Civilinė byla Nr. 2-9946-776/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08419-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.7.2.; 3.4.4.11.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo F. K. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „4finance“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu pateikė skundą antstolei Eurikai Rulienei dėl antstolės veiksmų ir prašo panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2015-10-05 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo vykdomojoje byloje
Nr. 0069/15/02057, kuriuo antstolė iš pareiškėjo sutuoktinės skolininkės D. K. vykdomą išieškojimą išieškotojui UAB „4finance“ nukreipė į F. K. gaunamas pajamas
UAB (duomenys neskelbtini), kaip į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas antstolės veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad skolininkės D. K. nuosavybės dalis F. K. gaunamose pajamose nėra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kad antstolė pažeidė bendrąsias išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio taisykles, todėl paliko pareiškėją be jokių pajamų ir nepagrįstai suvaržė jo teisę į pragyvenimą bei darbo užmokestį ir kad, kol neišnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį D. K. dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei, D. K. dalies pareiškėjo pajamose nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas, nes pareiškėjo šeima laikytina faktiškai iširusia nuo 2010 metų.
Antstolė Eurika Rulienė 2015 m. spalio 22 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Antstolė savo patvarkymą grindžia tuo, kad skolininkei D. K. priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, todėl areštuotos skolininkės sutuoktinio pareiškėjo F. K. gaunamos pajamos ir pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį turi būti atliktas bendro turto aprašymas ir areštas.
Pareiškėjas, antstolė ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, atsiliepimų į skundą ir prašymų papildyti bylos medžiagą negauta (CPK 133 str. 3 d., 443 str. 5 d.).
Skundas atmestinas.
Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0069/15/02057 medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-19 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4895-797/2015 iš pareiškėjo sutuoktinės D. K. priteisė 568,81 Eur UAB „4finance“. Išieškotojui
UAB „4finance“ 2015-08-06 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-4895-797, kuris perduotas vykdyti antstolei Eurikai Rulienei. Antstolė 2015-10-05 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriuo areštavo pareiškėjo gaunamas pinigines lėšas iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios pareiškėjo sutuoktinei skolininkei D. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir skolininkei priklausanti dalis jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2015-10-05 pasiūlė su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kasacinio teismo nuoseklioje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).
Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0069/15/02057 medžiagos nustatyta, kad skolininkė D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi ir kad ji yra sudariusi santuoką su pareiškėju F. K., kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja visą bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Antstolė, pagal Gyventojų registro duomenis nustačiusi, kad skolininkė D. K. yra ištekėjusi už pareiškėjo ir jų santuoka nėra nutraukta, teisėtai nustatė, kad skolininkei priklauso dalis skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ir kad jai priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, todėl teisėtai aprašė ir areštavo skolininkės ir jos sutuoktinio pareiškėjo bendrą turtą bei pasiūlė tiek išieškotojui, tiek bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Pareiškėjo argumentas, kad antstolės veiksmai, priimant skundžiamą patvarkymą, buvo neteisėti, nes skolininkės D. K. nuosavybės dalis F. K. gaunamose pajamose nėra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, atmestini. Kaip minėta, nutartis dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priimama tik po to, kai antstolis aprašo ir areštuoja visą bendrą turtą ir pasiūlo suinteresuotiems asmenims kreiptis su prašymu į teismą ir jie šia teise pasinaudoja.
Galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, o antstolis tokios teisės neturi, t. y. antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju antstolės skundžiamas patvarkymas priimtas dėl sumos, priteistos iš vieno sutuoktinio, išieškojimo, bet išieškojimas vykdomas ne iš sutuoktinių bendro turto, o tik iš pareiškėjo sutuoktinei priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies. Teismo vertinimu, antstolė tinkamai pagal teisinę prievolės prigimtį išsiaiškino, kad išieškojimas iš skolininkės D. K. turi būti vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininkės asmeninio turto. Todėl atsakomybės subjektas pagal prievolę UAB „4finance“ antstolės patvarkymu nepakeistas, t. y. juo yra vienas sutuoktinis – skolininkė D. K., ir kaip minėta, antstolei nustačius, kad skolininkė asmeninio turto neturi, išieškojimas teisingai nukreiptas į jos dalį bendrame sutuoktinių turte. Pažymėtina, kad būtent tokiais atvejais būtina atlikti procedūras nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje, ką antstolė ir padarė.
Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2015-10-21 pradėta civilinė byla Nr. 2-9814-797/2015 pagal 2015-10-20 gautą išieškotojo UAB „4Finance“ prašymą dėl skolininkės D. K. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o 2015-11-02 pradėta civilinė byla Nr. e2-10191-841/2015 pagal
2015-10-30 gautą ieškovo F. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9814-797/2015 ši civilinė byla sustabdyta iki kol bus išnagrinėta civilinė byla
Nr. e2-10191-841/2015 ir įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas. Todėl pareiškėjo argumentai apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės faktišką šeimos iširimą nuo 2010 metų yra aktualūs pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje, tačiau ne skundžiant antstolės veiksmus, nes, kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad antstolė skundžiamu patvarkymu išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydžio neapskaičiavo, o tik nurodė darbdaviui pateikti duomenis apie pareiškėjo mėnesinį darbo užmokestį. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pažeidė bendrąsias išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio taisykles, t. y. pažeidė pareiškėjo skunde nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos išieškojimo iš skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, tvarkos nepažeidė. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Eurikos Rulienės 2015-10-05 patvarkymo dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0069/15/02057 atmestinas.
Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolės netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjo F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/15/02057 atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0069/15/02057 grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Erminijus Baziulis