Administracinė byla Nr. eAS-113-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05018-2021-2

 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                    Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrometa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.5.7 Mr)PA-7077 (toliau – ir Patikinimo aktas) ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.

 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 3 d.  nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, konstatavo, jog toks aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Aplinkybė, kad Patikrinimo akte nurodoma jo apskundimo tvarka savaime nedaro šio akto skundžiamu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika išaiškino, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti.

III.

Pareiškėjas UAB „Agrometa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino akto turinio, t. y., ar tai yra individualus teisės aktas vadovaudamasis tais kriterijais, kurie yra suformuluoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, pvz., pavadinimas, todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai. Taigi, teismas šiuo atveju spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmiausiai turėjo išsiaiškinti, ar skundžiamas aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.  

Pareiškėjas teigia, jog Patikrinimo aktu pareiškėjui buvo suteikti privalomi nurodymai ištaisyti tariamą pažeidimą ir pareiškėjas privalėjo apie jo ištaisymą informuoti atsakovą, o tai reiškia, kad aktas sukelia pareiškėjui teises ir pareigas ir galėjo būti tiesiogiai skundžiamas teismui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, nesukuriantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad priėmus Patikrinimo aktą, operatyvaus patikrinimo procedūra užbaigiama ir jokie kiti procesiniai baigiamieji dokumentai nesurašomi, todėl Patikrinimo aktas yra galutinis procesinis sprendimas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas laikyti aktą tarpiniu ir nenagrinėtinu administraciniame teisme aktu, yra nepagrįstas ir turėtų būti naikintinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjo skundžiamas Patikrinimo aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukuriantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Patikrinimo aktu pareiškėjui suformuluotas nurodymas pašalinti pažeidimą, be to, Patikrinimo aktu yra užbaigiama operatyvaus patikrinimo procedūra, jokie kiti procesiniai baigiamieji dokumentai nesurašomi, todėl šis aktas laikomas galutiniu procesiniu dokumentu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami tarpinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018). Tokio pobūdžio dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016), 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentas atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,Agrometa“ pirtyje ,,Garo fabrikas“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirties paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 39:2016) 6 punkto reikalavimą, t. y. pirtyje nepateikta informacija pirties paslaugų vartotojui dėl ištraukiamo gulto. Patikrinimo aktu pareiškėjas įpareigotas nedelsiant pašalinti nustatytą pažeidimą ir apie tai iki 2021 m. gruodžio 10 d. pranešti NVSC.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (toliau – Reglamentas) 13 punkte nustatyta, jog NVSC pareigūnai atlieka periodinę kontrolę, grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Periodinės kontrolės atlikimo sąlygos nustatytos Reglamento 20 – 38 punktuose. Pagal Reglamento 45 punktą, operatyvioji kontrolė vykdoma, be kita ko, Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka. Pagal Reglamento 35 punktą, nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti. Pagal Reglamento 36 punktą, pažeidimų pašalinimo terminas (-ai) nustatomas objektyviai atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (pavojingumą, tikimybę, kad vartotojo sveikatai, visuomenei, kitų asmenų interesams bus padaryta žala) ir į tai, koks laikotarpis reikalingas jiems pašalinti. Pagal Reglamento 37 punktą, patikrinimo akte nurodoma, kad, pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam buvo nurodyta pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti kontrolės institucijai, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant). Pagal Reglamento 38 punktą, patikrinimo akte turi būti nurodyta, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

Pagal Reglamento 39 punktą, grįžtamoji kontrolė vykdoma ne vėliau kaip per mėnesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų pašalinimo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kuomet dėl objektyvių priežasčių negalima įvertinti, ar objektas pažeidimus pašalino. Pagal Reglamento 40 punktą, grįžtamoji kontrolė vykdoma atliekant patikrinimus, išskyrus atvejus, kai iš kontrolės institucijai raštu pateiktos ar pačios kontrolės institucijos turimos informacijos yra aišku, kad patikrinimo akte nurodyti pažeidimai yra pašalinti. Pagal Reglamento 41 punktą, grįžtamoji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–34 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus šiame skyriuje nurodytus ypatumus. Taigi, kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš sisteminės šių teisės nuostatų analizės matyti, kad atlikus operatyviąją pareiškėjo kontrolę ir Patikrinimo aktu įpareigojus pareiškėją pašalinti Patikrinimo akte užfiksuotą pažeidimą jokios savarankiškos pasekmės jam neatsiranda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo akto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skundžiamas aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos jokios teisės ir pareigos. Be to, iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą nepašalinami nurodyti pažeidimai, gali būti priimamas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, dėl kurio kilus ginčui turi būti vertinamas ir Patikrinimo aktas. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad Patikrinimo aktas yra galutinis procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama procedūra, yra nepagrįsti. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas neturi savarankiškos įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad ginčas dėl tokio akto negalimas, o atskirajame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog Patikrinimo aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl minėto akto panaikinimo pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                             Artūras Drigotas

                                                                                                      Dalia Višinskienė

                                                                                                      Virginija Volskienė