Civilinė byla Nr. e2A-586-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00430-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių viešosios įstaigos „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio
11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uz?darosios akcine?s bendrove?s „Kapsch TrafficCom Lietuva“ ies?kini? atsakove?ms vies?ajai i?staigai „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijai de?l perkančiosios organizacijos sprendimu? vies?ajame pirkime panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė „Kapsch TrafficCom Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijai, pras?ydama:
1) pripaz?inti neteise?tu i?galiotosios perkančiosios organizacijos VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ sprendima? nenagrine?ti ies?kove?s pretenzijos; 2) pripaz?inti neteise?tu atsakoviu? sprendima? vienu bendru pirkimu pirkti skirtingus pirkimo objektus - darbus ir paslaugas - neis?skaidant ju? kokybiniu ir kiekybiniu aspektais i? atskirus paslaugu? ir atskiru? darbu? pirkimus; 
3) priteisti is? atsakoviu? ies?kove?s patirtas byline?jimosi is?laidas.

2.       Ieškovė nurode?, kad VšI? „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ (toliau – ir įgaliotoji organizacija) pagal Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijos (toliau – ir perkanc?ioji organizacija) pavedima? supaprastinto atviro konkurso bu?du vykdo Klaipe?dos miesto Minijos, Pilies ir Naujosios Uosto gatve?se esanc?ios eismo reguliavimo technine?s i?rangos modernizavimo, naujos eismo valdymo sistemos su vies?ojo transporto prioritetu (programine?s i?rangos) diegimo ir priez?iu?ros, taip pat susijusiu? susisiekimo komunikaciju? ir inz?ineriniu? tinklu? kapitalinio remonto rangos darbu? pirkima? Nr. 449337 (toliau – ir pirkimas). Pagal pirkimo dokumentu? reikalavimus pirkimas yra neskaidomas i? dalis, tac?iau jo objekta? sudaro 4 atskiru? kelio ruoz?u? kapitalinio remonto rangos darbai bei programine?s i?rangos suku?rimo ir i?diegimo bei priez?iu?ros paslaugos, kurios yra prijungtos prie vieno is? darbu? etapu?. I?galiotoji organizacija pirkimo dokumentuose nepateike? argumentu?, kode?l sujunge? savo esme atskirus objektus i? viena? pirkima?. Tik 2019-08-29 atsakymu įgaliotoji organizacija nurode?, kad pirkimo atz?vilgiu ne?ra taikoma pareiga skaidyti pirkimo objekta? i? dalis. Pirkimo objekto sujungimo priez?astis grindė tuo, kad: 1) pirkimo objekto skaidymas i? dalis bu?tu? netikslingas de?l pirkimo objekto ypatingumo kompleksiniu pobu?dz?iu bei i?vertinus optimalu? pirkimo sutarties valdyma?; 2) tiek technine?, tiek programine? i?ranga turi bu?ti pajungiama vieno tieke?jo, tokiu bu?du uz?tikrinant tinkama? s?ios i?rangos veikima?, suderinamuma? tarp technine?s ir programine?s i?rangos bei maz?esnius materialinius is?teklius; 3) visi pirkimo objekta? sudaranc?iu? darbu? etapai yra susije? tarpusavyje, vykdomi pagal ta? pati? projekta? ir tiek technine?, tiek programine? i?ranga turi tinkamai veikti i?diegus tiek viena? is? numatytu? etapu?, tiek visus etapus. Ies?kove?s i?sitikinimu, tokie įgaliotosios organizacijos atsakyme pateikti argumentai dėl skirtingu? pirkimo objektu? sujungima? i? viena? bendra? pirkimo objektą atskleidz?ia, kad skirtingo pobu?dz?io pirkimo objektai i? viena? bendra? pirkima? buvo sujungti nepagri?stai ir neteise?tai. Ieškovė taip pat nurodė, kad is? atsakymo suz?inojusi, kad ne?ra objektyviu? priez?asc?iu?, pateisinanc?iu? skirtingu? pirkimo objektu? sujungima? i? viena? bendra? pirkima?, nepraleisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPI?) 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, pateike? pretenzija? įgaliotajai organizacijai, tac?iau pastaroji 2019-09-05 pranes?imu informavo ies?kove?, kad pirkimas buvo paskelbtas 2019-08-20, tode?l pretenziju? de?l pirkimo sa?lygu? terminas yra pasibaige?s ir pirkimo komisija pretenzijos nenagrine?s.

