Administracinė byla Nr. ATP-104-238/2011;

Teismo procesinis Nr. 4-13-3-00360-2011-4;

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiudždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011 m. kovo 8 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje tarnybiniame policijos automobilyje įžeidžiamai ir agresyviai elgėsi policijos pareigūnų A. L. ir A. B. atžvilgiu, šiems einant pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, vadino juos necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, rankomis ir galva trankė policijos automobilio stiklą, tuo įžeidė jų garbę ir orumą. Šiais veiksmais E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. nutarimu pripažino E. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą. Teismas nurodė, jog E. B. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų A. L. ir A. B. tarnybiniais pranešimais, paties pažeidėjo paaiškinimu, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą E. B., teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertęs tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, skyrė minimalią administracinę nuobaudą, numatytą straipsnio sankcijoje.

Nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad būdamas policijos tarnybiniame automobilyje jis nesielgė agresyviai policijos pareigūnų A. L. ir A. B. atžvilgiu, nevadino jų necenzūriniais žodžiais, negrasino susidoroti. Nurodo, kad tai tik policijos darbuotojų išsigalvojimai. Kaltinimai neatitinka tikrovės, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, E. B. apeliacinį skundą atmesti.

E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesielgė agresyviai policijos pareigūnų atžvilgiu, nevadino jų necenzūriniais žodžiais, negrasino susidoroti ir nurodo, kad tai tik policijos darbuotojų išsigalvojimai.

Daroma išvada, kad šie E. B. argumentai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir  tinkamai įvertino surinktus įrodymus. Pagrįsta yra teismo išvada, kad E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Tai, kad pareiškėjas įžeidžiamai ir agresyviai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, tuo savo veika įžeidė policijos pareigūnų garbę bei orumą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūnų A. L. ir A. B. tarnybiniai pranešimai (b. l. 3–4, 5–6) ir kita bylos medžiaga. Policijos pareigūnai A. L. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog sustabdžius pareiškėjo vairuojamą automobilį ir tarnybiniame automobilyje forminant pažeidimą, E. B. pradėjo pareigūnus keikti necenzūriniais žodžiais, rankomis daužyti tarnybinio automobilio stiklą, sakė, kad trankys galvą į stiklą, o po to apkaltins, kad neva pareigūnai jį sumušė. Perspėjus pareiškėją, kad nustotų keiktis ir gadinti tarnybinį automobilį, E. B. į jų perspėjimus nereagavo ir toliau keikėsi bei grasino susidoroti. Kadangi pareiškėjas kėlė grėsmę sau ir pareigūnams, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – uždėti antrankiai. Vežant pareiškėją į policijos komisariatą, jis toliau pareigūnus keikė, vadino juos necenzūriniais žodžiais, grasino, kad geruoju nesibaigs.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti pareiškėją nebūto pažeidimo padarymu. Pareiškėjo aiškinimai, jog jis pareigūnų nevadino necenzūriniais žodžiais, negrasino susidoroti, paneigiami policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir laikytini pareiškėjo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jų parodymai buvo nuoseklūs bei logiškai atitinkantys įvykių eigą. Policijos darbuotojai prieš įvykį pareiškėjo nepažinojo, įvykio metu ėjo savo tarnybines pareigas, jų reikalavimai buvo teisėti, todėl jiems be jokios priežasties apkaltinti pareiškėją nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu pareiškėją nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Pareigūno, einančio tarnybines pareigas, tikslas - ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti susiklosčiusią situaciją. Todėl labiau tikėtina versija, kad pareigūnai ėmėsi veiksmų teisės pažeidėją pristatyti į policiją tik dėl to, kad  E. B. netinkamai elgėsi ir padarė teisės pažeidimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skundą tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                             Danguolė Šiugždinytė