Civilinė byla Nr. 2A-1239-232/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-04598-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.1.; 75.6.2.; 75.8.; 77.7.; 78.2.1; 121

 (S)

 

 

                                                                                                                          

                                                               

                                                                     

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

       Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe; ir pagal atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui J. V., atsakovams R. V. ir V. V. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas, išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius.   

    Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

          I. J. V. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių santuoką, įregistruotą 2003-08-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.2543, nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gimusio 2008-06-02, gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš ieškovo dukteriai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis iki dukters pilnametystės, nustatyti ieškovo bendravimo su dukterimi Dorotėja tvarką pagal jo pasiūlymą, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis pagal jo pateiktą turto padalijimo būdą, pripažinti ieškinyje išvardintą turtą jo asmenine nuosavybe. Prašė priteisti atsakovei V. V. natūra butą, esantį Į g., Vilniuje (toliau ginčo butas), kurio vidutinė rinkos vertė 145000 Lt, parduoto automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 16000,00 Lt, pusės jo vertės piniginę kompensaciją; priteisti ieškovui iš atsakovės V. V. 1/2 dalį bankui sumokėtos per 2010 m. rugpjūčio – 2011 m. balandžio mėnesį išmokėto  kredito ir palūkanų sumos, t.y. 3562 Lt; priteisti ieškovui J. V. 1/2 dalį piniginių sumų, laikomų bankuose atsakovės V. V. vardu; pripažinti prievolę bankui AB „Šiaulių bankas" pagal 2007-05-31 Būsto kreditavimo sutartį Nr.B-2007-1661-03 atsakovės asmenine prievole. Prašė pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe tokį turtą: ½ dalį žemės sklypo, esančio Ąžuolinės k., Vilniaus raj., unikalus Nr.; UAB „AUTOCENTRAS", juridinio asmens kodas, akcijas 100 vnt.; pastatą-veršidę, esančią Ąžuolinės kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr.; 40 vnt. UADBB „Apsidrauskime", juridinio asmens kodas 125171451, akcijų. Nurodė, kad abu sutuoktiniai sutarė, jog santuoką nutrauks dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neskaudins vienas kito įrodinėjimais apie kiekvieno iš jų kaltę dėl šeimos iširimo. Mano, kad šeima yra iširusi ir ją išsaugoti nėra jokios galimybės. Kadangi dukra Dorotėja yra labai maža, tokio amžiaus vaikų ryšys yra artimesnis su motina, todėl mano, kad tikslinga  nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su motina (atsakove). Kadangi 2006 metų spalio 10 dieną ieškovo tėvai R. V. ir V. V. padovanojo ieškovui 50 000 litų notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi bendrovės UAB „Autocentras" steigimui ir įstatinio kapitalo suformavimui, todėl UAB „Autocentras" akcijos pripažintinos jo asmenine nuosavybe. Nurodė, kad 1/2 dalis žemės sklypo, esančio Ąžuolinės k., Vilniaus raj., kurio unikalus Nr., buvo įsigyta taip pat už jo tėvų pinigus, jie apmokėjo šio sklypo dalį (mokėjimo pavedimo kopija pridedama), kadangi dar iki ieškovo santuokos sklype buvo įsigyti pastatai ir pateiktas prašymas privatizuoti po jais esantį sklypą,  prašo šį sklypą taip pat pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Nurodė, kad santuokoje buvo įgytos piniginės lėšos, kurias atsakovė išėmė  iš savo sąskaitos banke bei panaudojo ne šeimos reikmėms tenkinti, prašė pusę šių lėšų priteisti ieškovui. Ieškovas siūlė turto padalijimo būdą, prašė teismą turtą padalinti lygiomis dalimis tokiu būdu:

1. Kadangi ginčo butas yra nedidelis - 35,66 kv.m, ir jame realiai gyvena atsakovė su dukra, mano, kad tikslinga butą natūra palikti jai, o ieškovui priteisti kompensaciją už jai tenkančią natūra ieškovo turto dalį. Jeigu atsakovė perima kreditorinius įsikolinimus bankui viena, ar pritraukdama kitus laiduotojus, ir įsipareigoja toliau vykdyti prievolę viena, ieškovui išmokama kompensacijos dalis sudaro 9038 Lt (145000 - 126923 = 18077 / 2 = 9038 Lt, jeigu lieka solidari atsakomybė prieš banką ir paskola toliau dengiama lygiomis dalimis, ieškovui priteistina kompensacija sudarytų 72500 Lt). Mano, kad atsakovės gaunamos pajamos leistų jai vienai dengti kreditą, jos darbo užmokestis yra maždaug 7000 Lt.

2.      Kadangi sutuoktinė V. V. naudojosi realiai automobiliu MERCEDES BENZ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 16000 Lt, vėliau jį be ieškovo sutikimo pardavė, jam iš atsakovės priteistina kompensacija - 8000 Lt.

3.      Žemės sklypą, esantį D k., U raj., 2122 Lt vertės prašo natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti kompensaciją 1061 Lt.

4.      Piniginės lėšos, esančios atsakovės sąkaitose, padalintinos lygiomis dalimis.

5.      Nuo 2010 metų liepos mėnesio mokėtinas pagal kredito sutartį sumas dengia ieškovas  vienas iš savo (o daugumoje iš jo tėvų ieškovui suteiktų) lėšų. Viso bankui įsiskolinimui padengti nuo 2010 08 mėn. iki 2011 04 mėn. yra sumokėta 7125,34 Lt: mokėtina kredito grąžinimo suma kas mėnesį yra 501,67 Lt, viso per 9 mėnesius grąžinta 4515,03 Lt, palūkanų suma sumokėta per 9 mėnesius sudaro 2610,31 Lt. Kadangi kreditorinį įsiskolinimą privalo šalys dengti kartu, prašo priteisti 1/2 dalį ieškovo sumokėtos sumos iš atsakovės.

            Ieškovas su atsakovės pateiktu priešieškiniu nesutiko.

           A. V. V patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2003-08-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.2543, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko dukters D gyvenamąją vietą kartu su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką pagal jos pasiūlymą, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametis dukteriai Dorotėjai kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1000 Lt dydžio išmokomis iki dukters pilnametystės arba iki duktė mokysis dieninėje mokslo įstaigoje, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai; turtą padalinti nelygiomis dalimis, jai pripažįstant nuosavybės teisę į 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, o ieškovui – į 1/3 dalį, ieškovui priteisti natūra santuokoje įgytą butą, esantį Į g., Vilniuje, žemės sklypą, esantį Daugėliškio km., Ukmergės rajone, 100 vnt. UAB „Autocentras" akcijų, 40 vnt. UADBB „Apsidrauskime“, akcijų prašo pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; gyvenamąjį namą, esantį Vilkiškių kaime, Vilniaus rajone, viešajame registre įregistruotą atsakovės R. V. vardu, pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį priteisti natūra ieškovui, jai priteisiant jo 1/2dalies  vertės kompensaciją; nekilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name: virtuvės baldus su buitine technika (virykle „AEG", šaldytuvu „Elektrolux", indaplove „Ariston", garų surinkėju), televizorių „Samsung", mašiną „Hoover", įmontuojamas spintas (įrengtas antrame aukšte) priteisti ieškovui;  pripažinti, kad V. V. pardavus Automobilį M. B. C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumažinta bendro turto vertė, dėl to priteisti J. V. 6 400 Lt dydžio piniginę kompensaciją; pripažinti, kad J. V. perleidus tretiesiems asmenims automobilius M. B. 250, M. B., NissanMicra, buvo sumažinta bendro turto vertė bei P. V. V. 26 700Lt kompensaciją; priteisti V. V. iš J. V. piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią didesnę turto dalį - 237 920,60 Lt. Prašė įpareigoti J. V. nuo santuokos nutraukimo asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2007-05-31 šalių sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03. Nurodė, kad ją tenkina šalių siūloma ieškovo bendravimo su dukterimi Dorotėja tvarka, išskyrus ieškovo teisę pasiimti dukterį kiekvienos savaitės viduryje ir jo teisę matytis su vaiku per kiekvienas šventes. Atsakovė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus statybos leidimą Nr. 0121- apsimestiniu sandoriu, statytojais pripažįstant J. V. ir V. V..

          A. R. V. ir V. V. prašė atmesti atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą, esantį Vilkiškių k., Vilniaus raj., unikalus Nr., bendrąja jungtine V. V. ir J. V. nuosavybe. Nurodė, kad atsakovė V. V. klaidingai įvardija ginčo objektą, laikydama jį gyvenamuoju namu, kadangi viešuose registruose šis nekilnojamasis daiktas įrašytas kaip pastatas-ūkinis pastatas. Tokiu būdu atsakovė neturi teisinio pagrindo koreguoti ginčo turto teisinį statusą ir jos reiškiamas reikalavimas pripažinti pastatą - ūkinį pastatą, esantį adresu Vilkiškių k., Vilniaus raj., unikalus Nr., bendrąja jungtine V. V. ir J. V. nuosavybe yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo, kad jiems, tai yra atsakovams R ir V. V., leidus, gimus anūkei D. V., jauna šeima apsigyveno atsakovams nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate. Ta aplinkybė, jog jie sūnaus šeimai leido apsigyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, nesudaro pagrindo, remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., atsirasti atsakovės V. V. daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį turtą ir šį turtą pripažinti atsakovės V. V. ir ieškovo J. V. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

           Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintus priešieškinius nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir priešieškiniu. Nurodė, kad AB Šiaulių bankas yra ieškovo ir atsakovės kreditorius, kad 2007-03-31 AB Šiaulių bankas ir ieškovas J. V. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03, kurios pagrindu AB Šiaulių bankas suteikė 150 000 Lt kreditą būstui įsigyti, kurio likutis 2012-04-11 sudarė 121 404,81 Lt. Laidavimo sutartimi Nr. 2007-05-31 atsakovė V. V. laidavo AB Šiaulių bankui, kad ieškovas J. V. tinkamai vykdys bankui įsipareigojimus pagal minėtą būsto kreditavimo sutartį. Nurodo, kad dėl šios priežasties ieškovas ir atsakovė už skolinius įsipareigojimus pagal Būsto kreditavimo sutartį atsako solidariai. Santuokos tarp sutuoktinių nutraukimas  pagal CK 6.87 str.-6.89 str. nėra pagrindas laidavimo pasibaigimui. Prašė pripažinti šalių įsipareigojimus pagal 2007-03-31 Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03 ieškovo J. V. ir atsakovės V. V. solidariomis prievolėmis bankui iki bus įvykdyta prievolė.

    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI    

         Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovo J. V. ieškinį ir atsakovės V. V. priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad santuoka tarp J. V. ir V. V. įregistruota 2003-08-30 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.2543, iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukė J. V. ir V. V. santuoką,  įregistruotą 2003-08-30 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.2543, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei V. V. paliko santuokinę pavardę „Viešūnienė“. Nustatė nepilnametės D. V., gimusios 2008-06-02, gyvenamąją vietą kartu su motina V. V.. Priteisė nepilnametei D. V., gimusiai 2008-06-02, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 700 Lt (septynių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-20) iki D. V. pilnametystės. Nurodė indeksuoti priteistą išlaikymą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė atsakovę V. V. priteisto D. V. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė ieškovo J. V. bendravimo su dukterimi D. V. tvarką:  1. I. J. V. turi teisę matytis ir bendrauti su dukterimi D. V. visomis savaitės darbo dienomis ne dukters gyvenamojoje vietoje prieš tai  gavęs  V. V. sutikimą; 2. I. J. V. turi teisę bendrauti su dukterimi D. V. kas antrą savaitgalio penktadienį nuo 17 valandos, paimdamas dukterį Dorotėją iš jos gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 valandos; 3. I. J. V. turi teisę bendrauti su dukterimi D. V. kas antrą kito savaitgalio ketvirtadienį nuo 17 valandos, paimdamas dukterį D iš jos gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos ir parveždamas ją penktadienio ryte į švietimo ar ugdymo įstaigą; 4. I. J. V. turi teisę poriniais metais Šv. Velykų ir Šv.Kalėdų šventes praleisti kartu su dukterimi D. V., neporiniais metais duktė D. V. šias šventes praleidžia kartu su motina V. V.. Tėvo dieną duktė D praleidžia kartu su tėvu J. V., o motinos dieną duktė D praleidžia kartu su motina V. V.; 5. I. J. V. turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpiu du kartus į metus ir nemažiau kaip 10 dienų ir ne daugiau kaip 14 dienų praleisti su dukterimi D, išsivežant ją iš dukters gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. A. J. V. kasmetinių atostogų grafiką jis turi pranešti V. V. iš anksto, ne vėliau kaip 14 dienų, nurodydamas, kur duktė bus tokių atostogų metu;  6. N. D. tėvas ar motina, ketinantis išvykti su D į bet kurią užsienio valstybę privalo gauti tėvo ar motinos sutikimą, kuris turi būti pateiktas ne vėliau kaip 10 dienų iki išvykimo; 7. I. J. V. turi teisę pusę dukters D. žiemos ir vasaros atostogų praleisti su dukterimi D. Vasaros atostogų metu pirmas dvi savaites tėvas J. V. turi teisę praleisti su dukterimi D, o trečią ir ketvirtą savaites - D praleidžia kartu su motina V. V.; 8. Šalių duktė D savo gimimo dieną praleidžia kartu su motina V. V., o sekančią dieną po gimtadienio D praleidžia kartu su tėvu J. V. nuo 10 valandos iki vakaro 18 valandos tėvo pasirinktoje vietovėje. J. D. gimtadienio diena sutampa su tėvo bendravimo diena,  D savo gimtadienį praleidžia kartu su tėvu J. V.;  9. Šalių dukters D. V. ligos laikotarpiu ieškovas J. V. gali dukterį aplankyti dukterį gyvenamojoje ar gydymo įstaigoje. A. V. V privalo informuoti ieškovą J. V. apie dukters ligą ir netrukdyti J. V. aplankyti sergančią dukterį; 10. I. J. V. privalo iš anksto informuoti atsakovę V. V. apie negalėjimą nustatytu laiku paiimti dukters, o atsakovė V. V. privalo iš anksto informuoti ieškovą J. V. apie dukters ligą ar kitas priežastis, trukdysiančias jam įprasta tvarka bendrauti su dukterimi D; 11. Esant abiejų tėvų bendram susitarimui telefonu, elektroniniu paštu ar šalims tiesiogiai bendraujant, galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks šalių dukters D interesams.

          Teismas priėmė atsakovės V. V. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų dalies pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus leidimą Nr. 0121 apsimestiniu sandoriu, statytojais pripažįstant J. V. ir V. V., ir bylą šioje dalyje nutraukė.

           Padalino ieškovo J. V. ir atsakovės V. V. santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis tokiu būdu: 1. Pripažino atsakovei V. V. nuosavybės teisę į butą, esantį Į g., Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 145 000 Lt: 2. Priteisė ieškovui J. V. iš atsakovės V. V. pusės buto vertės pinginę kompensaciją 75 000 Lt; 3. Pripažino ieškovui J. V. nuosavybės teisę į ha žemės sklypą, esantį D kaime,  rajone, unikalus numeris, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2122 Lt; 4. Priteisė atsakovei V. V. pusės žemės sklypo, esančio D kaime, U rajone, unikalus numeris, vertės piniginę kompensaciją 1061 Lt.

           Pripažino ieškovo J. V. asmenine nuosavybe: 1. ½ dalį 0.9097 ha žemės sklypo, esančio Ą kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, unikalus numeris, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 7914 Lt; 2. UADBB „Apsidrauskime“, įmonės kodas 125171451, 40 vienetų akcijų; 3. UAB „Autocentras“ , įmonės kodas , 100 vienetų akcijų, kurių vertė 10 000 Lt;

Priteisė atsakovei V. V. iš ieškovo J. V. pusės parduotų automobilių vertės piniginę kompensaciją  6 700 Lt;

           Priteisė ieškovui J. V. iš atsakovės V. V. pusės parduoto automobilio vertės piniginę kompensaciją 8000 Lt;

            Pripažino kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal 2007-05-31 šalių sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03 solidariąja bendraskolių J. V. ir V. V. prievole kreditoriui iki šios prievolės pilno įvykdymo.

            Priteisė ieškovui J. V. iš atsakovės V. V. ieškovo J. V. asmeniškai įmokėtų kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal 2007-05-31 šalių sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03 laikotarpyje nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų  balandžio mėnesio ½ dalį kredito ir palūkanų sumos 3562 Lt;

            Priteisė ieškovui J. V. iš atsakovės V. V. ½ dalį piniginio indėlio  41 108 Lt. Likusioje dalyje ieškovo ir atsakovės reikalavimus atmetė.

            Priteisė iš ieškovo J. V. atsakovei V. V. 3329 Lt išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti ir 747 Lt kitas išlaidas, iš viso 4076 Lt.

                 Priteisė iš atsakovės V. V. atsakovams R. V. ir V. V. lygiomis dalimis 1000 Lt išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.  

            Priteisė iš ieškovo J. V. į valstybės biudžetą 368 Lt žyminį mokestį.            Priteisti iš atsakovės V. V. į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 104,22 Lt.

  Teismas, atsižvelgęs į šalių valią, į tai, kad šalims pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir dėl to jų santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinio reikalavimą nustatyti  nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina (atsakove) tenkino. Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi D pagal šiuo metu nusistovėjusią faktinę ieškovo bendravimo su dukterimi D tvarką ir viduryje savaitės, tai yra kas antrą ketvirtadienį, dukterį paimant iš ugdymo įstaigos ir atvežant ją kitą dieną į ugdymo įstaigą. Teismas įvertindamas mažametės D amžių, jos poreikius, tai, kad ji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu lankė privatų darželį, už kurį kas mėnesį teko mokėti apie 1000 Lt, ieškovo turtinę padėtį, kad ieškovas turi nuolatines pajamas, turi vertingo nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, yra sveikas, darbingo amžiaus, įgijęs tam tikras profesines kvalifikacijas, taip pat į vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės galutinę išvadą, sprendė, kad ieškovas yra pajėgus teikti išlaikymą nepilnametei dukrai D 700 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Teismas atsižvelgęs į šalių nurodytus argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, nustatė lygias sutuoktinių turto dalis ir pripažino kiekvienam iš jų nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Teismas tenkino ieškovo reikalavimus santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo dalyje ir priteisė atsakovei V. V. natūra ginčo butą su rūsiu. Ieškovui priteisė natūra 1.9500 ha žemės sklypą, esantį D kaime, U rajone. Iš atsakovės V. V. ieškovui teismas priteisė 71 439 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovas pardavė automobilį Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nepasitaręs su atsakove V. V., jai priteisė iš ieškovo pusė automobilio pirkimo kainos - 500 litų. Kadangi lengvąjį automobilį MERCEDES Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4000 Lt; lengvąjį automobilį MERCEDES  Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt; lengvąjį automobilį NISSAN MICRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 8400 Lt, ieškovas J. V. perleido taip pat neturėdamas atsakovės V. V. sutikimo, todėl iš jo atsakovei teismas priteisė pusės nurodytų automobilių vertės piniginę kompensaciją, sudarančią 6 700 Lt. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo padalinti kilnojamuosius namų apstatymo ir namų apyvokos daiktus kitaip, nei nusprendė pačios šalys, priimdamos sprendimą gyventi atskirai 2010 metų liepos mėnesį. Todėl pripažino, kad kilnojamuosius daiktus sutuoktiniai pasidalijo laisva valia ir atsakovei jokia kompensacija nepriteistina. Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad, jo tėvų, dovanotos lėšos buvo panaudotos UAB „Autocentras“ bendrovės steigimui, todėl šios bendrovės akcijas pripažino asmenine ieškovo nuosavybe. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ½ dalis žemės sklypo, esančio Ąžuolynės kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje įsigyta už asmenines lėšas siekiant įgyti jį asmeninės nuosavybės teise, todėl pripažino ieškovo asmenine nuosavybe. Pastatas-veršidė, esanti Ą  k., Vilniaus raj., yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl šio turto neįtraukė į dalintino tarp sutuoktinio turto masę. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir pinigines lėšas  84217,74 Lt sumoje  buvusias atsakovės SEB banko sąskaitoje padalino tarp sutuoktinių lygiomis dalimis kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovės reikalavimą pripažinti ūkinį pastatą, esantį Vilkiškių kaime, Vilniaus rajone, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe netenkino. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovės ieškinio teiginius, esą ji santuokoje su ieškovu turėjo realias galimybes iš savo bendrų su ieškovu lėšų pasistatyti ginčo ūkinį pastatą. Kadangi sutartys 2007-03-31 Būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2007-1661-03, Laidavimo sutartis Nr. 2007-065-03 sudarytos šeimos interesais, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams patenkinti – nekilnojamam turtui ginčo butui, įsigyti, todėl ieškovo ir atsakovės įsipareigojimus kreditoriui AB Šiaulių bankui  pagal šias sutartis pripažino ieškovo ir atsakovės solidariomis prievolėmis.  