3.       Atsakove?s VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracija su ies?kiniu nesutiko, pras?ė jį atmesti ir priteisti byline?jimosi is?laidas. Atsiliepime nurodė, kad pirkimo sa?lygos buvo paskelbtos ir pavies?intos 2019-08-20, tode?l terminas pretenzijoms de?l pirkimo sa?lygu?, tarp ju? ir de?l jose numatyto sprendimo neskaidyti pirkimo i? dalis, baige?si 2019-08-25. Ies?kove? nustatytais terminais nereis?kusi pretenzijos de?l pirkimo sa?lygu? neskaidyti pirkimo objekto i? dalis panaikinimo neturi ir teise?s kitoje stadijoje kvestionuoti pirkimo sa?lygu? turinio bei ju? atitikties i?statymu? reikalavimams ir teisingumo principams. Remiantis pirkimo sa?lygu? 16.3 punktu dėl šių priežasčių ji nenagrine?tina. Neteikusi pretenzijos de?l pirkimo sa?lygu? ies?kove? neturi teise?s teikti ir ies?kinio, kadangi neis?naudojo privalomos ikiteismine?s ginc?u? sprendimo stadijos. Ies?kove? nepagri?stai teigia, kad tik po pateikto paais?kinimo jai tapo ais?ku, kad 2019-08-14 sprendimas, kuriuo patvirtintos ginčo pirkimo sąlygos, yra ydingas, nes po paais?kinimo nei turinys, nei is?rais?kos forma tokio sprendimo nekito ir nebuvo kaip nors labiau ar ais?kiau is?reiks?ti. Ieškovės 2019-08-27 pras?ymas paais?kinti toki? sprendima? yra tik nesa?z?iningas bandymas is?vengti pretenzijos pateikimo termino praleidimo pasekmiu?. Atsakovės paz?ymėjo, kad nagrine?jamu atveju pirkimas ne?ra tarptautinis, tode?l sprendimas neskaidyti pirkimo yra perkanc?iosios organizacijos diskrecijos teise?. 2019-08-29 atsakyme nurodytos priez?astys, de?l kuriu? pirkimas i? dalis neskaidomas. Pirkimo sa?lygu? paais?kinimai yra sude?tine? pirkimu? dokumentu? dalis, tode?l net darant prielaida?, jog ginc?o pirkimas yra tarptautinis, atsakove?s pareiga motyvuoti sprendima? neskaidyti pirkimo objekto i? dalis laikytina i?vykdyta. Atsakovių manymu, rangos darbai ir programine?s i?rangos ku?rimas ar tiekimas yra neatsiejami se?kmingo ginc?o projekto i?vykdymo elementai ir turi bu?ti vykdomi to paties projekto apimtyje, nes tam yra technine?s ir technologine?s priez?astys. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019-11-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripaz?indamas neteise?tu atsakoviu? Vs?I? „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijos sprendima? vienu bendru pirkimu pirkti skirtingus pirkimo objektus - darbus ir paslaugas - neis?skaidant ju? kokybiniu ir kiekybiniu aspektais i? atskirus paslaugu? ir atskiru? darbu? pirkimus; bylos dali? pripaz?inti neteise?tu i?galiotosios organizacijos sprendima? nenagrine?ti ies?kove?s pretenzijos nutraukė ir priteisė ies?kovei lygiomis dalimis is? atsakoviu? po 2 394 Eur byline?jimosi is?laidu?.

5.       Teismas konstatavo, kad ies?kove? pretenzija? perkanc?iajai organizacijai pateikė laiku, t. y. pasinaudojo i?statymo nustatyta is?ankstinio ginc?o sprendimo ne teisme tvarka. Teismas nustatė, kad apie priez?astis, kode?l eile? atskiru? pirkimo objekto dalių yra perkamos vienu bendru pirkimu ies?kove? suz?inojo tik is? i?galiotosios organizacijos pateikto 2019-08-29 atsakymo, taigi nuo s?ios datos turi bu?ti skaic?iuojamas 5 darbo dienu? terminas pretenzijai pateikti, tode?l darė is?vadą, kad ies?kove? 2019-09-05 pateikusi pretenzija? s?io termino nepraleido (VPĮ 102 straipsnis).

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, vien is? pirkimo objekta? sudaranc?iu? keturiu? atskiru? darbu? etapu? bei paslaugu? apras?ymo akivaizdu, jog pirkimas gale?jo ir ture?jo bu?ti is?skaidytas atskirai i?sigyjant kiekviena? is? keturiu? darbu? etapu? bei paslaugas ir suteikiant galimybe? tokiuose pirkimuose dalyvauti daugiau suinteresuotu? tieke?ju? bei uz?tikrinti didesni? konkurencingumo lygi?, atsakovės nesutiko su tokiu ieškovės teigimu, argumentuodamos, kad pirkimo objekto dalys yra betarpiškai susiję įvairiais aspektais.

7.        Teismas nurodė, kad anksc?iau galiojusioje VPI? 28 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta perkanc?iu?ju? organizaciju? pareiga skaidyti pirkimo objekta? tarptautiniuose pirkimuose, tac?iau netgi tada kasacinis teismas formavo praktika?, kad s?ios pareigos nebuvimas nereis?kia, jog perkanc?ioji organizacija s?ioje srityje turi visis?ka? diskrecija?. Keliu? pirkimo objektu? sujungimo i? viena? teise?tumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkanc?iosios organizacijos sprendimas yra pagri?stas svarbiomis priez?astimis ir ar s?is sprendimas vienintelis galimas ir bu?tinas, negalimas pasiekti maz?iau varz?anc?iomis priemone?mis. Šiuo atveju vienas svarbiausiu? vies?u?ju? pirkimu? reglamentavimo siekiu? – uz?tikrinti konkurencija?, o atskiru? pirkimo objektu? sujungimas i? viena? per se (pats savaime) riboja tieke?ju? varz?yma?si  (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2017-07-12 nutartis civiline?je byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

