Administracinė byla Nr. 2AT-12-2015

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11799-2013-4

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                  47.2;

                                                                                                  48.2;

                                                                                                  80.11;

                                                                                                  80.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Teisės poskyrio viršininko Leandro Pociaus prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimu S. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1772 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda ir 1632 straipsnio 2 dalį 1000 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1000 Lt bauda. Taip pat konfiskuoti po tyrimo likę denatūruoto etilo alkoholio skiediniai ir cigaretės.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi S. G. atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, kuria S. G. pagal ATPK 1772 straipsnio 1 dalį nubausta 500 Lt bauda; panaikinta nutarimo dalis, kuria, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus paskirtas nuobaudas S. G. paskirta 1000 Lt bauda; pašalintos iš nutarimo aprašomosios dalies teismo nurodytos faktinės aplinkybės ir teismo išvados apie S. G. ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą; S. G. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatui spręsti klausimą dėl administracinio nurodymo surašymo. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

S. G. nubausta už tai, kad 2013 m. rugsėjo 11 d., apie 10.59 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo laikė 0,5 l talpos plastikiniame butelyje 315 ml (0,315 l) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio  koncentracija 37,6 procentai, 2 l talpos plastikiniame butelyje 2020 ml (2,020 l) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 90,6 procentai, ir 35 pakelius tabako gaminių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 2,27 MGL (295,92 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. liepos 14 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Teisės poskyrio viršininko L. Pociaus prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atnaujino S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Teisės poskyrio viršininkas L. Pocius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas pažeidė ATPK 2601 straipsnio nuostatas, nes esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, nesilaikė nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių. Be to, grąžindamas S. G. administracinę bylą policijos komisariatui spręsti klausimą dėl administracinio nurodymo surašymo dėl ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, apygardos teismas nukrypo nuo teismų praktikos (nutartis administracinėje byloje Nr. N62 -2406/2011) ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Anot pareiškėjo, apygardos teismas nagrinėjamą bylą nepagrįstai išskaidė, sukurdamas papildomus nepagrįstus administracinius procesus ir taip užtęsdamas atsakomybės taikymą. Plačiai aptardamas ATPK 33 straipsnio 2 dalies, 224 straipsnio 2 dalies, 2601 straipsnio nuostatas, pareiškėjas teigia, kad, esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, policijos pareigūnas negalėjo surašyti administracinio nurodymo, dėl to visa bylos medžiaga pagrįstai perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Priešingu atveju, atskirai išnagrinėjus du administracinius teisės pažeidimus, būtų priimti du sprendimai, kuriais būtų paskirtos dvi nuobaudos ir taip pasunkinta S. G. padėtis. Be to, apygardos teismas pažeidė ir ATPK 269 straipsnio nuostatas. Atsiliepime pažymima, kad, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ATPK 1772  straipsnį, lieka neišsprendžiami tiesioginio objekto – falsifikuotų alkoholinių gėrimų, konfiskavimo ir sunaikinimo klausimai, nes asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama ir dėl to taikyti ATPK 269 straipsnį nelieka galimybės. Pareiškime nurodoma, kad minėti daiktai, paimti iki administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau ne iki administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo, sunaikinami pasibaigus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo procesui. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad, apygardos teismui panaikinus apylinkės teismo nutarimo dalį dėl ATPK 1772 straipsnio 1 dalies ir palikus tik dalį dėl ATPK 1632 straipsnio 2 dalies, lieka neaišku, kodėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra konfiskuoti denatūruoto etilo alkoholio skiediniai, visiškai nesusiję su pažeidimu, numatytu ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje.

Atsiliepimu į pareiškimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovas advokatas P. Selilionis prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam apygardos teismui.

Plačiai aptardamas ATPK 33, 2601 straipsnių, 1772 straipsnio 1 dalies, 1632 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad apygardos teismas, skirdamas dvi savarankiškas administracines nuobaudas dėl vienu metu nustatytų pažeidimų, nepagrįstai apsunkino S. G. padėtį ir nukrypo nuo teismų praktikos (nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2406/11). Atstovas, pažymėdamas iki nagrinėjamo įvykio galiojusias Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 3.1.2 punkto nuostatas, teigia, kad S. G. ir kiti su ja gyvenę bei cigaretes laikę asmenys jokių įstatymų įpareigojimų nepažeidė. Juolab kad ji nežinojo ir net negalėjo žinoti, kad vos prieš dešimt dienų „Valstybės žiniose“ buvo paskelbti minėto ūkio ministro įsakymo pakeitimai, įsigalioję prieš dieną iki nuobaudos skyrimo dienos. Atsiliepime pažymima ir tai, kad šis įsakymas nenumatė jokio pereinamojo laikotarpio ir procedūros, kuria remiantis būtų galima įteisinti (gauti leidimą) cigaretes laikyti, kai po įsakymo pasikeitimo jų laikymas jau tampa neteisėtas. Atstovas teigia, kad S. G. nežinojo, kaip ir kokia tvarka gauti reikalingus leidimus laikyti penkis cigarečių pakelius, tai jai buvo praktiškai neįmanoma, ir dėl to jai turi būti taikomas baudžiamosios atsakomybės principas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), pagal kurį asmuo atsako tik tuo atveju, jei neteisėtos veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymų reikalavimus atitinkančio elgesio. Atsiliepime nurodoma itin sunki administracinėn atsakomybėn patraukto asmens materialinė padėtis, jį apibūdinančios aplinkybės ir teigiama, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti S. G. ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje.

              Pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Teisės poskyrio viršininko Leandro Pociaus prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 1632 straipsnio taikymo

              Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų MGL, o šio straipsnio 2 dalyje – kai tokių prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties MGL.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti administracinių teisės pažeidimų įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami tie patys tikslai. ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomasi nuostatos, jog kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti jo disponuojamų tokių medžiagų sudėtį ir kiekį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-217/2007). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad inkriminuojant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, t. y. subjektyvųjį požymį – tyčią, jog asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir jų norėjo (ATPK 9 ir 10 straipsniai). Taigi toks asmuo turi bent bendrais bruožais suvokti, jog disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė yra didesnė nei du MGL.

Šioje byloje teismai nustatė, kad S. G. savo namuose, kuriuose gyvena ir kiti asmenys, neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė 35 pakelius įvairių pavadinimų cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendros 2,27 MGL (295,92 Lt) vertės. Pažymėtina ir tai, kad tik dieną prieš šio administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 10 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 3.1.2 punkto pakeitimai, kuriais nustatyta, jog fiziniams asmenims leidžiama laikyti <...> įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių. Pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino namuose laikęs Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėtas cigaretes, skirtas ir kitiems kartu gyvenantiems asmenims, tačiau nurodė, kad nežinojo apie tik prieš dieną pasikeitusį minėtą teisinį reguliavimą, sugriežtinusį administracinės atsakomybės taikymą už akcizais apmokestinamų prekių laikymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtuose sprendimuose visiškai nepasisakyta apie S. G. kaltę, t. y. subjektyvųjį požymį – tyčią (ar ji suvokė, kad neteisėtai laiko akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė yra didesnė nei du MGL). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad akcizais apmokestinamų prekių vertės dydis tik 0,27 MGL viršijo ATPK 1632 straipsnio 1 dalies taikymo ribą, kolegija daro išvadą, kad S. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes ji bendrais bruožais nesuvokė, jog neteisėtai laiko akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė yra didesnė nei du MGL, dėl to keistina pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, perkvalifikuojant S. G. veiksmus iš ATPK 1632 straipsnio 2 dalies į 1632 straipsnio 1 dalį bei už šio pažeidimo padarymą skiriant jai 28 eurų baudą.

Dėl apeliacinio proceso

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu yra teisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013).

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

ATPK 1632 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkių teismų kompetencijai, o vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai (ATPK 224 straipsnio 1, 2 dalys).

Kartu pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302 11 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje S. G. kaltinama dėl tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje neteisėtai laikytų akcizais apmokestinamų prekių ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, t. y. dėl dviejų administracinių teisės pažeidimų, sudarančių minėtų pažeidimų sutaptį. Apylinkės teismo nutarimu S. G. už šiuos abu pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, kurios subendrintos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį. Taigi, apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl abiejų administracinių teisės pažeidimų, ATPK 224 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismas šią bylą nagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sušvelninti S. G. padėtį. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad dėl vieno iš S. G. padarytų pažeidimų, numatyto ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje, atitinkami pareigūnai surašo administracinį nurodymą (ATPK 2601 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, tenkindamas iš dalies apeliacinį skundą ir dėl vieno pažeidimo (ATPK 1772 straipsnio 1 dalis) išskirdamas bylos dalį ir ją perduodamas pareigūnui surašyti administracinį nurodymą, bet kartu palikdamas galioti apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria S. G. paskirta nuobauda pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį, sudarė dvi atskiras ir savarankiškas administracinio teisės pažeidimo bylų teisenas, taip pažeidė ATPK 224 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nepagrįstai apsunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį (ATPK 302 11 straipsnio 2 dalis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo dalį dėl ATPK 1772 straipsnio 1 dalies taikymo S. G. ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatui surašyti administracinį nurodymą, todėl ši apygardos teismo nutarties dalis naikintina ir paliktina galioti apylinkės teismo nutarimo dalis dėl S. G. nubaudimo pagal ATPK 1772 straipsnio 1 dalį be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4, 6 punktais,

n u t a r i a :

1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties dalį S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje dėl ATPK 1772 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies taikymo bei šios bylos dalies perdavimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatui surašyti administracinį nurodymą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo dalį dėl S. G. nubaudimo pagal ATPK 1772 straipsnio 1 dalį be pakeitimų.

2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties dalis dėl S. G. nubaudimo pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį ir S. G. veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 1632 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 28 eurų baudą.

3. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 1772 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą subendrinti apėmimo būdu su pagal ATPK 1632 straipsnio 1 dalį paskirta 28 eurų bauda ir paskirti S. G. galutinę administracinę nuobaudą – 144 eurų baudą.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                                              Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                                            Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                            Vytautas Masiokas