Civilinė byla Nr. e2-679-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00746-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Foreksas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Foreksas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sportida“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ieškinį atsakovei UAB „Foreksas“ dėl skolos priteisimo. 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas ieškinio sumos ribose.
2. Atsakovė UAB „Foreksas“ 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui prašymą leisti grąžinti per klaidą gautas pinigines lėšas. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. P. K. per klaidą pervedė į bendrovės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 49 000 Eur. Atsakovė patvirtino, kad jos su P. K. nesieja jokie sandoriai ir kad ji neplanavo ir neplanuoja gauti iš jo kokias nors pinigines lėšas. Prašė teismo priimti nutartį, leidžiančią grąžinti į bendrovės sąskaitą įskaitytas ir per klaidą gautas P. K. lėšas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė, jog savo prašymu atsakovė UAB „Foreksas“ neginčija laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo, tačiau kelia klausimą dėl į areštuotą jos sąskaitą perverstų lėšų nuosavybės. Toks klausimas, vadovaujantis jau suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nesprendžiamas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 144-152 str.). Tokiu atveju suinteresuotas asmuo, kurio teisės dėl netinkamo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo yra pažeidžiamos, turi teisę savo pažeistas teises ginti kitais būdais, pavyzdžiui, prašydamas išbraukti jam priklausantį turtą iš turto arešto akto aprašo ar kt.
5. Teismo vertinimu, leidimas iš areštuotos atsakovo sąskaitos grąžinti tam tikras sumas suinteresuotam asmeniui reikštų ne jam nuosavybės teise priklausančio daikto grąžinimą, o skolininko atsiskaitymą su tikru ar tariamu kreditoriumi. Šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl pervestų lėšų nuosavybės, o tokio pobūdžio ginčas nėra nagrinėtinas šioje byloje sprendžiant jį kaip procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo. Atsižvelgęs į tai teismas atsakovės prašymą atmetė, suinteresuotam asmeniui išaiškindamas jo teisę ginti savo pažeistas teises kitais įstatymo numatytais būdais.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Foreksas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą patenkinti. Pateikia tokius pagrindinius atskirojo skundo argumentus:
1. Pateiktu prašymu atsakovė nekėlė reikalavimo konstatuoti, kam nuosavybės teise priklauso atsakovės banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, o prašė teismo panaikinti taikomą areštą be pagrindo gautai pinigų sumai. Šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones minėtai pinigų sumai, nes jos yra pervestos nesant tam teisinio pagrindo ir nepriklauso atsakovei.
2. Palikdamas galioti laikinąsias apsaugos priemones teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės interesus, visiškai ignoruodamas atsakovės bei suinteresuoto asmens interesus. Suinteresuotas asmuo visą šį laiką skaičiuoja atsakovei palūkanas nuo negrąžintos pinigų sumos.
3. Šioje byloje nėra keliamas piniginių lėšų nuosavybės klausimas, be to ir faktinės bylos aplinkybės neleidžia vadovautis skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika.
7. Ieškovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Kaip matyti iš atsakovės prašymo turinio, juo ji nekelia klausimo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, o prašo leidimo atlikti atsiskaitymą iš areštuotos sąskaitos. Tai reiškia, kad prašymu būtent ir siekiama nustatyti aptariamų lėšų savininką, o toks prašymas, vadovaujantis teismų praktika, nėra nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti jos atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB ,,Foreksas“ nekilnojamasis turtas 11 744 558,25 Eur sumai, esantis pas UAB ,,Foreksas“ ir/arba pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti UAB ,,Foreksas“ nekilnojamojo turto, areštuotas kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančios UAB ,,Foreksas“ atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ iš atsakovės UAB „Foreksas“ 11 744 558,25 Eur skolą, 10 proc. dydžio procesines palūkanas, 11 064,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, laikinosios apsaugos priemonės 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu paliktos galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.
10. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas kaip turėtų būti vertinamas bei kur nagrinėjamas atsakovės 2017 m. rugsėjo 15 d. teismui pateiktas prašymas, kuriuo ji siekia grąžinti P. K. į jos banko sąskaitą, kuriai taikomas areštas, pervestas lėšas.
11. Apeliantės teigimu, pateiktu prašymu ji siekė panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl P. K. pervestų 49 000 Eur sumos, o ne nustatyti jos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų savininką. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
12. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018).
13. Kaip matyti iš atsakovės prašymo, jame ji nekvestionuoja jos atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, nepasisako dėl jų taikymui būtinų sąlygų išnykimo ar pasikeitimo. Teismo nustatytas areštas neviršija sprendimu ieškovei priteistos pinigų sumos, todėl apie proporcingumo ar ekonomiškumo principų pažeidimą jį taikant taip pat nėra pagrindo svarstyti. Šiuo atveju sutiktina tiek su ieškovės, tiek ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad aptariamu atsakovės prašymu siekiama išspręsti klausimą dėl į areštuotą ieškovės sąskaitą pervestų lėšų nuosavybės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apeliantė siekia ne ginčyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, o kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kurios pagrindu areštuotas atsakovės turtas, atsakovės vertinimu, netinkamo vykdymo (areštavimo lėšų, kurios atsakovei nepriklauso). Tokiu atveju suinteresuotas asmuo, kurio teisės dėl netinkamo tokios nutarties vykdymo yra pažeidžiamos, turi teisę savo pažeistas teises ginti kitais būdais, pavyzdžiui, prašydamas išbraukti jam priklausantį turtą iš turto arešto akto apyrašo ar kt.
14. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kuria, klaidingu apeliantės vertinimu, teismas neturėtų vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad civilinėje byloje Nr. 2-376-407/2016 ir 2-520-236/2016 nagrinėtos teisinės situacija skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos situacijos, kadangi tiek šioje byloje, tiek ir minėtose bylose buvo sprendžiama dėl arešto panaikinimo lėšoms, per klaidą pervestoms į areštuotą atsakovės banko sąskaitą. Tai, kad vienu atveju atsakovė buvo neteisingai nurodžiusi visus pinigus gavusio asmens rekvizitus, o kitu tik banko sąskaitą, arba tai, kad vienoje byloje iniciatyvą atgauti lėšas iš karto parodė ir jas pervedęs asmuo, o kitoje – ne, neturi teisinės reikšmės, kadangi visais šiais atvejais prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones per klaidą pervestai piniginių lėšų sumos daliai buvo grindžiamas tuo, jog per klaidą pervestos lėšos atsakovei nuosavybės teise nepriklauso.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas bei teismų praktiką, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Romualda Janovičienė