8.       Teismas nustatė, kad pirkimo sa?lygu? 2.1 punkte nurodytą pirkimo objektą sudaro skirtingo pobu?dz?io ir kvalifikacijos reikalaujantys darbai ir paslaugos: 1) eismo reguliavimo technine?s i?rangos modernizavimas; 2) kapitalinio remonto rangos darbai atskiruose kelio ruoz?uose; 3) eismo valdymo sistemos su vies?ojo transporto prioritetu (programine?s i?rangos) diegimo ir priez?iu?ros paslaugos (toliau – ir paslaugos). Pirkimo sa?lygose taip pat nustatyta, kad darbai yra suskirstyti i? 4 etapus, pasiras?ius rangos darbu? sutarti?, darbai bus vykdomi etapais, kuriu? i?gyvendinimas bus vykdomas atsiz?velgiant i? skirta? finansavima?. Teismas nurodė, kad nors atskiri darbu? etapai i?sigyjami vienu pirkimu, tac?iau realiai turi atskirai jiems numatytus biudz?etus, sprendimai de?l kuriu? skyrimo yra priimami atskirai de?l kiekvieno darbu? etapo. Tai, kad darbu? etapai ir perkamos paslaugos pagri?stai gali bu?ti i?sigyjami atskirai, patvirtina ir pirkimo dokumentuose keliami techniniai reikalavimai. Pirkimo sa?lygu? priede Nr. 4 „Techninis darbo projektas“ taip pat yra atskirai is?skirti ir visi keturi darbus sudarantys etapai. Reikalavimai paslaugoms yra numatyti technine?s specifikacijos priede Nr. 1. Programinei i?rangai keliami reikalavimai: 1) kad ji bu?tu? lengvai konfigu?ruojama ir pritaikoma de?l galimo ateities poreikio ple?sti sistema?; 2) ji nesusieta su naudojama aparatine i?ranga, kad bu?tu? galima ja? perkelti i? kita? serveri? ar darbo stoti?; 3) ji sukurta taip, kad bu?tu? i?manoma i?traukti naujas sankryz?as arba naujus i?renginius, autorizuoti juos, be sistemos struktu?ros pokyc?iu? sistemoje. Visi s?ie programine?s i?rangos reikalavimai akivaizdz?iai rodo, kad programine? i?ranga nebus susijusi tik su konkrec?iu darbu? etapu numatyta suremontuoti kelio atkarpa ir gale?s bu?ti lengvai pritaikoma pridedant naujas sankryz?as, i?skaitant ir kitais darbu? etapais planuojamas suremontuoti sankryz?as. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad technis?kai visi 4 darbu? etapai, o taip pat ir paslaugos, yra nesusije? tokiais rys?iais, kad ju? i?sigijimas atskirais pirkimais ir is? atskiru? tieke?ju? ture?tu? neigiama? i?taka? eismo valdymo sistemos veikimui ar veikimo kokybei, tode?l ne?ra techniniu? priez?asc?iu?, kurios nulemtu? poreiki? kartu ir is? vieno tieke?jo i?sigyti visus 4 darbu? etapus, darbus ir paslaugas bei netgi IV darbu? etapa? ir paslaugas.

9.       Teismo vertinimu, atsakovės nurode? tik deklaratyvius teiginius de?l pirkimo objekto neskaidymo, nepateike? i?rodymu?, kode?l jos gali pasirinkti pirkti ar nepirkti atskirus darbu? etapus, nors ju? teigimu, jie yra tarpusavyje neatsiejamai susije? ir negali bu?ti vykdomi atskirai, taip pat kode?l negalima atskirai pirkti darbu? ir paslaugu? – kai net fizis?kai s?iems atskiriems objektams yra parengtos atskiros technine?s specifikacijos. Taip pat, teismo vertinimu, atsakovės nepagrinde?, kode?l eismo valdymo programine?s i?rangos ir s?viesoforu? valdikliu? negalima pirkti atskirai, nepaais?kino, de?l kokiu? priez?asc?iu? yra privaloma kartu su programine i?ranga ir valdikliais dar pirkti ir rangos darbus. Esant tokioms aplinkybe?ms, teismas darė is?vada?, kad atsakovės nei?rode? savo teiginiu?, kad kartu turi bu?ti perkami tiek programine? i?ranga, tiek valdikliai, tiek paslaugos, tiek ir rangos darbai. Atsiz?velgiant i? tai, teismas konstatavo, kad pirkimu siekiami i?sigyti atskiru? etapu? rangos darbai ir paslaugos gali bu?ti i?sigyjami atskirai, o ju? bendras veikimas yra uz?tikrinamas technine?mis ir technologine?mis priemone?mis, numatytomis kartu su pirkimo sa?lygomis pateiktame techniniame darbo projekte.

10.       De?l ies?kove?s reikalavimo pripaz?inti neteise?tu i?galiotosios organizacijos sprendima? nenagrine?ti ies?kove?s pretenzijos, teismas pažymėjo, kad pagal nuosekliai formuojama? kasacinio teismo praktika? ies?kinio reikalavimas de?l tieke?jo pretenzijos atmetimo ne?ra savarankis?kas reikalavimas ir de?l to nepatenka i? bylos nagrine?jimo dalyka?; vies?u?ju? pirkimu? ginc?uose teismui pripaz?inus ies?kovo pagrindinio reikalavimo pagri?stuma? ir tenkinus ies?kini? ar jo dali?, perkanc?iosios organizacijos sprendimai, kuriais tieke?jo pretenzija buvo atmesta, netenka teisine?s reiks?me?s ir teismui nereikia de?l ju? atskirai spre?sti; de?l to bylos dalį de?l ies?kove?s reikalavimo pripaz?inti neteise?tu i?galiotosios organizacijos sprendima? nenagrine?ti ies?kove?s pretenzijos nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2017-05-04 nutartis civiline?je byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovės VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nes pirmosios instancijos teismas nepateike? motyvu? de?l argumentu?, susijusiu? su termino pateikti pretenzija? de?l sprendimo neskaidyti pirkimo objekto i? dalis praleidimu. Jei teismas bu?tu? is?analizave?s atsakovių argumentus de?l praleisto termino pretenzijai pateikti, bu?tu? buve?s pagrindas ies?kini? s?ioje dalyje atmesti ir atitinkamai net nenagrine?ti antrojo reikalavimo de?l pirkimo objekto neskaidymo. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas priėmus sprendimą be motyvų.

11.2.                      Ies?kovė praleido termina? pretenzijai pateikti, kadangi jis prasideda ne nuo atsakymo i? paklausima? pateikimo, o nuo pirkimo sa?lygu? paskelbimo. Pretenzijos pateikimo terminas negali bu?ti skaic?iuojamas nuo to momento, kai ies?kovė suz?inojo apie atsakovių sprendimo neskaidyti pirkimo objekto i? dalis motyvus.

11.3.                      Konstatave?s, kad atsakovės nei?vykde? pareigos i?rodyti, kad jos negale?jo skaidyti pirkimo objekto i? dalis, teismas netinkamai paskirste? i?rodine?jimo nas?ta?. Be to, teismas neteisingai sprendė, kad atsakovių teiginiai, kuriais jos grinde? negale?jima? is?skaidyti pirkimo objekta? i? dalis, laikomi deklaratyviais.

11.4.                      Pirkimo objektas neture?jo bu?ti skaidomas i? dalis, nes jis yra vientisas ir nedalomas. Jį išskaidžius kils didele? rizika, kad perkanc?ioji organizacija apskritai nepasieks jokio rezultato.

