Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-28][nuasmeninta nutartis byloje][1A-155-478-2019].docx
Bylos nr.: 1A-155-478/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 190742290 civilinis ieškovas baudž. byloje
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335-336 str.)
Kvalifikuotas neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas (BK 272 str. 2-3 d.)
Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas dideliu kiekiu, sukeliant didelę žalą arba komerciniais tikslais (BK 272 str. 3 d.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas (BK 272 str. 2-3 d.)
Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas dideliu kiekiu, sukeliant didelę žalą arba komerciniais tikslais (BK 272 str. 3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kitos procesinės prievartos priemonės
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas (BK 272 str.)
Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas (BK 272 str.)
Procesinės prievartos priemonės
Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės (BPK 163 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai (BK XXXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai (BK XXXVIII skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-478/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67932-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.7.2.2; 2.4.6.1; 2.5.1.

 (S)

                

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Mariui Žukauskui, Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Mindaugui Šukiui, Evaldui Tarasevičiui,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistų asmenų – R. M. ir A. M. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistų asmenų – R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta 6 (šešių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. M. paskirta 6 (šešių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) civilinis ieškinys dėl 6 591,40 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 40 ct) priteisimo iš kaltinamųjų atmestas.

Šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taip pat atleistas L. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       A. M. ir R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su L. K., pastarajam 2017 m. gruodžio 11 d., apie 18.30 val., suradus dvi sumedžiotas saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių gaišenas ir taip jas įgijus, jas visi kartu laikė R. M. ir A. M. namuose, šaldymo įrenginyje, (duomenys neskelbtini), A. M. ir L. K. nutarus parduoti vieną lūšį, L. K. suradus pirkėją, R. M. 2018 m. sausio 3 d., apie 18 val., automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini)  r. sav., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kilometrą, kur L. K. pardavė ją už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, šia veika kaltinamieji padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei bei šią veiką padarė komerciniais tikslais.

2.       Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai konstatavo, jog L. K., A. M. bei R. M. bendrais veiksmais realizavo nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, objektyviąją pusę, kaltinamieji suprato ir pažino, jog įgyta lūšis, ją laikė ir norėjo realizuoti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

3.       Apeliaciniame skunde A. M. ir R. M. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. M. ir R. M. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1.                       Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes buvo netinkamai aiškinamas ir taikomas baudžiamasis įstatymas – BK 272 straipsnio 3 dalis, taip pat padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimui keliamais reikalavimais.

3.2.                       BK 272 straipsnis (Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas) yra priskirtas BK XXXVIII skyriui Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai, dėl to BK 272 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra laukinių gyvūnų apsauga ir racionalus jų išteklių naudojimas, o dalykas – laukinė gyvūnija. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai įstatyme įtvirtintos alternatyvios veikos: 1) padaro didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei; arba 2) jos daromos su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu; arba 3) tokios veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iš tokios veikos.

3.3.                       Veiksmai, numatyti BK 272 straipsnio 3 dalyje, daromi su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu, nebuvo inkriminuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs didelės žalos požymį dėl disponavimo dvejomis lūšimis, iš esmės peržengė kaltinimo ribas. R. M. ir A. M. inkriminuotas bendrininkavimas su L. K. dėl dviejų lūšių gaišenų laikymo; A. M. – susitarimas (nutarimas) su L. K. parduoti vieną lūšies gaišeną; R. M. – gabenimas vienos lūšies gaišenos į L. K. nurodytą vietą, kur L. K. šią lūšies gaišeną pardavė. Teismas konstatavo, kad šia veika padaryta: 1) didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei; 2) ši veika padaryta komerciniais tikslais. Su tokia išvada nesutinkama.

