstymai apie tai, kas būtų, jeigu būtų, neturi jokios teisinės reikšmės. Faktas yra tas, kad dėl LUAB „Laugina“ ieškinio neatsiėmimo ir UAB „Kontmena“ atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Kontmena“ nors ir būdamas mokus, susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko UAB „Kontmena“ kreditoriai nutarė inicijuoti UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo procesą, konkrečiai kreditorius UAB „Togata“ 2022 m. gegužės 11 d. pritarė UAB „Kontmena“ 2022 m. balandžio 25 d. restruktūrizavimo planui, pagal kurį tuo metu antstolės depozitinėje sąskaitoje buvusios UAB „Kontmena“ lėšos (dėl to, kad tai UAB „Kontmena“ lėšos – ginčo vykdomojoje byloje nėra) būtų skirstomos restruktūrizavimo plane numatyta tvarka. Galiausiai, UAB „Kontmena“ vertinimu, nėra būtinas pats hipotekos kreditoriaus UAB „Togata“ priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Kontmena“ pagal įmonės hipotekos taisykles pradėjimas. Sutiktina, kad jei įmonė ir yra įkeista įmonės hipoteka, tai netrukdo įmonei vykdyti veiklą bei iš šios veiklos kylančias pareigas atsiskaityti su kreditoriais, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.177 str. 5 d. reglamentuoja, kad įkaito davėjas, vykdydamas įprastą komercinę veiklą, turi teisę disponuoti turtu, įkeistu pagal įmonės hipotekos taisykles, tačiau yra daugiau, nei akivaizdu, kad siekiant iš tokio turto atlikti išieškojimą, yra būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas, kadangi priešingas aiškinimas paneigtų įmonės hipotekos esmę ir esmingai apribotų įmonės hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei sumažintų hipotekos dydį be hipotekos kreditoriaus sutikimo. UAB „Kontmena“ nuomone yra daugiau, nei akivaizdu, kad vien tik pats faktas, kad hipotekos kreditorius nevykdo išieškojimo teisės aktų nustatyta tvarka, savaime nesuteikia antstoliui teisės atlikti išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto – tokiu būdu antstolė demonstruoja akivaizdų daiktinės teisės normų neišmanymą arba sąmoningą ignoravimą siekiant elgtis išimtinai dalies kreditorių naudai ir interesais – juk, matyt, ta pati antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko nekilnojamojo turto, pvz., įkeisto bankui, neatlieka šio nekilnojamojo turto realizavimo be banko sutikimo tais atvejais, kai pats bankas nėra pradėjęs išieškojimo procedūros pagal hipotekos taisykles. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, UAB „Kontmena“ pareiškėjo UAB „Togata“ skundą dėl antstolio veiksmų prašo tenkinti ir priteisti visas UAB „Kontmena“ bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotieji asmenys (išieškotojai) BUAB „Manfula“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Nemokumo valdymas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškėjų skundus nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2YT-16522-868/2022 sujungta su civiline byla Nr. 2YT-17627-925/2022, suteikiant civilinei bylai vieną numerį Nr. 2YT-16522-868/2022, ir paskirta ją nagrinėti teisėjai Vandai Višnevskai.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).
Skundai atmestini.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo: 1) Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-672-343/2022, dėl 61 375,42 Eur skolos ir 6 476,11 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo UAB „Laugina“ naudai (v. b. Nr. 0012/22/00013); 2) Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-672-343/2022, dėl 5 320 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo UAB „Laugina“ naudai (v. b. Nr. 0012/22/00023); 3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6207-1052/2021, dėl 1 331,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo UAB „Manfula“ naudai (v. b. Nr. 0012/22/00463); 4) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-27014-1116/2021, dėl 640,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo S. P. naudai (v. b. Nr. 0012/22/00516); 5) Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-436-587/2021, dėl 3 014,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo UAB „Manfula“ naudai (v. b. Nr. 0012/22/00548); 6) Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-27-555/2022, dėl 1 926 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. Nr. 0012/22/00587); 7) Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-27-555/2022, dėl 2 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. Nr. 0012/22/00588); 8) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3409-347/2022, dėl 639,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo S. P. naudai (v. b. Nr. 0012/22/00604); 9) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3409-347/2022, dėl 2 175,36 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo S. P. naudai (v. b. Nr. 0012/22/00658); 10) Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-830-555/2021, dėl 6,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. Nr. 0012/22/005713); 11) Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-830-555/2021, dėl 7 090,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kontmena“, išieškotojo UAB „Laugina“ naudai (v. b. Nr. 0012/22/00765).
Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu sustabdytos vykdomosios bylos Nr. 0012/22/00013 ir Nr. 0012/22/00023 ir atidėtas UAB „Kontmena“ 2021 m. sausio 26 d., sumokėtų lėšų paskirstymas iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ar neiškėlimo UAB „Kontmena“. 2022 m. gegužės 10 d. el. paštu gautas BUAB „Laugina“ pranešimas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kontmena“ bei pridėjo teismų nutartis. BUAB „Laugina“ prašė pagal 2022 m. sausio 26 d. antstolės patvarkymą pervesti lėšas į BUAB „Laugina“ atsiskaitomąją sąskaitą. Tą pačią dieną dėl išieškotų piniginių lėšų pervedimo taip pat kreipėsi ir BUAB „Manfula“. Antstolė nurodė, kad susipažinus su išieškotojo BUAB „Laugina“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi, panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „Kontmena“. 2022 m. gegužės 11 d. antstolių kontoroje gautas UAB „Togata“, atstovo advokato Valdemaro Stančiko pareiškimas, kuriuo UAB „Togata“ pažymi, visas UAB „Kontmena“ turto kompleksas (įmonė) yra įkeista pagal paskolos sutartį su UAB „Togata“, o paskolos sutartis jokia apimtimi nėra grąžinta. UAB „Togata“ nurodė, kad UAB „Kontmena“ hipotekos kreditorei 2022 m. balandžio 25 d. pateikė restruktūrizavimo planą, kuriam UAB „Togata“ 2022 m. gegužės 11 d. pritarė. Minėtuoju pareiškimu UAB „Togata“ nurodė, kad išieškojimas iš bet kokio įkeisto turto galimas tik turint hipotekos kreditoriaus sutikimą bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su skolininko UAB „Kontmena“ restruktūrizavimu, nesutiko, kad iš bet kokio UAB „Kontmena“ turto, įskaitant pinigines lėšas, saugomas antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje, būtų vykdomas priverstinis išieškojimas bet kokių kitų kreditorių naudai. Išnykus išieškojimo sustabdymo pagrindui, antstolė 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo, antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančių ir UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų paskirstymo Nr. S-22-12-6750, atnaujino vykdomųjų bylų Nr. 0012/22/00013 ir Nr. 0012/22/00023 vykdymą ir paskirstė antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančias ir UAB „Kontmena“ priklausančias pinigines lėšas 84 493,12 Eur, skoloms ir vykdymo išlaidoms vykdomosiose bylose Nr. 0012/22/00013, Nr. 0012/22/00023, 0012/22/00516, 0012/22/00587, 0012/22/00588, 0012/22/00604, 0012/22/00658, 0012/22/00713, 0012/22/00548, 0012/22/00463, 0012/22/00765 dengti. Nesutikdami su nurodytu 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo, antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančių ir UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų paskirstymo Nr. S-22-12-6750, pareiškėjai UAB „Togata“, UAB „Kontmena“ kreipėsi į antstolę su skundais, kuriais prašė panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymą dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo, antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančių ir UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų paskirstymo Nr. S-22-12-6750. 2022 m. gegužės 13 d. UAB „Kontmena“ atstovas advokatas Valdemaras Stančikas elektroniniu paštu atsiuntė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį civ. byloje Nr. eB2-2229-861/2022, kuria priimtas pareiškėjo R. S. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kontmena“. Nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdomas UAB „Kontmena“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal išduotus teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus arba nurodymus areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, jeigu tokie buvo įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Antstolė 2022 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. 0012/22/00013, 2022 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-12-8008 netenkino pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundus kartu su nurodytais patvarkymais bei vykdomųjų bylų kopija teismui.
Dėl 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymo dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo, antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančių ir UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų paskirstymo teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai skunduose prašo panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymą dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo, antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančių ir UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų paskirstymo Nr. S-22-12-6750.
