Administracinė byla Nr. eA-133-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00035-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2018 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas V. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą
Nr. KT-28 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas, ir priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą.

2.       V. Š. paaiškino, kad 2016 m. lapkričio mėnesį į jį telefonu dėl ekspertinio tyrimo – R. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), griūties priežasties ištyrimo kreipėsi R. B. atstovas N. G.. Nurodė, kad R. B. yra reikalingas tyrimas, paneigiantis akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimo“ ekspertų atliktą tyrimo ataskaitą Nr. 2016-09-01-1 (toliau – Ataskaita). Paaiškino, kad pokalbio metu su N. G. buvo sutarta paslaugos kaina ir 1 500 Eur avansinis apmokėjimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad visų pokalbių metu N. G. ir R. B. informavo, kad tyrimą atliks ir ataskaitą paneigs tik statybos teisės aktų ribose, neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas nustatyto reguliavimo. Nurodė, kad su šalimis aptaręs ekspertinio tyrimo klausimus, V. Š. 2016 m. lapkričio 15 d. parengė ekspertinio tyrimo akto Nr. 106E juodraštį (toliau – ir Ekspertinio tyrimo aktas), kurio atvykęs pasiimti N. G. nurodė, jog dėl juodraštinio varianto reikia pasitarti su advokatu, tačiau tokio pasirinkimo jis nedetalizavo.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad po dviejų savaičių su juo susisiekęs N. G. informavo, jog apmokėjimas už jo parengtą juodraštinį dokumentą bus įvykdytas, jeigu R. B. laimės bylą ir reikalavo garantijų, kad remiantis Ekspertinio tyrimo aktu, byla bus laimėta. V. Š. nurodė, kad tokių garantijų negali duoti, kadangi Ekspertinio tyrimo aktas yra nepatvirtintas jo parašu, o R. B. priklausantis pastatas iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos statybos teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjas negali teigti priešingai.

4.       V. Š. paaiškino, kad praėjus savaitei po paskutinio šalių pokalbio, pas jį atvyko N. G. su teisininku ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 1 500 Eur avansą, o to nepadarius, grasino pareiškėjo veiksmus skųsti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai.
2016 m. gruodžio 6 d. R. B. pateikė skundą dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais galbūt buvo pažeistas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu
Nr. B-16 patvirtintas Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas). Tarybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. KT-28 V. Š. buvo pareikštas įspėjimas.

5.       Pareiškėjo nuomone, įspėjimas jam buvo pareikštas nepagrįstai, nesant tam jokio faktinio ir / arba teisinio pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų bei 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekse nustatytų nepriklausomumo, profesionalumo, sąžiningumo, nešališkumo bei teisingumo principų pažeidimus. V. Š. teigė, kad profesionaliai ir kompetentingai įgyvendino savo teises bei pareigas, neviršijo įgaliojimų ir specialių žinių panaudojimo ribų.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Ekspertinio tyrimo aktas negali būti laikomas ekspertizės aktu, sukeliančiu atitinkamas teisines pasekmes, kadangi buvo parengtas tik kaip juodraštis, atsižvelgiant į užsakovo pateiktus klausimus ir remiantis Lietuvis Respublikos statybos teisės aktais, o tokio pobūdžio dokumentai į Įstatymo ir / arba Etikos kodekso reguliavimo sritį nepatenka. Teigė, kad atsakovas, remdamasis Ekspertinio tyrimo aktu, nepagrįstai nustatė teisės aktų pažeidimus ir atsižvelgęs į juos, V. Š. skyrė įspėjimą.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo sudarytas joks žodinis ir / arba rašytinis susitarimas dėl Ataskaitos parengimo, kuri būtų naudinga užsakovui. V. Š. pažymėjo, kad pagalbos siūlymas užsakovui nagrinėjamu atveju atitinka paslaugos suteikimo reikšmę, kadangi pareiškėjas tiek užsakovui, tiek jo atstovui ne kartą pabrėžė, kad paslaugą suteiks pagal savo kompetenciją ir neviršydamas Lietuvos Respublikos statybos aktų nustatytų ribų. Aplinkybę, kad paslauga buvo atlikta visiškai, patvirtina V. Š. parengtas Ekspertinio tyrimo aktas ir užsakovo pripažinimas, kad šis juodraštis netenkina jo interesų, kadangi nepaneigia Ataskaitos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Etikos kodekse nustatytų nepriklausomumo ir nešališkumo principų nepažeidė ne tik dėl to, kad aktas yra tik juodraštis, nesukeliantis teisinių pasekmių, bet ir dėl to, kad jame nurodyta informacija, nepaisant užsakovo pageidavimų, yra objektyvi.

8.       V. Š. nesutiko su Tarybos išvada, kad jis viršijo savo kompetenciją, kadangi R. B. pateikti klausimai yra teisinio pobūdžio ir nesusiję su pareiškėjo turima kvalifikacija. Teigė, kad ji nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Be to, atsakovas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas nevertinant Ekspertinio tyrimo akto turinio, tačiau vertinimai, kad pareiškėjas kvalifikacija ir pateikti atsakymai į klausimus nekoreliuoja, o klausimai ir atsakymai yra teisinio pobūdžio, iš esmės turi būti vertinami kaip akto turinio vertinimas. Pareiškėjas nemano, kad Ekspertinio tyrimo akte pateikiami atsakymai yra teisinio pobūdžio ir / arba atvirkščiai. V. Š. nuomone, jo pateiktos išvados yra išskirtinai susijusios su turima kvalifikacija ir Ekspertinio tyrimo akte pateikta informacija atliekant tyrimą pagal pareiškėjo kompetenciją, jo turimas specialiąsias žinias bei kvalifikaciją, todėl profesionalumo principas buvo įgyvendintas visiškai. Teigė, kad sąžiningumo principą pareiškėjas įgyvendinimo iš anksto informuodamas užsakovą, kad tyrimas bus atliktas Lietuvos Respublikos statybos teisės aktų nustatytose ribose, ir atsisakydamas jį koreguoti pagal užsakovo pageidavimus.

