Civilinė byla Nr. e2-2517-1150/2022

                                   Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00288-2022-1

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1.; 3.4.1.6.

                 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

atsakovų atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,

suinteresuotam asmeniui S. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. Z. ir L. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, byloje suinteresuotas asmuo – S. K..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. Z. (toliau – ir atsakovė) nepilnamečio vaiko G. N. (toliau – ir vaikas, dukra) atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui L. D. (toliau – ir atsakovas) vaiko atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą S. K. šeimoje; 4) priteisti iš atsakovės jos dukrai po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas pervedant globėjai S. K.; 5) priteisti iš atsakovo jo dukrai po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas pervedant globėjai S. K.. Nurodo, kad:

1.1.       Atsakovė I. Z. ir atsakovas L. D. yra nepilnamečio vaiko G. N. tėvai. Atsakovai dukters atžvilgiu neįgyvendina tėvų valdžios. Atsakovė yra nusišalinusi nuo dukters priežiūros, auklėjimo, išlaikymo, savo pareigas perleidusi vaiko tetai S. K.. Tuo tarpu atsakovas apie 10 metų gyvena užsienio šalyje – (duomenys neskelbtini), vaiko auklėjime ir išlaikyme nedalyvauja.  

1.2.       2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš atsakovų. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. 03V-626 vaikui nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. S. K. šeimoje. Specialistai konstatavo, kad jokių teigiamų pokyčių nuo nepilnamečio vaiko laikinosios globos nustatymo pradžios vaiko biologinėje šeimoje neįvyko. Atsakovai nesugebėtų savo dukrai sudaryti saugių gyvenimo sąlygų bei tinkamai rūpintis vaiku, todėl tikslinga spręsti tėvų valdžios ribojimo klausimą nepilnametės dukters atžvilgiu.

2.       Atsakovės I. Z. atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad:

2.1.         Nėra duomenų apie tai, kad atsakovės veikimas ar neveikimas daro ypatingą žalą vaikui. Atsakovė nevengia atlikti savo pareigų, tačiau tam jai trukdo objektyvios sąlygos – ji ilgą laiką buvo (dirbo) užsienyje, dabar gyvena laikinuose apgyvendinimo namuose.

2.2.         Atsakovė gyvena kaimo vietovėje, jos pajamos šiuo metu siekia 225 Eur, be to, augina dešimties mėnesių mažametį vaiką, todėl jai nėra galimybės susitikti su dukra. Atsakovė bandė skambinti ir domėtis vaiku, tačiau nebuvo išgirsta ir atsakymų negavo.

3.       Atsakovas L. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5.       Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Jurgita Vaisėtaitė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Dmitrijus Bogdanovas nurodė, jog atsakovės pozicija dėl ieškinio išreikšta atsiliepime, tuo tarpu atsakovas neprieštarauja tėvo valdžios apribojimui, tačiau prašo nepriteisti išlaikymo. Atsakovo nuomone, jeigu bus atimtos jo kaip tėvo teisės, pareigų taip pat turi nelikti.

7.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. su pateiktu ieškiniu sutiko, nurodė, jog atsakovė pati paprašė pasiimti mergaitę. Ji šeimoje auga jau 6 metus. Suinteresuoto asmens šeimoje auga dar du vaikai, su kuriais mergaitė gerai sutaria. Tarp mergaitės ir atsakovų ryšys nesusiklostęs, atsakovai prie išlaikymo neprisideda, su mergaite bendrauja retai.  

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8.       Byloje sprendžiama dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9.               Gimimo įrašo (Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovai I. N. (šiuo metu Z.) ir L. D. yra G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

10.       2022 m. sausio 4 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto duomenimis vaiko tėvas L. D. apie 10 metų gyvena užsienyje, kontaktiniai duomenys, nežinomi.  Tuo tarpu vaiko mama nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, emocinis ryšys su dukra nutrūkęs. Lankantis globojamo vaiko šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Globėja tinkamai vykdo savo pareigas, užtikrina geriausius vaiko interesus.

11.       Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 03V-626 vaikui nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskiriant S. K.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

12.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eS2-7966-723/2021, nuspręsta tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą leisti paimti vaiką iš jos įstatyminių atstovų – motinos I. Z. ir tėvo L. D..

13.       Mobiliosios komandos pateikto tarnybinio pranešimo duomenimis dėl emocinės ir psichinės būsenos atsakovė negebėtų tinkamai pasirūpinti nei vaikais nei savimi. Su atsakove kalbėta apie galimybę apsigyventi Krizių centre, atsistatyti emocinę būklę, sustiprėti finansiškai, o ryšį su dukra atkūrinėti su jai gyvenant globėjos (sesers) šeimoje. Tačiau atsakovė sesers atžvilgiu nusiteikusi priešiškai, teigė nenorinti, kad globėja būtų sesuo. Specialistai taip pat bendravo ir su laikina vaiko globėja, kuri jau keli metai rūpinasi, auklėja ir išlaiko savo dukterėčią. Įvertinus situaciją globėjos šeimoje nustatyta, jog  vaiko fiziniai, emociniai, ir psichologiniai poreikiai patenkinti. Geriausiai vaikui būtų gyventi pas globėją, o mamai sustiprėti vykti kartu su kūdikiu į Krizių centrą.

14.       Elektrėnų socialinių paslaugų centro duomenimis atsakovės ir dukters santykiai netapo artimesni, todėl rekomenduojama pratęsti laikiną priežiūrą tetos S. K. šeimoje. Vaikas ir toliau nori gyventi su teta.