Pareiškėjai patvarkymo neteisėtumą grindžia hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl išieškojimo iš jam įkeisto turto nebuvimu. Pareiškėjų teigimu, antstolė niekada nesikreipė į hipotekos kreditorių dėl jo sutikimo išieškoti iš jam įkeisto turto (skolininko piniginių lėšų), ir net tuomet, kai pats hipotekos kreditorius aiškiai išreiškė kategorišką savo nesutikimą, kad iš jam įkeistų UAB „Kontmena“ lėšų būtų vykdomas išieškojimas bet kokių kitų kreditorių naudai. Atitinkamai, antstolė, ignoruodama tiek hipotekos kreditoriaus teises, tiek imperatyvias teisės normas, nusprendė skolininko lėšas paskirstyti kitiems kreditoriams (išieškotojams).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.177 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įkaito davėjas, vykdydamas įprastą komercinę veiklą, turi teisę disponuoti turtu, įkeistu pagal įmonės hipotekos taisykles. Perleidus pagal įmonės hipoteką įkeisto turto nuosavybės teisę sąžiningam trečiajam asmeniui, įmonės hipoteka šiam perleistam turtui pasibaigia, o naujai įgytas turtas tampa įmonės hipotekos objektu nuo jo įgijimo nuosavybėn momento. Įmonės hipotekos sandoryje gali būti nustatyta, kad ši taisyklė netaikoma konkrečiai nurodytam turtui, kuris yra įmonės hipotekos objektas.
Iš Hipotekos duomenų išrašo iš Nekilnojamojo turto registro ir sutarčių teisių suvaržymų registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjas (skolininkas) UAB „Kontmena“ yra įkeistas hipotekos kreditoriaus UAB „Togata“ naudai, 2018 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutarties Nr. 2018-09-28 pagrindu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2- 124-407/2022, kurioje panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kontmena“, trečiuoju asmeniu dalyvavo ir pareiškėjas UAB „Togata“. Atitinkamai, apie 2022 m. sausio 26 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėjo (skolininko) UAB „Kontmena“ įmokėtą 74 134,96 Eur sumą, skirtą skoloms, palūkanoms ir vykdymo išlaidomų apmokėjimui vykdomosiose bylose Nr. 0012/22/00013, 0012/22/0023 dengti ir 2022 m. gegužės 3 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėjo (skolininko) UAB „Kontmena“ įmokėtą 10 358,16 Eur sumą, skirtą skoloms, palūkanoms ir vykdymo išlaidomų apmokėjimui vykdomosiose bylose išvardintose antstolės 2022 m. balandžio 25 d. patvarkyme Nr. S-22-12-5670 dengti, hipotekos kreditoriui UAB „Togata“ buvo žinoma. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas UAB „Togata“ antstolei iki 2022 m. gegužės 11 d. nebuvo pateikęs jokių prieštaravimų, jog skolininko savanoriškai sumokėtos lėšos nebūtų pervedamos skolų ir vykdymo išlaidų dengimui. Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjų teiginys, jog skolininkui (pareiškėjui) UAB „Kontmena“ yra reikalingas hipotekos kreditoriaus UAB „Togata“ leidimas atsiskaityti su kitais kreditoriais iš lėšų, pervestų į antstolės depozitinę sąskaitą, yra nepagrįstas. Teismas nurodo, kad nors hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis (CPK 747 straipsnis), tačiau ši teisė, kaip įkaito (turto) turėtojo, hipotekos kreditoriaus (pareiškėjo) teisių nedaro absoliučių, t. y. privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017). Pažymėtina ir tai, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Sutiktina su antstolės pozicija, jog iš įmonės, kuri yra įkeista hipotekos kreditoriaus naudai, galima išieškoti pinigines lėšas, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo, ir be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o apribojimai išieškoti iš tokios įmonės turto atsirastų tik nuo vykdomojo įrašo, kuriuo nukreipiamas išieškojimas į įkeistą įmonę hipotekos kreditoriaus naudai, įregistravimo viešame registre dienos. Teismas nustatė, jog antstolė veikė neviršydama savo įgaliojimų ir nepažeisdama jos veiklą reglamentuojančių teisės normų. Dėl šių aplinkybių šis reikalavimas atmestinas plačiau dėl jo nepasisakant.
