Administracinio nusižengimo byla

Nr. A20.-457-1133/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00624-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2022 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Sandrai Bertašei, 

Irako Respublikos pilietei Khatun C. K. ir jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

vertėjams Ibrahim Stalin Naoum, Selim Dundar, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos skyrius) teikimą dėl Irako Respublikos pilietei K. C. K. (gim. (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini)) alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo,

n u s t a t ė :

VSAT Migracijos skyrius teikime prašo paskirti Irako Respublikos pilietei K. C. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šešiems mėnesiams, bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 13 d. Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikė asmenų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsienietė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų bei buvo pristatyta į užkardą.

2021 m. spalio 22 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - MD) priėmė sprendimą Nr. 21S33917 nesuteikti prieglobsčio Irako Respublikos pilietei K. C. K. ir išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką; uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Užsienietė su skundu kreipėsi į Departamento komisiją, prašydami panaikinti minėtą sprendimą. Departamento komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2348 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl K. C. K. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, 2022 m. vasario 23 d. MD sprendimu užsienietė įleista į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Irako Respublikos pilietė nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu K. C. K. atstovo advokato skundą atmetė.

Užsienietė su priimtais sprendimais Nr. 21S33917 ir Nr. 6K-2348 nesutiko, todėl su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. el3-2235-484-2022, kuriuo pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvą laiką iki 2 metų nuo asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.  

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2208-881/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, dėl to pasikeitė minėtos Irako Respublikos pilietės teisinis statusas, ji nėra prieglobsčio prašytoja bei neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje.

Teikime be kita ko nurodyta, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdama jokių asmens tapatybę bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, o norą dėl prieglobsčio Lietuvoje pareiškė tik tada, kai buvo sulaikyta. Be to užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje bei socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Esant šioms aplinkybėms, neskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant judėjimo laisvės yra didelė tikimybė, kad užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad užsienietė dokumentų neturėjo, paaiškino, kad pametė rankinuką su jame esančiais dokumentais Baltarusijos Respublikoje, o jos paso kopijos byloje nemato. Užsienietė jai savo dokumento kopijos taip pat nepateikė. Užsienietė atvyko migrantų grupėje be vaikų, be vyro, tačiau, atrodo, kad turi sesę, kurios duomenų neturi. Šiais metais į Iraką nuspręsta grąžinti 581 neteisėtus migrantus, iš kurių 9 grąžinti priverstinai, tačiau negali pasakyti, ar jie nėra visi pripažinti keliančiai spavojų. Nurodė, jog užsienietė neturi legalaus dokumento, todėl turėtų kreiptis į ambasadą, esančią Lenkijoje. Šis procesas užtrunka, o pats reisas vyksta per Turkiją. Jei asmuo nori grįžti savanoriškai, tokiu atveju, procesas vyksta greičiau.

Irako Respublikos pilietė K. C. K., teismo posėdžio metu parodė, kad nori laisvės, jos šalyje vyksta karas, o pinigų gavo iš Lietuvos Respublikos. Paso kopiją turi telefone ir gali pateikti. Paso kopiją pateikė ir Migracijos departamentui. Tame pačiame Pabėgėlių centre gyvena ir jos sesuo su vyru. Jie visi atvyko kartu. Jos mama ir tėtis yra Vokietijoje, o brolis gyvena Irake. Irake gyventi labai blogai, o jos kelionės tikslas yra gyventi laisvai ir saugiai Europoje. Nurodė, jog gyvenimas Pabėgėlių centre yra sunkus, kiekvieną dieną kyla problemų. Kambaryje gyvena šeši žmonės, o patalpa yra vidutinio dydžio, tačiau ji daugiausia laiko praleidžia su sesers dukra. Be to nurodė, kad gali numirti Lietuvoje, kad tik negrąžintų jos į Iraką. Tuo tarpu jos tėvai Vokietijoje gyvena legaliai. Pasislėpti neplanuoja. 

Užsienietės atstovė advokatė A. Saulėnienė teisme nurodė, jog su teikimu nesutinka, nes yra alternatyvių lengvesnių sulaikymo priemonių. Jos atstovaujamoji yra jauno amžiaus, o jos elgesys nėra žalingas. Prašomas šešių mėnesių terminas yra pakankamai ilgas, kai tuo tarpu neaišku, kada planuojamas jos išsiuntimas.

Teikimas tenkintinas iš dalies

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimas, kai jau yra įsiteisėjęs galutinis sprendimas nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio Lietuvoje ir užsieniečius grąžinti į užsienio valstybę.

2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 1407 straipsnio 1 dalis nurodo, jog X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, be kita ko, visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 14019 straipsnis, reglamentuojantis alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, nustato, jog gali būti taikomos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.

Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – ir kad užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.), neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

Byloje, nustatyta, kad 2021 m. liepos 13 d. Irako Respublikos pilietė K. C. K. (gim. duomenys neskelbtini), pažeisdama Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų (galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje), pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Buvo sulaikyta VSAT. 

Migracijos departamentas 2021 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33917, kuriuo nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Irako Respublikos pilietei ir nusprendė ją išsiųsti į Irako Respubliką. Šio sprendimo ir ir Migracijos departamento komisijos sprendimo Nr. 6K-2348 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu buvo pakeistas nurodant, kad užsienietei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei nustatyta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl užsienietės draudimo atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 nutartimi paliko nepakeistą minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Ši nutartis yra galutinė ir nebeskundžiama. Po šio sprendimo pasikeitė užsienietės teisinis statusas, ji nėra prieglobsčio prašytoja bei neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet turi joje likti, kol bus išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nepaisant Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. priimto sprendimo Nr. 21S33917 nesuteikti K. C. K. prieglobsčio, Migracijos departamentas 2022 m vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22S4121 sprendimą įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nurodant, kad dėl jos teisinės padėties nėra priimtas galutinis sprendimas. Visa tai rodo, kad klausimas dėl užsienietės išsiuntimo šiai dienai nėra išspręstas ir nėra aiškus terminas, kada gali būti realiai išsiuntimas įvykdytas.

Teikimas, kuriame prašoma taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę iš esmės argumentuojama tuo, kad netaikant judėjimo ribojimo apgyvendinimo teritorijoje, kyla didelė migracijos rizika į kitas ES šalis. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad užsienietė į Lietuvą pateko ne per pasienio punktą, o buvo sulaikyta kirtusi Lietuvos valstybės sieną neteisėtai, asmenų grupėje. Taip pat grindžiamas tuo, kad užsienietė neturi lėšų gyventi Lietuvoje, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. 

Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra neišvengiama ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti atitinkamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Turi būti įvertinta aplinkybė, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Todėl tam svarbios gali būti aplinkybės, inter alia charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.

Lietuvos Respublikoje K. C. K. neturi nei šeiminių santykių, nei ekonominių santykių, nei socialinių ryšių, be to taip pat neturi pagrindo jų įgyti ar susikurti, nes turi išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenų apie netinkamą minėtos užsienietės elgesį Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinimo taisyklių pažeidimus ar kito pažeidimus, bandymus pabėgti ar pasislėpti iš šio centro bei ir iš Lietuvos Respublikos. Tokių aplinkybių teismui nenurodė ir Institucijos atstovė. Be kita ko byloje taip pat nėra duomenų, jog užsienietė keltų grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai. Nors asmens tapatybės dokumento užsieneitė Lietuvos pareigūnams nepateikė, tačiau informacija apie užsienietę įtraukta į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos, paimti jos pirštų antspaudai. Tad užsienietei pabėgus į ES šalį, ji būtų grąžinama į Lietuvą.

Vertinant prašomos griežčiausios alternatyvios priemonės taikymo proporcingumą, svarbu ir tai, kad užsienietei draudžiama palikti apgyvendinimo vietą jau apie 11 mėnesių, kai tuo tarpu pagrįstų duomenų, kada gali būti įvykdytas sprendimas dėl K. C. K. išsiuntimo iš Lietuvos – nėra, taigi nėra žinoma kiek laiko užtruks, kol minėta užsienietė bus grąžinta į kilmės šalį. Taigi, darytina išvada, jog  prašoma taikyti pačią griežčiausią priemonę, net nežinant, ar užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos iš vis kada nors bus įmanomas.

Teismo vertinimu, šiuo metu užsienietei taikyti griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – įvykdyti užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą, kurios įvykdymo terminai šiuo metu net nėra žinomi – nėra nei tikslinga, nei proporcinga. Skyrus jai švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiau minėti tikslai taip pat gali būti pasiekti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju užsienietei skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrintų tinkamą pusiausvyrą tarp geriausių užsienietės interesų ir nelegalios migracijos rizikos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje užkardymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti Irako Respublikos pilietei K. C. K. (gim. duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Pabėgėlių priėmimo centre be judėjimo laisvės apribojimų – 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė