Pranešėjas Artūras Pažarskis                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-1011-648/2011

Teisėjas Anatolij Januševskij                                    Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00213-2009-0                       

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.14.1.2.2., 1.2.14.10., 2.1.2.12.,

2.1.7.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Stasio Lemežio ir Teresėlės Kazlauskienės,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui, nuteistajam D. B., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. G. priklausančios sodybos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš D. B. priklausančios sodybos) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. G. priklausančios sodybos) subendrintos apėmimo būdu ir D. B. paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., ši bausmė subendrinta su kita paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. iš dalies jas sudedant ir D. B. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į D. B. paskirtos bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant D. B. auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. B. nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti.

D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. G. priklausančios sodybos) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš D. B. priklausančios sodybos) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. G. priklausančios sodybos) subendrintos apėmimo būdu ir D. M. paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., ši bausmė subendrinta su kita paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. iš dalies jas sudedant ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiosios A. G. civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant jai iš A. L., D. B. ir D. M. solidariai 4 490 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant jai iš A. L., D. B. ir D. M. solidariai 3 017 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. L., tačiau jo atžvilgiu negautas apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

D. B. ir D. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jie kartu su A. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpas, o būtent: 2009-07-17, nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, D. B. laužtuvu sulaužius ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., durų spyną, jie įsibrovė į A. G. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai priklausančius daiktus: 25 m prailgintuvą, kurio vertė 50 Lt, elektrinį diskinį pjūklą, kurio vertė 150 Lt, siaurapjūklį „Einhell“, kurio vertė 59,99 Lt, elektrinį ventiliatorių-šildytuvą, kurio vertė 80 Lt, elektrinį grąžtą, kurio vertė 500 Lt, benzininę žoliapjovę „Gudė“, kurios vertė 1 200 Lt, vėjapjovę „Husqvarna“, kurios vertė 1 000 Lt. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, jie tuo pačiu metu laužtuvu sulaužius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., duris, įsibrovė į A. G. priklausantį namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: mp3 grotuvą, kurio vertė 200 Lt, ausines, kurių vertė 130 Lt, akumuliatorinį baterijų kroviklį, kurio vertė 55 Lt, dulkių siurblį „Daewoo 1500“, kurio vertė 225 Lt, taip nukentėjusiajai A. G. padarydami bendrą 3 649,99 Lt turtinę žalą.

Taip pat D. B. ir D. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. už tai, kad jie kartu su A. L. sugadino svetimą turtą, o būtent: ankščiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami bendrai, laužtuvu sulaužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., priklausančio A. G., medines įėjimo duris, taip padarydami nukentėjusiajai 900 Lt turtinę žalą.