    III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

        Apeliantė (atsakovė) V. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą šiose dalyse (likusiose dalyse sprendimą paliekant nepakeistą):

a.   Padidinti iš J. V. išlaikymą dukteriai D. V. ir priteisti po 1 000 (vieną tūkstantį) litų per mėnesį;

b.   Pakeisti J. V. bendravimo su dukterimi tvarką šiuo būdu:

i.    Panaikinti Sprendimo 1 p. numatytą J. V. teisę matytis su dukterimi gavus V. V. sutikimą;

ii.   Panaikinti Sprendimo 3 p. numatytą J. V. teisę matytis su dukterimi kas antrą ketvirtadienį;

iii.  Pakeisti Sprendimo 4 p. numatytą tvarką, nustatant, kad J. V. matosi su dukterimi poriniais metais per Šv. Velykas ir neporiniais metais per Šv. Kalėdas. Numatyti, kad jeigu motinos diena sutampa su J. V. bendravimo diena, J. V. turi grąžinti dukterį į gyvenamąją vietą;

iv.  Papildyti Sprendimo 5 p. nuostata, kad ši nuostata yra analogiškai taikoma ir motinos atostogoms;

v.   Panaikinti Sprendimo 6 p. esantį įpareigojimą V. V. gauti J. V. išankstinį sutikimą dukters išvykimui į užsienį;

vi.  Panaikinti Sprendimo 7 p. nuostatą dėl vaiko atostogų;

vii. Papildyti Sprendimo 8 p. nuostata, numatančia, kad jeigu dukters gimimo diena sutampa su J. V. bendravimo diena, V. V. turi teisę bendrauti su vaiku kitą dieną, nepriklausomai kurio tėvo matymosi diena tai yra;

viii. Papildyti Sprendimo 9 p. nuostata, numatančia, kad ligos atveju J. V. neturi teisės pasiimti dukters;

ix. Išbraukti iš Sprendimo 11 p. nuostatos teisę susitarti telefonu ar tiesiogiai bendraujant.

c.   Pripažinti Gyvenamąjį namą, esantį adresu V k., Vilniaus raj., unikalus Nr., bendrąja jungtine V. V. ir J. V. nuosavybe.

d.   Panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenine J. V. nuosavybe dalį žemės sklypo, esančio Ąžuolynės kaime, Vilniaus raj.

e.   Panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenine J. V. nuosavybe 100 vnt. UAB „Autocentras" akcijų.

f.    Padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:

i.    Pripažinti J. V. nuosavybės teisę į butą, esantį Į g., Vilnius;

ii.   P. V. V. iš J. V. piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią buto vertės dalį - 11 147,40 Lt (jeigu teismas nesivadovaus su šiuo skundu pateikiama nauja buto verte);

iii.  Priteisti J. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį D kaime, U raj.;

iv.  P. V. V. iš J. V. piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią žemės sklypo, esančio D kaime, U raj., vertės dalį - 1 273,20 Lt;

v.   Priteisti J. V. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio Ą kaime, Vilniaus raj.;

vi.  P. V. V. iš J piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią žemės sklypo, esančio D kaime, U raj., vertės dalį - 5 100 Lt;

vii. Priteisti J. V. nuosavybės teisę į 100 vnt. UAB „Autocentras" akcijų;

viii. P. V. V. iš J piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią UAB „Autocentras" akcijų vertę - 6 000 Lt;

ix.  Priteisti J. V. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (ūkinį pastatą), esantį adresu V k., Vilniaus raj., unikalus Nr.;

x.   P. V. V. iš J. V. piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią gyvenamojo namo (ūkinio pastato) vertę - 181 200 Lt.

xi.  Priteisti J. V. nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus, nurodytus šiame skunde;

xii. P. V. V. iš J. V. piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią kilnojamųjų daiktų vertę - 12 900 Lt.

g.   P. V. V. iš J. V. priteistą piniginę kompensaciją už J. V. parduotus automobilius iki 26 700 Lt;

h.   Į. J. Viešūną nuo santuokos nutraukimo asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2007-05-31 šalių sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03;

i.    Panaikinti sprendimo dalį, kuria J. V. iš V. V. buvo priteista 3526 Lt kompensacija už įmokas bankui;

j. Panaikinti sprendimo dalį, kuria J. V. iš V. V. buvo priteista 41 108 Lt piniginio indėlio.

2)   Perskirstyti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;

3)   Priteisti iš J. V. V. V. naudai bylinėjimosi išlaidas už apeliacinę instanciją: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti;

         Nurodė, jog teismas buvo šališkas, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir sprendimo surašymo metu bet kokius įrodymus vertino ieškovo ir jo tėvų naudai. Apeliantė nesutinka su teismo iš ieškovo priteistu nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu. Teismas prieštaraudamas paties patvirtintoms faktinėms aplinkybėms klaidingai nustatė būtinus dukters poreikius, neatsižvelgė į jos poreikius būstui, nors nustatydamas išlaikymo dydį privalėjo šias išlaidas įvertinti.  Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis leidžia jų vaikui teikti ne tik minimalius poreikius užtikrinantį išlaikymą, todėl iš ieškovo priteista suma vaikui tik minimaliems poreikiams prieštarauja LAT suformuotai teismų praktikai. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dukters išlaikymui patiria maždaug 200 Lt per mėnesį papildomų išlaidų. Pažymėjo, jog nuostata, kad ieškovas gali matytis su vaiku bet kada prieštarauja pačiam principui nustatyti konkrečią bendravimo tvarką ir toks teismo sprendimas užprogramuoja galimus ginčus tarp sutuoktinių ateityje. Ieškovo teisė matytis su dukra savaitės viduryje, pasiimant ją su nakvyne, neatitinka vaiko interesų, kadangi sujaukia įprastinę darbo savaitės dienotvarkę. Keistina ir švenčių praleidimo tvarka, tiek vaiko, tiek vaiko tėvų interesus labiau atitinka, kad poriniais metais su tėvu vaikas praleidžia Šv.Velykas, o ne poriniais – Šv.Kalėdas. Pažymėjo, jog migracijos taisyklės numato, kad vaikui vykstant į užsienį su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, antrojo tėvo sutikimo nereikia, todėl teismas neteisėtai sprendė, jog tokiu atveju būtinas kito tėvo sutikimas. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu nustatyti lygias dalintino turto dalis, kadangi toks padalinimo būdas pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir dukters D. V. interesus. Šiuo atveju teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog atsakovė lieka gyventi su vaiku, be to teismas neįvertino, jog ieškovas turi daug asmeninio turto. Atsakovės teigimu susidaro neteisinga situacija, kuomet praktiškai visas turtas yra priteistas ieškovui, o atsakovei yra priteistas bankui įkeistas turtas, kurio šiuo metu vertė yra mažesnė, nei negrąžinta paskolos dalis. Pažymėjo, jog reikalavimas, pripažinti gyvenamąją namą, esantį V k., Vilniaus r., bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe įrodytas byloje pateiktais įrodymais, kad iš atsakovės bankinės sąkaitos buvo apmokėti statybinės medžiagos ir statybos darbai, kad  atsakovės uždirbamų pinigų pakako namo statybai. Taip pat pažymėjo, jog šio namo statybas organizavo atsakovė ir ieškovas, ieškovo tėvai buvo tik pasyvūs stebėtojai. Todėl teismo išvada, jog ieškovo tėvai jaunai šeimai padėjo, nuolat rėmė materialiai bei investavo lėšas į ginčo namą nepagrįsta įrodymais, ir prieštarauja aukščiau minėtoms aplinkybėms. Be to nuo pat statybos pradžios namas buvo statomas kaip gyvenasis namas, ką patvirtina UAB „Krivita“ turto vertinimo atskaita. Byloje ieškovo tėvai nepateikė įrodymų, apie savo pajamas, turtą ir investicijas į ginčo namą, todėl neįrodė, jog turėjo lėšų ginčo namo statybai. Pažymėjo, jog ginčo butą, protingiausia būtų natūra priteisti ieškovui, kadangi jis yra paskolos gavėjas, faktiškai paskolą už butą mokėjo jis. Taip pat pažymėjo, jog teismas neteisingai priteisė kompensaciją nuo viso turto vertės, o ne nuo dalintinos vertės t.y. tos vertės, kuri santuokos metu sutuoktinių buvo įgyta, todėl ieškovui galėjo būti priteista tik 11 795 Lt dydžio kompensacija, 75 00 Lt priteisimas pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir mažametės dukters ineteresus. Apeliantė nesutinka su sprendimu dėl lėšų, gautų už ieškovo parduotus automobilius padalinimo. Pažymėjo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas privalėjo vertinti ne turto įgijimo kainą, o turto vertę, esančią jungtinės nuosavybės pabaigoje, todėl priteistina atsakovei iš ieškovo už automobilius priešieškinyje nurodyta dydžio kompensacija. Pažymėjo, jog šalims pradėjus gyventi skyrium name liko nepadalinti stambūs didelės vertės daiktai – baldai ir buitinė technika, priklausę šalims jungtinės nuosavybės teise, šių daiktų atsakovė negalėjo išsivežti, nes jie buvo buvo specialiai suprojektuoti bei pritaikyti namui, todėl  teismas nepagrįstai atsisakė padalinti kilnojamuosius daiktus, darydams išvadą, jog visi daiktai yra pasidalinti. Nesutiko su sprendimu dėl UAB „Autocentras“ akcijų pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi pinigų dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad pinigai yra dovanojami akcijų įsigijimui. Teismas be jokio teisinio pagrindo ½ dalį žemės sklypo pripažino ieškovo asmenine nuosavybe, šis turtas įgytas santuokos metu, be to, kad viešame registre turto savininku buvo registruotas tik ieškovas nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės fakto. Pažymėjo, jog piniginės lėšos, buvusios atsakovės sąskaitoje negali būti dalinamos tarp šalių, kadangi jų gavimo metu šalys faktiškai jau nevedė bendro ūkio, be to minėtos lėšos yra atsakovės gauta išeitinė pašalpa dėl to, kad ji neteko darbo, todėl šios lėšos pripažintinos asmenine atsakovės nuosavybe.

          Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepimu prašė priteisti ieškovui ir atsakovei įsipareigojimus AB Šiaulių bankui pagal 2007-05-31 būsto kreditavimo sutartį Nr.B-2007-1661-03 vykdyti solidariai; kitus skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog santuokos tarp pareiškėjų nutraukimas, vadovaujantis LR CK 6.87-6.89 str. nėra pagrindas laidavimo pasibaigimui, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei arba ieškovui nevykdyti įsipareigojimų AB Šiaulių bankui pagal minėtas būsto kredito ar laidavimo sutartis.