9.       Pareiškėjo nuomone, nepagrįstai buvo nustatyti ir Įstatymo pažeidimai, kadangi Ekspertinio tyrimo aktas negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas savo kompetencijos neviršijo. Šį juodraštį V. Š. pateikė nebūdamas teisminio ar ikiteisminio proceso dalyviu, todėl toks dokumentas negali būti laikomas nei ekspertizės aktu, nei specialisto išvada proceso įstatymų prasme. Be to, jis nėra patvirtintas pareiškėjo parašu.

10.       V. Š. nurodė, kad turi valstybės įmonės Statybų produkcijos sertifikavimo centro suteiktas Ypatingo statinio statybos vadovo, Ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo, Statinio ekspertizės vadovo kvalifikacijas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jam suteiktas galiojančias kvalifikacijas atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei Matininko kvalifikacijos pažymėjimus, todėl jis turi teisę atlikti tyrimus, susijusius su visomis nurodytomis sritimis, taip pat ir matininko kvalifikaciją.

11.       Pareiškėjas pažymėjo, kad niekada nesudarė pagrindo manyti, kad jo teikiamos paslaugos, tyrimas ir / arba Ekspertinio tyrimo aktas yra patikimesni, kokybiškesni ir / arba turi didesnę įrodomąją galią nei statybos specialisto, neturinčio teismo eksperto statuso, suteiktos paslaugos ar parengti dokumentai. Pateiktose išvadose V. Š. nurodė, kad įvertinimas buvo atliktas pagal pateiktus dokumentus bei klausimus, jose nėra jokių teiginių apie akto viršenybę prieš kitus dokumentus. Tai patvirtina, kad pareiškėjas teisingumo principo nepažeidė ir veikė neviršydamas turimų žinių ribų.

12.       V. Š. nurodė, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos
2017 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. KT-S-37(17) patvirtintų Rekomendacijų privatiems teismo ekspertams (toliau – ir Rekomendacijos) I skirsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasirašyti teismo eksperto vardu rekomenduojama tik konsultuojant proceso šalis. Nurodė, kad jo nepasirašytas Ekspertinio tyrimo aktas šias rekomendacijas atitinka. Akcentavo, kad Tarybos išaiškinimas dėl teisingumo principo pažeidimo neatitinka tikrovės, kadangi tyrimą prašė atlikti ne proceso šalis, o jos atstovas.

13.       Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, V. Š. teigė, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl tinkamu įrodymu ji gali būti laikoma tik tada, kai yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad konsultacinę išvadą suinteresuoto bylos baigtimi proceso dalyvio užsakymu (prašymu) pateikę asmenys baudžiamojoje byloje negali tapti oficialiais ekspertais ar specialistais.

14.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Kadangi V. Š. atliko tyrimą ir parengė Ekspertinio tyrimo aktą, kurio nepatvirtino nei savo parašu, nei teismo eksperto antspaudu, darytina išvada, kad jis teismo eksperto vardu teikdamas paslaugas R. B. nesinaudojo, todėl Etikos kodekso normų nepažeidė, teismo eksperto statusu nepiktnaudžiavo ir nemanipuliavo, taip pat užsakovui neteikė klaidinančios informacijos, o įspėjimas jam buvo skirtas nepagrįstai.

15.       Teismo posėdyje pareiškėjas V. Š. ir jo atstovas palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

16.       Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17.       Taryba paaiškino, kad Sprendime aiškiai nurodė, jog Ekspertinio tyrimo aktas negali būti laikomas ekspertizės aktu ar specialisto išvada proceso įstatymų prasme ir jo pagrįstumo, teisėtumo bei teisingumo nevertino. Atsakovas vertino pareiškėjo, kaip asmens, turinčio teismo eksperto statusą, veiksmų atitiktį profesinės etikos principams, atsižvelgiant į tai, jog dėl tyrimo užsakovas į V. Š. kreipėsi kaip į teismo ekspertą, pareiškėjo surašytame Ekspertinio tyrimo akte yra nurodyti jo, kaip teismo eksperto, duomenys, be to, sąskaita faktūra avansiniam mokėjimui taip pat išrašyta teismo eksperto vardu. Taryba nurodė, kad nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra ne tai, kad V. Š. surašytas dokumentas nėra laikomas ekspertizės aktu ar specialisto išvada, o tai, kad pareiškėjas, veikdamas nors ir ne proceso metu, deklaravo savo veiklą kaip teismo eksperto, kuriam yra keliami atitinkami profesinio elgesio reikalavimai.

18.       Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog užsakovui buvo pateiktas juodraštinis ekspertinio tyrimo akto variantas derinti su advokatu, tik patvirtina nepriklausomumo ir nešališkumo principų pažeidimą. Nors pareiškėjas tiek užsakovui, tiek jo atstovui nurodė, kad Ataskaitą paneigs tik Lietuvos Respublikos statybos teisės aktų nustatytose ribose, neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas reguliavimo, tačiau jis taip pat pažymėjo, kad nesudarė jokio susitarimo dėl užsakovui naudingos ataskaitos parengimo ir nėra jokių duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą.