11.5.                      Ies?kovė neturi teisinio suinteresuotumo ginc?yti suformuota? pirkimo objekta?, nes nepaais?kino, kaip ir kode?l ji ar kiti tieke?jai negali dalyvauti pirkime ir kaip pasireis?kia jos teisiu? paz?eidimas.

12.       Atsiliepimu į atsakovių VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijos apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kapsch TrafficCom Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-11 sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

12.1.                      Teismas pagri?stai ir teise?tai nusprende?, kad ies?kovė laiku pateike? pretenzija? ir tinkamai pasinaudojo i?statymo nustatyta is?ankstinio ginc?o sprendimo ne teisme tvarka. Be to, teismas nurode? is?samius tokio sprendimo motyvus, tode?l yra nesuprantama atsakovių pozicija, kad skundžiamas sprendimas neva nebuvo motyvuotas. Ies?kovė apie savo paz?eistas teises suz?inojo ne paskelbus pirkimo sa?lygas, t. y. 2019-08-20, o bu?tent nuo to momento, kai suz?inojo aplinkybes de?l objektyviomis priez?astimis nepagri?sto pirkimo objekto neis?skaidymo, t. y. nuo 2019-08-29.

12.2.                      Teismas pagri?stai konstatavo, kad i?rodyti, jog pirkimo objektas negali bu?ti skaidomas i? dalis, pareiga? ture?jo atsakovės, tac?iau jos pateike? tik deklaratyvius teiginius de?l pirkimo objekto neskaidymo ir nepateike? objektyviu? ir realiu? i?rodymu?.

12.3.                      Atsakovės tiek apeliaciniame skunde, tiek ankstesniuose procesiniuose dokumentuose vengia konkrec?iai pasisakyti de?l konkretaus tieke?jo UAB „Fima“ ir jo vaidmens rengiant pirkima?, nors ies?kovė byloje pateike? objektyvius i?rodymus is? pac?iu? pirkimo dokumentu?, kad bu?tent UAB „Fima” pade?jo rengiant pirkimo dokumentus. Pirkimo sutartyje numatyta, kad perkanc?ioji organizacija tikrai pirks tik 1 darbu? etapa? (kuris dar apima ir eismo valdymo programine?s i?rangos diegima?) is? 4 i? pirkimo apimti? i?trauktu? savarankis?ku? darbu? etapu?. Tac?iau tieke?ju? pasiu?lymai bus vertinami pagal bendra? visu? 4 darbu? etapu? kaina?, nors jie nebu?tinai bus faktis?kai perkami. Tokioje situacijoje, akivaizdu, kad pirkimo dokumentu? rengime dalyvave?s subjektas ture?s daugiau z?iniu? nei bet kuris kitas tieke?jas, kode?l i? pirkima? buvo i?traukti net 4 savarankis?ki darbu? etapai, kurie nebu?tinai visi bus perkami, ir koks etapas ar etapai, tike?tina, realiai nebus perkami. Tuo tarpu, tokios z?inios leidz?ia akivaizdz?iai piktnaudz?iauti – pasiu?lyti didele? garantuotai perkamo darbu? (ir programine?s i?rangos) etapo kaina?, tac?iau atitinkamai maz?esne? etapo, kuris faktis?kai perkamas nebus, kaina? ir tokiu bu?du uz?sitikrinti, kad bendra visu? 4 etapu? kaina, pagal kuria? bus nustatomas pirkimo laime?tojas, bus garantuotai maz?iausia ir tam tieke?jui tokios nesa?z?iningos konkurencijos sa?lygos leis laime?ti pirkima?. Atsakovės ne tik nepaneige? tokios situacijos, kuri realiai susidare? de?l nepagri?sto ir neteise?to skirtingu? pirkimo objektu? sujungimo i? viena? bendra? pirkima?, bet ir is? esme?s vengia nagrine?ti s?iuos argumentus, tuo dar labiau sustiprindamos i?tarimus de?l galimo konkretaus tieke?jo protegavimo.

12.4.                      Atsakovės negali kelti visis?kai naujo pagrindo ir reikalavimo de?l ies?kovės tariamo teisinio suinteresuotumo nebuvimo. Be to, ies?kovė s?iuo atveju teisini? suinteresuotuma? akivaizdz?iai turi, kadangi nepagri?stai sujungus skirtingus pirkimo objektus i? viena? bendra? pirkima? ir dar sudarius realias sa?lygas ji? laime?ti vienam konkrec?iam tieke?jui, ies?kovės subjektine?s teise?s sa?z?iningai ir realios konkurencijos sa?lygoms varz?ytis de?l pirkimo sutarties sudarymo yra itin apribotos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl pretenzijos

14.       VPĮ 102 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui <...> per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos <...>.

15.       Ginčo pirkimas vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (toliau – ir CVP IS), taigi taikytinas 5 darbo dienų terminas pretenzijai pareikšti.

16.       Byloje nustatyta, kad ginčo pirkimo komisija 2019-08-14 įsakymu patvirtino pirkimo sąlygas. 2019-08-20 išsiųstas skelbimas apie pirkimą. 2019-08-27 ieškovė paprašė paaiškinti, kodėl nuspręsta ginčo pirkimu bendrai įsigyti keletą skirtingų pirkimo objektų, t. y. programinės ir techninės įrangos pirkimas bei 4 etapų darbai. 2019-08-29 atsakymu ieškovei buvo pateiktas paaiškinamas, kad reikalavimas skaidyti pirkimo objektą į dalis taikomas tik tarptautiniuose pirkimuose, mažesnės vertės pirkimuose šis reikalavimas nėra privalomas. 2019-09-05 ieškovė pateikė pretenziją dėl neteisėto pirkimo objektų sujungimo. 2019-09-05 ieškovė buvo informuota, kad jos pretenzija nebus nagrinėjama, kadangi yra praleistas jos pateikimo terminas, nes pirkimo dokumentai buvo paskelbti 2019-08-20, o ieškovė prie pirkimo prisijungė 2019-08-27.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė laiku pateikė pretenziją. Teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad apie priežastis, kodėl atskiros pirkimo objekto dalys yra perkamos vienu bendru pirkimu, ieškovė sužinojo tik iš įgaliotosios organizacijos pateikto 2019-08-29 atsakymo, taigi nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas pretenzijai pateikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi paskutinė termino pretenzijai pareikšti diena buvo 2019-09-05, t. y. diena, kai pretenzija ir buvo pateikta.