Taip pat D. B. ir D. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jie kartu su A. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpas, o būtent: 2009 m. liepos mėn., laikotarpyje nuo 15 d. iki 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, laužtuvu sulaužius namo, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., duris, jie įsibrovė į D. B. priklausantį gyvenamąjį namą iš kur pavogė 17 vnt. DVD laikmenų su filmais „Tvirtovės apgultis“, „Čingischanas“, „Janinos Lapinskaitės filmai“, „Maži vaikai“, 2 vnt. „Žmogaus kūnas“, „Natalie Dessay“, „Pykčio regimybė“, „Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Džoną Lenoną“, „Kelyje su „Dardžylingu“, „Skafandras ir drugelis“, „Idiotas“ (raidės rusiškos) – 2 dalių, „Shall we dance“, „Byt Džonom Malkovičem“ (raidės rusiškos), „Elegija“, „Laiškas iš Ivo Džimos“, kurių vertė po 30 Lt, bendra vertė 510 Lt, DVD grotuvą „Samsung P355“, kurio vertė 279 Lt, lygintuvą „Philips“, kurio vertė 179 Lt, magnetolą „Panasonic“, kurios vertė 250 Lt, stalo įrankių rinkinį, kurio vertė 50 Lt, 12 vnt. vyno butelių, kurių vertė po 20 Lt, bendra 240 Lt vertė. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, jie tuo pačiu metu sudaužius ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., langą, įsibrovė į D. B. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur pagrobė ritę „Gardena“ su laistymo žarna, kurios vertė 100 Lt, grąžtą „Nupower“, kurio vertė 70 Lt, 25 m prailgintuvą, kurio vertė 50 Lt, 50 m prailgintuvą, kurio vertė 50 Lt, žoliapjovę „Huqsvarna“, kurios vertė 799 Lt, krūmapjovę „Boch“, kurios vertė 700 Lt, stiprintuvą ir kolonėles, kurių vertė 400 Lt, vandens siurblį, kurio vertė 50 Lt, 2 vnt. bakų benzinui, kurių kiekvieno kaina po 35 Lt, bendra 70 Lt vertė, taip nukentėjusiajai padarydami bendrą 3 797 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Nurodo, kad jam 2010-07-15 įteiktas pranešimas apie įtarimą savo turiniu neatitinka tos pačios datos pranešimo apie įtarimą, esančio baudžiamojoje byloje. Jo turimo pranešimo apie įtarimą turinys sutampa su kaltinamajame akte pareikštais kaltinimais. Dėl to neaišku, kokie įtarimai jam buvo pareikšti ir dėl kokių nusikalstamų veikų byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pareikšti jam įtarimai, bylos nagrinėjimo metu suformuluoti kaltinimai priimtu skundžiamu nuosprendžiu buvo pakeisti, nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatytos tvarkos ir pažeidžiant jo teisę į gynybą.

Pasak nuteistojo, jis nedalyvavo A. G. ir D. B. sodybų vagystėse, negrobė bei negadino svetimo turto. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis nuosekliai aiškino, kad prisimena faktą, jog A. L. atsinešus įvairių daiktų, jis suprato, jog A. L. padarė vagystę (duomenys neskelbtini) kaime, padėjo sudėti pagrobtus daiktus į automobilio bagažinę. Teismas nepagrįstai vertino tokius jo parodymus kritiškai, konstatuodamas, kad jis bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat neteisingai įvertintas jo rašytas nuoširdus prisipažinimas, kadangi šiame Švenčionių rajono policijos komisariato tyrėjo diktuotame ir jo parašytame tekste iš esmės nėra jokios informacijos apie skirtingu laiku padarytas vagystes iš A. G. ir D. B. sodybų. A. L., pripažindamas padaręs vagystes, visada tvirtino apie dvi atskiras vagystes, o ne apie dvi tą patį vakarą paeiliui padarytas vagystes. Be to, A. L. visada pasakojo ne apie vienos, o dviejų žoliapjovių vagystę iš A. G. sodybos bei žoliapjovės ir krūmapjovės vagystę iš D. B. sodybos. A. L. taip pat visada nurodė, kad jis pagrobė ir daugelį kitų namų apyvokos daiktų. Tuo tarpu jo (D. B.) rašytame nuoširdžiame prisipažinime teigiama apie vieną nusikaltimą ir apie vieną pavogtą žoliapjovę. Šiame nuoširdžiame prisipažinime nurodoma, kad visi daiktai buvo paslėpti prie geležinkelio ir dingo, kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, jog iš D. B. sodybos pagrobtų daiktų rasta pas A. L., o iš A. G. sodybos pagrobtų daiktų rasta pas L. M., kuris teismo posėdyje tvirtino, jog jis įsigijo šiuos daiktus iš A. L.. Visos paminėtos aplinkybės įrodo, kad jis, rašydamas nuoširdų prisipažinimą, nežinojo apie padarytus nusikaltimus, todėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis jo kaltę.