19.       Taryba nurodė, kad priimdama Sprendimą, atsižvelgė tiek į R. B. skunde nurodytas aplinkybes, tiek į prie jo pridėtus priedus, tiek į pareiškėjo 2017 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad teismo ekspertas pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad paskambinus užsakovui ir paklausus, ar jis atliktų ekspertinį tyrimą, paneigiant AB „Lietuvos draudimas“ samdytų ekspertų ataskaitą, jie sutarė kainą už šią paslaugą bei avansinį mokėjimą, o toliau paaiškinimuose pažymėjo, kad minėtos ataskaitos paneigimą buvo žadėjęs tik Lietuvos Respublikos statybos teisės aktų nustatytose ribose.

20.       Nepaisant to, kad V. Š. Ekspertinio tyrimo aktą surašė neviršydamas statybos sritį reguliuojančių teisės aktų ribų, tačiau toks elgesys, kai tyrimo užsakovui iš anksto yra pažadamos tam tikros išvados, turi būti vertinamas kaip išankstinės nuomonės pateikimas, nešališkumo principo pažeidimas bei teismo eksperto vardo diskreditavimas. Teigia, kad pareiškėjas, užsakovams sutikdamas ataskaitą paneigti statybos teisės aktų nustatytose ribose, sudarė sąlygas tyrimo užsakovams tikėtis jų lūkesčius atitinkančių išvadų, o jų negavus – grasinti pareiškėjui ir reikalauti avansinio mokėjimo grąžinimo. Taryba pažymėjo, kad tais atvejais, kai užsakovas prašo konkrečių tyrimo rezultatų, teismo ekspertas privalo atsisakyti atlikti tokį tyrimą arba atlikti jį nesiekdamas nuginčyti ataskaitą. Teismo ekspertas turi teisę ištirti ir įvertinti tą patį objektą, kurį jau tyrė ir įvertino kiti ekspertai, ir, panaudodamas savo specialias žinias bei neveikiant išoriniams veiksniams, pateikti savo išvadas.

21.       Atsakovas pažymėjo, kad teismo eksperto statusas yra procesinis, todėl jis yra naudojamas tik tada, kai teismo ekspertas yra proceso dalyvis, atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme. Tais atvejais, kai paslaugos teikiamoms sutartiniais pagrindais ne proceso metu ir ne proceso šaliai, taikomi konkrečią veiklos sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl pareiškėjas galėjo atlikti minėtą paslaugą tik kaip tam tikros statybos srities ekspertas ar specialistas, nurodydamas valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotas kvalifikacijas ir ekspertinio tyrimo aktą pasirašyti kaip statybos specialistas ar statybos ekspertas, tačiau rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas ekspertinį tyrimą ne proceso metu, savo veiklą deklaravo kaip teismo eksperto, o tai turi būti pripažįstama piktnaudžiavimu teismo ekspertui suteiktais įgaliojimais.

22.       Taryba nurodė, kad ji nevertino ekspertinio tyrimo turinio, suformuluotų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau atsižvelgusi į tai, kad Ekspertinio tyrimo aktas buvo surašytas Lietuvos Respublikos nepriklausomo teismo eksperto vardu, nurodė tokio akto įforminimo trūkumus.

23.       Atsakovas akcentavo, kad atsižvelgus į pareiškėjo veikloje nustatytus pažeidimus, jam buvo paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas ir pažymėjo, kad pareikštu įspėjimu už tokio pobūdžio veiksmus yra siekiama teismo ekspertą nukreipti tinkama profesine linkme bei siekti išvengti tokių situacijų ateityje. Taryba manė, kad pagal savo kompetenciją išsamiai ištyrė R. B. skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

24.       Taryba pažymėjo, kad yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, sudaryta iš teismo ekspertizės įstaigų, teisėsaugos, valstybės, mokslo ir studijų institucijų atstovų, dirbančių neatlygintinai. Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos, todėl tenkinus pareiškėjo skundą, prašė ją atleisti nuo teismo išlaidų atlyginimo.

 

II.

 

25.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė.

26.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 d. surašė ekspertinio tyrimo aktą Nr. 106E. R. B. Tarybai pateikė skundą dėl V. Š. ekspertinio tyrimo atlikimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjo buvo prašoma pateikti išvadą, už kurią sumokėtas avansinis mokėjimas, tačiau Ekspertinio tyrimo aktas yra netinkamos kokybės, o V. Š. veikla neatitinka Etikos kodekso reikalavimų. Pareiškėjas Tarybai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nedavė garantijų, jog remiantis Ekspertinio tyrimo aktu gali būti laimėta civilinė byla. Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, veikdamas kaip teismo ekspertas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir paskyrė jam įspėjimą. Taryba nustatė, kad V. Š. pažeidė Įstatymo 12 straipsnio
2 dalies 2 ir 3 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Etikos kodekse nustatytus nepriklausomumo, profesionalumo, sąžiningumo, nešališkumo bei teisingumo principus.

27.       Aptaręs Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų bei
22 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. B. į V. Š. kreipėsi dėl išvadų pateikimo konkrečioje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Pastato griūties priežasčių. Aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir
4 dalių nuostatas, teismas padarė išvadą, kad civiliniame procese pareiškėjas galėtų veikti kaip teismo ekspertas tik teismui nutartimi paskyrus ekspertizę. Bylos duomenys ir ginčo šalių teikti paaiškinimai patvirtina, kad V. Š. nebuvo pateikta teismo ar teisėjo nutartis, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotis atlikti ekspertinį tyrimą dėl Pastato griūties priežasčių nustatymo, todėl jo surašytas Ekspertinio tyrimo aktas negali būti laikomas ekspertizės aktu.