3.4.                       Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nuosprendyje neatskleidė, kokia konkrečiai ir kokiais teisiamųjų veiksmais saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklė buvo pažeista, kad šiai apsaugos būklei buvo padaryta didelė žala. Didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei vien dviejų lūšių gaišenos įgijimu, o vėliau jų laikymu ir (ar) gabenimu niekaip negalėjo būti padaryta. Lietuvoje lūšis saugoma naudojant specialias jos apsaugos priemones, t. y. ribojant miško kirtimą, draudžiant medžioklę, brakonieriavimą, ypač kilpininkavimą ir pan. Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimą, žala, taip pat ir didelė, lūšių apsaugos būklei gali būti padaryta tik jas sunaikinus, sužalojus, sugavus ar kitaip neteisėtai paėmus iš natūralios aplinkos, paprastai naudojant tam tokias priemones, kaip kilpas, spąstus ir kt. Šioje byloje teismas nustatė, kad buvo įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos lūšių gaišenos, kas reiškia, kad šios rūšies saugomų gyvūnų apsaugos būklei žala, o tuo labiau didelė, buvo padaryta ne apeliantų veiksmais. Ši objektyvioji nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, pusė nėra įrodyta, dėl to R. M. ir A. M. pagal šį požymį nuteisti nepagrįstai.

3.5.                      Nepagrįstai jiems inkriminuotas ir kitas šios veikos požymis – jos darymas komerciniais tikslais, nes ši veika buvo išprovokuota. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių netyrė ir dėl šio fakto skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. BPK 158 straipsnio 4 d. nurodyta, kad atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatskleidus savo tapatybės ar pagal BPK 159 straipsnį atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (šio straipsnio 3 dalis), draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Khudobin prieš Rusiją, Pyrgiotakis prieš Graikiją bylose). Provokaciją draudžia ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos.

3.6.                       Advokatas pažymi, kad iš liudytojo M. K. parodymų, kuris su jo ginamaisiais nesutaria, matyti, jog jis 2017 m. gruodžio 20 d. pas savo pažįstamą L. K. pamatęs, kaip jam pasirodė, nelegaliai sumedžiotų lūšių fotonuotraukas ir supratęs, kad šis norėtų jas parduoti, žadėjo paklausinėti, tačiau, kai L. K. išvyko, apie, jo manymu, ketinamas parduoti lūšis telefonu informavo iš pradžių Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistą A. V., o kai šio nesulaukė atvykstant, apie tai pranešė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriui T. B.. Pasak liudytojo M. K., šis pareigūnas liepė jam palaikyti ryšį su lūšių pardavėju, kad lūšių pardavimą būtų galima užfiksuoti. Šio fakto neneigia ir liudytojas T. B.. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jis M. K. pažadėjo kreiptis į teisėsaugą, tuo pačiu prašydamas toliau palaikyti ryšį su L. K.. Viename iš liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 5 d. pateiktų garso įrašų (failas Call 16-19-43 OUT 862775773.aac.) užfiksuotas pokalbio, vykusio liudytojo M. K. iniciatyva tarp jo ir L. K., turinys (2018 m. sausio 8 d. apžiūros protokolas). Šio pokalbio metu M. K. užsimena L. K. apie šio minėtus jam „naminius kačiukus“ ir, sukūręs legendą apie tariamą draugelį, kuris „ant švenčių grįžta iš anglų“, o po „Naujųjų tikriausiai išvaro“, skatina (kursto) L. K. abi lūšių gaišenas parduoti, domisi spalva, dydžiu, kaina ir pan. Nors šio pokalbio data (sąmoningai ar ne) nėra nurodyta, tačiau iš pokalbio turinio galima spręsti, kad pokalbis vyko prieš šventes, t. y. prieš Šv. Kalėdas ir (ar) Naujuosius Metus. Tuo tarpu sankcionuotus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, taip pat ir liudytojui M. K., buvo leista atlikti tik nuo 2018 m. sausio 3 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. M. ir A. M. kaltės klausimą, liudytojo M. K. pateiktu įrašu rėmėsi, nors jo atsiradimo aplinkybių (pavyzdžiui, dėl įrašyto pokalbio, kurį privatus asmuo atliko oficialaus tyrimo naudai, datos, valstybės institucijų vaidmens, M. K. daromo poveikio atlikti ginamiesiems inkriminuotus veiksmus ar pan.) netyrė, šio įrašo patikimumo, taip pat ir provokacijos aspektu, nevertino, nesigilino, ar M. K. veiksmai po jo „konsultavimo“, prašant palaikyti ryšį vien dėl to, kad būtų galima užfiksuoti lūšių pardavimą, t. y. nusikaltimą (nors iki tol, galimai buvo pažeistos tik Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) atitinkamos nuostatos), neperaugo į procesinį veiksmą, kuriam reikalinga sankcija. Šioje byloje valstybės institucija, atstovaujama kompetentingo valstybės pareigūno (T. B.), vietoj pareigos užkardyti neteisėtą veiką (pavyzdžiui, imtis priemonių dėl galimai atitinkamų taisyklių pažeidimo, jas pažeidusį asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK), savavališkai pasitelkė privatų asmenį – liudytoją M. K. įrodymams baudžiamajame procese rinkti. Kadangi duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės.

