Civilinė byla Nr. e2-153-284/2021 m.

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00379-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

sekretoriaujant Loretai Armalienei,

dalyvaujant atsakovui D. J. ir jo atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Radviliškis“ ieškinį atsakovui D. J., atstovaujamam rūpintojo (duomenys neskelbtini) ir turto administratorės J. J., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, L. K..

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Radviliškis“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J. 212,12 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 14v „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo“ pagrindu (buvusi UAB „Radviliškio būstas“, kurios pavadinimas pakeistas 2019 m. birželio 27 d.). Atsakovas D. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio pagrindu taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. už suteiktas paslaugas nesumokėjo, todėl jo skola ieškovei sudaro 212,12 Eur. 

Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko.

Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad skolą pripažįsta, taip pat pripažįsta, kad turi sumokėti ir prašomas priteisti palūkanas, nes tai numato įstatymas. Tačiau prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį: gauna mažą pensiją – 356 Eur, šiek tiek daugiau nei 100 Eur gauna našlaičio pensiją, bet turi išlaikyti 5 vaikus, turi daug skolų, kurias išieško 7 antstoliai.

Atsakovo atstovė A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dėl skolos priteisimo sutinka, skola pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl prašo skolą iš atsakovo priteisti. Atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo palaiko, nes materialinė padėtis yra bloga: pajamos yra mažos, turi daug skolų, D. J. moka išlaikymą 5 vaikams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pripažįsta ieškinį visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Mano Būstas Radviliškis“ (buvusi UAB „Radviliškio būstas“) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 14v „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo“ pagrindu. 2015 m. gruodžio 2 d. panaudos sutarties pagrindu atsakovas butą perdavė panaudai trečiajam asmeniui L. K.. Atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 2 d.) pripažintas ribotai veiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo turto administratore paskirta sutuoktinė J. J., jam nustatyta institucinė rūpyba (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2020 m. gegužės 27 d. Periodinio kredito pervedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas yra 2020 m. gegužės 27 d. sudaręs AB Šiaulių banke sutartį, pagal kurią nuo 2020 m. birželio 10 d. pervedami periodiniai (kas mėnesį) 5 Eur dydžio mokėjimai iš atsakovo sąskaitos į ieškovo sąskaitą, laikantis sutartyje nurodytų mokėjimo sąlygų. Iš ieškovės pateikto 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimo matyti, kad atsakovo įsiskolinimai ieškovei yra nevienkartiniai, t.y. skola iki šiuo ieškiniu prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpio pradžios (2019 m. gegužės 1 d.) iš atsakovo jau yra priteista, todėl atsakovo mokėjimai įskaitomi, remiantis CK 6.55 straipsnio nuostatomis. Atsakovas yra nesumokėjęs 212,12 Eur ieškovei už laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. suteiktas paslaugas.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal to paties straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003), nes įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018, 28 punktas). Teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). 

Byloje ginčo dėl atsakovui priklausančio buto ir ieškovės suteiktų paslaugų nėra. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų: mokesčių suvestinės ir skolų valdymo ataskaitos, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. už ieškovės suteiktas paslaugas: administravimą, priežiūrą/eksploatavimą, remontą, keitimą, montavimą bei įskaičiuojamas kaupiamąsias lėšas, atsakovui tenkanti mokėti ir jo nesumokėta suma sudaro 212,12 Eur. Atsakovas skolą pripažino. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas, kaip ir kiekvienas daugiabučio namo buto ar patalpos savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 212,12 Eur įsiskolinimo už laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. ieškovės suteiktas paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 212,12 Eur skolos.

Skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (212,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kreipimosi į teismą ieškovė nurodė turėjusi šias bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovo: 15 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir vieno išrašo peržiūrą, taip pat 30 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Atsakovas prašė bylinėjimosi išlaidų iš jo nepriteisti, motyvuodamas sunkia savo turtine padėtimi.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas tinkamai ir laiku savo įstatyminės prievolės ieškovei apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnis) nevykdė, dėl ko ieškovei teko kreiptis į teismą dėl šios skolos priteisimo, t.y. ieškovė pirmiausiai kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka - pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau, atsakovo turto administratorei pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė teismui ieškinį. Dėl šių aplinkybių ieškovė privalėjo sumokėti įstatymo numatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1, 7 punktai, 7 dalis). Ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, kas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lemia, jog iš atsakovo D. J. priteistinas ieškovės naudai 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir vieno išrašo peržiūrą, pažymėtina, jog nors į bylą pateiktas išrašas, tačiau dokumentų, liudijančių, kad ieškovė sumokėjo tokią sumą, teismui nepateikė. Todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

Ieškovė pateikė teismui advokato patirtų išlaidų rašytinius įrodymus, t.y. 2019 m. liepos 8 d. teisinių paslaugų sutartį, 2020 m. balandžio 29 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktą ir tos pačios dienos advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, kurią ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. mokėjimo dokumentu apmokėjo. Šios išlaidos yra pagrįstos, realios, protingos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Tačiau kartu teismas pažymi, jog teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes; tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2003).

Teismas, įvertinęs bylos bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovo asmenybę ir jo procesinį elgesį: nors iš pradžių ir nepripažino ieškinio, tačiau vėliau su juo sutiko, siekia pagal savo finansines galimybes mažinti įsiskolinimus ieškovei, ką patvirtina jo 2020 m. gegužės 27 d. AB Šiaulių banke sudaryta Periodinio kredito pervedimo sutartis, iš esmės nuo 2007 m. yra gydomas, galimybių pagerinti savo turtinę padėtį neturi, pajamos menkos (pensijos), turi išlaikytinių - 5 nepilnamečius vaikus, turi antstolių išieškomų skolų, turtas areštuotas, daro išvadą jog nagrinėjamu atveju atsakovo ir jo atstovės teiginiai apie sunkią atsakovo turtinę padėtį pagrįsti, o visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas dar labiau pablogins atsakovo ir taip sunkią materialinę padėtį. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje sudaro 32,23 Eur. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus byloje nustatytus duomenis: tinkamą atsakovo elgesį ir sudėtingą jo finansinę padėtį, sprendžia, jog priteisus bylinėjimosi išlaidas valstybei dar labiau pablogėtų atsakovo turtinė padėtis. Todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5, 7 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 212,12 Eur (du šimtus dvylika eurų 12 centus) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (212,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Radviliškis“, juridinio asmens kodas 171205389, buveinė – Radviliškis, Aušros a. 5, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja                                                                                Rima Volikienė