Civilinė byla Nr. 2YT-6841-589/2017
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05786-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – E. S., A. V., T. G., R. G., valstybės įmonei Turto bankas, ir
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po močiutės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). laiku priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) A. S. ir J. P. (močiutė) sudarė santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė suinteresuotas asmuo E. S.. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) J. S. (močiutė), gyvendama ne santuokoje su A. N., susilaukė dukters – jos mamos A. N. (V.). (duomenys neskelbtini) J. S. (močiutė) sudarė antrą santuoką su V. B., kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-106 nutarta leisti J. B. privatizuoti 26,56 kv. m ploto butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis. Šiame bute močiutė J. B. gyveno iki mirties ir šiuo adresu buvo jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) mirė močiutė J. B.. Velionės dukros E. S. ir A. V. iš karto po mamos laidotuvių nuvyko pas palikimo vietos notarą dėl palikimo atsisakymo jos (pareiškėjos) naudai. Notarė patikino, jog negali atlikti jokių palikimo priėmimo, atsisakymo veiksmų, kadangi „nemato kompiuteryje“, kad jų mama (jos (pareiškėjos) močiutė) yra mirusi, nurodė išsiimti mirties liudijimą. Po Naujųjų metų ji su mama A. V. pakartotinai atvyko pas notarę, kuri patikino, kad kol nesugrįš iš Vokietijos kita velionės dukra E. S., notarė negali atlikti jokių notarinių veiksmų. Iš Vokietijos grįžusi E. S., 2017 m. birželio 26 d. pas notarę surašė atsisakymą nuo palikimo. Velionė J. B. santaupų banke ir jokio kito turto, išskyrus butą adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo, testamento nepaliko. Po velionės J. B. mirties ji (pareiškėja) valdo, tvarko ir prižiūri butą ir jo aplinką, moka mokesčius už vandenį, šiukšles, elektros energiją. Šiuo metu močiutės bute leido laikinai gyventi savo brolį T. G.. Nuo močiutės mirties ji vienintelė priėmė palikimą, viena jį valdo kaip savo ir yra vienintelė šio buto savininkė, taip išreiškusi valią priimti palikimą po močiutės J. B. mirties. Taigi ji laiku faktiniu valdymu priėmė palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui (b. l. 22-23).
Suinteresuoti asmenys E. S., A. V., T. G., R. G. atsiliepimų nepateikė. Byloje yra pateikti jų atsisakymai nuo palikimo, atsiradusio po J. B. mirties, pareiškėjos E. A. naudai (b. l. 5-7, 9, 26).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jeigu bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti (b. l. 55).
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė močiutės palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėja įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), liko palikimas – jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas – butas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 59). Pareiškėja yra palikėjos J. B. vaikaitė (b. l. 11-16, 24-25), t. y. antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Palikėja mirties momentu buvo išsituokusi (b. l. 14-15), palikėjos įpėdiniai – E. S., A. V., T. G. ir R. G. nuo palikimo atsisako (b. l. 5-7, 9, 26), o duomenų apie kitus galimus palikėjos įpėdinius byloje nėra. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjos sudarytų testamentų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruota palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 60). Iš pareiškėjos prašyme pateiktų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų, patvirtinančių mokamus komunalinius mokesčius už paslaugas) nustatyta, kad pareiškėja iš karto po močiutės J. B. mirties rūpinosi butu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėdama mokesčius už paslaugas, teikiamas šiam butui. Atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreikė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, nustatytos ir įrodytos. Byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po močiutės J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai šį palikimą valdyti, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CK 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėja Rita Dambrauskaitė