18.       Apeliantės skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados dėl nepraleisto termino pretenzijai pareikšti. Be to, ieškovė šį terminą yra praleidusi, kadangi jis skaičiuotinas ne nuo atsakymo į paklausimą pateikimo (2019-08-29), o nuo pirkimo sąlygų paskelbimo (2019-08-20). Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiais apeliančių argumentais sutikti.

19.       Nors apeliantės akcentuoja pirkimo sąlygų sužinojimo momento svarbą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sudėtinga iš karto suprasti galimo pažeidimo turinį, ieškovės galimybes iš karto objektyviai suprasti savo teisių pažeidimo mastą. Šiuo atveju teisė kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

20.       Nors pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pirkimo objektas į pirkimo dalis nėra skaidomas, nėra pateikti neskaidymo į dalis argumentai, t. y. pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną. Atsižvelgiant į tai, informacijos, kuri svarbi tiekėjui dalyvavimo pirkime ir pasiūlymo pateikimo aspektais, nepateikimas – prielaida spręsti, kad pretenzijos, kuria kvestionuojamas pirkimo sąlygų teisėtumas, terminas nebuvo praleistas, nes jis, kaip nurodyta pirmiau, inter alia (be kita ko), siejamas su momentu, kada tiekėjas sužino ir supranta, kad jo teisės ir interesai galimai yra pažeisti. Šiuo atveju tiekėjui galinčiam pasiūlyti tik rangos darbus ir / arba techninę ir / arba programinę įrangą, jos įdiegimą bei priežiūrą informacija apie pirkimo neskaidymo kokybiniu ir kiekybiniu aspektais yra svarbi teikiant pasiūlymą ir tiesiogiai susijusi su viešojo pirkimo procedūromis ir būsima sutartimi, todėl minėta informacija privalo iš anksto būti nurodyta, siekiu tiekėjui įvertinti savo galimybes dalyvauti procedūrose, poreikį pasitelkti partnerius ar subrangovus, skaičiuojant galutinę pasiūlymo kainą. Bet kokiu atveju nagrinėjamoje byloje nustatytos ginčo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tiekėjai buvo pakankamai informuoti.

21.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl argumentų, susijusių su termino pateikti pretenziją dėl sprendimo neskaidyti pirkimo objekto į dalis praleidimu. Šiuo atveju, visų pirma, jau vien apeliančių skunde nurodomi teiginiai neleidžia daryti tokios išvados – jos pačios nurodo, kad sprendime nėra pakankamai motyvuotas pretenzijos pateikimo termino (ne)praleidimo klausimas, tačiau taip pat nurodo, kad terminas skaičiuotinas ne nuo atsakymo į paklausimą pateikimo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o nuo pirkimo sąlygų paskelbimo, t. y. apeliantės neneigia, jog motyvai yra, tik jie, apeliančių vertinimu, nėra išsamūs. Antra, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentaciją, kuria remiantis sprendė, jog terminas pretenzijai pareikšti nepraleistas. Pažymėtina, kad motyvų procesiniame dokumente teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame dokumente iš esmės visiškai nėra motyvų.

Dėl viešojo pirkimo objektą sudarančių darbų ir paslaugų įsigijimo vienu pirkimu teisėtumo

22.       VPĮ 28 straipsnio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

23.       Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl jos pripažintinos neteisėtomis (Lietuos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

24.       Perkančioji organizacija Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pavedė VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ organizuoti Klaipėdos miesto Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvėse esančios eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimo, naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimo ir priežiūros, taip pat susijusių susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kapitalinio remonto rangos darbų pirkimą. Pirkimas vykdomas pagal VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ 2019-08-14 įsakymu Nr. V1-82 patvirtintas pirkimų sąlygas. Pirkimo objektą sudaro: 1) kapitalinio remonto rangos darbai, t. y. susisiekimo dalies darbai (bendrieji rangos darbai) – sankryžų sutvarkymas;
2) eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimas (techninės įrangos įsigijimas); 3) naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu diegimas ir priežiūros paslaugos (programinės įrangos įsigijimas ir priežiūra).

25.       Darbai yra suskirstyti į 4 etapus. Pasirašius rangos darbų sutartį, darbai bus vykdomi etapais, kurių įgyvendinimas bus vykdomas atsižvelgiant į vykdomos Klaipėdos miesto savivaldybės Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programos (Nr. 06) priemonėms 01 03 03 01 „Dalyvavimas projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORT Cities: Integrating Sustainability, PORTIS)“ SB ir ES“ (toliau – ir projektas) skirtą finansavimą.

26.       Apeliantės, nesutikdamos su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirkimo objektas yra vientisas ir nedalomas. Savo sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis apeliantės grindė finansinėmis ir techninėmis aplinkybėmis. Apeliančių teigimu, pirkimą išskaidžius kils didelė rizika, kad perkančioji organizacija nepasieks pirkimo tikslų ir siekiamo rezultato. Perkančioji organizacija siekia modernizuoti sankryžas ir įsigyti eismo valdymo sprendimą – tam būsimas tiekėjas turės ne tik pateikti techninę įrangą kartu su veikiančia programine įranga, bet ir sumontuoti šią įrangą rekonstruojamose sankryžose. Apeliančių teigimu, susijusių rangos darbų tikslas nėra sutvarkyti sankryžas, šių darbų tikslas – sumontuoti techninę įrangą ir užtikrinti programinės įrangos veikimą, todėl perkančioji organizacija negali iš esmės įsigyti atskirai susijusių rangos darbų. Apeliančių teigimu, net ir tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija bandytų įsigyti susijusius rangos darbus atskirai nuo techninės ir programinės įrangos, perkančioji organizacija negalėtų gauti racionalių kainų dėl ypatingai didelių tokių darbų vykdymo rizikų, statybos bendrovių siūlomos kainos ženkliai viršytų rinkos kainas arba tokiuose pirkimuose apskritai nebūtų tiekėjų, taigi, ir konkurencijos. Remiantis apeliančių paaiškinimais, perkančiosios organizacijos tikslas yra įdiegti eismo valdymo sistemą su specifine funkcija – viešojo transporto prioritetu, kuri turi būti diegiama viename transporto koridoriuje (ne visame mieste). Šiame transporto koridoriuje turi būti diegiamas vieningas ir bendras viešojo transporto prioriteto modulis ir techninė įranga, kadangi skirtingi moduliai nefunkcionuoja ir negali objektyviai funkcionuoti kartu. Apeliantės taip pat nurodė, kad pirkimo sutarties etapų išskyrimas yra skirtas tik finansavimo administravimui ir bet kuriuo atveju pirmąjį etapą įgyvendinęs tiekėjas atliks ir kitų etapų darbus, nes, kaip minėta, viename transporto koridoriuje turi būti diegiamas tas pats viešojo transporto prioriteto modulis ir to paties gamintojo techninė įranga. Priešingu atveju eismo valdymo sistema šiame transporto koridoriuje tiesiog neveiks.

27.       Ieškovės teigimu, šiuo atveju apeliantės siekia vienu bendru pirkimu įsigyti skirtingo pobūdžio ir tiekėjų kvalifikacijos reikalaujančius darbus ir paslaugas.

28.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar perkančiosios organizacijos sprendimas vienu nedalomu pirkimu įsigyti ne tik techninę ir programinę įrangą, jos diegimo bei priežiūros darbus, tačiau ir sankryžų remonto darbus (rangos darbus), kurie bus vykdomi 4 etapais, yra pagrįstas tokiomis svarbiomis priežastimis, kurios pateisintų tokį apeliančių sprendimą.

29.       Šiuo atveju apeliančių finansinių išteklių argumentai, kurių pagrindu perkančioji organizacija taip pat iš esmės siekia pagrįsti savo sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į atitinkamas dalis, atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo panašaus pobūdžio ginčuose ne kartą aiškiai išreikšta abejonė dėl galimo sutaupymo, nes siaura (maža) ūkio subjektų konkurencija, kai kitomis sąlygomis ji būtų platesnė, neprisideda prie racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, o kaip tik jį pažeidžia; be to, kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad viešojo pirkimo skaidymas į dalis, kartu tiekėjams leidžiant pateikti visų jo dalių pasiūlymus (kad ir kiek jų būtų), iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą; abejotina, kad tiekėjas, turintis pakankamų resursų ir pajėgumo bei siekiantis laimėti pirkimą, siūlytų didesnę kainą išskaidytame į dalis pirkime, palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas tik dėl to, kad jam reikėtų pateikti ne vieną, o keliolika pasiūlymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

30.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl techninių aplinkybių, kurių pagrindu apeliantės grindžia pirkimo objekto neskaidymą, atkreipia dėmesį į šias nustatytas aplinkybes: iš pirkimo dokumentų matyti, kad rangos darbai apima pėsčiųjų perėjose / sankryžose vertikaliojo ir horizontaliojo ženklinimo naują įrengimą ir atnaujinimą, pagal poreikį pėsčiųjų takų, pėsčiųjų – dviračių takų, iškiliųjų salelių dangos, gatvės ir vejos bortų atnaujinimą bei neregių ir silpnaregių įspėjamųjų pavirčių įrengimą. Eismo valdymo sistemą (sprendimus) sudaro valdiklio, transporto, dviračių bei pėsčiųjų šviesoforų su laiko atskaita bei garsiniais signalais (neįgaliesiems), pėsčiųjų mygtukų, greičio ribojimo sistemos (Doperio radarai) su transporto detektavimo funkcija ir vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas. Taip pat elektros kabelių, apšvietimo ir kryptinio apšvietimo atramos įrengimas (gatvių apšvietimas). Tik baigus eismo valdymo ir apšvietimo sistemos montavimo darbus numatytas atlikti pilnas ir kokybiškas kelio dangų įrengimas, žaliųjų plotų atstatymas.

31.       I etapo metu numatyti darbai nuo Minijos g.–Smiltelės g.–Senosios Smiltelės g. sankryžos iki Minijos g.–Baltijos pr. sankryžos ir dispečerinės įrengimas. II etapo metu – nuo Minijos g.–Dubysos g. sankryžos iki Minijos g.–Sausio 15-osios g. sankryžos. III etapo metu – nuo Pilies g.–Daržų g. sankryžos iki Naujoji Uosto g.– Naujojo Sodo g sankryžos. IV etapo metu – nuo Naujoji Uosto g.–Gegužės g. sankryžos iki J. Janonio g.–Dariaus ir Girėno g. sankryžos ir naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimas ir 5 metų priežiūra. Priklausomai nuo gamintojų, kurių įranga bus sumontuota vykdant I etapo statybos rangos darbus, tolimesniuose etapuose kitų gamintojų įranga turi būti integruojama ir suderinama su jau naudojama įranga.