28.       Aptaręs Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip teismo eksperto, veiklai, nepriklausomai nuo to, ar jis konkrečioje byloje veikia kaip ekspertas ar ne, jeigu jis konsultuoja privačius asmenis savo veiklos srityje, yra taikomi Įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimai.

29.       Teismas nustatė, kad V. Š. R. B. už sutartą suteikti Lietuvos Respublikos teismo eksperto paslaugą 2016 m. spalio 21 d. išrašė 1 500 Eur sumos sąskaitą faktūrą Serija N Nr. 0221 avansiniam mokėjimui. Šios sąskaitos faktūros rekvizitai patvirtina, kad gavėju buvo nurodytas Lietuvos Respublikos teismo ekspertas V. Š.. Sąskaitos faktūros Serija N Nr. 0221 suteiktų paslaugų pavadinime nurodoma, kad yra mokama už Pastato ekspertizę po gamtinių jėgų sukeltos pastato griūties. Sąskaitą faktūrą Serija N Nr. 0221 pareiškėjas pasirašė kaip teismo ekspertas ir parašą patvirtino Lietuvos Respublikos teismo eksperto antspaudu. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad V. Š. avansinę sąskaitą už planuojamas suteikti paslaugas išrašė kaip teismo ekspertas, taigi, jis sudarė prielaidas manyti, kad teiks teismo eksperto išvadą (ekspertizės aktą), nors nebuvo paskirtas teismo ekspertu konkrečioje byloje ir negalėjo veikti kaip teismo ekspertas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės piktnaudžiavo teismo eksperto statusu, kadangi sukūrė nepagrįstą prielaidą tyrimo užsakovui manyti, kad V. Š. veikia kaip teismo ekspertas, o ne kaip privatus konsultantas. Teismo nuomone, vadovaudamasis Etikos kodekso 4.1, 8.1 ir 11.2 punktų nuostatomis, pareiškėjas, išrašydamas avansinę sąskaitą faktūrą už būsimas paslaugas, privalėjo tyrimo užsakovui aiškiai nurodyti, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka jo nepaskyrus kaip teismo eksperto, jis veikia kaip tam tikros srities specialistas, tačiau ne kaip teismo ekspertas ir negali surašyti ekspertizės akto. Teismas nustatė, kad V. Š. veikė iš esmės priešingai ir išrašė avansinio mokėjimo sąskaitą, identifikuodamas savo, kaip teismo eksperto, statusą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su Sprendimo motyvais, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekse nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo ir teisingumo principus.

30.       Teismas pažymėjo, kad Taryba Sprendime nurodė nevertinanti Ekspertinio tyrimo akto atitikties Įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimams, kadangi pareiškėjas nebuvo paskirtas teismo ekspertu, tačiau, pagrįsdama V. Š. paskirtą įspėjimą, Sprendime nurodė, kad Ekspertinio tyrimo akte pateikta informacija yra susijusi su matininko kvalifikacija ir draudiminių teisinių santykių vertinimu. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo motyvai patvirtina, jog Įstatymo
12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5.1 bei 7.3 punktų pažeidimai yra tiesiogiai siejami su Ekspertinio tyrimo akto turiniu. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neturi tinkamų kompetencijų spręsti dėl draudimo teisinių santykių klausimų ir Ekspertinio turimo akto sprendinių, susijusių su V. Š. matininko kvalifikacija.

31.       Nors Sprendime Taryba teisingai nurodė, kad nevertins Ekspertinio tyrimo akto teisėtumo ir pagrįstumo požiūriu, kadangi jis nėra eksperto išvada, tačiau tiek iš Sprendimo rezoliucinės dalies, tiek iš jo motyvų matyti, kad atsakovas vertino Ekspertinio tyrimo akte pateiktų duomenų atitiktį Teismo ekspertizės įstatymo ir Etikos kodekso nuostatoms. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas nebuvo paskirtas ekspertu konkrečioje byloje, todėl jo surašytas Ekspertinio tyrimo aktas negali būti laikomas eksperto išvada, buvo nuspręsta, kad V. Š. negalėjo pažeisti Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5.1 bei 7.3 punktų reikalavimų, kadangi šios teisės aktų nuostatos iš esmės reguliuoja teismo eksperto pareigas, kurios kyla surašant ekspertinio tyrimo aktą (-us). Atsižvelgęs į tai, teismas Sprendimo motyvus pakeitė ir pripažino, kad pareiškėjas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų, 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5.1 bei 7.3 punktų reikalavimų nepažeidė.

32.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų buvo taikyta lengviausia sankcija – įspėjimas, todėl, pakeitus Tarybos Sprendimo motyvus, nėra pagrindo grąžinti atsakovui R. B. skundą nagrinėti iš naujo. Teismas pripažino, kad atsakovas nepagrįstai vertino Ekspertinio tyrimo akto turinį ir nepagrįstai pripažino, kad V. Š. pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 22 straipsnio 1 dalį ir Etikos kodekso
5.1 bei 7.3 punktus, tačiau tai nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti Tarybos Sprendimą nemotyvuotu ir jį panaikinti.

33.       Teismas sprendė, kad Taryba pagal jai suteiktą kompetenciją įvertino pareiškėjo veiklą ir konstatavo, kad jis sukūrė nepagrįstą prielaidą tyrimo užsakovui, jog veikia kaip Lietuvos Respublikos teismo ekspertas, išrašė avansinio mokėjimo sąskaitą identifikuodamas savo, kaip teismo eksperto, statusą ir taip pažeidė Etikos kodekso 4.1, 8.1 bei 11.2 punktuose nurodytus nepriklausomumo, nešališkumo ir teisingumo principus bei teisingai V. Š. paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

 

III.

 

34.       Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje teismas sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4.1, 8.1 ir 11.2 punktus, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinus nurodytą teismo sprendimo dalį, šį sprendimą pakeisti ir Tarybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. KT-28 panaikinti.

35.       V. Š., įvertinęs Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalių, 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, kad teismo eksperto statusas yra įgyjamas įvykdžius įstatyme nustatytus reikalavimus. Įstatyme nėra nurodyta, kad asmuo teismo eksperto statusu gali veikti tik teismo pavedimu atlikdamas ekspertizę. Priešingai – Teismo ekspertizės įstatymas apibrėžia privataus teismo eksperto teisę sutartiniu pagrindu teikti privačias paslaugas proceso šaliai, o tai reiškia, kad šios paslaugos gali būti teikiamos teismo eksperto vardu.

36.       Pareiškėjas nurodo, kad į jį, kaip į privatų ekspertą, kreipęsis R. B. prašė, esant galimybei, parengti išvadą, paneigiančią uždarosios akcinės bendrovės „Statybos procesų valdymas“ ekspertų A. J. ir G. B. parengtoje tyrimo ataskaitoje nustatytas aplinkybes. Kadangi V. Š. buvo paprašytas išvadą pateikti vykstančioje byloje (bent jau kaip aiškino R. B. ir jo atstovas), pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę sutartiniu pagrindu, veikdamas kaip teismo ekspertas ir naudodamasis teismo eksperto vadu, parengti jų prašomą ekspertinio tyrimo aktą. Atitinkamai, pateiktą avansinę sąskaitą pareiškėjas turėjo teisę pasirašyti kaip teismo ekspertas.

37.       V. Š. pažymi, kad nors nei Sprendime, nei skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta, tačiau, reikia turėti omenyje, kad Rekomendacijos, kuriose pateikiamas aiškinimas dėl teismo eksperto vardo naudojimo vykdant privačių asmenų pavedimus, yra identiškas kaip ir Sprendime ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Turint omenyje, kad šias rekomendacijas paskelbė Taryba, akivaizdu, jog priimdama Sprendimą, jomis vadovavosi, o tai turėjo įtakos ir pirmosios instancijos teismo sprendimui. Iki Rekomendacijų pateikimo nebuvo jokio išaiškinimo dėl teismo eksperto vardo naudojimo, o Įstatymas tokių apribojimų nenustato. Pareiškėjas pažymi, kad tiek Sprendimas, tiek skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo motyvuojamas tuo, jog V. Š., 2016 m. spalio 21 d. išrašydamas avansinę sąskaitą
Nr. 0221 teismo eksperto vardu, elgėsi neetiškai, nes taip galėjo suklaidinti klientą ir sukurti jam nepagrįstų lūkesčių. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra teisinga, remiantis 2017 m. kovo 29 d. patvirtintomis Rekomendacijomis vertinti 2016 m. spalio 21 d. atliktus pareiškėjo veiksmus kaip neetiškus, kai tuo metu nebuvo nei teisės aktų, nei rekomendacinio pobūdžio elgesio taisyklių, kurios ribotų teismo eksperto vardo naudojimą. Nors Rekomendacijos nėra teisės aktas, tačiau jose suformuota Tarybos pozicija ir jos taikymas, vertinant iki Rekomendacijų paskelbimo atliktus pareiškėjo veiksmus, turėtų būti prilyginamas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimui. Taigi, net ir padarius išvadą, kad minėtose rekomendacijose suformuoti privataus eksperto vardo naudojimo apribojimai yra pagrįsti, nederėtų jų taikyti vertinant iki jų paskelbimo vykusius veiksmus.

38.       Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 212, 213, 214, 216 ir 217 straipsnius, yra nurodęs, jog eksperto išvada, kaip įrodymas civiliniame procese, yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai procesinio įstatymo nurodytai įrodinėjimo priemonių rūšiai, t. y. rašytiniam įrodymui (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

39.       V. Š. pažymi, kad tam, jog R. B. galėtų būtų suklaidintas, kad jam rūpimu klausimu pareiškėjas parengs ekspertizės išvadą, jis, pirmiausia, turėtų žinoti, kas yra teismo ekspertizė ir kuo ji skiriasi nuo specialisto išvados. Norėdamas žinoti šį skirtumą, asmuo turi žinoti Civilinio proceso kodekso 212–219 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą ir aktualią teismų praktiką. Pažymi, kad jeigu asmuo turi šią informaciją, jis taip pat žino, kad teismo ekspertizė gali būti skiriama tik teismo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas pažymi, kad nei R. B., nei jo atstovo negalėjo suklaidinti, jog jo parengtas Ekspertinio tyrimo aktas turės teismo ekspertizės statusą ir, atitinkamai, didesnę įrodomąją galią. 

40.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo ekspertų sąrašą su ekspertų specializacijos sritimis ir kontaktiniais duomenimis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija skelbia viešai, todėl asmuo, kreipdamasis privačių paslaugų į asmenį, įrašytą šiame sąraše, jau žino, kad jis yra teismo ekspertas. Remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais apie tyrimo užsakovo suklaidinimą, būtų galima teigti, kad vien asmens buvimas teismo ekspertų sąraše gali sukelti tyrimo užsakovui nepagrįstų lūkesčių, nors toks vertinimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau iš principo jis niekuo nesiskiria nuo vertinimo, kad nagrinėjamu atveju užsakovas buvo suklaidintas, nes pareiškėjas ant avansinės sąskaitos uždėjo teismo eksperto spaudą.

41.       V. Š. nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis, veikdamas teismo eksperto vardu, sukūrė klaidingas prielaidas R. B. ar jo atstovui, kad jo parengtas ekspertinio tyrimo aktas turės teismo ekspertizės statusą. R. B. nebuvo apklaustas nei ginčą nagrinėjant Taryboje, nei pirmosios instancijos teisme. Savo skunde minėtas asmuo nenurodė, kad buvo suklaidintas pareiškėjo statuso ir tikėjosi gauti teismo ekspertizės aktą. Priešingai, jis nurodė, kad į V. Š. kreipėsi dėl eksperto išvados pateikimo, ir nors turėjo nusiskundimų dėl parengto ekspertinio tyrimo akto projekto turinio, tačiau nusiskundimų dėl pareiškėjo statuso neturėjo.

42.       V. Š. nėra aišku, kuo remdamasis teismas nustatė, jog tyrimo užsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad jo užsakomas ekspertinio tyrimo aktas nėra teismo ekspertizė, o rašytinis įrodymas prilygintinas specialisto išvadai. Pažymi, kad pareiškėjas, kiekvieną kartą sutartiniais pagrindais rengdamas ekspertinio tyrimo aktą, išaiškina atliekamo ekspertinio tyrimo įrodomąją reikšmę byloje ir nagrinėjamas atvejis nėra išimtis.

43.       V. Š. pažymi, kad Tarybos pirmininkas yra V. V., kuris parašu patvirtino Sprendimą. Jis taip pat yra Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus G. M. pavaduotojas. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1030-939/2017, kurioje Lietuvos teismo ekspertizės centras teismo pavedimu yra pateikęs ekspertizės aktą, o V. Š. ieškovės D. B. pavedimu ekspertinio tyrimo aktą. Ekspertizės akte ir ekspertinio tyrimo akte ginčui aktualiais klausimais yra pateikiamos skirtingos išvados. Pažymi, kad analogiškų situacijų yra buvę daugiau, o tai lemia, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ir V. Š. santykiai yra konkurencinio pobūdžio. Pareiškėjo nuomone, nepriklausomų teismo ekspertų veikla yra nenaudinga Lietuvos teismo ekspertizės centrui, todėl ši įstaiga, turėdama didelę įtaką Taryboje ir suinteresuotumą riboti nepriklausomų teismo ekspertų veiklą, galėjo daryti įtaką priimant Sprendimą. Mano, kad Tarybos pirmininkas V. V. privalėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, o jo nenusišalinimas galėjo nulemti neteisingo sprendimo priėmimą.

44.       Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad jis pažeidė Etikos kodekso 4.1, 8.1 ir 11.2 punktuose nurodytus nepriklausomumo, nešališkumo ir teisingumo principus.

45.       Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

46.       Taryba pažymi, kad pagal Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Privatus teismo ekspertas, nesant teismo nutarties skirti ekspertizę, gali naudotis turimu procesiniu teismo eksperto statusu tik tuo atveju, kai atlieka ekspertinį tyrimą proceso šalies prašymu. Taryba iš turimų duomenų nustatė, jog ekspertinio tyrimo atlikimo metu teisminis procesas apskritai nevyko, t. y. ekspertinio tyrimo užsakovas nebuvo teisminio proceso šalimi. R. B. į teismą su ieškiniu kreipėsi tik
2017 m. balandžio mėnesį, o Ekspertinis tyrimo aktas buvo surašytas 2016 m. lapkričio 15 d. Sąskaita faktūra avansiniam mokėjimui taip pat išrašyta teismo eksperto vardu dar nevykstant teisminiam procesui.

47.       Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai privatus teismo ekspertas teikia ekspertinio tyrimo paslaugas užsakovui, nesančiam teismo proceso šalimi, jis neturi teisės naudoti procesinio teismo eksperto statuso. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo atlikti minėtą paslaugą tik kaip tam tikros statybos srities ekspertas ar specialistas, tačiau ne kaip teismo ekspertas. Tai, kad asmuo yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nesuteikia teisės visais atvejais teikti paslaugas teismo eksperto vardu.

48.       Taryba akcentuoja, kad Įstatymas nustato teismo eksperto, kaip procesinio statuso, naudojimo tvarką, o pareiškėjo nurodytos Rekomendacijos nėra norminis teisės aktas. Be to, jų dalyje dėl teismo eksperto statuso tik komentuojamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies normos turinys. Pažymi, kad Sprendimas ir buvo priimtas vadovaujantis minėta įstatymo nuostata. Be to, pareiškėjas skunde, teiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nekėlė klausimo dėl nurodytų rekomendacijų taikymo ir (ar) galiojimo.

49.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su Lietuvos teismo ekspertizės centro galimu suinteresuotumu Tarybos priimamais sprendimais, yra visiškai nepagrįsti. Taryba pažymi, kad nėra pavaldi Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34, 20 punkte nustatyta, kad Tarybą techniškai aptarnauja institucija ar įstaiga, kurios atstovas buvo paskirtas Tarybos pirmininku. Atkreipia dėmesį, kad priimant Sprendimą, Tarybos pirmininko pareigas ėjo Lietuvos teismo ekspertizės centro l.e.p. direktorius V. V., o šiuo metu jas eina Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorius G. M.. Taryba yra kolegiali institucija, sudaryta iš teismo ekspertizės įstaigų, teisėsaugos, valstybės, mokslo ir studijų institucijų atstovų, taigi sprendimai yra priimami balsų dauguma. Faktas, kad skunde minimoje Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertų ekspertizės aktas ir pareiškėjo ekspertinio tyrimo aktas su skirtingomis išvadomis, savaime nėra pagrindas Tarybos pirmininkui nusišalinti. Pažymi, kad Tarybos Sprendimas buvo priimtas 2017 m. gruodžio
5 d., o Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertų parengtas ekspertizės aktas buvo parengtas ir pateiktas 2018 m. vasario 22 d., t. y. jau priėmus Tarybos sprendimą. Vadovaujantis pareiškėjo logika, Tarybos pirmininkas ar kiti Tarybos nariai, esantys kitų ekspertinių įstaigų atstovais, turėtų nusišalinti kiekvienu atveju, kai bylose atsiranda privačių ir ekspertinių įstaigų teismo ekspertų išvadų prieštaravimų. Pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui V. Š. nekėlė klausimo dėl galimo Tarybos pirmininko šališkumo.

