Civilinė byla Nr. eB2-766-638/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00152-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,
sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aiglo ekspresas“ nemokumo administratorei R. Ž.,
atsakovui L. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės R. Ž. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Aiglo ekspresas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, suinteresuotas asmuo L. R..
Teismas
n u s t a t ė :
uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aiglo ekspresas“ nemokumo administratorė R. Ž. prašė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Aiglo ekspresas“ bankrotą tyčiniu, pripažinti, kad tyčinis UAB „Aiglo ekspresas“ bankrotas sukeltas L. R. veikimu, apriboti L. R. penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Pareiškime nurodė, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo. Bendrovės vadovas L. R., kuris ėjo vadovo pareigas nuo 2019 m. lapkričio 13 d. (bendrovės įkūrimo) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, vykdė mokėjimus už kitą jo paties vadovaujamą įmonę tretiesiems asmenims be jokių tai pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, nors tuo tarpu UAB „Aiglo ekspresas“ jau turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Susijusiai įmonei be pagrindo mokėjo už šešių transporto priemonių nuomą, nors bendrovėje dirbo tik du darbuotojai, tokiu būdu per abi vadovaujamas įmones buvo sudaryta galimai nusikalstama schema, kai lėšos iš bendrovės buvo panaudojamos trečiųjų asmenų įsipareigojimams dengti mažinant įmonės pelną ir išvengiant pelno mokesčio mokėjimo, o susijusi įmonė savo ruožtu neišrašydama PVM sąskaitų faktūrų pagal gautas pajamas nuslėpė PVM mokestį. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog bendrovėje neliktų jokių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Aiglo ekspresas“ bankrotą tyčinį pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.
Pareiškime nurodoma, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Į finansinės apskaitos dokumentus (balansą) nebuvo įtrauktos finansinės operacijos, kad bendrovės kasoje yra pinigų likutis. Buhalterinė apskaita įmonėje organizuota nesilaikant jokių teisės aktų reikalavimų, kasos organizavimo taisyklių. Įmonėje darbuotojai buvo priimami dirbti nelegaliai, savo kaltę L. R. byloje pripažino, dėl to Kauno miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-31551-1129/2020 skyrė jam 1 000 Eur dydžio baudą. L. R. iki šiol naudojasi padirbtu UAB „Aiglo ekspresas“ antspaudu, kurio nemokumo administratorei nėra perdavęs. Padirbtu bendrovės antspaudu sudarinėja apgaulingus sandorius, kurių kopijas yra pateikęs į civilinę bylą Nr. e2-27264-615/2022 gindamasis nuo jo atžvilgiu pareikšto UAB „Aiglo ekspresas“ ieškinio dėl žalos priteisimo. L. R. neperdavė nemokumo administratorei įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kuriuo naudojasi iki šiol. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Aiglo ekspresas“ bankrotą tyčinį pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.
Nemokumo administratorė prašė pareiškimą patenkinti, papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas neperdavė 491 Eur kasos likučio, 253 Eur vertės telefono aparato. Kreditorinių reikalavimų yra pareikšta 8000 Eur bendrai sumai, debitorių nėra nustatyta.
Suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepime į nemokumo administratorės pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB ,,Aiglo ekspresas“ įsteigta 2019 m. lapkričio mėnesį. Veikla pradėta 2020 m. sausio mėnesį. Įmonės veikla buvo finansuojama tik iš savininko lėšų - jokių investicijų iš trečiųjų asmenų pritraukti neturėjo galimybės. Pradėti planuotą veiklą nusprendė išsinuomojęs iš UAB „Artakas“ transporto priemones, pagal sudarytą sutartį buvo numatyta, kad mokės transporto priemonių nuomos mokestį, lizingo įmokas, draudimo įmokas, apmokės už automobiliuose įrengtas telekomunikacijos priemones, biuro reikmenis. Suinteresuoto asmens teigimu, tik toks verslo modelis buvo įmanomas, nes „Aiglo ekspresas“ buvo naujai įsteigta įmonė, kreidot jai niekas nebūtų suteikęs. „Artako“ akcininkė buvo suinteresuoto asmens mama B. R., ten