D. B. teigimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad A. L. negalėjo vienas pavogti nukentėjusiųjų daiktų ir, atsižvelgdamas į pavogtų daiktų kiekį ir svorį, dėl to nusprendė, kad jis ir D. M. taip pat dalyvavo vagystėse. Iš nukentėjusiųjų A. G. ir D. B. parodymų yra žinoma, kad pagrobtų daiktų nebuvo tiek daug, kad vienas žmogus negalėtų jų nusinešti prie sodybos kelio, eidamas vieną ar du kartus. Be to, nebuvo tiriami pagrobtų daiktų gabaritai, jų svoris, A. L. gebėjimas juos nešti, todėl teismo padarytos išvados tėra prielaidos, kuriomis negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendį jo atžvilgiu ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jis, veikdamas bendrai su A. L. ir D. B., padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien tik kito nuteistojo A. L. parodymais, kuriuos įvertino kaip nuoseklius, nors jų nuoseklumas apsiribojo tik asmenų, dalyvavimu vagystėse, nurodymu. Kita vertus, teismas nemotyvavo, kodėl nesirėmė kita A. L. parodymų dalimi, susijusia su pavogtų daiktų realizavimu, kuri buvo objektyviai paneigta liudytojo L. M. parodymais, sutapusiais su šiuo konkrečiu atveju kritiškai įvertintais jo (D. M.) ir D. B. parodymais. Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik kaltinamojo parodymais, jei baudžiamojoje byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių bent vieną tokio kaltinamojo nurodytą aplinkybę, turinčią reikšmės bylai. Šiuo atveju be nuteistojo A. L. parodymų kitų įrodymų, patvirtinančių jo neva padarytas nusikalstamas veikas, nėra, o versija, jog jis nedalyvavo vagystėse iš A. G. ir D. B. priklausančių sodybų, nepaneigta. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tarpusavyje prieštarauja, tačiau į juos teismas neatsižvelgė, o rėmėsi tik A. L. parodymais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikso BPK 1 str., 20 str. nuostatas. Todėl teismas, neįvykdęs baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. D. M. teigimu, teismas nuosprendyje nurodė jo parodymus, kurių jis apskritai nedavė, t. y. kad „ jis iš atneštų daiktų <...> matė krūmapjovę, daug butelių vyno, buvo ir kitų daiktų. Taigi, baudžiamojoje byloje nenustačius jo dalyvavimo darant inkriminuotus nusikaltimus, priimtas nuosprendis jo atžvilgiu yra naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas, D. M. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų D. B. ir D. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nurodyto teisės į gynybą pažeidimo

Priešingai nei teigia nuteistasis D. B., nagrinėjamu atveju pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte ir nuosprendyje esantys tarpusavio neatitikimai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Vienas iš teisės į gynybą tinkamų realizavimo priemonių yra asmens teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas (kaltinamas). Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 7 d. nuostatos užtikrina kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Lietuvos Respublikos BPK 187 str. 1 d. įtvirtinta, kad pranešime apie įtarimą turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės. Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajame akte nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, pagrindinius kaltinimą grindžiančius duomenis ir atsakomybę už padarytą veiką numatantį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos BPK 233 str. 1 d. numatyta, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, kurioje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą.

Baudžiamojoje byloje esančio D. B. surašyto 2010-07-15 galutinio pranešimo apie įtarimą įžanginėje dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 92-1-00213-09 yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. Aprašant nuteistajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šiame procesiniame dokumente įtvirtinta, kad D. B. įtariamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, įsibrovus į patalpą (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.), ir vieną nusikalstamą veiką, susijusią su svetimo turto sugadinimu (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.). Pranešime apie įtarimą yra nurodytos visos apeliantui inkriminuotas nusikalstamų veikų sudėtis apibūdinančios aplinkybės (t. 1, b.l. 140-141). Kadangi pranešime apie įtarimą D. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas veikdamas kartu su D. M. ir A. L., tai pastariesiems buvo įteikti analogiški pranešimai apie įtarimą (t. 1, b.l. 178-179, t. 2, b.l. 8-9).