50.       Atsakovas pažymi, kad Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurios nariai dirba neatlygintinai, t. y. Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos, todėl priėmus sprendimą, nepalankų atsakovui, prašo pareiškėjui nepriteisti teismo išlaidų atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV.

 

51.       Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. KT-28, kuriuo pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

52.       Nustatyta, kad išnagrinėjusi R. B. skundą dėl teismo eksperto V. Š. veiksmų, Taryba 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. KT-28 konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Etikos kodekso 4.1, 5.1, 7.3, 8.1 bei 11.2 punktuose įtvirtintus principus. Įvertinęs tai, atsakovas teismo ekspertui V. Š. pareiškė įspėjimą.

53.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nebuvo paskirtas ekspertu konkrečioje byloje, todėl jo surašytas Ekspertinio tyrimo aktas negali būti laikomas eksperto išvada, sprendė, kad V. Š. negalėjo pažeisti Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų, 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5.1 bei 7.3 punktų reikalavimų, kadangi šios teisės aktų nuostatos iš esmės reguliuoja teismo eksperto pareigas, kurios kyla surašant ekspertinio tyrimo aktą (-us). Atsižvelgęs į tai, teismas Sprendimo motyvus pakeitė ir pripažino, kad pareiškėjas nurodytų Įstatymo bei Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktų nuostatų reikalavimų nepažeidė. Teismas taip pat sprendė, kad Taryba pagal jai suteiktą kompetenciją įvertino V. Š. veiklą ir konstatavo, kad jis sukūrė nepagrįstą prielaidą tyrimo užsakovui, jog veikia kaip Lietuvos Respublikos teismo ekspertas, išrašė avansinio mokėjimo sąskaitą identifikuodamas savo, kaip teismo eksperto, statusą ir taip pažeidė Etikos kodekso 4.1, 8.1 bei 11.2 punktuose nurodytus nepriklausomumo, nešališkumo ir teisingumo principus ir teisingai paskyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą.

54.       Pareiškėjas su teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo konstatuota, jog jis pažeidė Etikos kodekso 4.1, 8.1 ir 11.2 punktų nuostatas, nesutiko ir prašė ją panaikinti, o tai padarius, teismo sprendimą pakeisti ir Tarybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. KT-28 panaikinti.

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

56.       Nesutikimą su ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, V. Š., rengdamas ekspertinio tyrimo aktą remdamasis sutartimi, teismo proceso dalyviui turėjo teisę veikti teismo eksperto vardu ir to negalima laikyti tyrimo užsakovo klaidinimu. Be to, byloje nėra duomenų, kad tyrimo užsakovas buvo suklaidintas, jog pareiškėjas atliks teismo ekspertizę ir kad jis neišaiškino atliekamo ekspertinio tyrimo įrodomosios reikšmės teismo procese. V. Š. taip pat nurodo, kad avansinė sąskaita, kurią pasirašydamas teismo eksperto vardu, jis tariamai pažeidė teismo eksperto etikos reikalavimus, buvo išrašyta 2016 m. spalio 21 d., todėl Rekomendacijose pateikti teismo eksperto vardo ribojimai negali būti taikomi iki jų paskelbimo atliktiems veiksmams. Pareiškėjui taip pat kilo abejonių dėl Tarybos pirmininko V. V. sąsajų su Lietuvos teismo ekspertizės centru, todėl mano, kad jis privalėjo nusišalinti nuo R. B. skundo nagrinėjimo.

57.       Atsižvelgusi į prieš tai išdėstytas nuostatas, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik pareiškėjo V. Š. apeliaciniame skunde nurodyta apimtimi.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, ekspertinis tyrimas yra pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Įstatymo18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Aptartos nuostatos suponuoja išvadą, kad privatūs teismo ekspertai turi teisę pagal sudarytą sutartį konsultuoti baudžiamojo, civilinio ar administracinio proceso šalis specialių žinių reikalaujančiais klausimais, tačiau tokios išvados neturi teismo ekspertizės statuso. Privatūs teismo ekspertai turi teisę verstis privačia kitokio pobūdžio veikla teisės aktų nustatyta tvarka. Privatus teismo ekspertas, nesant teismo nutarties skirti ekspertizę, ekspertinį tyrimą proceso šalies prašymu gali teikti kaip konsultantas. Kai privatus teismo ekspertas užsakovui, nesančiam teismo proceso šalimi, teikia ekspertinio tyrimo paslaugas, jis neturi teisės naudoti teismo eksperto statuso. Tokiu atveju ekspertas gali atlikti minėtą paslaugą tik kaip tam tikros srities ekspertas ar specialistas, tačiau ne kaip teismo ekspertas. Paslaugoms ir konsultacijoms, teikiamoms vadovaujantis sutartimi ne proceso metu ir ne proceso šaliai, turėtų būti taikomi konkrečią veiklos sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimai.