dirbo dar giminaičių. Užsakovai už suteiktą paslaugą mokėjo tik po paslaugos įvykdymą patvirtinančių dokumentų perdavimo per 45 - 60 dienų, taigi, grąža galėjo prasidėti po dviejų mėnesių nuo momento, kai transporto priemonė „išvažiuoja į reisą“. Pavykus susirasti „rimtesnį“ pirmą užsakovą UAB „Plastena“ šis užsakovas sutiko avansu sumokėti 15 300 Eur, iš kurių buvo sumokėta UAB „Artakas“ 13 670 Eur už transporto priemonių nuomą. Padėtį apsunkino 2020 m. prasidėjusi COVID pandemija. Be to, 2020 m. liepos 19 d. suinteresuotas asmuo buvo suimtas Ispanijoje, iš suėmimo išleistas tik 2020 m. gruodžio 20 d. Automobilis, stovėjęs aikštelėje atiduodamas tik 2021 m. sausio 10 d. be jame paliktų daiktų. L. R. sulaikymo laikotarpiu UAB „Aiglo ekspresas“ tiek ūkinės, tiek ir komercinės veiklos organizuoti nebuvo kam, pradėjo kauptis skolos mokesčių inspekcijai, SODRAI, nevykdant UAB „Aiglo ekspresas“ atsiskaitymų pagal pasirašytas sutartis, visi užsakovai ir vykdytojai su UAB „Aiglo ekspresas“ nutraukė ilgalaikes sutartis. Negana to, buvo areštuotos įmonės sąskaitos. Dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių teko grąžinti transporto priemones UAB „Artakas“. L. R. vis dar bandė atgaivinti įmonės veiklą, tačiau to pasiekti nepavyko ir buvo priverstas pateikti prašymą iškelti bankroto bylą UAB ,Aiglo ekspresas“. Paaiškino, kad kasoje buvo 2500 Eur įmonės įstatinis kapitalas, kuris buvo grąžintas asmeniui, iš kurio pirko įmonę. Telefonas buvo paimtas Ispanijoje sulaikymo metu ir negrąžintas. Įmonės antspaudas paimtas sulaikymo metu ir negrąžintas. Kreditoriui „Mobilis“ jo įmonė „Aiglo ekspresas“ nėra skolinga, už „Aiglo ekspresas“ 3200 Eur sumokėjo kitas asmuo. Pripažįsta, kad buvo ir UAB „Artakas“ direktorius, šiuo metu „Artakas“ neveikianti įmonė, sąskaitos areštuotos. Buhalterija dirbo blogai, jis pats nesupranta buhalterijos, daro tai, ką pataria buhalteriai.
Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas
Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, dėl juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į kitus JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytus tyčinio bankroto požymius. UAB „Aiglo ekspresas“ bankroto byloje administratorė prašė pripažinti bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktus: 1) buvo sudarytas nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas juridiniam asmeniui sandoris (2019 m. gruodžio 20 d. sudaryta automobilių nuomos sutartis su UAB „Artakas“), priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (apmokėtos sąskaitos už įmonę „Artakas“); 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (užuot atsiskaitęs su mokesčių inspekcija, SODRA ir kitais kreditoriais, mokėjo už „Artaką“); 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (įmonė teikė balansus už 2019, 2021 metus, tačiau balansai neatitinka tikrovės, didžioji knyga ir kasos knyga neperduota).
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi „Aiglo ekspresas“ iškelta nemokumo byla. Pagal perduotus įmonės dokumentus nemokumo administratorė nustatė, kad įmonės nemokumas atsirado 2020 m. kovo 31 d., nes tą dieną pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Suinteresuotas asmuo L. R. įmonės direktoriumi buvo nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo.
L. R. 2019 m. gruodžio 20 d., atstovaudamas UAB „Aiglo ekspresas“ kaip jos direktorius, sudarė automobilių nuomos su ar be ekipažo, krovinių pervežimo, autotransporto remonto, draudimo paslaugų sutartį. Pagal šios sutarties 1.1 p. „Aiglo ekspresas“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, taip pat apmokėti einamąsias mėnesines įmokas lizingo kompanijoms, sumokėti draudimines, ryšio, biuro einamųjų reikmenų, reikalingų veiklai vykdyti sąskaitas už „Artakas“. Nuomos mokestis buvo numatytas mokėti 1 kartą per metus pagal išrašytą avansinę sąskaitą. Sutarties priede nustatytas nuomos mokestis kiekvienam automobiliui atskirai ir nustatyta bendra metinio nuomos mokesčio suma – 13 670 Eur įskaitant V. V. sutartį „Aiglo ekspresas“ sumokėjo 13 670 Eur pagal avansinę sąskaitą, 12 413,72 Eur ir 2 655 Eur lizingo įmokų už „Artaką“, 594,98 Eur draudimo įmokų, 39,53 Eur „Eurobiurui“, 1 786 Eur „Tele2“ už „Artaką“.