D. B. prie apeliacinio skundo pateikė 2010-07-15 pranešimo apie įtarimą kopiją, iš kurios matyti, kad jam dviejų inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas neatitinka anksčiau aptartame pranešime apie įtarimą pateikto nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Pranešimo apie įtarimą kopijoje nurodyta, kad apelianto veika, t. y. svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą (vagystė iš A. G. priklausančio namo), kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., o svetimo turto sugadinimas (A. G. priklausančio namo medinių durų sulaužymas) – pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (t. 2, b.l. 181-182). Kita vertus, pateiktos procesinio dokumento kopijos įžanginėje dalyje vienareikšmiškai nurodyta, kad D. B. yra įtariamas padaręs tik nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., aprašytos faktinės inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra analogiškos baudžiamojoje byloje esančiame pranešime apie įtarimą nurodytoms aplinkybėms. Be to, iš abiejų pranešimų apie įtarimą turinio matyti, kad juose pasirašė apeliantas, jo ir tyrėjos parašų buvimo vieta nėra tapati. Taigi, D. B. buvo supažindintas su baudžiamojoje byloje esančiu pranešimu apie įtarimą, kuriuo buvo ištaisyti anksčiau minėti jo pateiktoje pranešimo apie įtarimo kopijoje esantys baudžiamojo įstatymo netikslumai. Pastebėtina, kad tos pačios dienos (2010-07-15) apklausoje, kurioje dalyvavo apelianto gynėja, jis davė parodymus apie jam pareikštą įtarimą (t. 1, b.l. 142), tačiau apklausos protokole neužfiksuota, kad D. B. ar jo gynėja pateikė kokias nors pastabas dėl įteikto pranešimo apie įtarimą turinio netikslumų, neaiškumų ar kitų neatitikimų Lietuvos Respublikos BPK 187 str. įtvirtintiems reikalavimams. Todėl akivaizdu, kad D. B. buvo įtariamas dėl baudžiamojoje byloje esančiame pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų, kurių teisinis vertinimas Lietuvos Respublikos BK prasme yra teisingas, padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d., byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus, dėl kurių gali būti nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-30 kasacinė nutartis Nr. 2K-521/2008).

2010-07-30 kaltinamajame akte neteisingai nurodytas D. B. inkriminuotos veikos - svetimo turto pagrobimo, įsibrovus į patalpą (vagystė iš A. G. priklausančio namo) - kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., o svetimo turto sugadinimas (A. G. priklausančio namo medinių durų sulaužymas) - pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (t. 2, b.l. 38-39). Kaltinamajame akte pateiktas kitų apelianto galimai padarytų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas atitinka baudžiamojoje byloje D. B. surašytą galutinį pranešimą apie įtarimą, kuriame, kaip minėta, visų nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikacija yra teisinga. Kaltinamajame akte aprašytos faktinės inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra tapačios pranešime apie įtarimą nurodytoms aplinkybėms. Kaltinamajame akte parašyta, kad apeliantas kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, įsibrovus į patalpą, iš kurių trys kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., o viena - pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. Tai leidžia teigti, kad pastarojo baudžiamojo įstatymo parašymas yra techninė klaida, nes analogiškas baudžiamojo įstatymo įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties nurodymas negali būti vertinamas pagal skirtingus straipsnius. Atsižvelgiant į pranešimo apie įtarimą turinį, technine klaida laikytinas ir kaltinamajame akte D. B. inkriminuotas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad  kaltinamojo akto pabaigoje yra konstatuota, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus A. L., D. B. ir D. M. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. Lydraštyje, kuriuo baudžiamoji byla siunčiama teisminiam nagrinėjimui, užfiksuota, kad A. L., D. B. ir D. M. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. Šio lydraščio kopijos buvo išsiųstos visiems kaltinamiesiems (t. 2, b.l. 47).