32.       Kaip minėta, vykdomu ginčo pirkimu siekiama įsigyti skirtingo pobūdžio ir kvalifikacijos reikalaujančios pirkimo objekto dalys – sankryžų bei perėjų remonto darbai (rangos darbai), kurie bus vykdomi 4 etapais, bei eismo valdymo sistemos modernizavimo ir įdiegimo bei priežiūros darbai / paslaugos. Apeliančių teigimu, centralizuotos eismo valdymo sistemos ir viešojo transporto prioritetų programinė įranga yra beprasmė ir nereikalinga be šviesoforų valdiklių, kurie įgyvendina programinės įrangos strategijas gatvėje. Jų tarpusavio integralumas yra ypač svarbus užtikrinant pirkimo tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju šviesoforų modernizavimo bei įrengimo darbai priskirti prie rangos darbų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

33.       Šiuo atveju techninės specifikacijos priede Nr. 1 nurodoma, kad programinė įranga turi būti lengvai konfigūruojama ir pritaikoma dėl galimo poreikio ateityje plėsti eismo reguliavimo sistemą; ji neturi būti susieta su aparatine įranga, kad būtų galima ją perkelti į kitą serverį ar darbo stotį; programinė įranga turi būti sukurta taip, kad būtų įmanoma įtraukti naujas sankryžas arba naujus įrenginius, autorizuoti juos, be sistemos struktūros pokyčių sistemoje. Įgaliotoji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija nori turėti galimybę ateityje, jei atsiras poreikis, plėsti įrangos funkcionalumą su papildoma įranga, kuri būtų montuojama į šviesoforų valdiklius, t. y. naujos sankryžos būtų lengvai, be sistemos struktūros pakeitimų įtraukiamos į eismo valdymo sistemą (kitų gamintojų valdikliai ir įrenginiai turėtų būti suderinami ir prijungiami prie eismo valdymo sistemos). Įgaliotoji organizacija taip pat tiekėjams patikslino, kad siekiama įsigyti viešojo transporto prioritetų sistemą, kuri nepriklausomai nuo šviesoforų valdiklių gamintojų funkcionuotų mieste, net ir plečiantis sankryžų bei transporto priemonių kiekiui. Be to, nors kintamos informacijos ženklai turi būti valdomi iš tos pačios programinės įrangos, kaip ir šviesoforų valdikliai, tačiau galimas panaudojimas atskiros programinės įrangos kintamos informacijos ženklų programavimui ir valdymui. 

34.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiek techninės specifikacijos priede Nr. 1, tiek pačios įgaliotosios organizacijos atsakymuose į tiekėjų klausimus nurodomi reikalavimai, paaiškinimai ir aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad: 1) programinė įranga nebus susijusi su konkrečiu darbų etapu numatyta suremontuoti kelio atkarpa; 2) programinė įranga galės būti lengvai pritaikoma pridedant naujas sankryžas, įskaitant ir kitais darbų etapais planuojamas suremontuoti sankryžas; 3) programinė įranga nebus susieta su aparatine įranga; 4) kitų gamintojų valdikliai ir įrenginiai turėtų būti suderinami ir prijungiami prie eismo valdymo sistemos; 5) viešojo transporto prioritetų sistema funkcionuos nepriklausomai nuo šviesoforų valdiklių gamintojų; 6) vaizdo įrašymo įrenginys ir programinė įranga bus įdiegti IV etapo vykdymo metu. Vadinasi, šviesoforų valdiklius ir programinę įrangą galima įsigyti ir atskirais pirkimais.

35.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną. Apeliantės taip pat nepagrindė, kodėl pirkimas nėra skaidomas kiekybiniu aspektu, t. y. visi 4 darbų etapai yra perkami iš karto. Apeliančių teiginiai, kad darbų etapai neskaidytini į atskiras pirkimus, kadangi programinės įrangos diegimas būtinas naudojant tokius pačius šviesoforų valdiklius, šiuo atveju paneigti, kadangi siekiama įsigyti integralią programinę įrangą, kurią perkančioji organizacija galėtų sujungti su šviesoforų valdikliais ne tik ginčo pirkimo sankryžose, tačiau ir esant poreikiui ateityje prijungiant ne tik naujus šviesoforus, bet integruojant naują įrangą ar programas. Juolab kad pirkimo sutartyje numatyta, kad perkanc?ioji organizacija tikrai pirks tik 1 darbu? etapa? is? 4 i? pirkimo apimti? i?trauktu? savarankis?ku? darbu? etapu?, kuriuose bus vykdomi šios nutarties 29 ir 30 punktuose nurodyti kiekvienoje skirtingoje sankryžoje numatyti atlikti darbai, kuriems numatytas skirtingas finansavimas, priklausantis nuo projekto įgyvendinimo, t. y. nors atskiri darbų etapai įsigijami vienu ginčo pirkimu, tačiau realiai turi atskirai jiems numatytus biudžetus, dėl kiekvieno etapo finansavimo priimant skirtingus sprendimus. Be to, pirkimo objekto 4 etapų įgyvendinimas nėra sąlygotas terminų, išskyrus sutarties terminą – 67 mėnesius. Apeliantės šiuo atveju nepaneigė šių nurodytų aplinkybių dėl pirkimo neskaidymo kiekybiniu aspektu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovės teiginiais, kad vien iš pirkimo objektą sudarančių 4 atskirų darbų etapų bei paslaugų aprašymo matyti, jog pirkimas gali būti išskaidytas atskirai įsigyjant kiekvieną iš keturių darbų etapų bei paslaugas ir suteikiant galimybę tokiuose pirkimuose dalyvauti daugiau suinteresuotų tiekėjų bei užtikrinti didesnį konkurencingumo lygį.

36.       Šiuo atveju teisėjų kolegijos nurodytos aplinkybės, nustatytos iš byloje esančių duomenų, sudaro pagrindą atmesti apeliančių skundo argumentus, kad pirkimo objektas negali būti skaidomas į dalis. 

37.       Apeliantės su pirmosios instancijos teismo išvadomis taip pat nesutinka argumentuodamos netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu bei netinkamu byloje esančių duomenų ir įrodymų vertinimu – esą jie nepatvirtina, kad tik pirkimo objektą išskaidant į atskirus viešuosius pirkimus būtų pasiekti perkančiosios organizacijos deklaruojami tikslai.