3.7.                       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad lūšies gaišenos pardavimo faktas neįvyko. Nors L. K. veiksmai buvo kontroliuojami pareigūnų, o jis ir toliau buvo skatinamas (kurstomas) parduoti slaptiesiems dalyviams lūšių gaišenas, R. M., pagal L. K. prašymą, atvežus vieną lūšies gaišeną į jo nurodytą vietą, maišą su šiuo negyvu gyvūnu, R. M. atidarius automobilio bagažinę, išsiėmė patys slaptieji dalyviai ir persidėjo į automobilį, kuriuo buvo atvykę. Kad pinigai už šią lūšies gaišeną nebuvo sumokėti, pripažino operacijoje dalyvavęs pareigūnas D. A.. Pažymima, kad ne L. K., A. M. ir R. M. ieškojo pirkėjų, o tariami pirkėjai per L. K. aktyviai siekė, kad šias gaišenas tariamai galėtų nupirkti. Šiame kontekste gana subjektyviai teismas įvertino ir A. M. pokalbio su L. K. turinį, kuris iš esmės buvo tik konsultacinio pobūdžio.

3.8.                       Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos ir jokiu atveju pati nekurstyti (neprovokuoti) tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma nusikalstama. Nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Dėl to R. M. ir A. M. turi būti išteisinti.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistų asmenų – R. M. ir A. M. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašė apeliacinį skundą tenkinti ir išteisinti R. M. bei A. M., jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prokuroras prašė palikti galioti skundžiamą nuosprendį.

5.       Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantų gynėjas ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, bei nesutinka su teismo išvada, kad R. M. ir A. M. padarė BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

7.       Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

 

8.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, išvadas dėl R. M. ir A. M. kaltės padarius BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus bei išvadas dėl kaltinamųjų kaltės. 

 

9.       Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu R. M. bei A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina alternatyvios veikos: saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių, gaminių iš jų neteisėtas naikinimas, žalojimas, paėmimas iš natūralios aplinkos, gaudymas ar kitoks įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėtų veikų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla, kai minėtomis veikomis padaroma didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei arba jos daromos su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu, arba tos veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iš tokios veikos.

 

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. M. ir R. M., veikdami bendrininkų grupe su L. K., pastarajam 2017 m. gruodžio 11 d., apie 18.30 val., suradus dvi sumedžiotas saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių gaišenas ir taip jas įgijus, jas visi kartu laikė R. M. ir A. M. namuose, šaldymo įrenginyje, A. M. ir L. K. nutarus parduoti vieną lūšį, L. K. suradus pirkėją, R. M. 2018 m. sausio 3 d., apie 18 val., automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini)  r. sav., kelio Nr. (duomenys neskelbtini)  kilometrą, kur L. K. pardavė ją už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tokiais veiksmais kaltinamieji padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei bei šią veiką padarė komerciniais tikslais  