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010-09-16 nutartimi perdavė baudžiamąją bylą, kurioje A. L., D. B. ir D. M. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (4 nusikalstamos veikos) ir 187 str. 1 d. (t. 2, b.l. 49-50). Šioje nutartyje nurodyta visiems kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija atitinka galutinius pranešimus apie įtarimus, jie ir buvo nuteisti pagal tokius baudžiamojo įstatymo straipsnius skundžiamu nuosprendžiu. Nutartimi perduoti baudžiamąją bylą į teisiamąjį posėdį ištaisytos kaltinamajame akte padarytos nusikalstamų veikų teisinio vertinimo techninės klaidos nelaikytinos D. B. teisės į gynybą pažeidimu. 2010-10-18 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas posėdžio pradžioje, dalyvaujant kaltinamiesiems, tarp jų ir D. B., taip pat jų gynėjams, pranešė, kad bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamieji kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. Prokurorei pagarsinus kaltinamąjį aktą, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausė, ar D. B. pareikštas kaltinimas suprantamas ir ar jis prisipažįsta kaltu. Kaltinamasis D. B. pareiškė suprantantis kaltinimą, prisipažįstantis visiškai dėl visų daiktų, jis sutiko duoti parodymus apie kaltinimą ir jam žinomas aplinkybes, ką vėliau ir padarė (t. 2, b.l. 79-80). D. B. gynėjas tik baigiamosiose kalbose užsiminė, kad dėl kaltinamojo akto trūkumų (t. 2, b.l. 121), tačiau nei apeliantas, nei jo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad pareikštas kaltinimas būtų nesuprantamas, apsunkinantis galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo pažeista D. B. procesinė teisė į gynybą, apimanti ir teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Taigi, nebuvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Dėl nuteistųjų D. B. ir D. M. apeliacinių skundų argumentų, susijusių įrodymų vertinimu