38.       Dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo pažymėtina, kad vienai iš šalių (šiuo atveju – ieškovei) pateikus įrodymus ir nurodžius argumentus, kad pirkimu siekiami tikslai galėjo būti pasiekiami ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis bei kad išskaidžius pirkimo objektą pirkimo tikslai ir rezultatas galėtų būti įgyvendinti taip pat sklandžiai ir operatyviai (CPK 12, 178 straipsnis), įrodinėjimo pareiga pereina kitai šaliai, t. y. būtent apeliantėms tuomet tenka pareiga įrodinėti priešingai, t. y. kad pirkimu siekiamas rezultatas nebus pasiektas. Šiuo atveju negali būti reikalaujama, kad įrodinėtų tik viena iš ginčo šalių, tuo tarpu kita šalis, nepateikdama jokių priešingos šalies įrodymus ir teiginius paneigiančių savų įrodymų, tik kritikuotų pateiktus įrodymus bei nurodomus argumentus ar jų pakankamumą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

39.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliančių teiginiai dėl negalėjimo išskaidyti pirkimo objektą laikytini deklaratyviais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų  / tiekėjų problematiškumas, pirmiausia susijusę su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą pirkime, be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti kelių (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) pirkimų. Taip pat apeliantės nepateikė įrodymų, jog pirkimo išskaidymas į dalis perkančiajai organizacijai kainuotų brangiau. Apeliančių teiginiai, kad nebus pasiektas pirkimo rezultatas, išskaidžius pirkimo objektą, jog kyla rizika, kad pirkimo tikslas nebus įgyvendintas, pirkimo sutarties vykdymas taptų neekonomiškas, sudėtingas, rizikingas ir techniškai neįgyvendinamas, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir yra tik apeliančių interpretacinė pozicija, hipotetiniai svarstymai. Aplinkybė, kad pagal pateiktus apeliančių pavyzdžius eismo valdymo sistema ir šviesoforų valdikliai buvo perkami vienu pirkimu, nepaneigia aplinkybės, kad jie negalėjo būti perkami atskirai. 

40.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad nebus pasiektas pirkimo tikslas – siekis įsigyti sistemą, kurios elementai (dalys) gali funkcionuoti tik kartu, kadangi iš pirkimo dokumentų matyti priešingai, t. y. pirkimu siekiama įsigyti sistemą, kurios elementai (dalys) būtų integralios ir kartu funkcionuojančios. Nėra ginčo, kad šviesoforų valdiklių funkcijos bus susietos su perkama programine įranga, tačiau nėra paneigta faktinė aplinkybė, kad valdikliai ir programinė įranga gali būti įsigijami atskirai. Be to, programinės įrangos instaliavimas ir susiejimas su šviesoforų valdikliais yra numatomas kartu – vykdant IV darbų etapą. Pažymėtina, kaip minėta, tiek šviesoforų valdikliai, tiek programinė įranga turi būti integralūs – programinė įranga ateityje gali būti perkeliama ir į kitus šviesoforus, o į šviesoforų valdiklius turi būti galimybė įrašyti naujas programas bei prijungti naują įrangą. Tai reiškia, kad pirkimo sąlygų turinys eliminuoja atsakovių nurodomą riziką dėl pirkimo objekto skaidymo. Atitinkamai tokiuose pirkimuose suteikiama galimybė dalyvauti ir tiems patiems tiekėjams, t. y. tiek dėl techninės įrangos, tiek dėl programinės įrangos.

41.       Pažymėtina, kad dėl pirkimo neskaidymo į dalis potencialių tiekėjų skaičius iš esmės keičiasi, kadangi perkama ne tik techninė, programinė įranga, jos įrengimas bei priežiūra, tačiau kartu ir rangos darbai, kuriuos gali pasiūlyti didesnė tiekėjų grupė, nei kompleksiškai visą pirkimo objektą.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliančių nurodytos priežastys, kurių pagrindu pirkimo objektas nėra skaidomas į atskirus pirkimus kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu, yra nepagrįstos ir nėra būtinos perkančiojo subjekto tikslams pasiekti. Šiuo atveju apeliantės nepaneigė, kad pirkimo objektą išskaidžius į dalis ir atskiriems tiekėjams esant atsakingiems tik už savo sprendimus, būtų įmanoma visiškai patenkinti perkančiosios organizacijos bei įgyvendinamo projekto poreikius ir taip užtikrinti pirkimo tikslą – gauti kokybišką rezultatą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliančių teiginiai prieštarauja pirkimo sąlygose nurodytiems reikalavimams bei pačių tiekėjams teiktiems paaiškinimams, byloje nustatytoms aplinkybėms. 

43.       Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė aplinkybes, kad atsakovės neįrodė būtinybės neskaidyti pirkimo objekto, kadangi perkančiosios organizacijos pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas nėra aiškus ir pakankamas.

Dėl ieškovės suinteresuotumo

44.       Apeliantės skunde taip pat nurodo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti suformuotą pirkimo objektą, kadangi nepaaiškino kaip ir kodėl ji ar kiti tiekėjai negali dalyvauti pirkime ir kaip pasireiškia jos teisių pažeidimas.

45.       Šiuo atveju kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.

46.       Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Šiuo atveju ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ne tik sudaryti pirkimo sutartį, tačiau ir kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl pažeistų jos teisių, t. y. pirkimo sąlygose numatytu pirkimo objektu ribojant konkurenciją ir jos teises dalyvauti pirkime ir pateikti jame pasiūlymą.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovių apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-11 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantėms VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

50.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas bei duomenis pagrindžiančius šias išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

51.       Ieškovei priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti 2 323,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų dydį ([1,3 x 1 317,60 Eur]), todėl ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 1 712 Eur dydžio ir priteistina ieškovei iš apeliančių lygiomis dalimis, t. y. po 856 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Ieškovei uz?darajai akcinei bendrovei „Kapsch TrafficCom Lietuva“ (juridinio asmens kodas 303389093) priteisti iš atsakovių vies?osios i?staigos „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ (juridinio asmens kodas 142133780) ir Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) po 856 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.