Civilinė byla Nr. 2A-971-392/2012
Proceso Nr. 2-48-3-00212-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. sausio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-608-272/2011 pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „General Financing“ ieškinio prašė priteisti iš atsakovo V. N. 5068,82 Lt skolos, 1112,48 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 185,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Trakų rajono apylinkės teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2011 m. kovo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. N. 5068 Lt 82 ct skolos, 44 Lt 50 ct delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153 Lt 03 ct bylinėjimosi išlaidų. Sprendimu teismas sumažino prašomų priteisti 0,5 procento dydžio delspinigių nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną dydį iki 0,02 procento.
Teismas motyvavo, kad netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, teismas konstatavo, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,5 procento dydžio delspinigių priteisimo, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą dalį kuria atmesta ieškinio dalis dėl 1067,90 Lt delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo 1067,90 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad teismo nustatytomis netesybomis nebus kompensuojami net minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2008-03-13 priėmė nutarimą Nr. 10-52, kuriame buvo pripažinta, kad vartojimo kredito sutartis atitinka sąžiningumo kriterijus, ieškovas atsižvelgė į Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos pastabas ir pagal jas pakoregavo vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito sutarties revizija nagrinėjant, ar joje nėra nesąžiningų nuostatų, yra esminė vartotojų teisių gynimo priemonė. Nustatant, ar yra nesąžiningų nuostatų, turi būti vadovaujamasi pavyzdinių kriterijų sąrašu (CK 6.188 str.). Kartu pažymėtina, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Ieškovas yra finansų įstaiga, todėl bendrovei ypač svarbus griežtas prievolių terminų laikymasis, todėl atitinkamai yra įvertintas ir netesybų dydis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net 3 procentų netesybų dydis nėra per didelis. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu - aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir nurodydamas, kad reikalaujami delspinigiai aiškiai per dideli nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, yra visiškai pažeidžiamas kreditoriaus interesas. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas kitaip.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl netesybų dydžio.
Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteisiamų ieškovui iš atsakovės delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,02 procentų, nurodė, kad atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl netesybų priteisimo, tačiau nenurodė, at bylos aplinkybės, nagrinėjamoje ir kasacinės instancijos bylose yra tapačios. Teismo sprendime už akių nurodyta, kad teismas, darydamas išvadą, jog teismas gali sumažinti netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005. Šioje nutartyje konstatuojama, kad teismai (Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas), priteisdami 58 889,06 Lt delspinigių, t. y. po 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį ir priteisė aiškiai per didelius delspinigius, kurie pagal savo pobūdį yra baudiniai. Nutartyje nurodyta, jog negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą. Ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2005 ir kt.). Teisėjų kolegija byloje konstatavo, kad ieškovo prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelės netesybos, todėl sumažina jų dydį iki 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų), sumažindama prašomą priteisti 58 889,06 Lt delspinigių sumą iki 5888,91 Lt (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Kitoje teismo sprendime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006 konstatuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną sudaro 182,5 procento per metus ir beveik dvigubai viršija šalių sandorio sumą. Kasacinė instancijos teisėjų kolegija visiškai sutiko su šio teismo padarytomis išvadomis, nurodė, kad gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje tokios netesybos visada yra laikomos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, todėl mažinamos iki 0,2 procento. Laikoma, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį.
Taigi, esant skirtingam delspinigių dydžiui bylose, kurias nurodė pirmosios instancijos teismas, pasirenkant taikymui anksčiau išnagrinėtoje byloje suformuotą praktiką, teismas turėjo nurodyti argumentus, kodėl remiasi ankstesne, o ne vėlesne kasacinės instancijos teismo praktika.
Be to, apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo praktiką, suformuotą visiškai analogiškose bylose, kuriose tas pats ieškovas, užsiimantis vartojimo paskolų suteikimu, prašė priteisti delspinigius iš skolininkų. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1019-611/2010 ieškovas UAB „General Financing“ prašė iš atsakovo T. M. priteisti 5221,36 Lt mokėtinų įmokų pagal Kredito sutartį, 2166,14 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį buvo patenkinęs iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 5221,36 Lt mokėtinų įmokų, 866,46 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 182,95 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, jog ieškovo prašomas priteisti 0,25 % delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną yra neprotingas ir per didelis, kadangi sudaro 91,25 % metinių delspinigių. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra vartojimo kreditų teikimas, taip pat į tai, jog ieškovas turėjo įvertinti prisiimamą riziką dėl sutarties nevykdymo, nustatydamas palūkanų normą, delspinigių dydį sumažino iki 0,1 % už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Apygardos teismo nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, apeliantas, žinodamas apygardos teismo formuojamą praktiką ir kitose analogiškose bylose, nepakeitė apeliacinio skundo reikalavimų ir toliau siekė didesnių, nei 0,1 procento per dieną delspinigių priteisimo.
Kitoje analogiškoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje - Nr. 2A-346-611/2010, kurioje nutartis priimta 2010-04-21, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai ( 0,5 procentai per dieną ) pažeidžia teisės principus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 6515,63 Lt delspinigius sumažino iki 1303,13 Lt, t.y. 0,1% nuo negrąžintos sumos per dieną. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, pirmos instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LR CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,1% nuo negrąžintos sumos per dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje.
Atsižvelgiant į aptariamą teismų praktiką darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių teisingas ir protingas dydis sudaro 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl teismo sprendimas keistinas padidinant priteistą delspinigių sumą iki 0,1%. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 1112,48 Lt delspinigių. Pripažinus, kad pagrįstas delspinigių dydis yra 5 kartus mažesnis nei prašė ieškovas ir penkis kartus didesnis nei priteisė pirmosios instancijos teismas, ieškovui iš atsakovo priteistini delspinigiai sudaro 222,50 Lt.
Pakeitus priteistą sumą perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos (5291,32 * 3 % = 158,74).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti priteistus ieškovui UAB „General Finansing“ iš atsakovo V. N. delspinigius iki 222 litų 50 ct., o bylinėjimosi išlaidas iki 158 litų 74 ct.
Sprendimo antrąją pastraipą išdėstyti taip:
Priteisti iš V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5068 Lt 82 ct skolos, 222 Lt 50 ct delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 5291 Lt 32 ct, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158 Lt 74 ct bylinėjimosi išlaidų UAB „General Financing“.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Virginijus Kairevičius
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Andrutė Kalinauskienė