          A. R. V ir V. V. atsiliepimu prašė apeliantės V. V. apeliacinį skundą dalyje dėl pastato, esančio V k., Vilniaus r., pripažinimo J. V. ir V. V. jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai, jog atsakovės pateikta UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra reikšminga tik dėl ginčo turto vertės, tačiau ji nepagrindžia atsakovės reikalavimų, kad ginčo pastatas, buvo pastatytas panaudojant V. V. ir J. V. bendras lėšas. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad jų sūnus (ieškovas) padėjo jiems organizuoti statybos ginčo pastato statybos darbus užsakydavo ar iš tėvų lėšų nupirkdavo reikalingas medžiagas, iš tėvų lėšų apmokėdavo sąskaitas, atveždavo medžiagas. Todėl iš esmės atsakovų sūnus kartu su savo sutuoktine galėjo apmokėti už medžiagas, tik disponuojant tėvų pervestomis lėšomis. Pažymėjo, jog vien tik ta aplinkybė, kad buvo nuimamos lėšos iš atsakovės sąskaitos banke, dar nepatvirtina fakto, kur jos buvo panaudotos, o tuo labiau, kad šios lėšos buvo panaudotos būtent ginčo pastato statybai. Be to nemaža dalis piniginių lėšų yra panaudota baldams ir buitinei technikai įsigyti, kurie yra ūkiniame pastate. Pažymėjo, jog gimus ieškovo ir atsakovės dukrai, kad jaunai šeimai būtų lengviau tvarkytis buityje, atsakovai leido laikinai apsigyventi naujai pastatytame pastate, tačiau nebuvo jokių kalbų, kad šis pastatas priklausys ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas ir atsakovė savo lėšomis tiesiogiai prisidėjo prie pastato, esančio V k., Vilniaus r. statybos.

         I. J. V. atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-18 sprendimą iš esmės nepakeistą; ištaisyti skaičiavimo klaidą ir priteistą ieškovui kompensaciją už butą sumažinti iki 72 500 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog šalių prievolė kreditoriui yra būtent šalių įsipareigojimas, o ne vaiko prievolė ir ne būtinosios vaiko išlaidos. Įsipareigojimai kreditoriams po santuokos nutraukimo liko solidarūs, todėl apeliantės bandymas pateikti kad 1 000 Lt paskolos dengimo kas mėnesį našta tenka tik jai, nėra teisingas ir pagrįstas. Taip pat pažymėjo, jog vien privataus vaikų darželio išlaidos teismo priskirtos prie būtinųjų vaiko poreikių parodo, kad vaikui teismo paskirta ne minimalius poreikius atitinkanti suma. Be to, ieškovo manymu, kadangi apeliantei nepatogus vaiko nuvežimo ir paėmimo laikas, vaikas jį lanko nereguliariai, todėl nėra prasminga mokėti už tokį brangų darželį. Nurodė, jog realiai ieškovo turtas nėra didelis ir itin vertingas. Be to ieškovo tėvai nuolat rėmė ir nepaisant ištuokos teberemia sutuoktinius, dengdami jų paskolą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas turi finansinę galimybę teikti apeliantės pageidaujamą viršijantį protingus vaiko poreikius išlaikymą. Teismo priteista 700 Lt išlaikymo suma yra maksimali, atsižvelgiant į ieškovo galimybes. Teismo nustatyta su vaiku bendravimo tvarka yra protinga ir piimtina, išlaikanti abiejų tėvų interesų pusiausvyrą, teikiant prioritetą vaiko teisei ir galimybei maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Nepagrįstas apeliantės reikalavimas trumpinti ir retinti tėvo bendravimą su vaiku, naikinant tėvo galimybę bendrauti su dukterimi vieną dieną viduryje tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas praleidžia su motina. Pažymėjo, jog vaiko tėvas turi visas sąlygas ir galimybes tinkamai parengti vaiką darželiui ir tai atsakingai ir tinkamai atlieka, todėl apeliantė neįrodė kuo nustatytas vaiko bendravimas su tėvu sujaukia įprastinę vaiko dienotvarkę. Ieškovo teigimu teismo nustatyta vaiko praleidimo tvarka per didžiąsias šventes neturi būti keičiama. Ieškovas iš esmės neprieštarauja, kad motina su vaiku išvyktų atostogauti du kartus per metus nuo 10 iki 14 dienų ir šiam laikotarpiui nebūtų taikoma įprastinė bendravimo tvarka, tačiau pažymėjo, kad šis apeliantės reikalavimas yra visiškai naujas. Ieškovas nesutinka, jog turėtų būti keistina teismo nustatyta nuostata dėl rašytinio sutikimo išvežant vaiką į užsienį, ieškovo teigimu ši nuostata apsaugo tėvą ir vaiką nuo netikėtų, vienašališkų motinos sprendimų. Pažymėjo, jog teismas pagrįstai nusprendė, kad turtas įgytas santuokoje dalintinas lygiomis dalimis, byloje nenustatyta realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovė nepateikė jokių tokio būtinumo argumentų. Pažymėjo, jog buto vertė buvo nustatyta vadovaujantis nekilnojamojo turto registro išrašu ir abiejų šalių susitarimu, todėl šalims susitarus dėl buto vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia verte vadovavosi. Teismas neturi pagrindo dalinti tik išmokėtą daikto dalį, o visos prievolės įvykdymą perkelti tam sutuoktiniui, kuriam lieka daiktas, nes kaip tik būtų pažeistos daiktą gavusio sutuoktinio teisės – jis būtų įpareigotas sumokėti ne tik visą paskolą, bet ir visas palūkanas, kai tuo tarpu tokią prievolę prisiėmė abu sutuoktiniai. Atsakovo teigimu, teismas teisingai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jų šeima savo lėšomis sukūrė naują daiktą ir įgijo į jį nuosavybes teises. Pažymėjo, jog sumokėta už statybines medžiagas iš atsakovės V. V. sąskaitos suma yra gerokai mažesnė, nei tėvai buvo pervedę savo pirkiniams į ieškovo sąskaitą ir visai menka bendruose pastato kaštuose. Taip pat pažymėjo, jog grynųjų pinigų išėmimas iš ieškovės sąskaitos neįrodo, kad šie pinigai buvo panaudoti ginčo pastato statybai. UAB „Krivita“ pateiktoje turto ataskaitoje nėra jokių duomenų, kad statinys buvo statomas nuo pat pradžių kaip gyvenasis namas, kaip tik priešingai, teigiama, kas pastatas pritaikytas gyvenamąjai paskirčiai. Teismas nustatydamas automobilių vertę, pagrįstai sprendė, jog nesant individualaus vertinimo ir galimybės jį atlikti, vertė nustatytina pagal kitus įrodymus, tame tarpe pirkimo ir/ar pardavimo sutartis, nes tokie dokumentai realiau atspindi turto vertę nei skelbimai, be to ir skelbimai teismui abiejų šalių pateikti visai skirtingi. Pažymėjo, jg kilnojamasis turtas buvo pasidalintas natūra pagal atsakovės pageidavimą, atsakovė išsivežė viską ką norėjo, ieškovas neprieštaravo dėl jokio kilnojamojo turto. Teismas pagrįstai pinigines lėšas, esančias ieškovės banko sąskaitoje pripažino bendrąja sutuoktinų nuosavybe, kadangi jos pateiktuose dokumentuose nėra  nurodyta, kad tai neturtinė ar kitokia jai asmeniškai padaryta žala. Pažymėjo, jog apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

         Dėl nepilnametės šalių dukters išlaikymo dydžio

        Apeliantė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnametei šalių dukrai  priteisto išlaikymo dydį padidinant jį iki 1000 Lt. Tokį savo reikalavimą apeliantė motyvavo tuo, kad teismas neatsižvelgė į šalių dukters poreikius būstui ir priteisdamas išlaikymo dydį šių išlaidų neįvertino, neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kurie anot apeliantės patvirtina, jog šalių turtinė padėtis leidžia jų vaikui teikti ne tik minimalius poreikius užtikrinantį išlaikymą, priteista suma  tik minimaliems poreikiams tenkinti prieštarauja LAT suformuotai teismų praktikai. Apeliantės nuomone ieškovas nepateikė įrodymų, kad dukters išlaikymui patiria maždaug 200 Lt per mėnesį, papildomų išlaidų.

           Kolegijos nuomone suminėti  apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Paduodamas ieškinio pareiškimą ieškovas buvo nurodęs,  jog sutinka mokėti 400 Lt išlaikymą vaikui, nes jo pajamas UAB „AUTOCENTRAS“ ir UADB „APSIDRAUSKIME sudaro apie 1000 Lt per mėnesį (t.1,b.l. 13). Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šalių nurodytas faktines aplinkybes, reikalingas nustatyti byloje susiklosčiusią individualią situaciją, abiejų šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, apeliantės nurodytą dukters išlaikymui jos manymu reikalingą sumą apie 2000 Lt per mėnesį, į tai kad šalių dukra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu lankė privatų darželį, kuriame mokestis sudaro 1080 Lt per mėnesį, nes valstybiniame darželyje gyvenamojoje vietoje nebuvo vietų. Teismas įvertino ieškovės nurodytas išlaidas maistui, drabužiams, apavui, įvairioms lavinimo priemonėms, išlaidas vaiko pomėgiams, laisvalaikiui, atostogoms ir kt. Įvertinęs atsakovės įvardintų išlaidų dydį teismas pagrįstai sprendė, jog jos tik iš dalies patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tačiau įvertindamas mažametės D amžių, jos poreikius, tai, kad bylos nagrinėjimo metu  lankė privatų darželį, sprendė, kad mergaitės išlaikymo išlaidos yra pakankamai didelės. Vadovaudamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2010 metų spalio mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, rūpinosi dukterimi, mokėdamas jai kas mėnesį 400 Lt dydžio išlaikymą, kad nuolat bendraudamas su dukterimi jis, turi papildomų išlaidų jos poreikiams patenkinti. Apsispręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas vadovavosi Lietuvos A. T. (toliau LAT) praktika (LAT 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Spręsdamas dėl šalių galimybių teikti išlaikymą teismas atsižvelgė ne tik į ieškovo oficialiai nurodytą darbo užmokestį, kuris jam dirbant savo įmonėje, priklauso iš dalies nuo jo valios, bet ir į ieškovo valdomą kitą turtą (nekilnojamas turtas, akcijos), turimus įskolinimus, į tai, kad atsakovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 7000 Lt ir padarė teisingą išvadą, kad abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra lygios. Spręsdamas dėl ieškovo teiktino išlaikymo dukteriai dydžio, atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės galutinę išvadą. Teismas taip pat įvertino ir tai jog pagal teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, jis praleis su vaiku pusantro mėnesio vasaros atostogų ir 8 dienas per mėnesį (savaitgaliais) ir tomis dienomis vaikas bus jo išlaikomas, o tėvas tokiu būdu taip pat prisidės prie vaiko išlaikymo, užtikrins vaiko poreikius maistui, būstui, taip pat kultūrinį vaiko ugdymą. Todėl teismas atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą dėl priteistino iš ieškovo išlaikymo šalių dukteriai dydžio, teisingai sprendė, kad iš ieškovo dukteriai D. V. priteistinas 700 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės. Taip pat nurodė, kad ši suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priešingai nei nurodo apeliantė pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tačiau įvertinęs individualius šalių dukters poreikius priteisė iš atsakovo beveik dvigubai didesnį išlaikymą. Be to ieškovas į bylą yra pateikęs pažymą, kad nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio šalių dukra lanko valstybinę ikimokyklinę įstaigą Lopšelį – darželį „Viltenė“, kuriame kas mėnesinį mokestį sudaro 253,32 Lt. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant, kad ieškovui nustatyta bendravimo su dukra tvarka kas antrą savaitgalį bei bendravimą atostogų metu apeliantės jos apeliaciniame skunde minima 200 Lt suma, kurią ieškovas per mėnesį skirtų papildomai, kai vaikas būna pas jį yra protinga. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai dydžio nepakeistu. 

       Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukterimi tvarkos.

       Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nekilo, šalių bendru susitarimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tačiau apeliantė skundžia ir prašo pakeisti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Kolegija dėl kiekvieno tvarkos punkto keitimo pasisako atskirai. Apeliantė prašė panaikinti Sprendimo 1 punkte numatytą J. V. teisę matytis su dukterimi gavus V. V. sutikimą, bei išbraukti iš Sprendimo 11 punkto nuostatos teisę susitarti telefonu ar tiesiogiai bendraujant dėl kitokios bendravimo tvarkos.  Apeliantė mano, jog šios nuostatos, iš esmės leidžiančios ieškovui matytis su vaiku bet kada, prieštarauja pačiam principui nustatyti konkrečią bendravimo tvarką ir toks teismo sprendimas užprogramuoja galimus ginčus tarp sutuoktinių ateityje. Kolegijos  nuomone toks apeliacinio skundo teiginys niekuo nepagrįstas. Minėti punktai numato jog ieškovas gali pasiimti vaiką ir ne grafike numatytomis dienomis tik esant apeliantės sutikimui arba šalims susitarus dėl kitokios bendravimo tvarkos, todėl, apeliantei nesutikus ką nors keisti, jokie ginčai negali kilti, o toks punktas, leidžiantis šalių susitarimu pakeisti grafiką, daro bendravimo tvarką lankstesne, leidžia ją keisti iškilus tam tikroms šalių ir vaiko gyvenimo aplinkybėms, kurių teismo sprendimu neįmanoma numatyti. Visiškai nepagrįstas apeliantės reikalavimas panaikinti sprendimo 3 punkte numatytą tėvo teisę matytis su dukterimi kas antrą ketvirtadienį, motyvuojant, kad ieškovo teisė matytis su dukra savaitės viduryje, pasiimant ją su nakvyne, neatitinka vaiko interesų, kadangi sujaukia įprastinę darbo savaitės dienotvarkę. Pažymėtina jog 2010 07 28  šalys buvo pasirašę susitarimą dėl ieškovo susitikimų su dukra  grafiko (t.1,b.l. 14), kuriame buvo numatyta jog dukra kiekvieną ketvirtadienį ir kas antrą savaitgalį leis su ieškovu. Teismų praktikoje priimta, kad  maksimalus vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų labiausiai atitinka vaikų interesus ir riboti tokį bendravimą galima tik esant konkrečių  įrodymų, kad maksimalus bendravimus su skyrium gyvenančiu tėvu kenkia vaiko interesams, o laikytis vaikui augti sveikas sąlygas užtikrinančios darbotvarkės yra abiejų tėvų pareiga, iš šalių pasisakymų teisme matyti, kad atsakovas teikia didelę reikšme bendravimui su dukra, yra pakankamai rūpestingas ir apdairus ir rūpestingas, kad galėtų tinkamai paruošti vaiką ikimokyklinei įstaigai iš vakaro.     

        Apeliantės reikalavimas pakeisti sprendimo 4 punkte numatytą tvarką, nustatant, kad J. V. matosi su dukterimi poriniais metais per Šv. Velykas ir neporiniais metais per Šv. Kalėdas, numatyti, kad jeigu motinos diena sutampa su J. V. bendravimo diena, J. V. šią dieną turi grąžinti dukterį į gyvenamąją vietą, papildyti sprendimo 5 punktą, kad ši nuostata yra analogiškai taikoma ir motinos atostogoms tenkintinas, nes nepažeidžia niekieno interesų yra logiškas  ir atitinka protingumo principą, paisant šalių lygybės ir atsižvelgiant, kad teismas šeimos bylose turi būti aktyvus nustatytina tokia pat teisė tėvui praleisti su dukra tėvo dieną, kai ji nesutampa su tvarkoje numatyta bendravimo su tėvu diena.

          Taip pat tenkintinas apeliantės reikalavimas panaikinti sprendimo 6 punkte esantį įpareigojimą V. V. gauti J. V. išankstinį sutikimą dukters išvykimui į užsienį. Kolegija visiškai sutinka su apeliantės skunde nurodytu motyvu jog migracijos taisyklėms numatant, kad jeigu vaikui išvykstant  į užsienį su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, antrojo tėvo sutikimo nereikia, toks reikalavimas yra perteklinis, be pagrindo ribojantis apeliantės teises, nes apeliantė turi užtikrinti teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku įgyvendinimo tvarką, tačiau tai neduoda pagrindo tėvui reikalauti suteikti  jam teisę kontroliuoti motinos išvykas su vaiku kitu laiku. Be to teismo nuomone naikintinas visas 6 punktas, nes likusioji punkto dalis, kuri įpareigoja ieškovą gauti apeliantės sutikimą yra perteklinė, kadangi tokio sutikimo reikia pagal galiojantį teisinį reguliavimą.  

           Reikalavimas panaikinti Sprendimo 7 punkto nuostatą dėl vaiko atostogų (rudens ir žiemos atostogų) tenkintinas, nes minėtas punktas būtų aktualus tik šalių dukrai pradėjus lankyti mokyklą, tuo tarpu bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant, kad šalių dukra mokyklos dar nelanko.

            Taip pat kolegija mano jog sprendimo 8 punkto nuostata, kuri nustato su kuo ir kada vaikas turėtų švęsti savo gimtadienį naikintina iš viso kaip neatitinkanti vaiko interesų, atmetant apeliantės reikalavimą papildyt jį nuostata, numatančia, kad jeigu dukters gimimo diena sutampa su J. V. bendravimo diena, V. V. turi teisę bendrauti su vaiku kitą dieną, nepriklausomai, kurio tėvo matymosi diena tai yra. Kolegija mano jog toks perdėtas kazuistinis reguliavimas su kuo ir kada vaikas turi švęsti savo gimtadienį gali neigiamai paveikti mažametį vaiką. Akivaizdu, protinga, teisinga ir logiška, kad vaikas gimtadienį turi švęsti su abiem tėvais ir kitais artimaisiais giminaičiais (pvz. seneliais iš abiejų tėvų pusės), o tėvų pareiga užtikrinti jam tokią teisę, atmetant savo nesutarimus bei ambicijas, o ne formalizuoti net ir vaiko vienintelę asmeninę šventę.       

          Reikalavimas papildyti sprendimo 9 punkto nuostatą, sakiniu numatančiu, kad ligos atveju J. V. neturi teisės pasiimti dukters yra aiškiai perteklinis ir atmestinas, nes minėtas punktas suteikia ieškovui teisę aplankyti sergančią dukterį jos gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje ir įpareigoja apeliantę informuoti ieškovą apie dukters ligą ir netrukdyti jam aplankyti sergančią dukterį. Todėl iš pažodinio punkto išdėstymo aišku, kad tėvas turi teisę tik lankyti sergančią dukterį. 

          Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

        Dėl būtinybės dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. 

        Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais jog teismas nustatydamas lygias dalintino turto dalis, pažeidė ne tik atsakovės, bet ir dukters D. V. interesus, nes teismas neatsižvelgė jog atsakovė lieka gyventi su vaiku, neįvertino, jog ieškovas turi daug asmeninio turto, kad teismas įteisino situaciją, kuomet praktiškai visas turtas atiteko ieškovui, o atsakovei tik bankui įkeistas turtas, kurio vertė bylos nagrinėjimo metu yra mažesnė, nei negrąžinta paskolos dalis. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Tačiau ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų šiuo atveju pagrindžiančiu poreikį nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Kolegija mano jog šioje byloje atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad apeliantė  gauna daugiau nei du kartus šalies mastu nustatytą vidutinį darbo užmokestį viršijančias darbo pajamas, iš ieškovo išieškotas didesnis nei teismų praktikoje nustatytas būtinasis vaiko išlaikymas, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas aktyviai dalyvauja dukters gyvenime rūpinasi jos poreikiais, kolegija laiko nustatyta jog nėra pagrindo nukrypti nuo šalių  lygių dalių į užgyventą santuokoje turtą  principo.

         Dėl ūkinio pastato V k., Vilniaus rajone pripažinimo jungtine sutuoktiniu nuosavybe minėto namo priteisimo J. V. nuosavybės teisę bei 181 200 Lt piniginės kompensacijos priteisimo  V. V. iš J. V.

  Apeliantės teiginius jog byloje įrodyta, kad būtent iš jos bankinės sąskaitos buvo apmokėtos  statybinės medžiagos ir statybos darbai pastatant ginčo namą, ir kad jos uždirbamų pinigų pakako namo statybai, kad  namo statybas organizavo apeliantė ir ieškovas, o atsakovai ieškovo tėvai buvo tik pasyvūs stebėtojai ir šios aplinkybės pagrįstos byloje esančiais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais, todėl teismo išvada, jog ieškovo tėvai jaunai šeimai padėjo, nuolat rėmė materialiai bei investavo lėšas į ginčo namą nepagrįsta įrodymais, ir prieštarauja aukščiau minėtoms aplinkybėms, kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas,  pagrįsdamas savo sprendimą jog nėra pagrindo ginčo pastatą pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrindė išsamia į bylą pateiktų įrodymų analize ir priėmė šioje dalyje pagrįstą ir teisėtą sprendimą. 

           Pirmosios instancijos teismas išanalizavo įrodymus, kuriais rėmėsi apeliantė teigdama, kad ginčo pastatas buvo pastatytas iš sutuoktinių J. V. ir V. V. santuokos metu įgytų lėšų, bankiniais pavedimais ir sąskaitomis apmokant statybines medžiagas namui bei už namo vidaus įrangą, kuriuos V. V. atliko iš savo bankinės sąskaitos, esančios SEB banke, Viso maždaug 60 000 Lt. Taip pat, kad iš apeliantės sąskaitos išrašo matyti, daryti mokėjimai statybinių medžiagų parduotuvėms: „Senukų prekybos centrui", „Statau", „Ermitažui". Tiek iš atsakovės, tiek iš ieškovo sąskaitų buvo nuimamos didelės grynųjų pinigų sumos. Kas atsakovės manymu byloje patvirtina, kad ginčo pastatas buvo pastatytas iš ieškovo J. V. ir atsakovės V. V. santuokos metu gautų lėšų.

           Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, įrodančias  jog sutuoktiniai nedisponavo lėšomis, kurios, atsakovės teigimu neva, buvo panaudotos ginčo pastato statybai, kad ieškovo tėvų R. V. ir V. V. prašymas išduoti statybos leidimą ūkiniam pastatui buvo paduotas dar 2006 metais (1 t., b.l. 128), o išduotas 2007- 01- 31 ( 1 t., b.1.129), kai sutuoktiniai J. V. ir V. V. 2007 metais už gautą iš banko paskolą įsigijo ginčo butą, o įsigiję butą jį remontavo, tvarkė, įsigijo reikalingus daiktus, nupirko baldus, buitinę techniką ir įsikėlė į jį gyventi. Tuo tarpu statybos leidimą, visus su statybomis susijusius dokumentus tvarkė ieškovo tėvai kartu su architektu. Jie sandorius susijusius su statybomis sudarinėjo savo vardu bei savo interesais. Ieškovo teigimu, jo tėvai jaunai šeimai padėjo, nuolat rėmė materialiai ir šios faktinės aplinkybės įrodytos rašytiniais dokumentais, kurie paneigia atsakovės V. V. teiginį apie šeimos ketinimą statytis namą. Teismas teisingai nurodė jog ieškovas pripažino turėjęs pareigą padėti tėvams šioje statyboje, todėl rūpinosi statybomis. Gimus vaikui, ieškovo motina padėjo jį auginti ir prižiūrėti, todėl 2008 metų pabaigoje sutuoktiniai persikėlė gyventi pas tėvus, nes tėvai tuo metu motinai R. V. nuosavybės teise priklausančiame sklype jau buvo bebaigią statytis sau ūkinį pastatą išimtinai iš savo lėšų savo reikmėms, tačiau sutiko leisti jame laikinai apsigyventi jaunai šeimai. Tuomet jauna šeima į namą nusipirko virtuvės baldus bei spintas, kitus baldus atidavė tėvai, ir 2009 metų pavasarį jauna šeima persikėlėme gyventi į tam pritaikytą ūkinį pastatą, kuris buvo pradėtas statyti, statomas ir baigtas statyti išimtinai tik tėvų lėšomis. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, banko sąskaitos išrašą – įrodantį, kad R. V. 2007 06 06 pervedė į J. V. banko sąskaitą 80 000 litų jos pirkiniams ryšium su statybomis apmokėti (t.2, b.l. 185), kad šis įrodymas paneigia atsakovės teiginius, jog ji pirko statybines medžiagas iš savų lėšų. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės V. V. pateiktos sąskaitos yra išrašytos R. V., kas taip pat pat įrodo, jog realiai medžiagas pirko R. V. (t.3, b.l. 154-156). Ieškovas 2007 08 mėnesį iš savo sąskaitos buvo pervedęs atsakovei V. V. 18 000 litų sumai (t.3, b.l. 11), neužilgo po to, kai iš V. V. sąskaitos buvo padaryti mokėjimai už statybines medžiagas, kuriais ji grindžia ginčo statinio statybą. Išanalizavęs suminėtus rašytinius įrodymus teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė V. V., turėdama visišką ieškovo pasitikėjimą, laisvai disponavo abiejų sutuoktinių sąskaitose esančiomis lėšomis. Kad ieškovo tėvai turėjo pakankamai lėšų ginčo pastato statybai matyti ir iš to, kad 2006 12 05 V. V. buvo pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį butą adresu Justiniškiu 50- 7, Vilniuje. Ieškovo tėvai taip pat buvo pardavę ginčo butą Įsrūties g. 26-48, Vilniuje už 165 000 Lt V. V. ir  J. V. (t.1,b.l. 196-198,199-201). Atmesdamas atsakovės V. V. reikalavimus šioje dalyje teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad statybos leidimas dėl ginčo pastato, statybai bei statybos projektas, išduotas  R. V. jog prašymu (1 t., b.l. 128, 129). statinio projektavimo sutartyje Nr.APS-VV001, sudaryta 2006 metų balandžio 6 dieną, užsakovu nurodyta R. V., pasirašiusi sutartį (1 t., b.l. 205-206); projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas, sudarytas 2007 metų vasario 6 dieną irgi pasirašytas R. V. (1 t., b.l. 207). Teismas teisingai  nurodė jog byloje nėra duomenų, o ir pati atsakovė neginčijo, jog nei ji, nei jos sutuoktinis J. V. dėl statybų niekur nesikreipė, nei su architektais, nei su VĮ Registrų centro specialistais nebendravo, neužsakė, nerengė ir nederino su jais nei statinio projektų nei kitokio pobūdžio dokumentų, reikalingų statybų leidimams gauti ar vėliau reikalingų statyboms įteisinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino situaciją nurodydamas, kad faktas jog būtent ginčo pastato statybų laikotarpiu, sutuoktiniams AB Šiaulių banke buvo suteiktas  150 000 Lt kreditas ginčo buto įsigijimui, rodo jog jauna šeima neturėjo lėšų namo statyboms ir nesiruošė namo statyti. Remdamasis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ieškovas J. V. ir jo tėvai R. V. ir V. V. palaikė labai artimus santykius, pasitikėjo vieni kitais, pavesdavo sūnui J. V. rūpintis statybomis, pasitelkdami sūnų J. V. vykdė visus statybos darbus, mokėjo mokesčius. Jie paaiškino, iš kokių lėšų pasistatė ūkinį pastatą.

         Pirmosios instancijos teismas, ištyręs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ji rėmė savo teiginius  jog į ūkinio pastato statybą kartu su sutuoktiniu (ieškovu)  yra investavusi apie 500 000 Lt priėjo išvados, kad leistinais įrodymais ieškovė šio fakto nepagrindė, negalėjo nurodyti, statybinės ginčo pastato vertės. Teismas susumavęs atsakovės  sumas pagal V. V. pateiktus duomenis apie darytus pavedimus už prekes ir paslaugas: 1300 Lt pervesti elektrikui 2007-03-20 ( 1 t., b.l. 117);  11 814 Lt pervesta UAB „Hefestas" 2007-03-10 pagal medžiagų sąmatą 8 PR 7-2 ( 1 t., b.l. 118);  13362 Lt pervesta UAB „Orfis" 2007-03-30 pagal pasiūlymą Nr. 070305/11 ( 1 t., b.l. 119);  2375,82 Lt pervesta UAB „Orfis" 2009-07-03  pagal s/f Nr. 2009070102-VV1 ( 1 t., b. 1. 120);  2009-10-02 pervedimas 739,93 Lt UAB „Vilrufas" pagal sąskaitą VIL009058 ( 1 t., b.l 125), 2007-09-27 pervedimas 3950 Lt UAB „Hefestas" už prekes ( 1 t., b.l. 126);  2007-05-24 pervedimas 9520,51 Lt AB Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3 už produkciją pagal sutartį Nr. 73470 ( 1 t., b.l. 127), nustatė jog iš viso iš atsakovės sąskaitos pervesta 31 247,75 Lt suma. Atsižvelgdamas į nurodytą sumą, teismas priėjo logišką išvadą jog palyginus ją su ūkinio pastato verte, atsakovės pateikti duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, kad ieškovas J. V. ir  atsakovė V. V. už tokias lėšas galėjo pasistatyti nors dalį ginčo ūkinio pastato, juo labiau tik iš savo bendrų lėšų visą pastatą. Be to, teismas teisingai pastebėjo jog pervedimai iš atsakovės V. V. ir ieškovo J. V. sąskaitų 2007 metų – 2009 metų laikotarpiu  dar neįrodo, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos, būtent, ginčo pastatui statyti ir įrengti. Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir kitus atsakovės V. V. pateiktus įrodymus, būtent jos pasirašytas paskolos sutartis su savo motina J. S. (1 t., b.l. 130-132), kuriomis ji įrodinėjo, jog prie ginčo pastato statybos prisidėjo ir jos tėvai savo lėšomis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šie sandoriai sudaryti be atsakovės sutuoktinio J. V. žinios ir nebuvo būtini, nes byloje nustatyta, kad skolinimosi momentu V. V. sąskaitoje buvo pakankamai lėšų, kuriomis sutuoktiniai netrukdomai galėjo disponuoti, kas kelia pagrįstas abejones lėšų skolinimosi tikslingumu. Teismas taip pat pažymėjo neatitikimus tarp atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymų  ir jos pačios pasisakymo iš esmės. Teisme liudytoja apklausta V. V. sesuo J. S. nurodė neva, iš tėvų skolinti pinigai nėra jiems iki šiol grąžinti, o atsakovė V. V. tvirtino priešingai, jog ji paskolintus pinigus tėvams netrukus sugrąžino. Teismas pažymėjo, kad  iš atsakovės prašymu apklaustų liudytojų I. A., J. S. ir A. R. parodymų seka, jog nė vienas iš jų nuo statybos pradžios iki pabaigos betarpiškai nedalyvavo organizuojant ir statant ginčo statinį. Aplinkybę, kad jauna šeima apsigyveno atsakovų name, liudytojos  I. A. parodymus jog lankėsi svečiuose pas seserį ginčo name, bei liudytojo A. R., atsakovės V. V. pusseserės vyro parodymus apie jo duotus  patarimus, rekomendacijomis bei pagalbą vykdant vidaus įsirengimo darbus, teismas pagrįstai laikė nepakankamais  įrodymais dėl pastato nuosavybės pripažinimo, nes nė vienas liudytojų negalėjo patvirtinti J. V. ir V. V. investicijų į ginčo pastatą. Kolegija pažymi jog netgi tinkamai įrodžiusi sutuoktinių J ir V investicijas į ginčo pastatą, toks faktas būtų nepakankamas pripažinti nuosavybės teises, reikėtų įrodyti, kad minėti sutuoktiniai siekė pastatyti pastatą sau, įgydami nuosavybės teises, kas byloje neįrodyta, visi formalumai statybos leidimas projektas, statybinių medžiagų pirkimas buvo tvarkomi R. V. vardu. Ieškinio dėl turėtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo atsakovė V. V. nėra pareiškusi. Tačiau ši byla neužkerta jai kelio tokį ieškinį pastato savininkams R ir V. V. pareikšti ateityje atskirai nuo šios bylos.  Faktai, kad  sutuoktinių šeima tėvų leidimu apsigyveno tėvų name įsigydami baldus bei virtuvės įrangą, neįrodo sutuoktinių J. V. ir V. V. nuosavybės teisės į ginčo pastatą. Todėl pirmosios instancijos teismas  vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad atsakovė V. V. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo teiginius ir jos reikalavimo pripažinti bendrąją jungtinę jos ir ieškovo J. V. nuosavybę į ūkinį pastatą, esantį Vilkiškių kaime, Vilniaus rajone, netenkino. Pastato paskirtis, buvo pastatytas gyvenamasis ar ūkinis pastatas teisingam šios bylos išnagrinėjimui įtakos neturi byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo pastatas yra pritaikytas gyventi.  

          Dėl santuokoje įgyto buto Įsrūties g. 26-48, Vilniuje ir kompensacijos už jį priteisimo,bei prievolės pagal būsto paskolą padalinimo.

          Apeliantė prašė pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo butą, jai priteisiant iš ieškovo iš J. V. buto vertės dalį - 11 147,40 Lt (jeigu teismas nesivadovaus su šiuo skundu pateikiama nauja buto verte), nurodė jog taip būtu protingiausia pasielgti nes ieškovas yra paskolos gavėjas ir faktiškai paskolą už butą mokėjo jis. Taip pat pažymėjo, jog teismas neteisingai priteisė kompensaciją nuo viso turto vertės, o ne nuo dalintinos vertės t.y. tos vertės, kuri santuokos metu sutuoktinių buvo įgyta, todėl ieškovui galėjo būti priteista tik 11 795 Lt dydžio kompensacija, 75 00 Lt priteisimas pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir mažametės dukters interesus.

        Apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos paskolos gavėjas yra ieškovas. Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, kad šalys yra solidarūs skolininkai ir nesant kreditoriaus Šiaulių banko sutikimo jų prievolė turi likti solidari. J. V. 2007-03-31 sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03, kurios pagrindu AB Šiaulių bankas suteikė 150 000 Lt kreditą būstui įsigyti. Laidavimo sutartimi Nr. 2007-065-03 atsakovė V. V. laidavo AB Šiaulių bankui, kad ieškovas J. V. tinkamai vykdys bankui įsipareigojimus pagal minėtą būsto kreditavimo sutartį. Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį bei apeliacinį skundą nurodė, nesutinkąs keisti šalių solidarios atsakomybės pagal minėtus sandorius į asmeninę vienos iš šalių atsakomybę, iki bus įvykdyta prievolė (1 t., b.l.174-175). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog minėtos sutartys su banku sudarytos šeimos interesais, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams patenkinti – nekilnojamam turtui, šeimos gyvenamajam būstui įsigyti ir pripažino šalių įsipareigojimus AB Šiaulių bankui  pagal šias sutartis šalių solidariomis prievolėmis. Teismas taip pat teisingai  pažymėjo jog sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus vykdoma vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių AB Šiaulių banką už prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03 ir laidavimo sutartį Nr. 2007-065-03 abu kredito gavėjai J. V. ir V. V. išlieka atsakingi solidariai. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau LAT) praktiką formuojamą santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo bylose  Todėl teisinio pagrindo negražintos paskolos dalies ir mokėtinų palūkanų pripažinti asmenine, kurios nors šalies prievole nėra. Tačiau kolegija mano jog pagrįstas apeliantės prašymas butą natūra priteisti ieškovui, nes jis yra paskolos gavėjas. Teismas mano jog atsakovės argumentai, kad dėl to jog 1 kambario ginčo butas, kuriame bylos nagrinėjimo metu gyvena šalių nepilnametė dukra vaiko interesų nepažeis, nes atsakovė, kaip ji pati nurodė, yra pajėgi, jos finansinė padėtis leidžia, suteikti dukrai kitą gyvenamąjį būstą (nusipirkti, išsinuomoti, persikelti gyventi pas tėvus), kad ji vis tiek nesiruošia šiame bute gyventi, kad butas anksčiau priklausė ieškovo tėvams, iš kurių šalys jį nusipirko pasiėmę paskolą ir kt. Be to, kaip matyti, būtent ieškovas vykdo prievoles pagal kreditavimo sutartį. Kolegija sprendžia, kad  esant šiai situacijai butas natūra priteistinas ieškovui, šalių prievoles, kylančias iš kreditavimo bei laidavimo sutarčių paliekant solidariomis. Priteisus ieškovui ginčo butą natūra, atsakovei priteistina kompensacija. Paskaičiuojant priteistinos kompensacijos dydį iš buto vertės atimama neišmokėtoji paskolos dalis ir priteisiama  ½ nuo likusios buto dalies. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija sprendime pagal nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis nustatytąją vertę, remdamasis skelbimais iš interneto apie toje pačioje gatvėje Vilniuje parduodamus panašaus ploto butus. Kolegija pažymi jog tokiais įrodymais teismas negali vadovautis mažindamas buto vertę, nes tai nėra specialisto vertintojo nustatytoji vertė. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi dalinant butą, iš buto vertės atėmus neišmokėtosios paskolos dalį iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija ½ likusios buto vertės, kuri šiuo atveju sudaro (145 000 -126 422) : 2 = 9 289 Lt.              

           Dėl lėšų, gautų už ieškovo parduotus automobilius bei baldų ir kt. kilnojamųjų daiktų, UAB „Autocentras“ akcijų  padalinimo.

           Apeliantė prašė priteisti J. V. nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus, nurodytus skunde. P. V. V. iš J. V. piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią kilnojamųjų daiktų vertę - 12 900 Lt. Panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenine J. V. nuosavybe 100 vnt. UAB „Autocentras" akcijų. Priteisti J. V. nuosavybės teisę į 100 vnt. UAB „Autocentras" akcijų. P. V. V. iš J piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią UAB „Autocentras" akcijų vertę - 6 000 Lt. P. V. V. iš J. V. priteistą piniginę kompensaciją už J. V. parduotus automobilius iki 26 700 Lt. Apeliantė pažymėjo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas privalėjo vertinti ne turto įgijimo kainą, o turto vertę, esančią jungtinės nuosavybės pabaigoje, todėl priteistina atsakovei iš ieškovo už automobilius priešieškinyje nurodyta dydžio kompensacija. Su tokiais apeliantės teiginiais kolegija nesutinka pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė kiekvieno automobilio priteisiamą vertę.

     Remdamasis byloje pateikta VĮ Regitra 2011-07-12 pažyma  teismas nustatė kad santuokoje buvo įsigyti:

 lengvasis automobilis MERCEDES  Benz , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDB2030061F152124, kurio vertė 16 000 Lt; ( 1 t, b.l. 37);

lengvasis automobilis MERCEDES  Benz , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDB12324310017736, kurio vertė 4000 Lt;

lengvasis automobilis MERCEDES  Benz 250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas 11402212015411, kurio vertė 1000 Lt;

lengvasis automobilis NISSAN MICRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas SJNEBAK12U2092215, kurio vertė 8400 Lt; ( 2 t., b.l. 97-102; 4 t., b.l. 74-76, pažymos iš VĮ Regitra).

      Bylos nagrinėjimo teisme metu visi automobiliai buvo šalių realizuoti Lengvąjį automobilį MERCEDES  Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16 000 Lt, atsakovė V. V. perleido be ieškovo J. V. sutikimo. Dėl šio automobilio vertės tarp sutuoktinių ginčo nebuvo  ir atsakovė sutiko sumokėti ieškovui 8000 Lt, kompensaciją. Todėl priteisė iš apeliantės ieškovui  pusės automobilio vertės piniginę kompensaciją- 8000 Lt. Teismas pagrįstai nesutiko su kito automobilio M. B. 230, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), apeliantės pateiktu įvertinimu 8000 litų, nes automobilis pagamintas 1982 metais, šalių įsigytas 2010-06-30 už  4000 Lt. Ką patvirtina byloje pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopija (4 t., b.l. 77). Todėl nesant kitokių įrodymų apie automobilio vertės pagerinimą teismas pagrįstai apeliantės naudai iš ieškovo priteisė 2000 Lt kompensaciją, pažymėjęs beje jog automobilis šalių valdytas tik vieną mėnesį, kas nesudaro pagrindo išvadai, kad per tokį trumpą laiką į automobilį buvo investuotos didelės lėšos ir  jo vertė būtų išaugusi iki atsakovės nurodytos vertės. Automobilis M. B. , valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apeliantė įvertino 22000 litų. Su tokiu vertinimu ieškovas, nesutiko nurodė, kad šis automobilis buvo pirktas 2008 metais už 1000 litų, buvo nudėvėtas ir parduotas tik už 200 Lt. Ieškovo nurodytą šio automobilio įsigijimo kainą patvirtina byloje pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopija (4 t., b.l. 81). Todėl nesant įrodymų apie automobilių pagerinimus teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo apeliantės naudai pusę už automobilį mokėtos kainos įsigyjant, motyvuodamas, kad ieškovas parduodamas kainos nesuderino su apeliante  Automobilis N. M." valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) byloje įvertintas UAB “Verlita”, jo vertė 8400 litų ( 4 t., b.l. 82). Todėl teismas vadovavosi pateiktu vertinimu, šioje dalyje spręsdamas šalių ginčą. Apeliantė jau apeliacinėje instancijoje pateikė draudimo poliso kopiją, iš kurio matyti jog J. V. buvo apdraudęs automobilį MERCEDES-(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2009 06 29 iki 2010 06 28, automobilio pagaminimo metai 1971,  tačiau toks automobilis nebuvo įtrauktas į dalintino turto sąrašą Ginčas byloje vyko dėl  MERCEDES-(duomenys neskelbtini) markės automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, ieškovas paaiškino jog minėtą automobilį apdraudė didesne sumą jam priklausančioje draudimo bendrovėje „Apsidrauskime“ tik siekdamas gauti „Kasko“ draudimą užtikrinantį visapusę apsaugą, o mažesnės vertės automobiliai „Kasko“ draudimu nedraudžiami.   Taigi kolegija daro išvadą jog šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.   

          Dėl montuojamų baldų  pirmosios instancijos kolegija pažymi, jog šalims pradėjus gyventi skyrium ginčo pastate liko nepadalinti stambūs didelės vertės daiktai – baldai ir buitinė technika, priklausę šalims jungtinės nuosavybės teise, šių daiktų atsakovė negalėjo išsivežti, nes buvo specialiai suprojektuoti bei pritaikyti namui. Kolegija pažymi jog šalių paaiškinimų matyti, kad minėti baldai yra užsakyti ir sumontuoti specialiai ginčo pastatui todėl  negali būti atskiriami be neproporcingos žalos jiems padarymo. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo motyvai kuriais jis rėmėsi atsisakydamas padalinti šiuos daiktus naikintini kaip nepagrįsti byloje nėra įrodymų, jog visi daiktai yra pasidalinti. Kadangi byloje tiek pats ieškovas, atsiliepime į priešieškinį (9t.1,b.l.186), tiek ieškovo tėvai yra pripažinę jog nusprendę gyventi name sutuoktiniai Vita ir J. V. įsigijo virtuvės baldus ir buitinę techniką, šį faktą taip pat patvirtina ir ieškovės pateiktos sąskaitų kopijos (t.1,b.l. 110,112,114,115,116). Tačiau kaip jau minėta, kadangi baldai negali būti be žalos atskirti nuo pastato, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams, o ieškinio jiems atsakovė nebuvo  pareiškusi  šių baldų vertės dalies priteisti iš pastato savininkų Reginos ir V. V.. Apeliacinėje instancijoje nėra pagrindo. Atsakovė neneigė jog daugelį kitų nekilnojamųjų daiktų yra išsivežusi, šalims pradedant gyventi skyrium todėl ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų vertės priteisimo pagrįstai atmestas.