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistieji, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamuoju apklaustas A. L. parodė, kad jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas kartu su D. B. ir D. M., t. y. jis 2009 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, kartu su D. B. ir D. M. jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. Pažiūrėjus kuriose kaimo sodybose nėra žmonių, pastatė automobilį miške, pasiėmė laužtuvą ir visi trys nuėjo prie vienos iš sodybų esančio garažo. D. B. ar jis, tiksliai neatsimena, laužtuvu išlaužė garažo duris, pro kurias jie pateko į garažo vidų, o D. M. liko lauke stebėti, kad niekas neitų.  Iš garažo jie paėmė prailgintuvą, žoliapjovę ir kitus kaltinime nurodytus daiktus. Visi trys išnešė daiktus per porą kartų, nunešė iki mašinos. Pamačius, kad jie viską išnešė iš garažo, nusprendė įsibrauti į namą. Išlaužus duris, jis pirmas įlindo į namą, po to D. B. ir D. M.. Pastarasis ėjo iki verandos. Paskui jie pamatė, kad namie yra kažkas, ir pabėgo. Visus daiktus jie nunešė iki mašinos, sudėjo į mašiną ir išvažiavo. Pavogtus didesnius daiktus jie paliko miške, o mažesnius nuvežė į Švenčionėlių m. Kitą dieną tame pačiame kaime kitoje sodyboje jie įsilaužė laužtuvu į vasarnamį pro langą. Jis kartu su D. B. įlindo į vidų, atidarė duris ir išnešė daiktus. D. M. priiminėjo daiktus iš jų ir stebėjo, ar kas nevaikšto. Tą patį vakarą įlindo į namą, išlaužė duris ir pateko į vidų. Ten buvo vyno butelių, grotuvas, filmai. D. M. stebėjo, o jis kartu su D. B. buvo viduje. Iš pradžių jie padavinėjo daiktus D. M., o šis dėjo daiktus prie durų, paskui jie nešė daiktus toliau iki automobilio. Daiktus paslėpė miške, dalį daiktų paliko automobilyje (t. 2, b.l. 80-81). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių šis nuteistasis būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, nepagrįstai apkalbėti D. B. ir D. M., jis iš esmės nuosekliai nurodė šiai baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. A. L. davė tokius pačius parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos, ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl asmenų, dalyvavusių darant pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, jų vaidmens, atliktų veiksmų pobūdžio, paslėptų daiktų vietos, taip pat dėl nusikalstamų veikų padarymo būdų (t. 1, b.l. 185-186, b.l. 193-195, t. 2, b.l. 7, b.l. 10-11). A. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodymų patikrinimo metu (t. 1, b.l. 187-192). Baudžiamojoje byloje taip pat yra A. L. nuoširdus prisipažinimas, kuriuo šis pripažino, kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su D. B. ir D. M. vogė svetimą turtą (t. 2, b.l. 126-127). Apklausiamas teisiamajame posėdyje A. L. parodė, kad jis pats rašė nuoširdų prisipažinimą, niekas nevertė prisipažinti (t. 2, b.l. 149). Visos paminėtos aplinkybės neleidžia A. L. teisiamajame posėdyje duotus parodymus vertinti dėl D. B. ir D. M. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas kaip nepatikimus. Tokių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka pripažįstant apeliantus kaltais dėl pareikštų kaltinimų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priimti apeliantų atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. B. parodė, kad 2009 m., galimai liepos mėn. viduryje, važiuodamas kartu su A. L. ir D. M. automobiliu, kurį vairavo A. L., pastarasis ir D. M. pasakė, kad jiems reikia užvažiuoti į vieną vietą, tačiau nekonkretizavo kur. A. L. sustabdė automobilį gana toli nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ir išėjo. Jis (D. B.) ir D. M. liko laukti automobilyje. Po pusvalandžio D. M. pasakė, kad eina parūkyti, ir išėjo, kur jis nuėjo D. B. nematė. D. M. nebuvo apie 20 min., šis grįžo kartu su A. L. ir atnešė daiktus. Jis suprato, kad vaikinai padarė vagystę, atsisakė padėti pakrauti atneštus daiktus. A. L. pagrasinus papasakoti D. B. tėvams, kad šis kartu padarė vagystę, apeliantas padėjo pakrauti daiktus į automobilį. Daiktų buvo daug: vyno buteliai, DVD laikmenos, žoliapjovė ir krūmapjovė, grąžtas, prailgintuvas, stiprintuvas su kolonėlėmis. A. L. nuvežė daiktus Švenčionėlių link, jie paslėpė daiktus prie geležinkelio bėgių (t. 1, b.l. 134, 142). Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. B. jau nurodė, kad jis nežino, ar D. M. vogė daiktus iš namų. Kai jis (D. B.) išlipo iš automobilio, matė A. L. ir D. M. prie daiktų krūvos ir viskas. Be to, į automobilį sukrauti daiktai buvo palikti krūmuose prie miškelio netoli geležinkelio (t. 1, b.l. 135-137). Teisiamajame posėdyje apeliantas parodė, kad išėjus A. L., jis kartu su D. M. liko automobilyje. Po 10 minučių D. M. išėjo parūkyti į lauką, pastarojo automobilyje nebuvo apie 20 minučių, tačiau jis (D. B.) nuolat matė D. M., kuris sėdėjo ant automobilio kapoto, rankoje laikė telefoną. Po 30-40 min. atėjo vienas A. L. ir atnešė daiktus. D. B. taip pat nurodė, kad jis ir A. L. krovė daiktus, gal dar D. M. įmetė kelis daiktus. Kita vertus, nuteistasis neminėjo, kad dėl A. L. grasinimų jis sutiko pakrauti daiktus į automobilį (t. 2, b.l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. M. kategoriškai parodė, kad 2009 m. liepos mėn. viduryje jis nebuvo (duomenys neskelbtini) kaime kartu su A. L. ir D. B. (t. 1, b.l. 180). Akistatos tarp D. B. ir D. M. metu pastarasis nurodė, kad 2009 m., neatsimena mėnesio ir dienos, jis kartu su A. L. ir D. B. važiavo iš šokių. A. L. sustabdė automobilį, liepė jam ir D. B. laukti automobilyje ir kažkur išėjo. D. M. išėjo į lauką, po 20-30 min. grįžo A. L. ir atsinešė keletą smulkių daiktų, kuriuos šis įdėjo į bagažinę, atsisėdo į automobilį ir jie važiavo toliau. Pakeliui A. L. sustabdė automobilį, kažką išėmė iš transporto priemonės ir nuvežė juos namo. D. B., nesutikdamas su D. M. parodymais, nurodė, kad daiktus, kuriuos A. L. atnešė į automobilį, jie visi trys krovė, tarp jų ir D. M. (t. 1, b.l. 138-139). Teisiamajame posėdyje D. M. nurodė, kad A. L. atsinešė smulkių daiktų, jis padavinėjo daiktus, o A. L. dėjo juos į saloną. Buvo vynas, krūmapjovė, kolonėlės. Vieną kartą atsakydamas į klausimą, apeliantas nurodė, kad A. L., atrodo, tik vieną kartą atėjo su daiktais ir jie sukrovė daiktus, kitą kartą D. M. jau abejojo, teigdamas, jog gal ir ne per vieną kartą A. L. nešė daiktus. (t. 2, b.l. 83-84).