59.       Atsakovo teismui pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas (b. l. 118–123) patvirtina, kad į teismą dėl 79 513 Eur draudimo išmokos ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo R. B. kreipėsi tik 2017 m. balandžio mėnesį. Šioje byloje R. B. kvestionavo remiantis Ataskaita draudiko priimtą sprendimą. Tai reiškia, kad rengiant 2016 m. lapkričio 15 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 106E, minėtas asmuo nebuvo proceso šalimi. Taigi, vykdydamas R. B. atstovo pavedimą, pareiškėjas neveikė kaip teismo ekspertas, o vien tai, kad jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nesuteikia V. Š. teisės visais atvejais teikti paslaugas teismo eksperto vardu. Tokios teisės, priešingai nei teigė pareiškėjas, jam nesuteikė ir Įstatymo nuostatos. Ginčo dėl to, kad V. Š. naudojosi eksperto vardu, nėra, tai patvirtina tiek ekspertinio tyrimo aktas Nr. 106, kuriame nurodant pareiškėjo rekvizitus, jis įvardijamas kaip nepriklausomas Lietuvos Respublikos teismo ekspertas, o prie šio akto parašo rekvizitų V. Š. save nurodo kaip teismo ekspertą (b. l. 9–20), tiek užsakovui išrašyta 2016 m. spalio 21 d. sąskaita faktūra Serija N Nr. 0221, kurioje gavėju nurodytas Lietuvos Respublikos teismo ekspertas V. Š., o pati sąskaita faktūra yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teismo eksperto V. Š. antspaudu (b. l. 46). Aplinkybė, kad Ekspertinio tyrimo akto pabaigoje yra prierašas, jog šiuo ekspertiniu nagrinėjimu konsultantas neįsipareigoja atstovauti užsakovą teisme ar kitose institucijose, nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė ne teismo eksperto vardu. Šiuo atveju taip pat nėra svarbu nustatyti, ar užsakovas buvo suklaidintas, kadangi pats teismo eksperto klaidinimo faktas nėra suderinamas su teismo ekspertui, kaip savo srities profesionalui, keliamais aukštais elgesio standartais, susijusiais su jo profesine veikla.

60.       Etikos kodekso, apibrėžiančio teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį,
4.1 punkte yra įtvirtinta, kad vadovaudamasis nepriklausomumo principu, teismo ekspertas privalo ekspertinio tyrimo išvadas teikti remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais. Vadovaudamasis nešališkumo principu, teismo ekspertas privalo būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas (Etikos kodekso 8.1 punktas), o vadovaudamasis teisingumo principu – būti teisingas atlikdamas ekspertinį tyrimą, vertindamas ekspertinių tyrimų rezultatus ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadą, nepiktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais (Etikos kodekso 11.2 punktas).

61.       Aplinkybė, kad pareiškėjas, deklaruodamas, jog tyrimą atlieka bei tyrimo išvadas teikia kaip Lietuvos Respublikos teismo ekspertas ne proceso metu ir ne proceso šalių pavedimu, Ekspertinio tyrimo aktą surašė ir pasirašė teismo eksperto vardu, sudaro pagrindą manyti, kad jis piktnaudžiavo suteiktais teismo eksperto įgaliojimais bei klaidino užsakovą ir tuo pažeidė atsakovo nurodytuose Etikos kodekso 4.1, 8.1 ir 11.2 punktuose įtvirtintus nepriklausomumo, nešališkumo ir teisingumo principus.

62.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad Rekomendacijos nėra teisiškai privalomas dokumentus, todėl turi būti vadovaujamasi Įstatymo, nustatančio teismo eksperto statuso naudojimo tvarką, nuostatomis. Be to, surašant Ekspertinio tyrimo aktą, Rekomendacijos negaliojo, tačiau tai nereiškia, kad teismo ekspertui, kaip savo srities profesionalui, galėjo kilti neaiškumų dėl Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintų nuostatų, kurių jis privalėjo laikytis, aiškinimo ir taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog argumentai dėl Rekomendacijų taikymo jo skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti.

63.       Teisėjų kolegija, pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo
134 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-902-858/2018, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Taigi, administracinės bylos proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, nepatenkantys į konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, išskyrus aiškiai įstatyme aptartus atvejus (pvz., viešasis interesas), nėra teisiškai reikšmingi konkrečios administracinės bylos kontekste. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimo Tarybos pirmininko šališkumo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro suinteresuotumo bylos baigtimi, kurios pirmosios instancijos teismui teiktame skunde bei teismo posėdyje nebuvo nurodytos ir teismas dėl jų argumentų nepateikė, teisėjų kolegijos negali būti vertinamos. Kitaip nebūtų neužtikrintas sąžiningas procesas, o kitai proceso šaliai būtų sukurtas teisinis netikrumas ir neaiškumas.

64.       Įvertinusi nustatytus pareiškėjo pažeidimus, Taryba, vadovaudamasi Įstatymo
41 straipsnio 4 dalimi, nusprendė jam paskirti švelniausią nuobaudą – pareikšti įspėjimą. Pažymėtina, kad Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 22 straipsnio 1 dalies bei Etikos kodekso 5.1 bei 7.3 punktų reikalavimų pažeidimų pašalinimas iš V. Š. padarytų pažeidimų neturi įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui ir nesudaro pagrindo Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas, panaikinti.

65.       Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad V. Š. nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nustatytus jo pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos
2017 m. gruodžio sprendimas Nr. KT-28, kuriuo pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas, nors ir nustatęs tam tikrus V. Š. pažeidimus, kurie negalėjo būti nustatyti, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o juo paskirta nuobauda – pareikštas įspėjimas – yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl V. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas     Milda Vainienė     Dalia Višinskienė