           Apeliantės skundas dėl UAB „Autocentras“ akcijų pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe, tenkintinas. Kaip teisingai nurodė apeliantė pinigų dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad pinigai yra dovanojami akcijų įsigijimui, nors  iš rašytinių bylos įrodymų matyti, kad UAB „Autocentras“  steigimo aktą ieškovas  pasirašė 2006 10 03 (t.l, b.l. 44), o dovanojimo sutartis, kuria R. V. sūnui J. V. padovanojo 50 000 Lt sudaryta 2006 1010 (1t., b.l. 46-47). Vien tik nedidelis laiko tarpas tarp steigimo akto ir dovanojimo sutarties pasirašymo neįrodo ieškovo nurodomo pinigų dovanojimo tikslo, kad pinigai buvo padovanoti būtent UAB „Autocentras“ steigimui ir akcijinio kapitalo suformavimui ir juolab neįrodo jog šių pinigų pakako visoms su įmonės steigimu susijusioms išlaidoms padengti. Todėl  UAB „Autocetras“  akcijos pripažintinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuria padalinant akcijos priteistinos ieškovui asmeninės nuosavybės teise, apeliantei priteisiant  pusę akcijų vertės 5000 Lt 

          Dėl  žemės sklypų.

                      Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (t.1,b.l. 18,19) matyti, kad ieškovas iki santuokos 2001 10 03  pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įsigijęs pastatą veršidę unikalus nr., A kaime Vilniaus rajone, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, jau gyvenant santuokoje pagal 2007 05 23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (t.1,b.l. 27), jis nusipirko ½ sklypo, kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausanti veršidė, pinigus už perkamą žemės sklypą unikalus Nr., pervedė ieškovo motina R. V. 2007 01 15 mokėjimo pavedimu (t.1,b.l. 30), ieškovas nurodė pareiškimą dėl žemės išsipirkimo iš valstybės padavęs dar iki santuokos. Kolegijos nuomone ieškovo suminėtos aplinkybės ir rašytiniai nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog žemės sklypas buvo įsigytas asmeninėn ieškovo nuosavybėn, nes pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta gyvenant santuokoje tuo tarpu tas faktas jog pinigai už žemę pervesti iš ieškovo motinos sąskaitos taip pat negali būti priimtas domėn sprendžiant nuosavybės klausimą, turint omenyje šalių pateiktus įrodymus apie šalių šeimos reikalų tvarkymo ypatybes pervedant įvairiais sumas vieniems už kitus, tiek perkant statybines medžiagas, tiek kitus daiktus. Be to, kaip teisingai pastebi atsakovė, J. V. tą pačią dieną 2007 01 15 pervedė R. V. 8000Lt.Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nevienodai vertino tokią pat įrodomąją vertę turinčius įrodymus įrodinėjant nuosavybės turinį. Tai, kad žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo išviešintas tik ieškovo vardu nenurodant nuosavybės teisės formos, neturi reikšmės sprendžiant dėl nuosavybės teisės. LAT 2010 05 20 plenarinės sesijos nutarime yra nurodęs jog sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Todėl apeliacinis skundas  dalyje, kurioje apeliantė prašo priteisti J. V. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio Ą kaime, Vilniaus raj,, kurios vertė pagal UAB „Verslavita“ pateiktą vertinimą (t.3,b.l. 134) 2011 11 29 sudarė 17 000 Lt priteisti V. V. iš Juozo piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią žemės sklypo, esančio Ą  kaime, Vilniaus raj., vertės dalį tenkintinas sprendimo dalis kuria J. V. pripažinta asmeninė nuosavybės teisė į minėtą sklypą naikintinas, priteisiant sklypo dalį natūra ieškovui, o atsakovei 8 500 Lt kompensaciją.

        Iš byloje pateiktos Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (t.1,b.l. 32) matyti  jog pagal šią sutartį ieškovas yra įsigijęs 1,9500 ha žemės sklypą unikalus Nr. D kaime, Ukmergės rajone sumokėdamas už jį 2500 Lt, kurio vertė 2122 Lt. Todėl santuokoje įgytas turtas dalintinas   priteisiant  J. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį D kaime, U raj., priteisti V. V. iš J. V. piniginę kompensaciją už J. V. tenkančią žemės sklypo, esančio D kaime, Ukmergės raj., vertės dalį - 1 061 Lt;

          Dėl piniginių lėšų buvusių atsakovės sąskaitoje padalijimo.

          Kolegija sutinka su apeliantės jog piniginės lėšos, buvusios atsakovės sąskaitoje negali būti dalinamos tarp šalių. Ieškovas byloje yra pripažinęs, kad šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2010 metų liepos mėnesio. Iš teismui pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo (t.3,b.l. 46) matyti, kad 2010 05 18  UAB „BTA draudimas“ pervedė į atsakovės sąskaitą 62 498,42 Lt, o UAB „Repatas“ pervedė 9 015,12 Lt. Su apeliaciniu skundu atsakovė V. V. pateikė, papildomus įrodymus: susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo lapelius (t.5,b.l.23,24,28), kurie patvirtina, kad minėtos sumos yra jai išmokėtos kaip išmokos priklausančios darbuotojui nutraukiant darbo sutartį. Taigi, byloje įrodyta paties ieškovo pripažinimu, kad šias išmokas atsakovė gavo prieš pat šalims pradedant gyventi skyrium, todėl šios išmokos pripažintinos nedalintinomis.

          Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo jos atžvilgiu niekuo nepagrįsti todėl atmestini.

           Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, proporcingai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Kolegija sprendžia, kad  šiuo atveju tiek ieškinio, tiek priešieškinio, tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimų į apeliacinį skundą reikalavimai buvo tenkinami apylygiai (apie 50 proc.) Todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų tarp jų neperskirsto ir iš vienos šalies kitai nepriteisia .

      Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudarančios 104,22 Lt, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. V. net kelis kartus tikslino priešieškinio reikalavimus ir didesnė dalis pašto išlaidų buvo patirta išimtinai dėl atsakovės V. V. priešieškinio patikslinimo, priteistinos iš atsakovės V. V..

        Atmetus atsakovės V. V. reikalavimas atsakovams R. V. ir V. V. pastariesiems  iš atsakovės V. V. priteistinos jų pirmojoje instancijoje patirtos 1000 Lt išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 800 Lt apeliacinės instancijos teisme.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

                                           NUTARIA :

 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą dalinai pakeisti.

          Pakeisti sprendimu nustatytos ieškovo J. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi D. V. tvarką (toliau Tvarka).

           Pakeisti Tvarkos 4 punktą nustatant, kad ieškovas J. V. turi teisę poriniais metais praleisti kartu su dukterimi Dorotėja Šv. Velykų šventes, o neporiniais metais metais Šv.Kalėdų šventes, atitinkamai, dukra su motina poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdų šventes neporiniais metais Šv. Velykų šventes  Tėvo dieną duktė Dorotėja praleidžia kartu su tėvu J. V., o motinos dieną duktė Dorotėja praleidžia kartu su motina V. V.. Jeigu motinos diena sutampa su J. V. bendravimo diena tėvas ją gražina į gyvenamąją vietą, jeigu tėvo diena nesutampa su ieškovo bendravimo su dukterimi diena tėvas tą dieną turi teisę praleisti su dukra.

         Pakeisti Tvarkos 5 punktą išdėstant jį taip: ieškovas J. V. turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpiu du kartus į metus ir nemažiau kaip 10 dienų ir ne daugiau kaip 14 dienų praleisti su dukterimi Dorotėja, išsivežant ją iš dukters gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. A. J. V kasmetinių atostogų grafiką jis turi pranešti V. V. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 dienų, nurodydamas, kur duktė bus tokių atostogų metu.

        Panaikinti Tvarkos 6. Punktą.

        Panaikinti 7, 8 punktus. Likusioje dalyje tėvų bendravimo su vaiku tvarką palikti nepakeistą.

        Panaikinti sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokinis turtas ir nustatytos šalių prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ ir padalinti šalių santuokinį turtą iš naujo.   

        Padalinti ieškovo J. V. ir atsakovės V. V. santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis tokiu būdu:

         1.Pripažinti ieškovui J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą, esantį g., Vilniuje, unikalus nr.,  kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 145 000 Lt;

          2.Priteisti iš ieškovo J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai pusę buto išpirktosios vertės dydžio pinginę kompensaciją - 9289 Lt (devynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus);

          3.Priteisti ieškovui J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1.9500 ha žemės sklypą, esantį, unikalus numeris, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2122 Lt;

           4.Priteisti atsakovei V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) pusės žemės sklypo, esančio, unikalus numeris, vertės piniginę kompensaciją 1061 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną litą);

           5. Priteisti ieškovui J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe ½ dalį 0.9097 ha žemės sklypo, esančio, unikalus numeris;

            6. Priteisti atsakovei V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) pusės ½ dalies 0.9097 ha žemės sklypo, esančio Ąžuolynės kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, vertės piniginę kompensaciją sudarančią 8500 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus litų);  

            7. Pripažinti asmenine ieškovo J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe   UADBB „Apsidrauskime“, įmonės kodas 125171451, 40 vienetų akcijų;

             8. Priteisti ieškovui J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe  UAB „Autocentras“ , įmonės kodas 300606944, 100 vienetų akcijų, kurių vertė 10 000 Lt;

             9. Priteisti atsakovei V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) pusės UAB „Autocentras“, įmonės kodas 300606944, 100 vienetų akcijų, vertės kompensaciją sudarančią 5000 Lt (penkis tūkstančius litų);

                  9. Priteisti atsakovei V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) pusės parduotų automobilių vertės piniginę kompensaciją  6 700 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus litų);

           Priteisti ieškovui J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) pusės parduoto automobilio vertės piniginę kompensaciją 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų);

            Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal 2007-05-31 šalių sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03 solidariąja bendraskolių J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (a.k(duomenys neskelbtini) prievole kreditoriui iki šios prievolės pilno įvykdymo.

           Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) buvo priteista ieškovo įmokėtų kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1661-03 laikotarpyje nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų  balandžio mėnesio ½ dalis kredito ir palūkanų suma sudaranti 3562 Lt. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) priteista  ½ dalis piniginio indėlio  41 108 Lt.

             Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir bylinėjimosi išlaidas priteisti sekančiai

             Priteisti iš atsakovės V. V. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovams R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokatės teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 800 Lt (aštuonis šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme. 

            Priteisti iš atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 104,22 Lt (vieną šimtą keturis litus 22 centus). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbanke, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

            Sprendimą dalyje dėl laikinųjų priemonių, taikytų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-05 nutartimi priteisiant iš ieškovo J. V. laikiną išlaikymą nepilnametei D. V. panaikinimo palikti nepakeistą.

                  

              Teisėjai                                                     Aldona Tilindienė

              

                                                                                 Andrius Ignotas

 

                                                                                  L. U.