15.       Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovė 5-erių metų bėgyje bausta vieną kartą, tuo tarpu atsakovas baustas du kartus. Galiojančių nuobaudų atsakovai neturi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, atsakovas baustas užsienio šalyje. Atsakovė neteista.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

16.               Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

17.               Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

18.               Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19.               Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

20.               Teismas šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatė, kad tėvas (atsakovas) visiškai yra nusišalinęs nuo dukters priežiūros, išlaikymo. Vaiko parodymais, tėvas skambina retai, mergaitė nežino jokių tėvo kontaktų, nei telefono numerio, nei kur tiksliai gyvena. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas neprieštarauja tėvo valdžios apribojimui, kas tik patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas neturi jokio suinteresuotumo rūpintis dukra.

21.               Tuo tarpu tarp motinos (atsakovės) ir jos dukters dėl atsakovės kaltės nėra emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovė pati savo noru prieš keletą metų perleido dukters priežiūrą seseriai. Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog domisi vaiko sveikata ir nevengia atlikti savo pareigų, tačiau netinkamą priežiūrą motyvuoja, jog jai trukdo objektyvios priežastys, t. y. ilgą laiką buvimas užsienio šalyje, šiuo metu glaudžiasi Laikinuose apgyvendinimo namuose. Tai, jog atsakovė, jos teigimu, gyvena kaimo vietovėje ir dėl to neturi galimybės dažnai aplankyti vaiko, vertinama kritiškai. Teismo nuomone, tai nėra pateisinama, juolab vaikui gyvenant ne svetimoje šeimoje, o pas atsakovės seserį. Be to, atsakovė jau kuris laikas gyvena Lietuvoje, tačiau emocinio ryšio su vaiku taip ir nėra sukūrusi.

22.               Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

23.               Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovų, kaip tėvų, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė rodo pastangas, t. y. apsigyveno Laikinosiose globos namuose, kur stiprina emocinę bei fizinę būklę, taip pat į tai, jog kartais paskambina dukrai, pasidomi ja. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad atsakovė šiuo metu augina dar vieną mažametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas ir rūpestis. Atsakovė neturi gyvenamosios vietos, gaunamos pajamos yra apie 336 Eur, dėl ko darytina išvada, jog atsakovė nėra pajėgi pilnavertiškai pasirūpinti vaiku.

24.               Be to, informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista atsakovę priverstinai hospitalizuoti ir gydyti viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kadangi buvo nustatyta, jog atsakovė dėl psichikos būklės gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei ar sveikatai. Nors šiuo metu tokių duomenų byloje nėra, tačiau iš esančių rašytinių įrodymų matyti, jog specialistai taip pat nurodė, jog atsakovė pokalbio su jais metu elgėsi neadekvačiai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės elgesys vis dar gali kelti grėsmė tiek jai, tiek vaikui. Taigi objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovė dėtų realias pastangas sukurti motinos ir dukters ryšį, byloje nėra. Tuo tarpu duomenų, jog atsakovas turėtų norą bendrauti su dukra, teikti jai išlaikymą ar kitaip rūpintis dukra, taip pat nėra. Priešingai, atsakovas sutinka su neterminuoto valdžios apribojimu, taip išreikšdamas aiškiai suprantamą poziciją, jog dukra atsakovui neįdomi.

25.               Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

26.               Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto tėvų valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovams taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje. 

27.               Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovų kaip tėvų valdžią jų nepilnametės dukters atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

28.               Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

29.               CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

30.               Apribojus atsakovams tėvų valdžią dukters atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo G. N. gyvenamoji vieta nustatytina su S. K., jos gyvenamojoje vietoje (šeimoje), kur vaikas gyvena šiuo metu (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo

31.               CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

32.               Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

33.               Teismas nustatė, kad atsakovė nedirba, šiuo metu augina dešimties mėnesių mažametį vaiką. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jos galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovės gaunamas pajamas, iš kurių matyti, jog atsakovė gauna 336,80 Eur per mėnesį. Įrodymai, kuriais remiantis būtų galima mažinti išlaikymą vaikui, išskyrus aplinkybę, jog atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, į bylą nepateikti. Tuo tarpu apie atsakovo gaunamas pajamas, byloje duomenų nėra. Žinoma tik tiek, kad atsakovas dirba užsienio šalyje jau apie 10 metų.

34.               Teismo vertinimu, prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis – po 200 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dirba užsienio šalyje, nepagrįstai neapsunkintų atsakovo, nepažeistų jo interesų. Tačiau tuo pačiu toks vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrintų galimybę patenkinti būtinus minimalius vaiko poreikius. 

35.               Vertinant minėtą išlaikymo dydį galimybės jį priteisti iš atsakovės kontekste, manytina, kad prašoma suma, t. y. 200 Eur per mėnesį, yra per didelė. Atsižvelgiant į prastą atsakovės turtinę padėtį, 200 Eur išlaikymas tikėtinai iš dalies pažeistų jos ir antrojo jos vaiko interesus. Nors atsakovė neginčijo šio ieškinio reikalavimo, tačiau taikant protingumo bei proporcingumo principus, išlaikymo dydis šiuo atveju mažintinas iki 150 Eur. Teismo nuomone, tokiu būdu bus išlaikyta atsakovės ir jos abiejų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyra. 

36.               Atsižvelgiant į šios nutarties 33-35 punktuose esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo L. D. po 200 Eur, o iš atsakovės I. Z. po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2022 m. vasario 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymo lėšas pervedant globėjai S. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

38.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur.

39.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės dukters G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukters G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. N. gyvenamąją vietą S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. Z. nepilnamečiam vaikui G. N. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2022 m. vasario 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 

Priteisti iš atsakovo L. D. nepilnamečiam vaikui G. N. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2022 m. vasario 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti S. K. uzufrukto teise tvarkyti G. N. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė