| Civilinė byla Nr. e2-680-344/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00037-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) |
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 28 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovės Elinos Jonušienės priteisti 122,74 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kartu su atsakove gyvenančiam asmeniui – mamai, tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apdraustaisiais laikomi asmenys, už kuriuos įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, be to, valstybės lėšomis draudžiami asmenys išvardinti įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Minėtas įstatymas numato, kad apdraustieji numatytas paslaugas, kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones gali gauti dar vieną mėnesį, kai už juos nustota mokėti ar kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato, jog už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.
Lietuvos Respublikos civilini9o kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. balandžio mėnesį viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Mažeikių ligoninė ir VšĮ Regioninė Telšių ligoninė atsakovei buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, viso už 144,40 Eur. Šiaulių teritorinė ligonių kasa Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatė, jog sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pranešimais Nr. S-3022 ir Nr. S-3023 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl dokumentų, galinčių pagrįsti, jog ji buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu minėtu laikotarpiu pateikimo, ar žalos PSDF biudžetui atlyginimo, tačiau atsakovė į pranešimus neatsakė ir žalos neatlygino.
Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl žalos PSDF biudžetui priteisimo iš atsakovės, tačiau ieškinio prašomoje dalyje dėl techninės klaidos buvo nurodyta neteisingas prašomos priteisti žalos dydis – 21,66 Eur. Telšių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6517-832 ir iš atsakovės priteisė PSDF biudžetui 21,66 Eur žalą. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.
Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovei buvo suteiktos nebegaliojant privalomajam sveikatos draudimui, ieškovė paslaugas suteikusioms VšĮ Mažeikių ligoninė ir VšĮ Regioninė Telšių ligoninė sumokėdama 144,40 Eur už atsakovei suteiktas paslaugas, įgijo regreso teisę į atsakovę. Kadangi Telšių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkinęs ieškovės ieškinį priteisė ieškovei iš atsakovės 21,66 Eur žalą, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti PSDF biudžetui likusią žalos dalį – 122,74 Eur.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą. Ieškinio padavimo teismui dieną atsakovės skola PSDF biudžetui sudarė 122,74 Eur žalos atlyginimo.
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui yra pagrįstas, įrodytas, todėl pilnai tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 4, 5, 9, 29 –34 straipsniai).
Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246, 259–270, 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188784026,:
– 122,74 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 74 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333;
Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Išaiškinti atsakovei E. J., jog žyminį mokestį turi sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Ieškovė sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.
Teisėja Edita Gailienė