11.       Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad R. M. ir A. M. veiksmais buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei bei kad nusikaltimas padarytas komerciniais tikslais, taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, pripažindamas įrodymais byloje esančius duomenis bei juo vertindamas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11.1.                      Pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, nusikaltimo dalyku yra saugomų rūšių laikiniai gyvūnai, jų dalys, gaminiai iš jų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog rastos lūšys yra ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (kategorija Gyvūnai (žinduoliai) 1(E) 2 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. miške rado dviejų lūšių gaišenas ir jas paėmė. Tokiu būdu jas įgijo ir, paprašęs R. M., ar gali į jo šaldymo dėžę pasidėti mėsos, lūšių gaišenas gabeno iki R. M. sodybos. Apie R. M. namuose šaldymo dėžėje laikomas lūšių gaišenas L. K. papasakojo A. M.. Pastarasis jas apžiūrėjo, pažino, jog tai lūšys. L. K. sutarus dėl lūšies pardavimo, kartu su A. M. nutarus parduoti vieną lūšį, iki sutartos vietos gyvūną atvežė R. M.. Byloje yra pakankamai duomenų, kad R. M. žinojo apie jo sodyboje šaldymo dėžėje laikomas dvi lūšis (1 t., b. l. 87-89). Kaltinamųjų veiksmais, disponuojant lūšių gaišenomis, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų (lūšių) apsaugos būklei. Sprendžiant dėl žalos požymio, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančią informaciją apie lūšis (1 t., b. l. 80), kur nurodyta, kad lūšių populiaciją Lietuvos Respublikoje sudaro apie 100 individų; lūšių patelė kas du metai atsiveda 2-3 jauniklius, iš kurių užauga tik pusė, todėl kiekvieno individo, ypač jaunos, produktyvios patelės žūtis yra didelė žala Lietuvos lūšių populiacijai. Be to, iš atliktų tiek 2019 m. sausio 6 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 4 (2 t., b. l. 5) duomenų, tiek 2019 m. sausio 6 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 5 (2 t., b. l. 6) duomenų nustatyta, jog L. K. surasti ir kaltinamųjų laikyti bei gabenti laukiniai gyvūnai buvo apytikriai 1 metų amžiaus lūšių patelės, sumedžiotos draudžiamu būdu - naudojant kilpas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo nusikaltimu padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, nes lūšys yra nykstanti gyvūnų rūšis. Byloje pateikta minėta Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės informacija (1 t., b. l. 80) patvirtina teismo išvadą, jog lūšių populiacijos išsaugojimui, jos didinimui bei palaikymui reikšmingą vaidmenį vaidina reproduktyvios patelės, t. y. galinčios atsivesti jauniklių. Šioje byloje L. K. surastos ir paimtos lūšys buvo jauno amžiaus patelės ir reproduktyvios. Atsižvelgus į esamų šių laukinių gyvūnų individų skaičių bei paimtų lūšių (gaišenų) skaičių, teismas pagrįstai skundžiamą nuosprendį motyvavo, jog saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala.  

11.2.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žala lūšių apsaugos būklei gali būti padaryta tik jas sunaikinus, sužalojus, sugavus ar kitaip neteisėtai paėmus iš natūralios aplinkos, naudojant tam tikras priemones, kaip kilpas, spąstus ir kt., didelė žala šios rūšies saugomų gyvūnų apsaugos būklei buvo padaryta ne apeliantų veiksmais, nes teismas nustatė, jog įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos buvo lūšių gaišenos. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju padaryto nusikaltimo dalyku bendriausia prasme pripažįstami laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, esančios natūralioje gamtinėje aplinkoje. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vertindamas byloje ištirtus įrodymus, sprendė, kad L. K. radus ir įgijus dvi lūšis, A. M., R. M. ir L. K. laikant jas savo žinioje, o 2018 m. sausio 3 d. realizavus bendrą sumanymą vieną iš lūšių parduoti, kaltinamieji nusikaltimo objektyviąją pusę realizavo bendrais veiksmais ir jų veika kvalifikuota pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaip bendravykdytojų padaryta nusikalstama veika. Aptartais kaltinamųjų veiksmais, jiems disponuojant dvejomis lūšimis, jų gaišenomis, nors patiems lūšių ir nesumedžiojus, tačiau šiuos saugomus gyvūnus paėmus iš natūralios aplinkos, turint tikslą gauti finansinę naudą, buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei.

11.3.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimas ribas, nes pripažino didelės žalos požymį, kai veiksmai, numatyti BK 272 straipsnio 3 dalyje, daromi su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu nebuvo inkriminuoti. Pažymėtina, kad BK 272 straipsnio 3 dalyje numatyti alternatyvūs nusikalstami veiksmai: naikinimas, žalojimas, paėmimas iš natūralios aplinkos, gaudymas ar kitaip įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai sukeliamos alternatyvios pasekmės: tai daroma su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu, arba tokia veika padaroma didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokia veika padaryta komerciniais tikslais. Tiek kiekviena inkriminuojama alternatyvi nusikalstama veika, tiek ir inkriminuojamos šių veikų pasekmės turi būti pagrįstos byloje esančių duomenų visuma. Šioje byloje nustatyta, kad R. M. ir A. M. kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota, kad nusikalstamus veiksmus jie atliko su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu, tokių pasekmių nenustatė ir pirmos instancijos teismas, todėl nebuvo pagrindo šias pasekmes inkriminuoti. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad R. M. ir A. M. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei bei nusikalstamus veiksmus šie asmenys darė komerciniais tikslais, todėl šios alternatyvios nusikalstamos pasekmės ir buvo inkriminuotos. 