Bankroto administratorė vertino, kad šie mokėjimai yra nepagrįsti, bloginę įmonės padėtį ir rodantys sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto. Be to, šešių automobilių nereikėjo, nes „Aiglo ekspresas“ buvo tik 3 darbuotojai. Suinteresuotas asmuo L. R. nurodė, kad „Aiglo ekspresas“ jis planavo užsiimti transporto veikla, yra tos srities specialistas, tačiau naujai įsteigtai įmonei nebuvo kito būdo gauti transporto priemones, nes kredito ar lizingo sutarčių niekas nebūtų sutikęs sudaryti. Pati „Artako“ įmonė tęsti veiklos negalėjo, sąskaitos buvo areštuotos, pareikšti ieškiniai, bloga jo mamos B. R. sveikata ir pan. Darbuotojus ketino pasamdyti papildomai, be to, du-trys automobiliai būdavo dažnai remontuojami, ne visi galėdavo išvykti į reisus. Teismas vertina, kad suinteresuoto asmens veiksmai sudarant 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį, negali būti vertinami kaip turintys tyčinio bankroto požymių. Kaip jau minėta, 2019 m. nuomos sutartimi buvo sutarta, kad už automobilius „Aiglo ekspresas“ mokės ir nuomos mokestį, ir kitas lizingo, draudimo, telekomunikacijų ir biuro reikmenų įmokas. Bankroto administratorė iš esmės kritikuoja direktoriaus priimtą verslo sprendimą, tačiau nepateikė įrodymų, kad egzistavo akivaizdi galimybė pigiau įgyti teisę naudoti transporto priemones. Netinkamas verslo sprendimas negali būti vertinamas kaip sąmoningas siekis sukelti bankrotą įmonei. Spręstina, kad 2019 m. gruodžio 20 d. nuomos sutarties sudarymas pats savaime nesudaro tyčinio bankroto požymio.
Taip pat nustatyta, kad L. R. nuo 2020 m. kovo 31 d., kai įmonė tapo nemoki, toliau vykdė mokėjimus už „Artakas“, kaip minėta, apmokėdamas lizingo, draudimo, ryšių paslaugas, nors pradėjo kauptis įsiskolinimas mokesčių inspekcijai, SODRAI, UAB „Autokaustai“, V. R. įmonei „Mobilis“, paštui, draudimui, darbuotojui T. V.. Sutiktina, kad tokiais mokėjimais L. R. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumą, ir tai galėtų būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis. Tačiau per laiką nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. liepos 19 d. susikaupę mokėtinos sumos buvo palyginti nedidelės (apie 500 Eur mokesčių inspekcijai, apytikriai po 2000 Eur SODRAI, darbuotojui T. V., „Mobiliui“, dar mažesnės sumos paštui ir draudimui). Tarp šalių nėra ginčo, kad L. R. buvo suimtas Ispanijoje 2020 m. liepos 19 d. ir suėmime praleido iki 2020 m. gruodžio 17 d., tą patvirtina ir Saragosos įkalinimo įstaigos išduota pažyma. Suprantama, kad tokioje mažoje įmonėje apribojus direktoriaus laisvę ir jam esant užsienyje, nebuvo kam realiai administruoti „Aiglo ekspresas“, atlikti mokėjimus ir organizuoti tolesnę veiklą, todėl skolos toliau tik augo. Teismas vertina, kad vien tik pažeistas atsiskaitymų eiliškumas nuo 2020 m. kovo 31 d. iki direktoriaus sulaikymo/suėmimo yra mažareikšmis ir nepakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą, nes nesudaro esminės priežasties, kodėl įmonė bankrutavo. Administratorė nepaneigė aplinkybės, kad tik vienas direktorius galėjo atlikti mokėjimus „Aiglo ekspresas“ vardu, todėl nuo suėmimo momento (2020 m. liepos 20 d.) įsiskolinimai kaupėsi ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo L. R. valios.
Trečias nemokumo administratorės nurodytas tyčinio bankroto požymis yra apgaulinga buhalterinė apskaita. Administratorė nurodė, kad į finansinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys, kad kasoje yra pinigų likutis, neperduota kasos knyga, buvo priimtas dirbti darbuotojas, tačiau neįforminta darbo sutartis, buvęs vadovas naudojo įmonės antspaudą, kurio neperdavė administratorei, šiuo antspaudu patvirtino sutartį, kurią pateikė į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-27264-615/2022, neperdavė administratorei trumpalaikio turto, t. y. telefono, kurio vertė 253 Eur.