Taigi, D. B. nurodė nenuoseklias aplinkybes dėl D. M. veiksmų išėjus A. L. iš automobilio, dėl vietos, kurioje buvo paslėpti daiktai. D. B. ir D. M. akistatos metu davė prieštaringus parodymus dėl to, kas krovė atneštus daiktus į A. L. automobilį. D. M. parodė, kad A. L. atnešė smulkius daiktus, tačiau vėliau nurodė, kad matė tokius daiktus kaip krūmapjovė, kolonėlės. Jis negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, per kiek kartų A. L. atnešė daiktus.

D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. L. atėjo su daiktais prie automobilio per vieną kartą (t. 2, b.l. 82). Priešingai nei teigia apeliantas, tiek iš A. G. ir D. B. priklausančių patalpų buvo pavogta daug daiktų. Tai įrodo ne tik baudžiamojoje byloje esantys nukentėjusiųjų parodymai ir kiti įrodymai, bet tai netiesiogiai patvirtino ir pats D. B. nurodęs, kad jie sukrovė pilną automobilio bagažinę daiktų, jų buvo ir automobilio salone (t. 2, b.l. 82). Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad pavogta nemažo svorio daiktų (pavyzdžiui, krūmapjovės, žoliapjovės). Todėl darytina išvada, kad pats A. L., kaip teigia D. B., per vieną kartą negalėjo atsinešti kaltinime nurodytų daiktų.

Įvertinus tokius nuteistųjų D. B. ir D. M. parodymus, jų negalima laikyti nuosekliais ir neprieštaringais, todėl jais pagrįstai nesivadovauta apylinkės teismui priimant skundžiamą nuosprendį ir pagrįstai atmesta apeliantų pateikta versija, jog jie kartu su A. L. nedarė nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų.

D. B. apeliaciniame skunde detaliai pasisako dėl jo parašyto nuoširdaus prisipažinimo. Šiame prisipažinime nurodyta, kad jis kartu su D. M. ir A. L. buvo įsilaužę (duomenys neskelbtini) kaime, pavogė žoliapjovių, pjūklų, laidų. Daiktai buvo paslėpti prie geležinkelio, tačiau jų neberado. A. L. suplanavo viską, nes jis (D. B.) tada buvo su G. Š.. Atvažiavo A. L., pasiėmė jį, prie (duomenys neskelbtini) kaimo sakė, kad jam reikia padėti, tik tada pasakė, kad reikia įsilaužti, ir jis sutiko (t. 2, b.l. 128-129). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas Švenčionių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjas T. Š. parodė, kad D. B. rašė nuoširdų prisipažinimą savanoriškai, niekas nediktavo, nevertė jo prisipažinti (t. 2, b.l. 149). Kadangi baudžiamojo proceso metu apklausiamas D. B. neigė daręs nusikalstamas veikas kartu su A. L. ir D. M., todėl vien toks jo rašytinis prisipažinimas negali būti laikomas jo kaltę patvirtinančiu įrodymu. Kita vertus, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas.

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžio nuteistųjų D. B. ir D. M. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 1 p.,

n u t a r ė:

atmesti nuteistųjų D. B. ir D. M. apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas                                          Artūras Pažarskis

Teisėjai                                                         Stasys Lemežis

                                          Teresėlė Kazlauskienė