11.4.                      Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai R. M. ir A. M. inkriminavo ir šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdinantį požymį – komercinius tikslus. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad lūšies gaišenos buvo pardavimo sandorio objektas. Pats L. K. rodė liudytojui M. K. dviejų lūšių nuotraukas ir sakė norintis jas parduoti. Liudytojui nurodžius, kad pasiklausinės, prieštaravimų dėl pirkėjų paieškos nebuvo išsakyta. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog apie lūšių gaišenų pardavimą žinojo ir R. M. bei A. M., kurie šiam tikslui ne tik pritarė, bet ir atliko aktyvius veiksmus pardavimo procese (1 t., b. l. 87-89). Atsiradus pirkėjui, buvo priimtas sprendimas parduoti vieną lūšies gaišeną, tartasi dėl gyvūno gaišenos pardavimo, kainos, susitikimo. Šie aktyvūs veiksmai rodo, jog buvo siekiama turtinės naudos.

11.5.                      Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamieji nebuvo skatinami ar kurstomi (provokuojami) parduoti jų disponuojamas lūšis liudytojo M. K. surastam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-332/2014 ir kt. išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išplėtoję provokacijos sąvoką, kuri suformuota ir įstatymo lygmeniu. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Vertinant bylos duomenis provokacijos aspektu, tikrinami konkretūs asmenų veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas. Svarbu nustatyti ir kas (asmuo (-ys), prieš kurį (-iuos) taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas (-i) parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-511/2017). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. pasakė M. K. apie dvi lūšis, kurias norėtų parduoti, parodė jų fotonuotraukas bei teiravosi, ar šis nežinantis, kam šias gyvūnų gaišenas galima parduoti. Šios aplinkybės nustatytos ne tik liudytojo M. K. parodymais, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (1 t., b. l. 87-89). Taigi, šie įrodymai pagrindžia, jog nusikalstamos veikos – lūšių gaišenų pardavimo iniciatorius buvo L. K.. Liudytojui M. K. apie ketinamus parduoti laukinius gyvūnus telefonu pranešus Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniajam specialistui A. V. (1 t., b. l. 51-54), tačiau šiam nesureagavus į pateiktą informaciją, apie ketinimus parduoti dvi lūšis liudytojas pranešė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriui T. B.. 2017 m. gruodžio 29 d. T. B. pranešimo pagrindu (1 t., b. l. 2, 3) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 272 straipsnio 3 dalies požymius (1 t., b. l. 5) ir kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl slaptų procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose, sankcionavimo.

11.6.                      2017 m. gruodžio 29 d. teismo nutarties pagrindu leista nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. vasario 28 d. atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę – klausytis L. K. mobilaus ryšio telefono pokalbių, daryti jų įrašus, juos fiksuojant ir kaupiant, gauti išeinančių ir įeinančių SMS pranešimų turinį (1 t., b. l. 84 -85). 2018 m. sausio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimais dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo buvo leista klausytis R. M. ir A. M. telefonų pokalbių, daryti jų įrašus, gaunant siunčiamos ir gaunamos informacijos išklotines, įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinių informaciją, nustatant šių skambučių priklausomybę bei padarant iš jų įrašus, kopijuoti arba gauti nurodytą informaciją raštu laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 15 d. (1 t., b. l. 114-115, 116-117, 124-125, 126-127). Šių procesinių prievartos priemonių teisėtumas patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimis (1 t., b. l. 118-119, 128-129). Kaltinamojo L. K. atžvilgiu 2018 m. sausio 3 d. teismo nutarties pagrindu vykdytas jo slaptas sekimas, leidžiant naudoti visų rūšių vaizdo ir (ar) garso fiksavimo, įrašymo technines priemones (1 t., b. l. 136-137, 138-140). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 3 d. atlikti teisėti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, nes 2018 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis leista juos atlikti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. M., vyresniesiems tyrėjams D. A. ir G. M., bei liudytojui M. K. (1 t., b. l. 143-144, 147-148, 151-152).