Nustatyta, kad „Aiglo ekspresas“ 2019 m. gruodžio 31 d. balanse yra nurodyta 2499 Eur pinigų suma. Kitas balansas yra 2022 m. kovo 15 d. (pateiktas prie pareiškimo iškelti bankroto bylą), kuriame nurodoma, kad ilgalaikio turto yra už 253 Eur, praėjusiais metais buvo už 397 Eur. Pagal suint.asmens pasirašytą 2022 m. kovo 15 d. pažymą, turtą sudaro mobilus telefonas, kurio likutinė vertė 253 Eur. Teismo posėdyje 2023 m. vasario 27 d. L. R. nurodė, kad telefonas buvo paimtas Ispanijos pareigūnų, kai jis buvo sulaikytas 2020 m. liepos 19 d., pakvitavimo neturi. Pinigų suma, buvusi įmonės kasoje (2499 Eur) L. R. teigimu, buvo sumokėta asmeniui, iš kurio pirko UAB „Aiglo ekspresas“, o vėliau į kasą lėšas įnešė akcininkas L. R.. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. kasos likučio pažymos matyti, kad 2008,64 Eur buvo išleisti įvairioms įmonės reikmėms, bankroto administratorė šių išlaidų fakto neginčija, tik nurodo, kad neaišku, kur yra likusios 491 Eur kasos lėšos. L. R. teigė, kad yra sumokėjęs dar didesnes sumas partneriui į Baltarusiją, tačiau sąskaitos negavo, į buhalterinę apskaitą šio sandorio neįtraukė.
Dėl nelegalaus darbo suint.asmuo paaiškino, kad buvo nustatytas T. V. neįdarbinimo atvejis, jį vežėsi pabandyti, ar tinka darbui, tačiau vėliau T. V. pasiskundus, už nelegalų darbą buvo nubaustas, baudą jau yra sumokėjęs.
Dėl įmonės antspaudo L. R. paaiškino, kad antspaudas liko tarp kitų daiktų, kurie buvo paimti sulaikius jį Ispanijoje, todėl antspaudo neatgavo ir negalėjo jo perduoti administratorei.
Dėl mokesčių nemokėjimo, L. R., kuris yra ir UAB „Artakas“ direktorius, pripažino, kad UAB „Artakas“ neišrašė UAB „Aiglo ekspresas“ PVM sąskaitos už automobilių nuomą. Neneigė, kad tokiu būdu UAB „Artakas“ neatsiranda prievolė mokėti PVM mokestį.
Teismas sutinka, kad buhalterija bendrovėje „Aiglo ekspresas“ buvo tvarkoma netinkamai, nes neaišku, kur yra panaudotos kai kurios pinigų sumos, nebuvo įforminta darbo sutartis su T. V., nepareikalauta PVM sąskaitos iš „Artako“, nesurinkti dokumentai, kur panaudotas turtas (telefonas), ne visos ūkinės operacijos apskaitytos.
Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Anksčiau galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme, tiek ir dabar galiojančiame JANĮ, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).
Šioje byloje, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog finansinė atskaitomybė buvo tvarkyta taip apgaulingai ar aplaidžiai, kad neleistų nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš administratorei perduotų dokumentų, banko sąskaitų išrašų, pažymų, sutarčių, yra įmanoma nustatyti įmonės veiklą, sudarytus sandorius, atliktus mokėjimus.
Apibendrinant, nors ir yra požymių, kurie formaliai įstatymo numatyti kaip galintys rodyti tyčinį bankrotą, tačiau nenustatyta sąmoningo blogo įmonės valdymo, priežastinio ryšio tarp blogai tvarkomos buhalterijos ir įmonės bankroto. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovei bankrutuojančiai UAB „Aiglo ekspresas“ priteista iš atsakovo L. R. 31 903,59 Eur žalos atlyginimo, taigi, ieškovė savo pažeistas teises yra apgynusi prisiteisdama žalos atlyginimą už prarastą turtą.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Todėl prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu atmestinas.
JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato sąlygas, kurioms esant teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, t. y. jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
Šioje byloje nemokumo administratorė prašė apriboti L. R. teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas dėl to, kad jis sukėlė tyčinį bankrotą. Tačiau nenustačius aplinkybės, kad L. R. sukėlė tyčinį UAB „Aiglo ekspresas“ bankrotą, prašymas apriboti teises atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70-71 straipsniais, 152-155 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
n u t a r i a :
prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir apribojimo teisės eiti vadovo pareigas atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Diana Labokaitė