Pareiškėjai patvarkymo neteisėtumą taip pat grindžia išieškotų piniginių lėšų iš UAB „Kontmena“ neteisėtu paskirstymu. Pareiškėjų teigimu, lėšos negalėjo būti skirstomosios negali būti skirstomos ir šiuo metu, o atliktas paskirstytas (jei jis atliktas) – neteisėtas. Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 išnagrinėjus ir atmetus pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, taikyti apribojimai panaikinti nebuvo – dėl to UAB „Kontmena“ turėjo kreiptis papildomai, pirmosios instancijos teismo pranešimu byla nutraukta, informacija į Turto areštų aktų registrą ir kiti su civilinės bylos nutraukimu susiję veiksmai buvo atlikti tik 2022 m. gegužės 17 d. Atitinkamai, antstolė, lėšų skirstyti negalėjo ir toks paskirstymas neteisėtas, antstolė buvo informuota iki skundžiamo patvarkymo priėmimo, nes nuo 2022 m. gegužės 13 d. skolininko atžvilgiu yra pateiktas ir priimtas skolininko kito kreditoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo, inicijuota nemokumo byla Nr. eB2- 2229-861/2022.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skundžiamas patvarkymas priimtas po to, kai išnyko išieškojimo sustabdymo pagrindas, t. y. kai Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, panaikinus Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1574-390/2021. Taigi nurodyto patvarkymo esmė – laikinai sustabdytų veiksmų atnaujinimas ir tęsimas. Kadangi skundžiamu patvarkymu, priešingai nei teigia pareiškėjai, UAB „Kontmena“ priklausančios lėšos skolų dengimui kreditoriams buvo paskirstytos 2022 m. gegužės 12 d., t. y. dar prieš Vilniaus apygardos teismui 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi priėmus R. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kontmena“, pareiškėjų teiginiai dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjai, antstolė pagrįstai išieškotas lėšas paskirstė kreditoriams.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog antstolė ginčijamu 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo, antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančių ir UAB „Kontmena“ priklausančių lėšų paskirstymo Nr. S-22-12-6750, atnaujinusi vykdomųjų bylų Nr. 0012/22/00013, Nr. 0012/22/00023 vykdymą išnykus aplinkybėms sąlygojančioms jų sustabdymą t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, panaikinus Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1574-390/2021 ir paskirsčius antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje esančias ir UAB „Kontmena“ priklausančias pinigines lėšas 84 493,12 Eur, skoloms ir vykdymo išlaidoms vykdomosiose bylose Nr. 0012/22/00013, Nr. 0012/22/00023, 0012/22/00516, 0012/22/00587, 0012/22/00588, 0012/22/00604, 0012/22/00658, 0012/22/00713, 0012/22/00548, 0012/22/00463, 0012/22/00765 dengti, pažeidė vykdymo proceso normas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. P. prašo paskirti pareiškėjams maksimalią baudą už nesąžiningus ir akivaizdžiai nepagrįstus skundus. Suinteresuoto asmens (išieškotojo) nuomone, pareiškėjų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra akivaizdus ir matomas iš pareiškėjų nesąžiningai ir neteisėtai keičiamų pozicijų, taip pat siekiant vilkinti skolininko atsiskaitymą su priverstinį išieškojimą vykdančiais kreditoriais.
Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Įvertinęs aptartą teismų praktiką šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad vien tik didelis pateiktų skundų kiekis bei aplinkybė, kad pareiškėjai keičia savo pozicijas, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodytų motyvų pagrindu suinteresuoto asmens (išieškotojo) prašymas skirti pareiškėjams baudą maksimalią baudą už nesąžiningus ir akivaizdžiai nepagrįstus skundus atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. P. prašo priteisti iš pareiškėjų patirtas 1 210 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) BUAB „Laugina“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus M. K. prašo priteisti iš pareiškėjo UAB „Togata“ patirtas 726 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Pagal CPK 443 straipsnio 4 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
Teismas sprendžia, kad šioje byloje suinteresuotų asmenų (išieškotojų) ir pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, patvirtina ir tai, kad pareiškėjai skundžiamus antstolės patvarkymus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais jų teises, tuo tarpu suinteresuoti asmenys (išieškotojai) palaikė antstolės poziciją ir prašė visus pareiškėjų skundų prašymus dėl antstolės patvarkymų atmesti. Atsižvelgiant į pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų (išieškotojų) skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuotų asmenų naudai, atmetus pareiškėjų skundus, yra priteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų atstovai advokatai jų vardu surašė atsiliepimus į pareiškėjų skundus dėl antstolės veiksmų, atsiliepimai yra išsamūs, susiję su byloje sprendžiamais klausimais ir nėra viršijantys Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžio rekomendacijas, maksimalaus dydžio, todėl suinteresuotų asmenų (išieškotojų) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš pareiškėjų kaip iš bylą pralaimėjusių šalių (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjų UAB „Togata“ ir UAB „Kontmena“ skundus dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Togata“, į. k. 302624108, suinteresuotajam asmeniui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Kontmena“, į. k. 304708672, suinteresuotajam asmeniui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Togata“, į. k. 302624108, suinteresuotajam asmeniui BUAB „Laugina“, į. k. 261411420, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vanda Višnevska