11.7.                      Šie byloje esantys procesiniai dokumentai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką. Jau minėta, jog BK 272 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais. R. M., A. M. ir L. K. buvo inkriminuoti keli alternatyvūs nusikalstami veiksmai: dviejų sumedžiotų saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių gaišenų įgijimas, laikymas, gabenimas ir pardavimas. Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės dvi lūšių gaišenas įgijo ir laikė savo iniciatyva, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 272 straipsnio 3 dalį šių nusikalstamų veikų pakanka, net ir pasitvirtinus kitų nusikalstamų veikų provokavimo faktui. Apeliaciniame skunde keliamas kitų inkriminuotų veiksmų – dviejų lūšių gaišenų pardavimo ir, ryšium su pardavimu, gabenimo provokavimo klausimas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. K. veiksmais buvo inicijuotas ketinimas parduoti turimas lūšių gaišenas. Jis pats M. K. rodė lūšių nuotraukas, teigė norintis jas parduoti ir klausinėjo, ar pastarasis nežino, kas jas norėtų pirkti. Liudytojo M. K. pokalbyje su L. K., kuomet liudytojas M. K. pranešė pastarajam apie galimą „naminių kačiukų“ pirkėją, jam nurodytą pardavimo kainą bei susitarė susiskambinti, teisėjų kolegija liudytojo veiksmuose jokio spaudimo ar aktyvaus poveikio, skatinančio parduoti abi lūšių gaišenas, kas suponuotų bent menkiausią įžvalgą dėl neva tai L. K. veiksmų pasirinkimo laisvės apribojimo, nenustatė. Priešingai, tarp dviejų asmenų vyko pokalbis dėl galimo sandorio organizavimo. Šio pokalbio turinys, kai M. K. domėjosi laukiniais gyvūnais, jų dydžiu, kailio spalva, nepatvirtina L. K. atžvilgiu daromos prievartos elgtis jam taip, kaip jis nenorėtų. Klausiama informacija apie lūšis – elementarūs duomenys, kurie svarbūs pirkėjui prieš įsigyjant daiktą (1 t., b. l. 51-54). Skunde keliama abejonė šio garso įrašo teisėtumu ir patikimumu, nurodoma, jog apylinkės teismas netyrė šių duomenų provokacijos aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-719/2018). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi nusistovėjusios teismų praktikos ir pagrįstai pripažino apžiūros protokolą, kuriame užfiksuotas liudytojo M. K. ir L. K. pokalbis, bei patį garso įrašą teisėtu ir patikimu įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus. Byloje esančių įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik įgijo ir laikė komerciniais tikslais dvi sumedžiotų saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių gaišenas, bet ir vieną jų gabeno bei pardavė, padarydami didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei. Tiek gabenimas, tiek laikymas nebuvo išprovokuoti - patys kaltinamieji siekė pasipelnyti, jų veiksmai nebuvo įtakoti kokia nors prievarta ar kitaip jie apriboti, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi savarankiškai – be poveikio.

11.8.                      Baudžiamojo proceso taisyklės iš teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalauja veikti tik pagal jiems suteiktą kompetenciją (intra vires) įgyvendinant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas. Atliekant sankcionuotus neviešo pobūdžio veiksmus 2018 m. sausio 3 d., BPK 158 straipsnio 4 dalies, 159 straipsnio 3 dalies bei BPK 160 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, nes buvo prisijungta prie jau daromo nusikaltimo realizavimo, o ne šiais veiksmais jį buvo išprovokavus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir savo išvadas išsamiai motyvavo, pripažindamas R. M. ir A. M. kaltais nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

12.       Teismo proceso dalyviams nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime BPK ar BK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinamųjų kaltės padarius BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra teisinga ir pagrįsta byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais patikimais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Pagrindo išteisinti apeliantus apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                            Jūratė Jakubonienė

 

 

                                                            Algirdas Remeika

 

 

                                                           Jurga Vasiliauskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 272 str. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas
  • BPK
  • BPK 158 str. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-P-89/2014
  • 2K-530/2012
  • 2K-590/2007
  • 2K-329-719/2018
  • BPK 160 str. Slaptas sekimas