Civilinė byla Nr. e2S-550-357/2015

                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01527-2014-6

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 129.17.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., V. V., S. P., D. S. S., Kauno apskrities VMI, V. P., UAB „Suvalkijos agrocentras“, P. B. firmai „Santovita“, UAB „Agroltpa“, UAB „Elektros mašinos ir jų servisas“, ŽŪB „Šilai“, VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, D. G., UAB „BTA draudimas“, UAB Raseinių komunalinės paslaugos, UAB „Valjona“ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Teismas,  išnagrinėjęs  atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. V. priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kluono, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo S. P. pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareiškimo, prašė jo netenkinti, nurodydamas, kad skolos įgytos gyvenant santuokoje, todėl sutuoktiniai turi atsakyti visu savo turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą tenkino, nustatė, kad skolininkui V. V. nuosavybės teise  priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kluono, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kluono, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tesimas vertino, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pripažino, kad skolininkui tenka ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto santuokoje su sutuoktine V. V..

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. P. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą vykdymo procese dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-44-551/2009 jau yra išsprendęs klausimą dėl V. V. ir V. V. nekilnojamojo turto atidalijimo.

2. V. V. ūkininko ūkis įkurtas jam gyvenant santuokoje su V. V.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas įgytas 1999 m. gegužės mėn., ūkininko ūkis įregistruotas 1999 m. Skolos pagal vykdomuosius raštus taip pat atsirado jiems gyvenant santuokoje. Skolų pobūdis rodo, kad turtas ir lėšos buvo panaudotos ūkininko ūkyje, panaudojimas susijęs su šeimos reikalų tvarkymu. Visos skolos yra atsiradusios ryšium su ūkininko ūkio funkcionavimu. Jos gali būti išieškomos iš bendro sutuoktinių turto. Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto nereikia atlikti CPK 667 str. nurodyto santuokinio turto dalies išskyrimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su sutuoktinių turto dalies nustatymu.

CPK 2 str. nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nagrinėjamos civilinės bylos pagal suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dalykas – Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, kuria nustatyta skolininkui V. V. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dalys - ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ dalis kluono, ½ tvarto, ½ ūkinio pastato, ½ kluono, esančių (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė, bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis nustato sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartimi, kuria teismas netenkino pareiškėjų V. V. ir V. V. prašymo dėl V. V. ir V. V. nuosavybės dalies nustatymo jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokie išieškojimai pagal kokias konkrečias vykdomąsias bylas turi būti vykdomi iš bendro sutuoktinių turto. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė E. R. vykdo išieškojimus keliems skolininkams vykdomosiose bylose, todėl VSDFV Šilalės skyriui nurodė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 - 844-136/2013 pakeitė pirminį išieškotoją BUAB „Didmalva“ nauju išieškotoju – S. P., vykdant išieškojimą iš skolininko – V. V. pagal Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-631/2004 ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, vykdomoje byloje Nr. 69-3966/2007.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės lygybės prezumpciją ir nustatė, jog skolininkui V. V. nuosavybės teise  priklauso ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis kluono, ½ dalis tvarto, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kluono, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkas V. V. neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti visą skolos sumą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir taikė teisės normas, susijusias su sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja                                                                                     Rasa Bartašienė